Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2009-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-90-193-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-03-30
Bylos Nr.
1A-90-193-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys (pirm.), Nijolė Sušinskienė, Tomas Zdanavičius
Nuteistasis
T. N., A. Š.
Advokatai
Raimundas Kurklietis
Kategorijos

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-90-193/2009

Teisėjas Arūnas Nevardauskis Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.6.3.1., 2.4.2.1., 1.1.7.2.7.,(S)

1.1.8.10.3., 1.1.10.1., 1.2.6.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. kovo 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Tomo Zdanavičiaus, Nijolės Sušinskienės,sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorui Nidai Grunskienei ,gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,nuteistiesiems T. N., A. Š.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-12-15 nuosprendžio, kuriuo:

T. N. pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal BK 22 str. 1 d. ir 146 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo neteisėtai atimti A. B. laisvę) laisvės atėmimu vieneriems metams;pagal BK 146 str. 2 d (dėl neteisėto R. V. laisvės atėmimo) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;pagal BK 145 str. 1 d. (dėl grasinimo nužudyti A. B. ir sunkiai sutrikdyti R. V. sveikatą) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir T. N. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2007-11-09 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir T. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

A. Š. pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal BK 22 str. 1 d. ir 146 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo neteisėtai atimti A. B. laisvę) laisvės atėmimu vieneriems metams;pagal BK 146 str. 2 d (dėl neteisėto R. V. laisvės atėmimo) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė dviejų metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2005-05-12 iki 2005-11-11.

Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 7 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos.

A. Š. išteisintas pagal BK 145 str. 1 d. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuspęsta, kad 10 000 Lt užstatas, kuris buvo skirtas Panevėžio apygardos prokuroro 2005-11-11 nutarimu, kuriuo T. N. buvo išaiškinta pareiga nedaryti naujų nusikalstamų veikų, pereina valstybės naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

T. N. ir A. Š. nuteisti:

- pagal BK 22 str. 1 d. ir 146 str. 2 d. už tai, kad jie 2005 m. kovo 23 d., apie 12 val., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule, A. Š. žadant paskolinti pinigų, pasikvietė nukentėjusiąsias R. V. ir A. B. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, panaudodamas psichinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, kartu su A. Š. demonstruodamas savo fizinį pranašumą, vertė nukentėjusiąsias prieš jų valią būti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., taip pasikėsino neteisėtai atimti A. B. laisvę, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi A. B. iš minėto buto pabėgo;

- pagal BK 146 str. 2 d. už tai, kad tęsdami nusikalstamą veiką, apie 12 val., R. V. bandant kartu su A. B. pabėgti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, T. N. panaudodamas fizinį smurtą R. V. atžvilgiu, sulaikydamas R. V. už rankos ir prieš nukentėjusios valią jėga partempdamas atgal į butą, apie 14 val., iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., automobiliu „ (duomenys neskelbtini) kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) R. V., prieš jos valią vežė Panevėžio miesto gatvėmis iki gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, kur nuo 16 val. iki 19 val., laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., taip neteisėtai atėmė R. V. laisvę.

T. N. pagal BK 145 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. balandžio 14 d., apie 20 val., prie J. Basanavičiaus ir Aukštaičių gatvių sankryžos, Panevėžio m., siekdamas įbauginti nukentėjusiąsias R. V. ir A. B. dėl ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 50-1-0243-05 duotų parodymų, automobiliu „FORD ESCORT“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) persekiojo nukentėjusiąsias, grasindamas R. V. žodžiais: „pagausiu, suspardysiu“, t. y. sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, bei grasindamas A. B. žodžiais: „nuvešiu į mišką, išprievartausiu, užkasiu“, t. y. ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įgyvendintas.

Šalies argumentai

Apeliantas T. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio m. apylinkės teismo 2008-12-15 nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat prašo iš naujo svarstyti 10 000 Lt užstato klausimą, nes dėl neaiškių priežasčių toks prašymas teisme nebuvo svarstytas, bei teisme apklausti R. V. ir ikiteisminį tyrimą atlikusius tyrėjus bei juos nubausti dėl jų melagysčių. Be to, apeliantas prašo į bausmės laiką įskaityti laiką, kai jis buvo sulaikytas 2005-01-13 byloje, kuri šiuo metu yra nutraukta.

Mano, kad byla, pagal kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra „sufabrikuota“. Apeliantas neigia kalbas apie nukentėjusiųjų vežimą į užsienį, jų pardavinėjimą, grasinimus, vežiojimą po Panevėžį, teigia, kad šie įvykiai neatitinka realybės. Apeliantas ginčija 2005-04-14 jam pateikto įtarimo dėl BK 145 str. 1 d. teisėtumą, nes nebuvo jokio pareiškimo, tai patvirtina liudytojų A. K. ir A. A. parodymai, kad jie reagavo į pranešimą ar iškvietimą.

Taip pat skunde nurodoma, kad teisme nebuvo apklausta viena iš nukentėjusiųjų R. V., todėl teismas negalėjo objektyviai ištirti visų bylos aplinkybių. Apeliantas nurodo, kad jam nebuvo suteiktos galimybės užduoti klausimų nukentėjusiosioms. Mano, kad jų atsakymai galėtų pašvelninti jo padėtį, o R. galėtų patvirtinti jo parodymus, kad tai buvo šeimyninis konfliktas. R. V. tėvai galėjo ir nežinoti, jog Reda ir jis gyvena kartu, kaip nežinojo, kad ji buvo pagauta dirbanti prostitute Klaipėdoje. Kad jis gyveno su R. patvirtino teismo posėdžio metu ir Aušrinė, kuri, be to, laiške jam aiškiai nurodė buvus šeimyniniam konfliktui. Tačiau teismas atsisakė priimti šį laišką ir jo nevertino, todėl prašo šį laišką prijungti prie bylos ir jį vertinti.

Skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu darytos akistatos yra netikslios. Be to, ikiteisminio tyrimo metu jam, R. ir A. buvo daromas didelis spaudimas duoti netikslius, prokurorams bei tyrėjams reikalingus parodymus. Iš teisme duotų Aušrinės bei pareigūno D. Ž. parodymų matyti, kad R. apklausos metu nervuodavosi, rūkydavo, nes pareigūnai liepdavo kalbėti netiesą. Apeliantas teigia, kad pareigūnai jį buvo nuvežę į mišką, kur mušė jį iki sąmonės netekimo. Dėl šio įvykio jis kreipėsi į prokuratūrą, bet viskas buvo užglaistyta pareigūnų naudai. Be to, D. Ž. teisme melagingai nurodė R. pareiškimo surašymo aplinkybes bei datą. Taip pat pareigūnai palenkė ir A. B. duoti neteisingus parodymus prieš jį. Apeliantas taip pat mano, kad prokurorė tyčia klaidino tyrimą ir teismą, susiedama jį su jam į telefoną iš Vokietijos atsiųsta SMS žinute.

Teismo posėdyje nuteistasis T. N. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, A. Š. pritaria T. N. ir jo gynėjui, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Dėl neteisėto laisvės atėmimo ir pasikėsinimo ją atimti (BK 146 str. 2 d.)

Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu teisingai nustatė bylos aplinkybes epizode dėl T. N. ir A. Š. veiksmų R. V. ir A. B. atžvilgiu 2005 m. kovo 23 d., t. y. kad jie apie 12 val., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule, A. Š. žadant paskolinti pinigų, pasikvietė nukentėjusiąsias R. V. ir A. B. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, panaudodami psichinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, abu su A. Š. demonstruodamas savo fizinį pranašumą, vertė nukentėjusiąsias prieš jų valią būti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., taip pasikėsino neteisėtai atimti A. B. laisvę, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi A. B. iš minėto buto pabėgo, tęsdami nusikalstamą veiką, apie 12 val. R. V. bandant kartu su A. B. pabėgti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, T. N. panaudodamas fizinį smurtą R. V. atžvilgiu, sulaikydamas R. V. už rankos ir prieš nukentėjusios valią jėga partempdamas atgal į butą, apie 14 val., iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., automobiliu (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) R. V., prieš jos valią vežė Panevėžio miesto gatvėmis iki gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, kur nuo 16 val. iki 19 val., laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., taip neteisėtai atėmė R. V. laisvę. Nors apeliantas šias aplinkybes ginčija, tvirtindamas, kad nukentėjusiosioms laisvės neteisėtai neatėmė ir nebandė tai daryti, tai, kad apeliantas kartu su A. Š. pasikėsino neteisėtai atimti laisvę nukentėjusiajai A. B. ir neteisėtai atėmė laisvę R. V. įrodyta skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstytų ir aptartų įrodymų visetu: nukentėjusiųjų A. B. parodymais teisme ir ikiteisminiame tyrime, R. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui ir ikiteisminiame tyrime, liudytojų G. B., L. R., R. V., V. V., D. Ž. parodymais, asmenų parodymo atpažinti protokolų, parodymų patikrinimo vietoje protokolų, akistatų protokolų duomenimis. Jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusiosios ir liudytojai apkalba apeliantą T. N., nėra. Nėra pagrindo pripažinti, kad buvo iš esmės pažeistos T. N. teisės užduoti nukentėjusiajai R. V. klausimus: kaip seka iš teisiamojo posėdžio protokolo, nukentėjusioji R. V. nebuvo teisiamajame posėdyje apklausta dėl objektyvių aplinkybių – yra išvykusi į užsienį ir jos buvimo vieta nežinoma, kad jos nėra jos gyvenamosios vietos adresu Lietuvoje dar kartą pasitvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, į kurį nukentėjusioji dar kartą buvo kviečiama. Apylinkės teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių nustatyti R. V. buvimo vietą ir iškviesti ją į teismo posėdį, tačiau to nepavyko padaryti. T. N. buvo suteikta galimybė R. V. užduoti klausimus akistatos su ja metu ikiteisminio tyrimo metu. Nors akistata ir buvo nutraukta dėl netinkamo T. N. elgesio jos metu, tai neduoda pagrindo konstatuoti, kad apeliantui nebuvo suteikta teisė užduoti klausimus nukentėjusiajai. Nukentėjusiosios R. V. ikiteisminio tyrimo teisėjui ir ikiteisminiame tyrime duoti parodymai buvo perskaityti ir jais remiamasi nuosprendyje nepažeidžiant BPK 276 str. reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje T. N. buvo sudaryta papildoma galimybė užduoti klausimus nukentėjusiajai A. B., pastaroji ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad jos duoti ikiteisminiame tyrime bei pirmos instancijos teisme parodymai yra teisingi. Apeliacinės instancijos teisme perskaičius apelianto minimą A. B. laišką apeliantui, A. B. patvirtino, kad ji rašė minimą laišką ir jame yra tik jos įvykių subjektyvūs vertinimai. Kad apelianto minimu laišku būtų kaip nors paneigta apelianto kaltė pagrindo konstatuoti nėra.

Patikrinus baudžiamosios bylos medžiagą ir apelianto argumentus, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad baudžiamoji byla T. N. atžvilgiu būtų kaip nors „sufabrikuota“- surašant išgalvotus parodymus, įrodymus gaunant ir vertinant ne pagal BPK reikalavimus. Apelianto argumentai, kad jis nekaltas todėl, kad įvykio aplinkybes būtina vertinti atsižvelgiant į jo praeityje su nukentėjusiąja R. V. buvusius artimus santykius, atmetami. Neteisėtas laisvės atėmimas yra suprantamas kaip neteisėtas žmogaus laisvės pasirinkti savo buvimo vietą suvaržymas sulaikant ar (ir) uždarant nukentėjusįjį tam tikroje vietoje prieš jo valią. Laisvės atėmimas yra prievartinis aktas, kuris dažniausiai atliekamas pavartojant psichinį, o dažnai ir fizinį smurtą. Neteisėtu laisvės atėmimu taip pat laikoma, jei žmogaus laisvė atimama apgaulės būdu (pvz., įviliojant nukentėjusįjį į tam tikrą vietovę ar patalpą, o po to jam suvaržant laisvę). Neteisėtas laisvės atėmimas gali būti įvykdytas ir neteisingai supratus nukentėjusiojo interesus, nors ir neturint blogų ketinimų (pvz., siekiant, kad nukentėjusysis neišeitų laikinai gyventi pas kitą asmenį, šeimyninio konflikto metu jis užrakinamas namuose). Šios nusikalstamos veikos motyvai gali būti įvairūs: pavyduliavimas, kerštas, savanaudiškumas, chuliganiškos paskatos ir kt. Apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais įrodymais nustatyta, kad T. N. su A. Š. kėsinosi neteisėtai atimti laisvę A. B. ir neteisėtai atėmė laisvę R. V., grasindami jas išvežti į užsienį. Kad tai buvo padaryta dėl kokių nors asmeninių motyvų veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje atmetami.

Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo

Skundžiamu nuosprendžiu T. N. ir A. Š. pripažinti kaltais 2005-03-23 d. padarę dvi nusikalstamas veikas: pasikėsinimą neteisėtai atimti A. B. laisvę (pagal BK 22 str. 1 d. ir 146 str. 2 d.) ir neteisėtą R. V. laisvės atėmimą (BK 146 str. 2 d.). Iš skundžiamu nuosprendžiu teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad T. N. ir A. Š. neteisėtus laisvės atėmimo veiksmus pradėjo abiejų nukentusiųjų atžvilgiu vienu metu tais pačiais veiksmais – nukentėjusiosioms esant bute Panevėžyje (duomenys neskelbtini), tik jų atlikimo metu A. B. neteisėto laisvės atėmimo išvengė pabėgdama prieš jų valią nuo T. N. ir A. Š., o R. V. buvo pagauta ir jai buvo neteisėtai atimta laisvė. Abiejų nuteistųjų veiksmai buvo nukreipti į abiejų nukentėjusiųjų – A. B. ir R. V. neteisėtą laisvės atėmimą, jų bendri tie patys veiksmai vienos nukentėjusiosios atžvilgiu nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kitos nukentėjusios atžvilgiu buvo padaryta baigtinė nusikalstama veika. Dėl to T. N. ir A. Š. veiksmai neteisėtai atimant laisvę nukentėjusiosioms kvalifikuotini kaip viena baigtinė tęstinė veika pagal BK 146 str. 2 d. Pažymėtina, kad kaip viena tęstinė veika suformuluotas kaltinimas ir kaltinamajame akte bei skundžiamame nuosprendyje, kuriuose nurodyta, kad po nusikalstamų veiksmų A. B. atžvilgiu T. N. ir A. Š. nusikalstamus veiksmus nukentėjusiosios R. V. atžvilgiu atliko „tęsdami nusikalstamą veiką“.

Dėl išdėstyto T. N. veiksmai neteisėtai atimant laisvę R. V. ir pasikėsinant neteisėtai atimti laisvę A. B. perkvalifikuotini iš dviejų nusikalstamų veikų (BK 22 str. 1 d. ir 146 str. 2 d. bei 146 str. 2 d.) į vieną nusikalstamą veiką – BK 146 str. 2 d. Tai švelnina T. N. teisinę padėtį, ko jis prašo savo apeliaciniame skunde. Nustatytas perkvalifikavimo pagrindas, švelninantis teisinę padėtį, remiantis BPK 320 str. 5 d. taikytinas ir A. Š..

Perkvalifikavus T. N. ir A. Š. nusikalstamus veiksmus į vieną nusikalstamą veiką, apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyti bausmės už šią nusikalstamą veiką skyrimo pagrindai nekeistini, nes jie nustatyti tinkamai, tik laisvės atėmimo bausmės trukmė T. N. ir A. Š. nustatytina kaip už padarytą vieną nusikalstamą veiką dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu.

Dėl įrodymo liestinumo

2005-05-11 T. N. asmens kratos protokole (t.2 b.l.28) konstatuota, kad iš T. N. buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas „Ericsson T68“ su SIM kortele. Šio telefono ir SIM kortelės apžiūros protokole (t.2 b.l. 32-37) konstatuota, kad telefone yra užfiksuotas pranešimas, kurio turinys „05-05-10 13:21 From: (duomenys neskelbtini) „Ira dvi prostes be knygų, važiuotu savo noru, kiek duotu ir kada paduotu iškart ar kaip butu vietoj? Virgis“. Apylinkės teismas nuosprendyje šiuos duomenis pripažino įrodymu – aplinkybe, šalia kitų nurodančia priežastį, dėl kurios buvo neteisėtai atimama nukentėjusiųjų laisvė (t.5 b.l. 205).

Apeliantas ginčija tai kaip jo kaltės įrodymą.

Skundas šioje dalyje pagrįstas, todėl tenkintinas.

Sutinkamai su BPK 20 str. 3 d. įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pripažinti, kad T. N. mobilaus ryšio telefone esantis ir minimas skundžiamame nuosprendyje 2005-05-11 pranešimas iš „Virgio“ kaip nors patvirtina ar paneigia nukentėjusiųjų neteisėto laisvės atėmimo ar grasinimo nužudyti aplinkybes, pagrindo nėra. Asmuo, siuntęs minimą pranešimą nėra nustatytas, T. N. mobilaus ryšio telefone toks telefono, kaip žinomo T. N., adresas nėra užfiksuotas, pranešimo negalima kaip nors susieti su nukentėjusiosiomis šioje byloje ir jų atžvilgiu 2005-03-23 ir 2005-04-14 įvykdytomis nusikalstamomis veikomis. Kadangi nėra pakankamai duomenų, kad minimas pranešimas kaip nors patvirtintų ar paneigtų bent vieną aplinkybę turinčią reikšmės bylą išspręsti teisingai, jis iš bylos šalintinas kaip neatitinkantis įrodymo liestinumo reikalavimo. Šių duomenų kaip įrodymo pašalinimas iš nuosprendžio reikšmės, vertinant T. N. ir A. Š. nusikalstamus veiksmus neturi, kadangi kitų nuosprendyje aptartų įrodymų viseto pakanka T. N. ir A. Š. kaltei neteisėto laisvės atėmimo epizode pripažinti.

Dėl BK 145 str. 1 d. taikymo

Pagal BK 145 str. 1 d. T. N. veiksmai 2005 m. balandžio 14 d., apie 20 val., prie J. Basanavičiaus ir Aukštaičių gatvių sankryžos, Panevėžio m. grasinant sunkiai sutrikdyti R. V. sveikatą bei grasinant A. B. ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įgyvendinti, kvalifikuoti teisingai. Pats apeliantas pirmos instancijos teismo posėdyje pripažino, kad priėjęs prie A.B. ir besikalbėdamas su ja galėjo ką nors pikčiau pasakyti. Nukentėjusioji A. B. parodė, kad 2005-04-14 T. N. ją pasivijus, o R. V. nuo T. N. pabėgus, T. N. grasino jai, kad išveš į mišką ir užkas už tai, kad davė parodymus policijoje dėl neteisėto laisvės atėmimo. Iš R. V. parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui matyti, kad ją vydamasis T. N. grasino pagauti ir suspardyti. Liudytojas S. P. patvirtino, kad 2005-05-14 prie jo pribėgo išsigandusi mergina ir prašė iškviesti policiją, nes ją gaudo nepažįstami jaunuoliai. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad T. N. ir A. Š. prieš šį įvykį 2005-03-23 kėsinosi neteisėtai atimti laisvę A. B. ir neteisėtai atėmė laisvę R. V.. Netikėti R. V. ir A. B. parodymais apie joms T. N. išsakytų grasinimų turinį pagrindo nėra, nes apeliantas nepateikė jokių duomenų, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, kad nukentėjusiosios turėjo pagrindą apkalbėti T. N. šio kaltinimo epizodo apimtyje. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad grasinimai sužaloti ir nužudyti nukentėjusiosioms buvo išsakyti esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai bus įgyvendinti, nes jau iki šio įvykio T. N. padarė nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąsias, prie nukentėjusiųjų privažiavo automobiliu, jo veiksmai išlipant iš automobilio ir bandant sulaikyti nukentėjusiąsias buvo nukentėjusiosioms netikėti, o išsakyti grasinimai, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sudarė pagrindą manyti, kad jie bus įgyvendinti.

Apelianto tvirtinimas, kad už šią nusikalstamą veiką jis nuteistas nesant nukentėjusiosios skundo nepagrįsti. Apie įvykdytą BK 145 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką A. B. nurodė apklausiama liudytoja dėl anksčiau jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos (t. 1, b.l. 20-20). Po protokolu yra A. B. prašymas patraukti kaltus asmenis dėl padarytų nusikalstamų veiksmų baudžiamojon atsakomybėn. Apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai ir motyvuotai pripažino, kad toks prašymas traktuotinas kaip nukentėjusiosios skundas.

Tenkinti apelianto skundo šioje dalyje pagrindo nėra, T. N. pagal BK 145 str. 1 d. pripažintas kaltu ir nubaustas pagrįstai.

Dėl užstato

Apeliantas prašo persvarstyti 10 000 litų užstato perdavimo valstybės naudai klausimą. Prašymas atmetamas. 10 000 litų dydžio užstatas kaip kardomoji priemonė T. N. buvo paskirtas Panevėžio apygardos prokuroro 2005 m. lapkričio 11 d. nutarimu. Nutarime skirti užstatą T. N. buvo išaiškinta jo pareiga nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir jis pasižadėjo šią pareigą vykdyti. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-11-09 įsiteisėjusiu nuosprendžiu (t. 5, b.l. 50-52) nustatyta, kad 2006 m. vasario 22 d. (t. y. užstato galiojimo metu) T. N. padarė BK 178 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Sutinkamai su BPK 133 str. 5 d., jei įtariamasis pažeidžia kardomąją priemonę – užstatą, užstatas pereina valstybei, o dėl to, kad kaip užstatas sumokėta piniginė įmoka pereina valstybei, priimamas nutarimas ar nutartis arba tai pažymima nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Skundžiamu nuosprendžiu užstato perėjimo valstybės naudai klausimas išspręstas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Sprendimas pagrįstas, priimtas nepažeidžiant galiojančių procesinių normų.

Dėl suėmimo laiko įskaitymo

Apeliantas prašo įskaičiuoti į bausmės laiką jo sulaikymo laiką nuo 2005-01-13 byloje, kuri šiuo metu nutraukta. Prašymas atmestinas, kadangi į bausmės laiką įskaičiuojamas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas išnagrinėtoje byloje ir atliktas bausmės laikas pagal subendrinamus nuosprendžius. Apie T. N. sulaikymą ir suėmimą jo nurodomu laikotarpiu (nuo 2005-01-13) išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje duomenų nėra, todėl ir nėra pagrindo įskaičiuoti T. N. nurodyto suėmimo laikotarpio į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo laiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str.1 p., 320 str. 5 d.

NUSPRENDĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nuosprendį pakeisti:

T. N. pripažinti kaltu pagal BK 146 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo neteisėtai atimti A. B. laisvę ir neteisėto R. V. laisvės atėmimo) ir jį nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. šią bausmę subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 145 str. 1 d. T. N. paskirta bausme bei 2007 m. lapkričio 9 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir paskirti T. N. galutinę bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams.

A. Š. pripažinti kaltu pagal BK 146 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo neteisėtai atimti A. B. laisvę ir neteisėto R. V. laisvės atėmimo) ir jį nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Panaikinti BK 63 str. 1 ir 4 d. (bausmių subendrinimo) jam taikymą.

Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 7 p. A. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Ričardas GilysTeisėjai: Nijolė SušinskienėTomas Zdanavičius