Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Česlovas Kulikauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Gailutės Vilkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus - darbingumas 30 procentų, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š., 2017 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, name, esančiame Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) g., tyčia sudavė ranka ne mažiau nei du smūgius neįgaliai, gulinčiai lovoje motinai E. Š. į galvos sritį, tuo padarydamas kraujosruvas veide, taip sukeldamas fizinį skausmą savo šeimos nariui – motinai E. Š..

Be to, A. Š., 2017 m. spalio 7 d. apie 19.30 val. name, esančiame Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) g., būdamas neblaivus, tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip dešimt smūgių savo neįgaliai, gulinčiai lovoje motinai E. Š. į galvos ir kaklo sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kaktoje, veido dešinėje su muštine žaizda paakyje, dešiniame užausyje, veido kairėje, lūpose su muštinėmis žaizdomis, smakre, kakle, kraujo patekėjimą po kietuoju smegenų dangalu nespaudžiančiu smegenų, taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui - motinai E. Š..

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2017 m. spalio 7 d. buvo su neįgalia gulinčia ant patalo mama E. Š. ir tėvu V. Š. namuose. Jis vienas gėrė degtinę. Mama nesikelia iš patalo, ją slaugo tėvas. 2017 m. spalio 7 d. apie 19.30 val. jis (A. Š.) buvo savo kambaryje, kai mama pradėjo jį šaukti, kviesti, kvailai šnekėti. Tėvas buvo išėjęs. Jis (A. Š.) buvo išgėręs ir supyko, nuėjo ir sudavė dešinės rankos kumščiu mamai į veidą. Mama kairės rankos nevaldo, gintis negali, per daug ir nesigynė. Mama nešaukė. Jis tiksliai neatsimena, bet sudavė keturis - penkis smūgius mamai į veidą, į lūpą, į kaktą. Kraujo nematė. Tada atėjo tėvas iškvietė policiją. Gal prieš mėnesį laiko iki šio įvykio, jis (A. Š.) taip pat sudavė vieną - du kartus mamai iš plaštakos į galvą, į žandą. Tai galėjo būti rugsėjo mėnesio pradžioje. Tėvas tada niekur nesikreipė, nes nereikėjo, mėlynių mamai nebuvo. Kaltę pripažįsta pilnai, gailisi, kad mušė motiną ( 2 t., b. l. 36-37).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

1) Liudytojo V. Š. apklausos protokolais, iš kurių matyti, kad žmona E. Š., jau du metai yra po insulto ir guli ant patalo. Su jais gyvena sūnus A. Š.. 2017 m. spalio 7 d. apie 19.30 val. jis nuėjo į rūsį pakurti krosnies. Sūnų paliko viename kambaryje su žmona. Prieš tai sūnus vartojo alkoholį. Jis, būdamas rūsyje, išgirdo triukšmą, bildesį. Suprato, kad vyksta kažkas negero. Kai sugrįžo į kambarį ir pamatė kruviną žmoną, gulinčią lovoje. E. Š. veidas buvo kruvinas, aplink buvo pritaškyta kraujo, patalynė kruvina. A. Š. jis rado tame pačiame kambaryje, jo rankos buvo kruvinos. Jis suprato, kad sūnus sumušė motiną. A. Š. pasakė: „žino, už ką gavo“. Jis iškvietė policiją, sūnus tuo metu nusiplovė rankas. Dar sūnus pasakė, kad kitą kartą visai užmuš. Žmona po insulto nerišliai kalba, bet pasakė, kol jis buvo rūsy, sūnus prašė degtinės, o kai negavo, sumušė ją. Sūnus A. Š. vartoja alkoholį, bet būna, kad negeria mėnesį. A. Š. barasi ant jo ir žmonos, nepadeda ūkio darbuose. E. Š. jam prieš mėnesį laiko pasisakė, kad A. Š. ją sumušė. Tada buvo E. Š. kairėje veido pusėje prie akies mėlynė. Gal dvi savaitės buvo žymė. Tai galėjo būti 2017 m. rugsėjo mėn. pradžioje. Jis to mušimo nematė. A. Š. tada pasakė, kad žino, už ką gavo. A. Š. pykdavo už tai, kad neduodavo gerti alkoholio. Dėl šio sumušimo jis niekam nepranešė. 2017 m. spalio 7 d. apie 19 val. jis paliko A. Š.E. Š. kambaryje gulintį. Rūsys yra po virtuvės patalpa. Tada jis buvo ten, kai išgirdo bildėjimą. Kai ėjo pas E. Š., virtuvėje susitiko iš E. Š. kambario išeinantį A. Š.. E. Š. rado sumuštą, kuri sakė: „kodėl mane palikai, jis mane užmuš“ (1 t., b. l. 54-58);

2) 2017 m. spalio 10 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad liudytojas V. Š. parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 63-67, 68-75);

3) Liudytojo S. Š. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Su tėvais V. ir E. Š. (duomenys neskelbtini) gyvena brolis A. Š.. A. Š. yra gydytas nuo priklausomybės alkoholiui. Dažnai apsilankydavo pas tėvus, rasdavo A. Š. išgėrusį. Mama nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio guli lovoje, nevaikšto ir nesivarto. Tėvas jam nėra pasakojęs, kad A. Š. smurtautų tėvų atžvilgiu. Jis girdėjo seniau, kad A. Š. apsistumdo su tėvais. A. Š. jo privengia, nes neleidžia jam gerti, bara. Išgėręs A. Š. konfliktiškas žmogus, ieško priekabių prie tėvų. Atvažiavęs 2017 m. rugsėjo mėnesio pradžioje ant mamos veido prie akių matė pamėlynavimus. Tėvas tada paaiškino, kad mama iš lovos nukrito. Apie 2017 m. spalio 7 d. mamos sumušimą, jis sužinojo iš tėvo (1 t., b. l. 78-80);

4) Liudytojos R. R. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) s slaugos ligoninės slaugytoja. Jai pažįstama Š. šeima. Ji eina prižiūrėti pasiligojusios E. Š.. Lankėsi kokius tris kartus per savaitę pas Š., nes E. Š. po insulto ir iš medicininės pusės jai reikalinga priežiūra. Du mėnesius laiko, maždaug nuo 2017 m. rugpjūčio mėn., ji rasdavo A. Š. girtą. Dažniausiai jis gulėdavo savo kambaryje ir šaukdavo, kad tėvas jam įpiltų. E. Š. po insulto nevaldo savo kūno kairės pusės, pati nepasiversdavo ant šono, iš lovos nekrisdavo, nes lova yra su apsauginėmis grotelėmis. E. Š. kalbėdavo, net pasakydavo, ką V. Š.ar A. Š. padaryti, bet kartais nušnekėdavo. Ji yra mačiusi, kad A. Š. kambario durys yra užrištos, kad jis neišeitų. Ji yra mačiusi, kad iki E. Š. sužalojimo, gal prieš mėnesį laiko, kad pas E. Š. kairėje veido pusėje ant smakro, po skruostu yra mėlynė, ne tokia šviežia atrodė. Grafiko lankymosi ji neturi, todėl negali pasakyti, kada lankė E. Š. iki to laiko. V. Š. paaiškino, kad vertė E. Š., ir ji užsigavo. Po E. Š. sužalojimo, ji lankėsi Šidlauskų namuose, tada jai V. Š. pasakė, kad A. Š. stipriai sumušė mamą. V. Š. sakė, kad A. Š. buvo girtas ir gulėjo gretimoje lovoje E. Š. kambaryje. V. Š. buvo išėjęs ir išgirdo triukšmą. E. Š. sakydavo A. Š. negerti, todėl A. Š. ir sumušė E. Š.. 2017 m. spalio 6 d. ji lankė E. Š., tai pas ją ant kūno jokių mėlynių nebuvo (1 t., b. l. 96-98);

5) Liudytojos L. C. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad ji dirba socialine darbuotoja (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. 2017 m. spalio 10 d. sužinojo, kad A. Š. sumušė savo motiną ir negali gyventi kartu su tėvais. Jai ši šeima buvo žinoma. E. Š. buvo neįgali, gaudavo invalidumą, pensiją, ją slaugydavo V. Š.. Ta šeima tvarkydavosi pati, ji lankydamasi ten nepastebėjo netvarkos, ar A. Š. neblaivaus. Šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos grupę. A. Š. yra silpnos sveikatos, turi invalidumą, yra gulėjęs (duomenys neskelbtini) slaugos ligoninėje, tačiau iš ten buvo išmestas dėl gėrimo ir agresyvumo. Ji rūpinosi, kur A. Š. apgyvendinti, tačiau A. Š. buvo apsigyvenęs pas tetą, tačiau ten sukonfliktavo. Ji anksčiau nėra girdėjusi apie smurtą Š. šeimoje (1 t., b. l. 92-94);

6) Liudytojos E. B. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad yra A. Š. teta. Jai žinoma, kad A. Š. sumušė savo motiną E. Š.. Apie tai ji sužinojo iš savo brolio V. Š.. A. Š. jos paprašė pas ją pernakvoti. Ji klausė, kodėl A. Š. sumušė mamą, tai A. Š. paaiškino, kad ji užkniso. A. Š. tada jos pradėjo reikalauti nupirkti alkoholio, ji nepirko, tai A. Š. pats nusipirko. A. Š. butelį išgėrė, tada pradėjo reikalauti dar nupirkti, neleido praeiti per virtuvę. Ji neapsikentusi iškvietė policiją, kuri A. Š. išvežė. Po valandos A. Š. grįžo, atsinešė vyno butelį. A. Š. gėrė tol, kol nugriuvo. A. Š. triukšmavo visą naktį. Ji daugiau A. Š. neleido nakvoti namuose (1 t., b. l. 86-90);

7) 2017 m. spalio 10 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. V. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2017 m. spalio 10 d. VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje su nukentėjusiąja pabendrauti nepavyko, nes ji silpnos sveikatos, kalba kažką nerišliai, nesiorientuoja aplinkoje. Tada buvo bendrauta su E. Š. gydančiu gydytoju J. K., kuris paaiškino, kad E. Š. būklė sunki, bet stabili. Gydytojas paaiškino, kad E. Š. yra diagnozuota galvos smegenų hematoma, kuri greičiausiai yra nuo patirtos traumos, veido sumušimas (1 t., b. l. 22 );

8) 2017 m. spalio 13 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. V. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad siekiant ikiteisminio tyrimo metu apklausti nukentėjusiąją E. Š., 2017 m. lapkričio 13 d. apie 15.30 val. kartu su 3-ojo skyriaus vyresniuoju tyrėju I. Š. buvo nuvykta pas nukentėjusiąją E. Š. į namus, adresu Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) g. Namuose buvo ir jos vyras V. Š.. E. Š. buvo pasakyta, kad atvyko iš policijos, tačiau ji to nelabai suprato, tad buvo klausta, kas ją sumušė. E. Š. kartojo žodžius “neatsimenu“, „niekas nesumušė“. E. Š. apklausti liudytoja nepavyko, kadangi ji kartojo tik tuos pačius žodžius (1 t., b. l. 27 );

9) 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, iš kurio matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo skyrimo atstovauti nukentėjusiąją E. Š. procese. Priimtas nutarimas leisti įgaliotajam atstovui dalyvauti procese advokatei L. B., kuri pateikė advokato orderį LA Nr. 490879 (1 t., b. l. 47-49, 50-51);

10) 2017 m. spalio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G1133/2017(05) iš kurios matyti, kad E. Š. nustatyta poodinė kraujosruva kaktoje, veido dešinėje su muštine žaizda paakyje, dešiniame užausyje, veido kairėje, lūpose su muštinėmis žaizdomis, smakre, kakle, kraujo patekėjimais po galvos smegenų dangalu nespaudžiant smegenų. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kumštis ar kitas daiktas (įrankis), prieš 1-3 dienas iki apžiūros. Pagal nustatytų sužalojimų pobūdį, nenustatyta sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti skirtingu laiku. Sužalojimai padaryti mažiausiai 10 trauminių poveikių pasėkoje. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 176-177 );

11) 2017 m. spalio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. pG 1212/2017(05) iš kurios matyti, kad pateiktuose medicinos dokumentuose duomenų, apie E. Š. patirtus sužalojimus 2017 m. rugsėjo mėnesį, ar ankstesniais mėnesiais, nėra. Remiantis nurodytomis įvykio aplinkybėmis, E. Š. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 182-183);

12) 2017 m. spalio 19 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad atlikus garso įrašo, gauto iš Bendrojo pagalbos centro apžiūrą, nustatyta, kad 2017 m. spalio 7 d. 19.49 val. iš abonentinio numerio skambina V. Š. ir praneša, kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajone, sūnus ,,sudaužė“ motiną, o vėliau patikslina, kad sūnus sumušė mamą, veidas ištinęs, sūnus vietoje yra. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja sako, kad iškvies policiją ir greitąją medicinos pagalbą bei pasako lauks (1 t., b. l. 161-162 );

13) 2017 m. lapkričio 22 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad atlikus įtariamojo A. Š. šlepečių „Sport“, apžiūrą, nustatyta, kad šlepetės guminės, mėlynos spalvos, priekinėje dalyje su oranžinės spalvos ženkliuku, ant kurio baltos spalvos užrašas „Sport“. Šlepetės yra 42 dydžio, kuris užrašytas ant pado. Ant pado taip pat yra užrašas „Made in China“. Šlepetės labai nunešiotos, nusitrynusios, padas nešvarus, vietomis įplyšusios. Ant kairės kojos šlepetės priekinės dalies yra keli ištepimai, lašai, kurie yra rudos spalvos ir panašūs į kraują. Šlepetės ir ištepimai nufotografuoti (1 t., b. l. 163-166 );

14) 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimu dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perdavimo saugoti, iš kurio matyti, kad šlepetės kvito Nr. 0002652, priduotos saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpą (1 t., b. l. 140-142);

15) 2017 m. lapkričio 22 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad atlikus įtariamojo A. Š. kelnių, paimtų iš jo reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu, apžiūrą, nustatyta, kad kelnės – sportinės juodos spalvos, galuose su guma, ties juosmens sritimi su raišteliu ir guma suveržiama. Kelnių šonuose yra kišenės užsegamos užtrauktukais. Kelnės nešiotos, suglamžytos, apsivėlusios įvairiais plaukais, pūkais. Ant kelnių kairės pusės klešnės ties šlaunimi yra mėlyno spalvos ženkliukas su užrašu „RWD“. Kelnių dešinės pusės klešnėje priekinėje dalyje netoli prarėžo yra rusvi ištepimai, kurie panašūs į kraujo. Kelnės ir ištepimai nufotografuoti (1 t., b. l. 167-168 );

16) 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimu dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perdavimo saugoti, iš kurio matyti kelnės (kvito Nr. 0002652), priduotos saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpą (1 t., b. l. 140-142);

17) 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimu dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perdavimo saugoti, iš kurio matyti, kad pavyzdžių lyginamajam tyrimui iš įtariamojo A. Š. paimtos rankų nagų nuokarpos 2 vokuose, kvitu Nr. 0002652, priduotos saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpą (1 t., b. l. 140-142);

18) 2017 m. spalio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad atlikus įvykio vietos apžiūrą, esančią gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžio rajone, kambario kairėje pusėje prie sienos yra viengulė medinė lova ant ratukų, su pakėlimo mechanizmu. Lovos dešinę pusę dengia dviejų juostų medinė pertvara. Ant baltos spalvos pagalvės paviršiaus matyti raudonos dėmės, panašios į kraujo (1 t., b. l. 13-15);

19) 2017 m. spalio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 1132/2017(05) iš kurios matyti, kad A. Š. padaryta muštinė žaizda dešiniame antakyje, odos nubrozdinimas dešinės plaštakos ketvirtame piršte, poodinė kraujosruva dešinės plaštakos trečiame piršte, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairės plaštakos antrame piršte, poodinė kraujosruva kairėje alkūnėje. Nustatyti sužalojimai A. Š. plaštakose galėjo būti padaryti suduodant smūgius kitam asmeniui (1 t., b. l. 186 );

20) 2017 m. spalio 25 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 97TPK-324/2017 iš kurios matyti, kad A. Š. nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymų, jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 190);

21) 2017 m. spalio 7 d. asmens blaivumo testu Nr. 3234, iš kurio matyti, kad 2017 m. spalio 7 d. 21:28 val. A. Š. nustatytas 1,41 promilių girtumas ( 2 t., b. l. 24);

22) 2017 m. gruodžio 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad kaltinamasis A. Š. pateikė žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutarties kopiją ( 2 t., b. l. 132-133, 134-135).

Minėti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis A. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), t. y. jis, 2017 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, name, esančiame Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) g., tyčia sudavė ranka ne mažiau nei du smūgius neįgaliai, gulinčiai lovoje motinai E. Š. į galvos sritį, tuo padarydamas kraujosruvas veide, taip sukeldamas fizinį skausmą savo šeimos nariui – motinai E. Š., bei 2017 m. spalio 7 d. apie 19.30 val. name, esančiame aukščiau nurodytu adresu, būdamas neblaivus, tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip dešimt smūgių savo neįgaliai, gulinčiai lovoje motinai E. Š. į galvos ir kaklo sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kaktoje, veido dešinėje su muštine žaizda paakyje, dešiniame užausyje, veido kairėje, lūpose su muštinėmis žaizdomis, smakre, kakle, kraujo patekėjimą po kietuoju smegenų dangalu nespaudžiančiu smegenų, taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – motinai E. Š..

Kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir įrodytos aptartais įrodymais.

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės pasiūlyta bausme bei jos dydžiu (2 t., b. l. 136-138).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Įvertintinas padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, kilę padariniai. Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo A. Š. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Teismas, skiriant bausmę, įvertina ir tai, kad kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus, kurie yra baigti, tyčiniai, smurtiniai, padaryti artimoje aplinkoje. Kaltinamasis ankščiau neteistas (teistumas išnykęs) (2 t., b. l. 20, 22-23), administracine tvarka paskutinį kartą baustas 2016 m rugpjūčio 30 d., nuobaudos galiojimas išnykęs (2 t., b. l. 18, 19), Priklausomybės ligų kabinete, įskaitoje pas psichiatrą – neregistruotas (2 t., b. l. 14), 2017 m. spalio 25 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 97TPK-324/2017 nurodyta, kad A. Š. nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymų, jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 190), neįgalus – nustatytas 30 procentų darbingumas (1 t., b. l. 146), nedirbantis (2 t., b. l. 7).

Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytus nesunkius nusikaltimus kaltinamajam gali būti skiriamos straipsnio sankcijoje numatytos bausmės – laisvės apribojimas, savo dydžiu artimas vidurkiui, bei skiriant teismo nustatytus įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies pagrindu paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Įvertinus tai, kad byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, jam paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. spalio 7 d., iki 2017 m. spalio 9 d., (2 paros). (2 t., b. l. 59, 69).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu kartu su bausme A. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei per 100 metrų panaikintina nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2 t., b. l. 62)

Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl 601,35 Eur gydymo išlaidų atlyginimo pareiškė Panevėžio teritorinė ligonių kasa (1 t., b. l. 123-127). Byloje gauta 2017 m. gruodžio 4 d. rašytinės sutarties kopija dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžetui atlyginimo, kuria A. Š., įsipareigojo žalą PSDF biudžetui atlyginti (2 t., b. l. 134-135). Todėl ši byloje esanti sutartis dėl žalos atlyginimo patvirtintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išsprendžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) ir jam paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (2017 m. rugsėjo mėn. veika) – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti alkoholio;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (2017 m. spalio 7 d. veika) – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti alkoholio ir gydytis nuo alkoholizmo;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, paskiriant A. Š. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti alkoholio ir gydytis nuo alkoholizmo;

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. Š. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti alkoholio ir gydytis nuo alkoholizmo;

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. spalio 7 d. iki 2017 m. spalio 9 d. (2 paros) ir laikyti, kad A. Š. yra atlikęs 4 laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu kartu su bausme A. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius (nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei per 100 metrų panaikinti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti A. Š. ir PSDF biudžetui atlyginimo sutartį, kuria A. Š., įsipareigojo žalą PSDF biudžetui – 601,35 Eur atlyginti per 30 (trisdešimt) mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos 2017 m. gruodžio 4 d., kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą LT 217300010002484333 ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, po 20,00 Eur (dvidešimt eurų). Pirmosios įmokos sumą - 21,35 Eur (dvidešimt vienas euras, 35 ct) - skolininkas įsipareigoja susimokėti iki mėnesio, kurį sudaryta Sutartis, paskutinės dienos.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti – paketą su kelnėmis ,,RWD“ ir šlepetėmis ,,Sport“, saugomą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpoje (pagal kvitą Serija BBB Nr. 0002652), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti A. Š.; vokai su A. Š. paimtais rankų nagų pavyzdžiais paimtais lyginamajam tyrimui, saugomi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpoje (pagal kvitą Serija BBB Nr. 0002652), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti; kompaktinį diską su 2017 m. spalio 7 d. garso įrašu, saugomu baudžiamojoje byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. Š., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Išaiškinti A. Š., kad baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas užtraukia atsakomybę pagal BK 243 straipsnį.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.