- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-06
- Bylos Nr.
- 1-166-935/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-11010-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Kaltinamasis
- R. N.
- Advokatai
- Renaldas Baliūtis
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. N., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. N., veikdamas tyčia, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, siekdamas gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2013 metams, žinodamas, kad Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos, neišnuomojo jam žemės sklypo, esančio Klampupių kaime, Kazlų Rūdos seniūnijoje, Kazlų Rūdos savivaldybėje, kadastro Nr (duomenys neskelbtini), 2014 metais ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens gavo 2012 m. kovo 14 d. Valstybinės žemės sklypo trumpalaikę sutartį Nr. 12, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus, R. N. išnuomojo 17,97 ha ploto žemės sklypą, esantį Klampupių kaime, Kazlų Rūdos seniūnijoje, Kazlų Rūdos savivaldybėje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suklastojo Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos darbuotojo P. A. parašą, patvirtino savo parašu ir šį žinomai netikrą dokumentą 2014 m. lapkričio 11 d. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas tyčia, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, žinodamas, kad jam nesuteiktas leidimas laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, esančiu Klampupių kaime, Kazlų Rūdos seniūnijoje, Kazlų kadastro vietovėje, Kazlų Rūdos savivaldybėje, 2014 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens gavo 2013 m. kovo 4 d. Įsakymą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įrašyta žinomai neteisinga informacija apie tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėja I. K. R. N. leidžia iki 2013 m. gruodžio 31 d. laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, esančiu Klampupių kaime, Kazlų Rūdos seniūnijoje, Kazlų kadastro vietovėje, Kazlų Rūdos savivaldybėje, bloko Nr. (duomenys neskelbtini), suklastojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjos I. K. parašą, patvirtino savo parašu ir šį žinomai netikrą dokumentą 2014 m. birželio 9 d. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas tyčia, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, žinodamas, kad G. B. ir V. B. panaudos sutartimi laikinam naudojimui neperdavė žemės sklypo, esančio Zapyškio kadastrinėje vietovėje, Braziūkų kaime, Kauno rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrą dokumentą – 2013 m. kovo 1 d. Privačios žemės panaudos sutartį (be numerio), kurioje įrašė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad G. B. ir V. B., jam, R. N., neva iki 2014 m. lapkričio 1 d., laikinam naudojimui perduoda 5,38 ha ploto žemės sklypą, esantį Zapyškio kadastrinėje vietovėje, Braziūkų kaime, Kauno rajone, suklastojo G. B. ir V. B. parašus, patvirtino savo parašu ir šį žinomai netikrą dokumentą 2014 m. birželio 9 d. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas tyčia, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, žinodamas, kad A. J. neperdavė laikinai valdyti ir naudoti žemės ūkio paskirties sklypo, esančio Kazlų Rūdos savivaldybėje, Kazlų Rūdos seniūnijoje, Klampupių kaime, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrą dokumentą – 2013 m. gegužės 2 d. Žemės subnuomos sutartį (be numerių), kurioje įrašė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad A. J. jam, R. N., neva iki 2016 m. sausio 1 d., laikinam valdymui ir naudojimui perduoda 17,97 ha žemės ūkio paskirties sklypą, esantį Kazlų Rūdos savivaldybėje, Kazlų Rūdos seniūnijoje, Klampupių kaime, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suklastojo A. J. parašą, patvirtino savo parašu ir šį žinomai netikrą dokumentą 2014 m. birželio 9 d. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos.
Šiais savo veiksmais R. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Be to, R. N., veikdamas tyčia, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, siekdamas gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2013 metams iš viso 8981,33 Eur sumą, žinodamas, kad nei Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktorius P. A., nei Nacionalinės Žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėja I. K., nei G. B., V. B. ir A. J. jam, R. N., laikinam naudojimui neperdavė žemės ūkio paskirties sklypų, esančių: Klampupių kaime, Kazlų Rūdos seniūnijoje, Kazlų Rūdos savivaldybėje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); Klampupių kaime, Kazlų Rūdos seniūnijoje, Kazlų kadastro vietovėje, Kazlų Rūdos savivaldybėje, bloko Nr. (duomenys neskelbtini); Zapyškio kadastrinėje vietovėje, Braziūkų kaime, Kauno rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kazlų Rūdos savivaldybėje, Kazlų Rūdos seniūnijoje, Klampupių kaime, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. birželio 16 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė Paramos už žemės ūkio ir kitus plotus paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) bei žinomai netikrus dokumentus – 2012 m. kovo 14 d. Valstybinės žemės sklypo trumpalaikę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2013 m. kovo 4 d. Įsakymą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme Nr. (duomenys neskelbtini); 2013 m. kovo 1 d. Privačios žemės panaudos sutartį (be numerio); 2013 m. gegužės 2 d. Žemės subnuomos sutartį (be numerio), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 22 d. priėmė sprendimą (rašto Nr. (duomenys neskelbtini)) atmesti 2013 m. birželio 16 d. paraišką Nr. (duomenys neskelbtini).
Šiais savo veiksmais R. N. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 182 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu R. N. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, nurodė, kad gailisi padaręs šias nusikalstamas veikas. Kaltinamasis paaiškino, jog užmatė A. J. 17 ha sklypą, kurį anksčiau dirbo M. B., kuri minėjo, jog nuo 2013 metų tos žemės nedirbs. Dirbdamas 2013 metų pavasarį sutiko matininką, jo užklausė, kaip galima išsinuomoti ar kitu pagrindu gauti tą žemę, gauti dokumentus, kad galėtų tą žemę dirbti. Matininkas pasakė, kad pasižiūrės, ką galima padaryti, užsirašė kaltinamojo duomenis. Po kiek laiko matininkas atvežė trumpalaikę sutartį ir įsakymą, kuriuose R. N. įrašė P. A. parašą, savo parašą, antspaudai ant dokumentų buvo, įsakyme įrašė I. K. parašą ir savo parašą, įrašė „kopija tikra“. R. N. teigė, jog jam matininkas nurodė, jog yra neatitikimų, dokumentai neatitinka tikrovės. Dokumentus pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kadangi siekė gauti paramą. Dirbdamas Braziukų kaime, šalia V. B. ir G. B. žemės, pamatė, jog ši žemė buvo apleista, ją deklaravo Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Nurodė, jog ją dirba trumpalaikės nuomos sutarties pagrindu. Internete rado trumpalaikės sutarties pavyzdį, įrašė V. B. ir G. B. duomenis ir pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Po kiek laiko minėtos žemės atsisakė. V. B. ir G. B. priklausančią žemę ketino dirbti, tačiau paaiškėjo, jog žemė darbui nebuvo tinkama. Apie šią žemę sužinojo iš aplinkinių sklypų savininkų, jie sakė, kad ta žemė nedirbama. A. J. žemės nuomos sutartį turėjo iš anksčiau. Nusiuntus į Nacionalinę mokėjimo agentūrą įsakymą ir sutartį, buvo informuotas, jog dokumentai netinka, tuomet nusiuntė A. J. nuomos sutartį, įrašęs A. J. vardą, pavardę ir parašą. R. N. patvirtino, kad būtent jis pagamino tą dokumentą. Teikdamas dokumentus siekė gauti išmoką už deklaruojamus plotus.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. A. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, iki pensijos (2013 metų) dirbo Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėju. Neturėjo įgaliojimų pasirašyti žemės sklypo nuomos sutarčių. Apie sutartis, ant kurių pamatė savo parašą, sužinojo tik iš tyrėjo. Liudytojas patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. A. parodė, kad nebuvo įgaliotas pasirašinėti 2012 m. kovo 14 d. valstybinės žemės sklypo trumpalaikės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos nepasirašinėjo. Parodė, kad niekada nėra buvęs Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriumi, dirbo Žemės ūkio skyriaus vedėju. Kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryta ši sutartis ir kaip sutartyje atsirado jo parašas, pasakyti negalėjo, nes nežino. Taip pat nežino, kas, kada ir į kokį Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos darbuotoją kreipėsi dėl šio žemės sklypo nuomos, R. N. nepažįsta, su juo niekada nėra bendravęs. Parodė, kad šios sutarties niekada nepasirašinėjo, tačiau parašas, esantis sutartyje, yra jo. Kiekviena sutartis buvo suderinama su kalbininke, su juristu bei buhaltere ir tik tada administracijos direktorius tokiose sutartyse pasirašydavo. (t. 1, b. l. 91-92)
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. K. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Teigė, kad miškų urėdijos neturi teisės leisti naudotis žeme žemės ūkio veiklai. Galbūt sklypas projektu buvo kažkam suformuotas, bet jį iki tol naudojo urėdija. Jei urėdija nori žemės sklype įveisti mišką, turi rašyti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai, ši tarnyba įtraukia į projektą urėdiją kaip dalyvį ir formuoja sklypą, nustatydama paskirtį kaip miško ūkio. Panauda žemės ūkio paskirties žemėje nesuteikiama, o laikinas žemės naudojimas suteikiamas vieneriems metams. Liudytoja patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. K. parodė, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. dirba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjos pareigose. Parašas, esantis 2013 m. kovo 4 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), yra panašus į jos, tačiau šio įsakymo ji niekada nepasirašinėjo. Parodė, kad įsakymuose, kuriuos priima Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius, niekada parašas ir antspaudas nėra dedami kartu – ant vieno egzemplioriaus pasirašo asmuo, einantis vedėjo pareigas, taip pat pasirašo vizuojantys specialistai, šis egzempliorius yra dedamas į bylas ir paliekamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriuje, o ant kitų egzempliorių yra dedami tik antspaudai ir jie išduodami asmeniui, kuris prašo įsakymo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriuje 2013 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įregistruotas. Taip pat rašto numeracija neatitinka tikrovės, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo registras yra (duomenys neskelbtini)-(įsakymo eilės numeris), o minėtame įsakyme yra užrašytas siunčiamų dokumentų registro numeris. Liudytoja neprisiminė, kad kada nors būtų tekę bendrauti su asmeniu vardu ir pavarde R. N.. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius yra įgaliotas pasirašyti tokio pobūdžio įsakymus, tačiau minėtas 2013 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) šiame skyriuje nėra užregistruotas. (t. 1, b. l. 87-88)
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. J. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jo ūkis buvo šalia jos, pati kaltinamajam nuomojo 19 ha žemės sklypą, esantį Klampupių kaime, pagal sudarytą subnuomos sutartį. Žemę kaltinamajam nuomojo nuo 2013 metų penkeriems metams. Kaltinamasis po metų sutartį nutraukė. Liudytoja patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. J. parodė, kad parašas, esantis 2013 m. gegužės 2 d. žemės subnuomos sutartyje dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kazlų Rūdos sav., Kazlų Rūdos sen., Klampupių k., subnuomos, yra jos. Minėtą žemės sklypą išsinuomojo iš UAB „Žemės vystymo fondas 22“ nuo 2012 m. sausio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Su R. N. susipažino ūkininkaudama, dalis jos žemės sklypų yra netoli R. N. gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini). Maždaug 2013 metais R. N. kreipėsi į ją dėl žemės sklypo nuomos. Pati tuo metu turėjo laisvos žemės apie 20 ha Kazlų Rūdos sav., Kazlų Rūdos sen., Klampupių k., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ši žemė jai nepriklausė, o buvo išnuomota, todėl su R. N. buvo pasirašyta 2013 m. gegužės 2 d. žemės subnuomos sutartis. Šios sutarties šabloną rado internete bei pati į sutartį kompiuteriu įrašė reikiamus rekvizitus. Sutartis nebuvo registruota nei VšĮ „Registrų centras“, nei kažkur kitur. Šią sutartį su savo parašu R. N. nusiuntė paštu į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kiek minėtos sutarties egzempliorių siuntė, neatsimena. Praėjus maždaug metams po šios sutarties pasirašymo, R. N. pasakė, kad minėtos žemės nebedirbs, minėjo, jog sunkiai verčiasi, yra prasiskolinęs, todėl nebeturi galimybės ūkininkauti. Žemės sklypas apleistas nebuvo, R. N. šias žemes dirbo. Negali patvirtinti, ar jis buvo ūkininkas, tačiau R. N. namuose matė rusišką traktorių, kuriuo dirbo žemes. Neprisimena, ar R. N. sumokėjo sutartyje nurodytą sumą – 5877 Lt už išnuomotą žemę. Apklausta dėl 2013 m. gegužės 2 d. žemės subnuomos sutarties sudarymo bei pasirašymo aplinkybių, dėl žemės sklypo 17.97 ha subnuomos, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Kazlų Rūdos sav., Kazlų Rūdos sen., Klampupių k., kurioje parašyta, kad ji neva subnuomojo minėtą žemės sklypą R. N., parodė, jog šios sutarties nesudarinėjo, parašas, esantis šioje sutartyje, yra tikrai ne jos. Taip pat parodė, kad šis žemės sklypas jai nepriklauso, taip pat nėra jo išsinuomojusi. Rekvizitus, esančius šioje sutartyje: adresą, asmens kodą, R. N. galėjo nurašyti iš anksčiau minėtos sutarties. Apklausta dėl 2012 m. kovo 14 d. valstybinės žemės sklypo trumpalaikės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo ir pasirašymo aplinkybių, kurioje nurodyta, kad ji neva išsinuomojo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klampupių k., Kazlų Rūdos sen., Kazlų Rūdos sav., parodė, kad parašas, esantis šioje sutartyje tikrai nėra jos, jis yra suklastotas. Taip pat parodė, kad niekada nėra kreipusis į Kazlų Rūdos administraciją dėl žemės sklypo, esančio Klampupių k., Kazlų Rūdos sen., Kazlų Rūdos sav., Kazlų kadastro vietovė Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos. Šis sklypas niekada jai nepriklausė nei nuosavybės teise, nei buvo išnuomotas jos vardu. Ar R. N. buvo pažįstamas ir ar bendraudavo su jos vyro A. J. senele M. B., pasakyti negali, nes nežino. Pati bendravo su M. B., tačiau ji niekada nebuvo užsiminusi apie R. N.. (t. 1, b. l. 77-79)
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. B. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, turėjo sklypą Kauno r., Braziukų k., kurį nusprendė parduoti, todėl internete patalpino skelbimą. Tiksliai neatsimena, kada pardavė sklypą, žemės sklypo panaudos sutarties sudaręs nebuvo. Liudytojas patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. B. parodė, kad žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2014 vasario mėnesio buvo jo ir brolio V. B. nuosavybė. 2014 m. vasario mėnesį sklypas buvo parduotas grupei asmenų. Sandoris sudarytas notariškai, o pardavimas apie žemės sklypą paskelbtas internete 2013 metų rudenį. Liudytojas patvirtino, kad 2013 m. kovo 1 d. privačios žemės panaudos sutartis neegzistuoja, parašai, kurie yra sutartyje yra ne jo, taip pat ne brolio V. B.. Apklausos metu parodė, kad pirmą kartą girdi apie R. N., niekada nėra su juo bendravęs. (t. 1, b. l. 98-99)
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. B. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, sklypas, esantis Kauno r., Braziukų k., priklausė jo broliui G. B.. Sklypo nuomos sutarties sudaręs nebuvo, neturi įgaliojimų tokias sutartis pasirašyti. Liudytojas patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, kad parašai, esantys privačios žemės panaudos sutartyje dėl žemės sklypo nuomos kadastro (duomenys neskelbtini), nėra nei jo, nei brolio G. B.. Parodė, kad nepažįsta R. N., niekada nėra su juo bendravęs bei sudarinėjęs kokias nors sutartis. Iš kur R. N. galėjo gauti jo brolio G. B. ir jo paties asmens duomenis, pasakyti negalėjo. (t. 1, b. l. 95-96)
Teisiamojo posėdžio metu specialistė K. B. parodė, jog R. N. pirmą kartą teikė paraišką. Paraišką jis turėjo teisę teikti seniūnijoje ar iš namų, privalėjo pristatyti visų deklaruojamų sklypų dokumentus iki rugpjūčio 15 dienos. Pradėjus vertinti pateiktą paraišką, taip pat buvo pradėti tikrinti ir pateikti dokumentai. Trūko nuomos, nuosavybės dokumentų. Buvo iš karto galima atmesti paraišką, tačiau buvo suteikta galimybė pasitaisyti. R. N. buvo paprašyta patikslinti duomenis, pateikti sutartis. R. N. teikė papildomus dokumentus, tačiau dažnai keitė nuomonę, vėliau atsisakė kai kurių laukų. Pareiškėjas pradėjo dvejoti, pateikė kelias sutartis, jose buvo nurodyti skirtingi asmenys, tačiau buvo identiški sutarčių numeriai. Tuomet buvo išsiųstas paklausimas į Marijampolės skyrių, siekiant išsiaiškinti, kokiu pagrindu yra valdomi žemės sklypai. Gautas atsakymas, kad jokia nuoma R. N. nebuvo suteikta. Specialistė paaiškino, jog parama mokama už faktinį plotą. Jei deklaravo 100 ha, tai už visus žemės plotus turėjo pateikti nuomos dokumentus. Jeigu R. N. būtų pateikęs visus reikiamus dokumentus ir paraiška būtų baigta vertinti, jam būtų išmokėta paramos suma. Paraiška nebuvo baigta galutinai vertinti, nes trūko dokumentų. Buvo įtariamas sukčiavimas, paramos išmokėti nebuvo galima. Specialistė teigė, kad asmuo gali pateikti paraišką ne mažesniam nei 1 ha plotui. Jei R. N. nebūtų deklaravęs visų sklypų, paramos suma būtų kitokia. R. N. buvo leista atsisakyti tų plotų, kurių jis norėjo, išskyrus valstybines žemes, nes nebuvo aišku, ar atsisako ar ne. Jis galėjo atsisakyti, prašyti neįtraukti į paraišką plotų, kuriuos dirbo, bet neturėjo dokumentų. R. N. neturėjo teisės deklaruoti žemės plotų, jei neturėjo nuosavybės teisę ar nuomą patvirtinančių dokumentų. Jei neturėjo dokumentų, bet žemę dirbo, negalėjo deklaruoti, nes žemės sklypų nevaldė. Reikia deklaruoti visus plotus, kurie valdomi, tačiau neprivalu prašyti paramos. Asmuo pirmą kartą deklaruodamas žemės sklypus, turėjo pateikti visų valdomų žemės plotų dokumentus. Nurodyta paramos suma, t. y. 148581,10 Lt, yra preliminari, galutinės išmokos sumos negalima pasakyti, plotas daugintas iš įkainio ir pritaikytos sankcijos. R. N. pateikė daugumą dokumentų, išskyrus į plotų, nurodytų paraiškos 1, 4, 5 pozicijose ir 16 pozicijos dalies. Į tuos plotus teikti paraišką neturėjo teisinio pagrindo. Specialistė negalėjo atsakyti, kiek būtų sumokėta paramos už tuos sklypus, kurių dokumentų trūko.
Teisiamojo posėdžio metu specialistė K. B. papildomai parodė, jog parama mokama per du kartus. Jeigu asmuo pristato visus reikiamus dokumentus, jei palanki ūkininkauti žemė, žemė derlinga, jei viskas tvarkoje, pirma dalis mokama visada, antroji paramos dalis mokama nuėmus derlių ir pateikus realizacijos dokumentus. R. N. nebuvo išmokėta parama, buvo ilgai aiškinamasi, nebuvo baigtas vertinimas. R. N. pateikė realizacijos dokumentus, tačiau Nacionalinė mokėjimo agentūra nebaigė vertinimo, nes dokumentai neatitiko teisės aktų. Yra dalis asmenų, kurie netikrinami, nėra priskiriami rizikos grupei. Kiti yra tikrinami, plotai mažinami, taikomos sankcijos. Jei taikomos sankcijos, mokama suma mažėja. R. N. buvo atrinktas patikrai, buvo dvi patikros, nustatyti pažeidimai, sistema pritaikė sankcijas. R. N. pateikė paraišką išmokai ir realizavimą. Jei dokumentai būtų tvarkingi, jam būtų išmokėta išmoka. Paraiška buvo pateikta 2013 m. birželio mėnesį, realizacija pateikta 2013 m. lapkričio mėnesį. Byloje nurodoma maksimali preliminari suma, neįvertinant sankcijų. Pritaikius sankcijas išmokos būtų mažesnės.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. U. parodė, jog R. N. nepažįsta ir nėra matęs. Pagarsinus raštą, esantį bylos antrame tome penktame lape, liudytojas paaiškino, kad jei ten buvo pasėliai, greičiausiai buvo prašoma leisti nuimti derlių. Tai yra valstybinė žemė, perduota urėdijai patikėjimo teise. Urėdija atsakinga už mišką ir neteikia leidimų dėl pasėlių. Liudytojui neteko girdėti, kad būtų leista įveisti pasėlius, nagrinėjamu atveju tik buvo leista nuimti derlių. Prašymas nuimti derlių buvo iš asmens pusės. Leidimas nuimti derlių galimai buvo duotas, tačiau liudytojas nėra davęs leidimo dirbti žemę. Urėdija neturi teisės išduoti leidimo ilgesniam laikui naudotis žeme.
Iš Valstybinės įmonės Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos 2013 m. birželio 12 d. rašto matyti, jog R. N. buvo leista nuimti derlių sklype, esančiame Klampupių kaime, Kazlų Rūdos savivaldybėje (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)). (t. 2, b. l. 5)
Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pateiktos informacijos matyti, jog: jeigu R. N. 2013 metais paraiškoje būtų deklaravęs vieną lauką, kurio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. 1, pasėlio kodas – (duomenys neskelbtini), deklaruotas plotas – 4,76 ha), tai preliminari maksimali galima išmoka už minėtą lauką galėtų sudaryti 2950,39 Eur (4,76 ha x 130,83 Eur + 4,76 ha x 489 Eur); jeigu R. N. 2013 metais paraiškoje būtų deklaravęs vieną lauką, kurio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. 1, pasėlio kodas – (duomenys neskelbtini), deklaruotas plotas – 6,92 ha), tai preliminari maksimali galima išmoka už minėtą lauką galėtų sudaryti 4289,22 Eur (6,92 ha x 130,83 Eur + 6,92 ha x 489 Eur); jeigu R. N. 2013 metais paraiškoje būtų deklaravęs vieną lauką, kurio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. 1, pasėlio kodas – (duomenys neskelbtini), deklaruotas plotas – 2,81 ha), tai preliminari maksimali galima įmoka už minėtą lauką galėtų sudaryti 1741,72 Eur (2,81 ha x 130,83 Eur + 2,81 ha x 489 Eur).
Iš 2012 m. kovo 14 d. Valstybinės žemės sklypo trumpalaikės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog ji buvo sudaryta tarp A. J. ir Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus P. A., nuomotojas išnuomojo, o nuomininkas išsinuomojo 17,97 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klampupių k., Kazlų Rūdos sen., Kazlų Rūdos sav., Kazlų kadastro vietovė Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas išnuomojamas nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. (t. 1, b. l. 10-11)
Iš 2012 m. kovo 14 d. Valstybinės žemės sklypo trumpalaikės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog ji buvo sudaryta tarp R. N. ir Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus P. A., nuomotojas išnuomojo, o nuomininkas išsinuomojo 17,97 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klampupių k., Kazlų Rūdos sen., Kazlų Rūdos sav., Kazlų kadastro vietovė Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas išnuomojamas nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. (t. 1, b. l. 14-15)
Iš R. N. 2014 m. balandžio 14 d. prašymo matyti, jog jis prašė neadministruoti 2013 metų paraiškoje esančių laukų bloko Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 6,92 ha, (duomenys neskelbtini) plotas 2,81 ha, (duomenys neskelbtini) 4,76 ha, kadangi jis neturi galimybių pristatyti visų reikiamų dokumentų. (t. 1, b. l. 16)
Iš R. N. 2014 m. birželio 6 d. prašymo matyti, jog jis prašė laikyti negaliojančiais dokumentus pateiktus: balandžio 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartis; balandžio 11 d. privačios ir valstybinės žemės nuomos sutartis, taip pat laikyti negaliojančius prašymus siųstus balandžio 16 d. ir 18 d. (t. 1, b. l. 17, 34)
Iš R. N. 2014 m. liepos 16 d. prašymo matyti, jog jis prašė neadministruoti 2013 metų paraiškoje esančių laukų, bloko (duomenys neskelbtini) plotas 4,76 ha kmynai; bloko (duomenys neskelbtini) plotas 6,92 ha kalendros; bloko (duomenys neskelbtini) plotas 2,81 ha kmynai, kadangi šie laukai priklauso ekologinio ūkininkavimo programai, kuriai reikalingas penkių metų įsipareigojimas dėl ploto nemažinimo. Šiems laukams užtikrinti penkių metų dirbimo laikotarpio nėra galimybės. (t. 1, b. l. 19)
Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus rašto matyti, jog R. N. 2013 metais Paraiškos pateikimo metu (2013 m. birželio 16 d.) nebuvo išnuomota ar kitais pagrindais leista naudotis valstybinės žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu Klampupių kaime, Kazlų Rūdos seniūnijoje, Kazlų Rūdos savivaldybėje. (t. 1, b. l. 20)
Iš R. N. 2014 m. birželio 6 d. prašymo matyti, jog jis prašė peradministruoti 2013 metų tiesioginės paramos paraišką dėl papildomai pateiktų dokumentų. (t. 1, b. l. 21, 28)
Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo atmesta R. N. 2013 m. birželio 16 d. paraiška Nr. (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 26-27)
Iš 2013 m. kovo 1 d. Privačios žemės panaudos sutarties matyti, jog ši sutartis sudaryta tarp G. B., V. B. ir R. N., pagal šią sutartį panaudos davėjas perduoda 5,38 ha ploto žemės sklypą panaudos gavėjui, t. y. R. N.. (t. 1, b. l. 29)
Iš 2013 m. sausio 1 d. Privačios žemės panaudos sutarties matyti, jog ji sudaryta tarp G. Š. ir R. N., pagal šią sutartį panaudos davėjas perduoda 5,38 ha ploto žemės sklypą panaudos gavėjui, t. y. R. N.. (t. 1, b. l. 35)
Iš 2013 m. gegužės 2 d. Žemės subnuomos sutarties matyti, jog ją sudarė A. J. ir R. N. dėl žemės ūkio paskirties sklypų, esančių Kazlų Rūdos sav., Kazlų Rūdos sen., Klampupių k., kurio plotas 17.97 ha. (t. 1, b. l. 35)
Iš 2013 m. kovo 26 d. Privačios žemės panaudos sutarties matyti, jog ji sudaryta tarp G. Š. ir R. N., pagal šią sutartį panaudos davėjas perduoda 5,1 ha ploto žemės sklypą panaudos gavėjui, t. y. R. N.. (t. 1, b. l. 38-39)
Iš 2013 m. gegužės 2 d. Žemės subnuomos sutarties (be Nr.) matyti, jog ji sudaryta dėl žemės sklypo nuomos kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) tarp A. J. ir R. N.. (t. 1, b. l. 36)
Iš 2013 m. gegužės 2 d. Žemės subnuomos sutarties (be Nr.) dėl žemės sklypo nuomos kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog ji sudaryta tarp R. N. ir A. J.. (t. 1, b. l. 41-42)
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje pateiktos Paraiškos matyti, kad R. N. 2013 m. birželio 16 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė paraišką dėl paramos už žemės ūkio ir kitus plotus Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais. (t. 1, b. l. 47-68)
UAB „Žemės vystymo fondas 22“ pateiktame rašte nurodyta, kad 2012 m. sausio 20 d. Žemės sklypo nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas 22,24 ha ploto žemės sklypas, esantis Kazlų Rūdos r., Kazlų Rūdos sen., Klampupių k., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomotas A. J. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. 2015 m. sausio 27 d. buvo sudaryta šios žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis. A. J. yra sumokėjusi už žemės sklypo nuomą nuo 2012 m., 2013 m., ir dalį žemės sklypo nuomos mokesčio už 2014 m. UAB „Žemės vystymo fondas 22“ nėra žinoma, kad A. J. priklausantis žemės sklypas buvo subnuomotas R. N.. (t. 1, b. l. 69-75)
Iš byloje pateiktų A. J. dokumentų matyti, kad ji raštu, siųstu R. N., nutraukė 2013 m. gegužės 2 d. žemės subnuomos sutartį (be Nr.), nesumokėjus nuomos mokesčio. Sutartį nutraukė nuo 2014 m. sausio 31 d. (t. 1, b. l. 80-84)
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2014 m. rugsėjo 16 d. rašte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjas 2013 m. kovo 4 d. nėra priėmęs įsakymo „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybės žeme“, taip pat 2013 m. nepriėmė įsakymo dėl valstybinės žemės nuomos ūkininkui R. N.. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo registras yra (duomenys neskelbtini) -(įsakymo eilės numeris). (t. 1, b. l. 85-86)
Byloje pateikti išrašai iš VĮ „Registrų centras“ dėl žemės sklypų nuosavybės teisės. Žemės sklypas kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. J., žemės sklypas kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. kovo 4 d. priklausė G. B. ir V. B.. (t. 1, b. l. 70, 100, 140-141)
Iš 2015 m. sausio 20 d. daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad apžiūrai G. B. pateikė 2014 m. vasario 10 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. (t. 1, b. l. 101-111)
Iš 2015 m. balandžio 8 d. dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas AB DNB banko pateiktas R. N. sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d., pagal kurį nustatyta, jog R. N. per minėtą laikotarpį nemokėjo už privačios žemės subnuomos/panaudos sutartis jų savininkams, t. y. G. B. ir V. B. už 2013 m. kovo 1 d. privačios žemės panaudos sutartį, G. Š. už 2013 m. sausio 1 d. privačios žemės panaudos sutartį ir 2013 m. kovo 26 d. privačios žemės panaudos sutartį, A. J. už dvi 2013 m. gegužės 2 d. žemės subnuomos sutartis. (t. 2, b. l. 32-33, 34-35)
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog R. N. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
Paties kaltinamojo R. N. parodymai duoti teisme, taip pat liudytojų P. A., I. K., A. J., V. B. ir G. B. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtina, jog R. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje. R. N. pripažino, jog būtent jis dokumentuose (2012 m. kovo 14 d. Valstybinės žemės sklypo trumpalaikėje sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. kovo 4 d. Įsakyme dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme) pasirašė atitinkamai vietoje P. A. ir I. K.. Tokius kaltinamojo parodymus iš esmės patvirtina P. A. ir I. K. parodymai. Liudytojas P. A. teigė, jog jis nepasirašė 2012 m. kovo 14 d. Valstybinės žemės sklypo trumpalaikės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), R. N. jis nepažįsta, jis apskritai nebuvo įgaliotas pasirašyti žemės sklypo nuomos sutarčių. Liudytoja I. K. tvirtino, jog ji nepasirašinėjo 2013 m. kovo 4 d. Įsakymo dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme Nr. (duomenys neskelbtini), šis įsakymas neatitinka institucijos, kurioje ji dirba įprastos formos, taip pat rašto numeracija neatitinka tikrovės. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2014 m. rugsėjo 16 d. raštas taip pat patvirtina, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjas 2013 m. kovo 4 d. nėra priėmęs įsakymo „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybės žeme“, 2013 m. nepriėmė įsakymo dėl valstybinės žemės nuomos ūkininkui R. N.. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo registras yra (duomenys neskelbtini) -(įsakymo eilės numeris). Tuo pačiu teismas konstatuoja, jog byloje nėra įrodyta, kad būtent R. N. kompiuterinės technikos pagalba pagamino 2012 m. kovo 14 d. Valstybinės žemės sklypo trumpalaikę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašė kaltinime nurodytus žinomai neteisingus duomenis, suklastojo Žemės Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus spaudo atspaudą, taip pat jis kompiuterinės technikos pagalba pagamino 2013 m. kovo 4 d. Įsakymą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė žinomai neteisingą informaciją, suklastojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus spaudo antspaudą. R. N. teisme teigė, jog minėtus dokumentus jam pateikė asmuo, kurio duomenų jis nežino, šie dokumentai buvo be parašų, tačiau jie buvo su antspaudais. Duomenų, kurie leistų paneigti aptartus kaltinamojo teiginius, nėra. Tuo pačiu R. N. neneigė, jog jam buvo žinoma, kad pateiktuose dokumentuose užfiksuoti duomenys neatitinka tikrovės. Taigi iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, kad R. N. kompiuterinės technikos pagalba į minėtus dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, suklastojo spaudų atspaudus. Šių aplinkybių pašalinimas R. N. nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, kadangi jis žinodamas, jog dokumentuose užfiksuota informacija neatitinka objektyvios tikrovės, juos pasirašė tiek už save, tiek už kitus dokumentuose nurodytus asmenis. R. N. pripažino, jog jis pagamino netikrus dokumentus, t. y. 2013 m. kovo 1 d. Privačios žemės panaudos sutartį (be numerio) bei 2013 m. gegužės 2 d. Žemės subnuomos sutartį (be numerių), kuriuose įrašė žinomai neteisingą informaciją. Liudytojų G. B., V. B. ir A. J. parodymai patvirtina, jog jie minėtų sutarčių su R. N. nebuvo sudarę.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. R. N. patvirtino, jog anksčiau minėtus dokumentus suklastojo ir pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kadangi siekė gauti išmoką už deklaruojamus plotus. Nekyla jokių abejonių, kad R. N. klastodamas ir pateikdamas dokumentus, kuriuose nurodyta informacija neatitiko objektyvios tikrovės bei sudarė vaizdinį, jog konkrečius žemės sklypus jis valdo turėdamas teisinį pagrindą ir turi teisę gauti paramą, panaudojo apgaulę, kuri buvo nukreipta į siekį gauti didesnę paramą, nei kaltinamajam iš tikrųjų priklausytų. Čia pažymėtina, jog liudytojo J. U. parodymai leidžia konstatuoti, jog Valstybinė įmonė Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija R. N. leido sklype, esančiame Klampupių kaime Kazlų Rūdos savivaldybėje (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)), nuimti derlių, tačiau leidimo naudotis šiuo sklypu, jį dirbti nedavė ir negalėjo duoti. Toks faktas patvirtina, jog R. N. neturėjo teisinio pagrindo paraiškoje deklaruoti šio sklypo ir pretenduoti į su šiuo sklypu susijusią paramą. Teismas konstatuoja, jog byloje yra nustatyta, kad R. N. pateikė paraišką išmokai ir realizavimą patvirtinančius dokumentus, jeigu pateiktų dokumentų visuma (jų turinys) būtų tvarkinga, kaltinamajam būtų išmokėta išmoka. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos teismui pateikta informacija patvirtina, jog įvertinus patiektus R. N. duomenis, jis nepagrįstai, t. y. panaudodamas apgaulę, pretendavo gauti ne didesnę nei 8981,33 Eur paramą, t. y. tokią paramą jis būtų gavęs, jeigu nebūtų taikomos jokios sankcijos. Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog R. N. apgaulę naudojo siekdamas gauti pinigines lėšas, kurių dydis neviršija Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnyje nustatytos didelės vertės. Kaip jau minėta, sukčiavimas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnį yra svetimo turto ar teisės įgijimas apgaule. Taigi šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai yra panaudojama apgaulė ir asmuo dėl jos įgyja svetimą turtą ar teisę. Sukčiavimas pradedamas daryti pradėjus naudoti apgaulę. Nagrinėjamu atveju, R. N. panaudojo apgaulę siekdamas įgyti svetimą turtą, tačiau turto neįgijo, todėl konstatuotina, jog jis pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Byloje buvo gautas N. N. prašymas nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant kaltinamąjį R. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant kaltinamąjį jos atsakomybei. Prašyme nurodoma, jog N. N. ir R. N. santykiai yra geri, jie sutaria puikiai. N. N. mano, kad ji gali daryti R. N. teigiamą poveikį, ji įsipareigoja prižiūrėti R. N. ir užtikrinti, kad jis daugiau nenusikalstų. Prašyme pažymima, jog N. N. nėra teista ar bausta administracine tvarka, ji yra charakterizuojama teigiamai. Teisiamojo posėdžio metu N. N. nurodė, jog ji gyvena kartu su R. N., jų tėvu ir močiute. Brolis klauso jos patarimų, kartais pasakoja apie savo problemas, jie vienas kitam pasipasakoja apie savo rūpesčius. Brolis sakė, kad gailisi, jog pasielgė netinkamai, teigė, kad į tokias problemas daugiau nesivels. N. N. tvirtino, jog jeigu būtų žinojusi, kad brolis bando gauti paramą, kuri jam nepriklauso, būtų bandžiusi jį atkalbėti. Šeimoje brolis daugiausiai bendrauja būtent su ja. Apie baudžiamąją bylą brolis daug nepasakojo, kadangi jam buvo nemalonu. Ji pati ateityje stengsis dažniau bendrauti su broliu. Čia pažymėtina, jog R. N. patvirtino, kad su seserimi sutaria gerai, su ja pasitaria, ji kartais duoda patarimų dėl elgesio, kai mato, kad kažką daro negerai, sesuo jam pataria. Sužinojusi apie tai, kad buvo padaryti nusikaltimai, N. N. kritiškai įvertino neteisėtus kaltinamojo veiksmus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).
Teismas įvertina tai, kad R. N. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, vienas nusikaltimas yra baigtas, o kitas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, jos yra siejamos vieningo sumanymo, kaltinamasis anksčiau nėra teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra baustas administracine tvarka. R. N. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, jis nėra registruotas VšĮ Kauno Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre, nėra užregistruotas Kauno apskrities priklausomybės ligų centre. R. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog R. N. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Manytina, jog vien dalyvavimas baudžiamajame procese R. N. padarė pakankamą poveikį, kuris sustiprins minėto asmens pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, N. N. yra pateikusi prašymą perduoti R. N. jos atsakomybei pagal laidavimą. Iš teismui pateiktų N. N. charakterizuojančių duomenų matyti, jog ji nėra teista ar bausta administracine tvarka, Kauno rajono savivaldybės administracijos Zapyškio seniūnijos seniūno N. N. yra charakterizuojama teigimai, ji apibūdinama kaip autoritetą kaimynų, draugų, bendradarbių tarpe turintis, paslaugus, bendruomeniniame gyvenime aktyviai dalyvaujantis asmuo. N. N. dirba, darbe charakterizuojama teigimai, ji apibūdinama kaip atsakinga, darbšti ir sąžininga darbuotoja, kaip jautrus, imlus naujovėms ir pasiūlymams žmogus. Teismo įsitikinimu, N. N. charakterizuojantys duomenys leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, o įvertinus jos ir R. N. santykius, teigtina, jog ji gali daryti teigiamą poveikį kaltinamajam. Taigi N. N. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.
Teismui nustačius visas Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, teismas mano, kad R. N. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teismas pastebi, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nereiškia, kad R. N. visiškai išvengia teisinių pasekmių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu, kadangi Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 6-7 dalyse įtvirtintos nuostatos yra skirtos tam, kad drausmintų asmenį padariusį nusikalstamas veikas ir atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės.
Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 71 straipsnyje, t. y. įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo įsitikinimu, skiriama baudžiamojo poveikio priemonė sudarys kaltinamajam galimybę dar kartą įvertinti savo veiksmų pasekmes ir motyvuos ateityje elgtis atidžiai bei rūpestingai. Nustatydamas įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį, teismas įvertina R. N. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų sukeltas pasekmes, anksčiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. Taigi teismas nustato 15 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią kaltinamasis turi sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 71 straipsniais,
nusprendžia:
R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį N. N. atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 71 straipsniu, R. N. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL dydžio (564,90 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per dvylika mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti R. N., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti N. N., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.