Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbanti, vidurinio išsilavinimo, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. būdama neblaivi vairavo transporto priemonę, o būtent: ji, 2023 m. lapkričio 16 d., apie 23.42 val., Vilniuje, Oslo gatvėje, ties pastatu Nr. 12, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „FIAT 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,74 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais I. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta I. B. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. lapkričio 16 d. iš ryto, apie 12 valandą, gėrė alų, išgėrė kažkur apie 1 l pagurkšnodama, kurio stiprumas apie 4,6 laipsniai, gėrė viena. Prieš tai dieną taip pat buvo vartojusi alkoholio, t. y degtinės. Šiuo metu turėjo labai daug streso, nes neseniai grįžo iš (duomenys neskelbtini) dėl sveikatos problemų, o sutuoktinis liko (duomenys neskelbtini), nes negalėjo kartu grįžti į Lietuvą. Stresavo, nes niekada tiek laiko nėra buvusi viena (apie mėnesį laiko), dėl streso beveik nieko nevalgydavo, nemiegodavo ir pan. Jos sutuoktinis turėjo grįžti su autobusu, išvežiojančiu žmones į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini) iš 16 į 17 dieną. Ji dėl jo jaudinosi, kad viskas jam būtų gerai. Jai paskambino autobuso vairuotojas ir pasakė, kad jie grįš anksčiau, apie 17 dienos rytą, tačiau jai paskambino naktį, kad jie jau Lietuvoje, todėl ji norėjo važiuoti į Kauną pasiimti savo sutuoktinio S. M. B. Ji išvažiavo iš savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo beveik iki Gariūnų, t. y. Oslo gatvės, tada ją sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai patikrino jos blaivumą, tikrintis blaivumą ji sutiko, tik nesupranta, iš kur tiek galėjo pripūsti promilių, kadangi per visą dieną buvo išgėrusi tik 1 l talpos alaus butelį. Ji vairavo automobilį, nes jautėsi gerai, normaliai orientavosi aplinkoje, jeigu būtų jautųsis neblaivi, būtų nevairavusi automobilio. Ji dar prašė pas pareigūnus, kad nuvažiuotų su ja paimti kraujo, tačiau nevažiavo. Sėsdama už vairo jautėsi blaivi. Labai gailisi dėl savo poelgio, kad vairavo apsvaigusi nuo alkoholio automobilį. Automobilis, kurį vairavo, nuosavybės teise priklauso jai.

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „FIAT 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra I. B.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė automobilio FIAT 500 0.9 kaina Lietuvoje su PVM yra 6 160 Eur.

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: 2023 m. lapkričio 17 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, liudytojos L. M. parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus I. B. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad su bausme sutinka, prašo leisti sumokėti baudą dalimis per metus laiko.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę I. B. atsižvelgiama į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojai nustatytas sunkus girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padarius nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją I. B. – administracine tvarka nebausta, neteista, nedirbanti. Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimaliai ribai.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji I. B. visiškai prisipažino padarius nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į kaltinamosios prašymą bei skiriamos baudos dydį nutaria išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, nustato dvylikos mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką ir vairuodama transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai patikros metu nustatytas 2,74 promilių neblaivumas. Taigi, ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį, spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 22 d.

BK 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėta transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamoji, atitinka konfiskuotino turto sąvoką. VĮ „Regitra“ duomenimis, „FIAT 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra I. B. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės FIAT 500 0.9 Lietuvoje su PVM kaina yra 6 160 Eur, todėl atsižvelgiant į sąlyginai nedidelę automobilio vertę, automobili konfiskacija yra proporcinga priemonė padarytai veikai.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroras 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimu nuo 2023 m. lapkričio 20 d. iki 2024 m. balandžio 20 d. apribojo I. B. teises į automobilį „FIAT 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą. Kadangi automobilis „FIAT 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuojamas, ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam turtui paliekamas galioti iki šio teismo baudžiamuoju įsakymu paskirto turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, paliekamos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šios kardomosios priemonės naikinamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais,

nusprendžia:

I. B. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 54 MGL (2 700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. B. skirti galutinę bausmę – 36 MGL (1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Nustatyti I. B. 12 (dvylikos) mėnesių terminą sumokėti baudą, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti I. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, iš I. B. konfiskuoti transporto priemonę „FIAT 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į I. B. priklausantį turtą – „FIAT 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo baudžiamuoju įsakymu paskirto turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

I. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šias kardomąsias priemones panaikinti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

3. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.