Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-10-10 · Civilinė byla Nr. 2A-1288-524/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-10
Bylos Nr.
2A-1288-524/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10810-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė (pirm.), Alona Romanovienė, Audrius Saulėnas
Ieškovas
AB „Swedbank“
Atsakovas
V. A., O. A.
Pranešėja E. MisiūnienėTeisėjas P. Mineikis
Civilinė byla Nr. 2A-1288-524/2012(Proceso Nr. 2-06-3-10810-2011-5)Procesinio sprendimo kategorijos (S) 21.4.2.7, 36.2
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Audriaus Saulėno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Swedbank“ ieškinį atsakovams V. A. (V. A.) ir O. A. dėl skolos priteisimo ir atsakovės O. A. priešieškinį ieškovei AB „Swedbank“ atsakovui V. A. (V. A.) dėl 2010-04-16 laidavimo sutarties Nr. 10-000144-LA pripažinimo negaliojančia, atsakovės O. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-19 sprendimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. A. (V. A.) ir O. A. 95082,93 Lt skolos, 13 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 77725,00 Lt kredito sumos, palūkanas skaičiuojant nuo 2011-07-25 iki kredito grąžinimo bankui dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas V. A. 2010-04-16 pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. 10-024556-VA, remdamasis kuria bankas suteikė atsakovui kreditą. Atsakovo prievolių pagal kredito sutartį tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas O. A. laidavimu pagal 2010-04-16 sudarytą laidavimo sutartį Nr. 10-000144-LA. Pagal sutartį kreditas turėjo būti grąžinamas dalimis, mokėjimo terminai ir grąžinamos kredito dalys buvo nurodytos grafike. Šalys susitarė, kad suėjus kredito dalies, palūkanų mokėjimo terminams bankas įmoką – 1915,97 Lt - nurašys nuo kredito gavėjo sąskaitos. Teigė, kad skolininkas pradėjo pažeidinėti kredito sutartį, t. y. suėjus mokėjimo terminui skolininko sąskaitoje nebuvo reikiamo kiekio pinigų lėšų. Ieškovė apie susidariusią situaciją informavo atsakovus, ragino tinkamai vykdyti sutartį, informavo, jog neįvykdžius įsipareigojimų iki 2011-02-07 vienašališkai nutrauks kredito sutartį, tačiau atsakovai į pretenzijas neatsakė, neįvykdė pretenzijose nurodytų reikalavimų, todėl suėjus terminams sutartį ieškovė laiko nutraukta.

Atsakovė O. A. priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010-04-16 laidavimo sutartį Nr. 10-000144-LA, sudarytą tarp ieškovės AB „Swedbank“ ir atsakovės O. A., bei priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog egzistuoja visos būtinos aplinkybės, dėl kurių sudaryta laidavimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia. Ieškovė reikalavo sudaryti 2010-04-16 laidavimo sutartį Nr. 10-000144-LA, kuria laiduota už vartojimo kredito sutartimi Nr. 10-024556-VA atsakovo prisiimtus įsipareigojimus. Antra, ieškovė baugino atsakovę jai nenaudingais ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo ieškovės veiksmų. Trečia, laidavimo sutartis yra sudaryta akivaizdžiai nenaudingomis sąlygomis, priverčiant ieškovę rizikuoti savo asmeniniais daiktais ir buitine gerove. Ketvirta, jei nebūtų buvę ekonominio spaudimo iš ieškovės pusės, laidavimo sutartis nebūtų buvusi sudaryta, nes ši sutartis prieštarauja atsakovės interesams.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-19 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė solidariai iš atsakovų V. A. ir O. A. 95082,93 Lt skolos, 13 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 77725 Lt kredito sumos, palūkanas skaičiuojant nuo 2011-07-25, t. y. skolos paskaičiavimo dienos, iki kredito grąžinimo bankui dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011-08-16 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei AB „Swedbank“; priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis 2852 Lt žyminio mokesčio, t. y. po 1426 Lt iš kiekvieno atsakovo ieškovei AB „Swedbank“; priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės O. A. 500 Lt žyminio mokesčio valstybei. Nurodė, kad atsakovė O. A. neįrodė ir nėra pagrindo daryti išvados, kad 2010-04-16 laidavimo sutartį Nr. 10-000144-LA, sudarytą tarp ieškovės „Swedbank“, AB ir atsakovės O. A., galima pripažinti negaliojančia CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, t.y., kad sandoris sudarytas dėl ekonominio spaudimo. Atsakovė neįrodė ir byloje nenustatytos ginčijamo sandorio nuginčijimo pagrindus patvirtinančios faktinės bylos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Pažymėjo, kad tarp šalių vartojimo kredito sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Kadangi atsakovai iš kredito sutarties kilusios prievolės neįvykdė, todėl ieškovės reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų 95082,93 Lt skolą tenkino. Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarties ar įstatymų numatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, todėl skolininkai privalo mokėti bankui 13 procentų dydžio metines palūkanas už paimtą ir negrąžintą kreditą, kurios yra skaičiuojamos ir mokamos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos.

Šalies argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinis, ir priimti dėl šios dalies naują sprendimą, kuriuo visiškai tenkinti priešieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad laiduotoju turi būti pasirenkamas tas asmuo, kuris turi pakankamai turto ir pagal savo turtinę padėtį galėtų įvykdyti prievolę už pagrindinį skolininką, tačiau šiuo atveju atsakovė objektyviai neturėjo pakankamai turto užtikrinti atsakovo prisiimtus įsipareigojimus. Dėl šių aplinkybių ieškovė turėjo prisiimti riziką dėl atsakovės prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo. Teigia, kad ieškovė patyrė (patirs) nuostolių dėl savo paties kaltės, nes neapdairiai ir nerūpestingai pasirinko laiduotoją, nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad nuostolių būtų išvengta. Priduria, kad atsakovė neturėjo pakankamai turto būti laiduotoja savo valia, todėl be ieškovo darbuotojų neteisėto poveikio laidavimo sutarties nebūtų sudariusi, nes ši sutartis atsakovei buvo nereikalinga. Dėl šių aplinkybių mano, kad atsakovė buvo priversta sudaryti laidavimo sutartį, todėl ji turi būti pripažinta negaliojančia LR CK 1.91 str. pagrindu. Apeliantės nuomone, šiuo atveju laidavimo sutartį negalima laikyti galiojančia, nes trūksta vieno būtino elemento – valios.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, įvertinti atsakovų veiksmus LR CPK 95 str. prasme. Ieškovės nuomone, atsakovai nesąžiningai naudojasi jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis, nes įsipareigojimų klausimas išspręstas santuokos nutraukimo byloje. Pažymi, kad nėra pagrindo nuginčyti sudarytos laidavimo sutarties ieškovės nurodytų aplinkybių pagrindu.

Atsakovas V. A. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sistemiškai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą bei laidavimo teisinius santykius, darytina išvada, kad laiduotoju turi būti patikimas turtiniu požiūriu asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad V. A. ir ieškovė 2010-04-16 pasirašė vartojimo kredito sutartį (b.l. 6 ), o O. A. tą pačią dieną pasirašė ginčo laidavimo sutartį (b.l.9), kurią priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančia CK 1.91 str. pagrindu (b.l. 42-44). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-07 sprendimu atsakovai nutraukė santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodė, jog ginčo paskolą įsipareigoja padengti V. A., tačiau buvusių sutuoktinių atsakomybė ieškovei pagal paminėtą kreditavimo sutartį lieka solidarioji (b.l.53).

Pagal CK 6.154 straipsnį sutartis yra dviejų arba daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Vienas iš esminių yra sutarčių laisvės principas, kuris reiškia, kad sutarties šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, neprieštaraujančias įstatymams (CK 6.156 str.). Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutartis yra jos šalių privatus reikalas, todėl, sudarydamos sutartį, šalys savo laisva valia nulemia jos turinį, savo teises ir pareigas. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Tam, kad sutartis galiotų, pakanka dviejų pagrindinių sutarties elementų – veiksnių šalių susitarimo, t. y. suderintos tarpusavyje ir laisvai išreikštos kiekvienos šalies valios ir įstatymų numatytais atvejais – sutarties formos. Apie ginčijamo sandorio teisėtumą turi būti sprendžiama laikantis to sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių materialinės teisės normų, reglamentavusių sandorio formos bei turinio klausimus bei kitas sandorių galiojimo sąlygas, reikalavimų. Kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, jų valia ir jos išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Jeigu bent vienas sandorio elementas neatitinka įstatymo reikalavimų, sandoris laikomas negaliojančiu.Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje turi būti nustatomos šios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-574/2006).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-05-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011 yra išaiškinęs, kad tam, kad būtų ginčijama laidavimo sutartis, pripažinta negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, reikia byloje nustatyti šias aplinkybes: 1) atsakovei buvo grasinama; 2) grasinimas buvo realus; 3) sutartį ji sudarė dėl grasinimo. Realaus grasinimo samprata apibrėžta CK 1.91 straipsnio 4 dalyje. Pagal ją „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sandorį. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones, ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Nustatydamas, buvo ar ne realus grasinimas, teismas turi atsižvelgti į sandorio šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę ir ekonominę būklę, veiksmų pobūdį ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, jog ginčo kredito paėmimo metu atsakovai buvo sutuoktiniai, o nutraukę santuoką jau po laidavimo sutarties sudarymo santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatė, jog ginčo prievolė yra solidarioji, t. y. iš esmės pakartojo CK 3.88 str., 3.109 str. nuostatas dėl sutuoktinių prievolių bendrumo prezumpcijos, todėl pasiūlymas sudaryti laidavimo sutartį sutuoktiniui, kai šeimos atsiskaitymai su banku pagal kreditavimo sutartis yra sutrikę, negali būti vertinamas kaip grasinimas ar ekonominis spaudimas. Byloje nenustatyta, kad toks ieškovės darbuotojų pasiūlymas buvo daromas įstatymo draudžiamais veiksmais, t. y. atsakovei padarius neteisėtą poveikį, kuris lėmė, kad ji prieš savo valią ir sau nenaudingomis sąlygomis sudarė laidavimo sutartį. Grasinimo padarinių realumas turi būti grindžiamas įrodymais, nes atsakovė pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles privalėjo įrodyti, jog laidavimo sutarties sudarymo metu jos valia formavosi ydingai dėl ieškovės ekonominio spaudimo (CK 1.91 str.), tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Byloje nustatyta, kad laidavimo sutartį šalys sudarė savanoriškai, ir tai atitiko abiejų šalių interesus: atsakovas V. A. siekė išvengti finansinių sunkumų (ši aplinkybė nurodyta priešieškinyje), o ieškovė – užtikrinti suteikto kredito grąžinimą. Apeliacinio skundo motyvai dėl atsakovės kaip laiduotojos tinkamumo dėl jos blogos turtinės padėties yra teisiškai nepagrįsti, nes šie motyvai liečia ieškovės interesus. Atsakovė neatstovauja ieškovei, todėl jos motyvai dėl kredito grąžinimo rizikos yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino CK 1.91 straipsnį, o nenustatęs sąlygų šiai teisės normai taikyti, pagrįstai ieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d.1p.). Laikytina rašymo apsirikimo skundžiamame sprendime nurodyta data - 2011 metai, nes visa bylos medžiaga įrodo, kad ši byla buvo išnagrinėta 2012 metais, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų ištaisyti šį rašymo apsirikimą (CPK 276 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-19 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Erika MisiūnienėKolegijos teisėjai Alona RomanovienėAudrius Saulėnas