Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Vinco Versecko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kriptonika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. B2-1951-44/2007 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių titanas“, uždarosios akcinės bendrovės „Penki kontinentai“, uždarosios akcinės bendrovės „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kriptonika“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

teismo nutartis pažeidžia proceso šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros principus. Atsakovas buvo įpareigotas įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 100 000 Lt arba pateikti banko garantiją šiai sumai ieškovo UAB „Šiaulių titanas“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui (c.b. Nr. 2-1314-43/2007). Teismas nustatydamas šį įpareigojimą atsakovui žinojo apie taikomus apribojimus atsakovo turtui ir pinigams, t.y. žinojo, jog atsakovas objektyviai negalės įvykdyti teismo įpareigojimo. Teismas neatkreipė dėmesio, jog areštas atsakovo turtui, galiojančiam du metus, yra uždėtas ieškovo UAB „Šiaulių titanas“ iniciatyva. Kadangi atsakovas jokių mokėjimų atlikti negali, todėl objektyviai negali įmokėti 100 000 Lt UAB „Šiaulių titanas“ nuostolių atlyginimo užtikrinimui, nors būtent ši bendrovė, žinodama, jog atsakovas negali atlikti jokių mokėjimų, prašo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones pasinaudodama CPK 147 straipsnio nuostatomis. Dėl to UAB „Šiaulių titanas“ nepagrįstą pranašumą prieš atsakovą, todėl skundžiama nutartis pažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros principus ir apriboja atsakovo teisę turėti ieškinio reikalavimų užtikrinimą, kai teismas jau yra nustatęs šių priemonių taikymo pagrįstumą. Taigi teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės kitoje byloje būtų panaikintos ne dėl to, jog išnyko jų taikymo pagrindas ar šalis nevykdo teismo pareigos, bet dėl to, kad atsakovas objektyviai negali įvykdyti teismo nutarties.Viešojo intereso, kuriam užtikrinti yra nustatytas bankroto institutas, apsaugos tikslu ginami ne tik kreditorių, bet ir paties skolininko interesai, užtikrinant jų pusiausvyrą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovo turimo turto vertė ženkliai viršija visus ne tik UAB „Šiaulių titanas“ reikalavimus, bet ir visų kreditorių pradelstus reikalavimus. Todėl teismas nepagrįstai teigia, jog tenkinant atsakovo prašymą būtų suteiktas prioritetas vienam kreditoriui. Teismo, teiginys, jog atsakovui įnešus 100 000 Lt, kitiems kreditoriams liktų tik reikalavimo teisė bankroto byloje yra tik prielaida, prieštaraujanti byloje esančiai medžiagai, todėl yra nepagrįsta. Be to bylos neišnagrinėtos, todėl teismas neturi teisinio pagrindo nutartyje pasisakyti apie UAB „Šiaulių titanas“ galimybes gauti realų nuostolių atlyginimą, apie kitus atsakovo kreditorius, kuriems liktų tik reikalavimo teisė. Taigi teismas, priimdamas skundžiamą nutartį privalėjo tinkamai įvertinti byloje surinktus faktinius duomenis, patvirtinančius atsakovo turimo turto rinkos vertę ir pagal tai analizuoti bei spręsti dėl atsakovo prašomos 100 000 Lt sumos įmokėjimo į teismo depozitinę sąskaitą. Teismas nurodo, jog atsakovas gali pateikti banko garantiją, tačiau teismas nevertino garantijos pateikimo galimybių. Visų pirma banko garantija yra sandoris. Sandorį turi pasirašyti atsakovo vadovas, tačiau tokią teisę atsakovo vadovas turi tik veikdamas kartu su UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ atstovu. Kadangi minėtos įmonės ir atsakovo interesai yra priešingi, šie du asmenys yra procesiniai priešininkai, todėl teismo nurodomas veiksmas bankinės garantijos gavimas yra faktiškai neįmanomas dėl priežasčių nepriklausančių nuo atsakovo valios. Pastebėtina, jog bankinė garantija yra atlygintinis sandoris, o atsakovas teisės atlikti mokėjimus yra suvaržytos, todėl teismo nurodomas veiksmas – bankinės garantijos pateikimas yra faktiškai neįvykdomas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teismas nustatė, kad šioje byloje Vilniaus apygardos teismas, siekdamas apginti visų UAB „Kriptonika“ kreditorių turtinius interesus, civilinėje byloje dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Kriptonika“ iškėlimo taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo UAB „Kriptonika“ priklausančius (ne)kilnojamuosius daiktus bei pinigines lėšas, esančias bankų arba kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose. Teismo nurodymu areštas galioja iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo dienos. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 19 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartimis buvo pakeistas laikinųjų apsaugos priemonių rėžimas ir leista iš atsakovo UAB „Kriptonika“ sąskaitos banke atlikti atskaitymus, susijusius su darbo užmokesčio mokėjimu, privalomais mokėjimais VSDFV biudžetui, VMI bei hipotetiniam kreditoriui.

Teismas taip pat nustatė, jog Vilniaus apygardos teismas, civilinėje byloje Nr. 2-1314-43/ 2007 pagal ieškovo UAB „Kriptonika“ ieškinį atsakovui UAB „Šiaulių titanas“ dėl statybos rangos sutarties nutraukimo, 2006 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieškovui UAB „Kriptonika“ nustatė terminą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 150 000 Lt užstatą arba pateikti šios sumos ribose banko garantiją, užtikrinant atsakovo UAB „Šiaulių titanas“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą. Teismas nurodė, jog priešingu atveju ieškovo UAB „Kriptonika“ prašymu atsakovo UAB „Šiaulių titanas“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. rugpjūčio 30 dienos nutartimi pirmos instancijos teismo nutartį pakeitė, sumažindamas užtikrinamų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo dydį iki 100 000 Lt. Atsižvelgdamas į tai, jog UAB „Kriptonika“ turtas yra areštuotas šioje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo ir vertindamas UAB „Kriptonika“ galimybę sumokėti nuostolių atlyginimui reikalingą sumą, apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog UAB „Kriptonika“ turi galimybę kreiptis į teismą su prašymu leisti atlikti mokėjimą pakeičiant laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje.

Apeliantas prašė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, suteikiant galimybę įvykdyti teismo nurodymą - atlikti vienkartinį mokėjimą iš areštuotos sąskaitos į teismo specialiąją sąskaitą UAB „Šiaulių titanas“ galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui. Pirmosios instancijos teismas atsisakė pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones remdamasis dviem pagrindiniais motyvais: pirma, kad UAB „Šiaulių titanas“ įgytų prioritetą į apelianto turtą lyginant su apelianto kreditoriais bankroto byloje. Antra, kad apeliantas gali pateikti banko garantiją.

Pirmosios instancijos teismo argumentavo, kad leidimas iš areštuotos apelianto UAB „Kriptonika“ sąskaitos sumokėti depozitą suteiktų kreditoriui UAB „Šiaulių titanas“ prioritetą bankroto bylos kreditorių atžvilgiu ir pažeistų bankroto proceso prasmę. T.y. kreditorius, kurio naudai yra į teismo specialiąją sąskaitą įnešti pinigai įgytų prioritetą prieš kitus, bankroto byloje dalyvausiančius kreditorius ir tuo būtų pažeista bankroto esmė. Šie teismo argumentai nepagrįsti.

Šioje byloje susiduriama su kreditorių konkurencija. Kreditoriaus, kurio nuostolių atlyginimui skolininkas yra įnešęs tam tikrą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, konkurencija su to paties skolininko kreditoriais bankroto byloje. Įmonių bankroto įstatymas (toliau tekste – IBĮ) bankroto teisiniams santykiams nustato bankrutuojančios įmonės kreditorių tarpusavio teisių nagrinėjant bankroto bylą lygiateisiškumo principą, nors kreditorinių reikalavimų tenkinimo atveju prioritetas suteikiamas ĮBĮ nustatytoms kreditorių grupėms (ĮBĮ 34-35 str.). CPK nenustato, jog kreditorius, kurio nuostolių atlyginimui skolininkas yra įnešęs tam tikrą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, įgytų kokį nors prioritetą bankroto bylos kreditorių atžvilgiu. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 4 punktas nustato, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo pranešti kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie bankroto bylos iškėlimą ir perimti šių bylų nagrinėjimą; pranešti ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, ir perimti nagrinėti visus su šiais ieškiniais susijusius dokumentus; pranešti ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, ir perimti turto arešto dokumentus; pranešti antstolių kontoroms, kurioms yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šios įmonės ar dėl jos turto arešto. Taigi, jei įstatymas nustato, kad pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą priverstine vykdymo proceso tvarka vykdantis išieškojimą kreditorius neturi prioriteto į skolos išieškojimui areštuotą skolininko turtą bankroto bylos kreditorių atžvilgiu, tai tuo labiau tokio prioriteto negali turėti kreditorius, kurio reikalavimo pagrįstumas dar net nėra nustatytas. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas nustato, kad draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Be to nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas ir negali būti nustatoma priverstinė hipoteka. Šių, ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 4 punkto, 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymas numato būtent bankroto bylos kreditorių prioritetą kitų skolininko kreditorių atžvilgiu. Dėl šių argumentų pirmosios instancijos teismo išvada, jog leidimas iš areštuotos apelianto UAB „Kriptonika“ sąskaitos sumokėti depozitą suteiktų kreditoriui UAB „Šiaulių titanas“ prioritetą bankroto bylos kreditorių atžvilgiu ir pažeistų bankroto proceso prasmę, yra nepagrįsti ir atmestini.

Kaip teisingai nurodo apeliantas, teismas, nustatydamas įpareigojimą apeliantui sumokėti nustatytą sumą atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimui, žinojo apie taikomus apribojimus apelianto turtui ir pinigams, kurie buvo taikyti ieškovo UAB „Šiaulių titanas“ iniciatyva, t.y. teismas žinojo, jog apeliantas objektyviai negalės įvykdyti teismo įpareigojimo. Suteikti apeliantui galimybę įvykdyti teismo nutartį - sumokėti reikalaujamą sumą, nurodė ir apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka dėl įpareigojimo užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Bendrasis teisės principas nemo tenetur ad impossibilia (lot. niekas neprivalo daryti to, kas neįmanoma) nustato, kad teisė (plačiąja prasme) neįpareigoja asmens atlikti tai, ko jis negali atlikti teisėtai. Apeliantas negali atlikti mokėjimo nepažeisdamas teismo nutarties, kuria yra areštuotas apelianto turtas. Pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog apeliantas gali pateikti banko garantiją, taip pat negalimi, nes banko garantija, kaip teisingai nurodo apeliantas, pagal CK 6.93 straipsnio 2 dalį yra atlygintinis sandoris, kurio dėl negalėjimo atlikti mokėjimų apeliantas įvykdyti taip pat negali. Kadangi teismas gali įpareigoti asmenį atlikti tik tai, ką jis gali atlikti pagal teisę, todėl teismo įpareigojimas apeliantui atlikti mokėjimą, galiojant apeliantui nustatytam draudimui atlikti mokėjimus, nėra įvykdomas. Dėl šių argumentų teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - taikytos laikinosios apsaugos priemonės keistinos suteikiant ieškovui UAB „Kriptonika“ teisę atlikti vienkartinį mokėjimą pervedant 100 000 Lt į teismo specialiąją sąskaitą atsakovo UAB „Šiaulių titanas“ nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui (CPK 146 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu:

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Ieškovo UAB „Kriptonika“ prašymą patenkinti.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 29 d., Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 19 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones, suteikiant ieškovui UAB „Kriptonika“ teisę atlikti vienkartinį mokėjimą pervedant 100 000 Lt (vieną šimtą tūkstančių litų) į teismo specialiąją sąskaitą atsakovo UAB „Šiaulių titanas“ nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui.