- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-01-06
- Bylos Nr.
- 1-544-271/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Kaltinamasis
- L. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai, dalyvaujant prokurorei I.Vaivadienei, gynėjui advokatui V.Antanėliui, vertėjai R.Daškevičienei, viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis L. V., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas leidimo įsigijo ir iki 2013-10-16 savo gyvenamojoje vietoje, esančioje L. Asanavičiūtės g. 4-147, Vilniuje, neteisėtai laikė pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro 1938 m. pavyzdžio karabiną „MOSIN NAGANT" Nr. MD4894/AB6884, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, bei pramoninės gamybos 7,63 mm kalibro 1896 m. pavyzdžio pistoletą „MAUSER" Nr. 890, priskiriamą B kategorijos šaunamiesiems ginklams.
L. V. teismo posėdžio metu parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažįsta visiškai. Maždaug prieš 4 metus pradėjo kolekcionuoti ginklus. Tiksliai neatsimena laiko, tačiau dar iki pistoleto „Mauser“ įsigijimo, Lietuvoje iš nepažįstamo asmens už 200 Lt pirko karabiną „Mosin“. Iš pardavėjo gavo pažymą apie tai, kad jis yra perdirbtas į visiškai netinkamą naudoti. Pažymos turiniu nesidomėjo. 2013 metais Latvijos turguje, kuris vyksta Latvijoje, Iškėlės miestelyje, iš nepažįstamo kolekcionieriaus įsigijo pistoletą Mauser. Mokėjo jam 2000 Lt bei davė kažkokį daiktą iš savo kolekcijos, kokį - neatsimena, kadangi kolekcionuoja ne tik ginklus, bet ir kitus sendaikčius. Taip pat gavo iš pardavėjo pažymą apie tai, kad ginklas perdirbtas ir netinkamas naudoti. 2013 m. spalio mėn. kreipėsi su prašymu į Ginklų fondą, kad jam leistų laikyti šiuos perdirbtus ginklus. Po kiek laiko nustebo sužinojęs, kad pažymos apie ginklų perdirbimą yra klastotos, todėl pistoletas ir karabinas nebuvo jam grąžinti. Serga, niekada nebuvo teistas, todėl prašo atsižvelgti į tai bei pagal galimybę sugrąžinti jam abu ginklus, arba bent vieną, t.y. senovinį pistoletą Mauser, kurį ginklų fondo įmonėje galima galutinai perdirbti į visiškai netinkamą naudoti pagal visus norminius aktus ir keliamus reikalavimus. Labai gailisi, kad dėl savo neatidumo ir įstatymų nežinojimo neteisėtai įsigijo šaunamuosius ginklus, tačiau kaip kolekcininkas, karštai trokštantis papildyti savo esamą kolekciją jam patinkančiais eksponatais, pasielgė neapdairiai.
2013-10-25 pranešime nurodyta, kad 2013-10-10 L. V. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ginklų fondą (toliau - Ginklų fondas) prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, pateikdamas galimai suklastotas pažymas apie ginklų perdirbimą ir raštu prašydamas, kad jo pristatyti ginklai būtų pripažinti visiškai netinkamais naudoti. Apžiūrėjus L. V. pateiktus ginklus buvo nustatyta, kad įrašai Vokietijos įmonės ZIB, DIPL. Kfm. Heiko Zuber e.K. išduotoje pažymoje neatitinka ginklo perdirbimo būklės. Į paklausimą Vokietijos įmonė ZIB, DIPL. Kfm. Heiko Zuber e.K. atsakė, kad L. V. pateiktų pažymų niekam neišdavė (b.l. 19).
Ginklų fondo 2014-06-13 pranešime nurodyta, jog dėl pažymų, kad ginklas būtų pripažintas visiškai netinkamas naudoti, į Ginklų fondą L. V. kreipėsi šešis kartus. Penkis kartus buvo pateikti visi dokumentai. Šeštą kartą, 2013-10-16 buvo pateiktos, kaip jie įtarė, suklastotos pažymos (b.l. 41).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados dėl veikos kvalifikavimo
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas nuosprendyje pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Remiantis BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismas įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Visi prieštaravimai turi būti patikrinti ir įvertinti teismo, o visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jei jų negalima pašalinti, turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai.
Teisiamajame posėdyje įvertinęs ikiteisminio tyrimo surinktų ir teismo proceso metu išnagrinėtų įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamojo L. V. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos 253 straipsnio 1 dalyje, yra pilnai įrodyta.
Neteisėtas šaunamojo ginklo įgijimas, laikymas – tai faktinis jų įsigijimas bet kokiais būdais (pirkimu, mainais ir pan.) bei turėjimas savo žinioje (su savimi, paslėptą ar pan.), jei tam neturima reikiamo leidimo. BK 253 str. 1 d. nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai įgijo ir laiko šaunamąjį ginklą ir to nori. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnyje, dalykas – tinkami naudoti šaunamieji ginklai. Šio nusikaltimo dalyku nelaikomas netinkamas naudoti ginklas. Tačiau taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 253 straipsnį šiame straipsnyje vartojamos sąvokos yra aiškinamos atsižvelgiant į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas. Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 str. 7 d. (tiek įstatymo redakcija , galiojusi 2013, tiek aktuali įstatymo redakcija) numato, kad kolekcijoms sudaryti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, perdirbtus taip, kad jų nebūtų galima panaudoti pagal paskirtį, gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 23 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą; 38 straipsnio 2 dalis numato, kad kolekcionuojamieji šaunamieji ginklai turi būti perdirbti taip, kad jų nebūtų įmanoma naudoti pagal paskirtį.
Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad pistoletas yra pramoninės gamybos 7,63 mm kalibro 1896 m. pavyzdžio pistoletas „MAUSER" Nr. 890, skirtas šaudyti 7,63 mm kalibro (7,63x25) „MAUSER" šoviniais, priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams. Pateiktoje būklėje pistoletas neturi skiltuvo su daužikliu ir skiltuvo spyruoklės, jam atlikti perdirbimai. Šautuvas yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro 1938 m. pavyzdžio karabinas „MOSIN - NAGANT" Nr. MD4894/AB6884, skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro (7,62x54R) šoviniais, priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Pateiktoje būklėje ginklas neturi apsodo su buože bei dėtuvės, jam atlikti perdirbimai. Abu ginklai yra techniškai netvarkingi ir netinkami šaudyti. Kaltinamojo 2013-10-16 Ginklų fondui pateiktose pažymose nurodyti karabino bei pistoleto perdirbimo būdai neatitinka pateiktų ginklų realios būklės. Karabino ir pistoleto būklė neatitinka perdirbtiems į visiškai netinkamus naudoti ginklams keliamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013-10-03 įsakymu Nr.5-V-775 “Dėl ginklų perdirbimo, eksponavimo ir parodų organizavimo taisyklių patvirtinimo” (su pakeitimais 2013-12-12 įsakymu Nr.5-V-971).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad L. V. veikos padarymo metu galiojusios Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijos 2 straipsnio 58 punktas numatė tokią visiškai netinkamo naudoti ginklo definiciją: visiškai netinkamas naudoti ginklas – nešaunamasis ginklas, kuris gaunamas perdirbant ar paveikiant šaunamąjį ginklą taip, kad visos jo pagrindinės dalys yra negrįžtamai sugadintos ar sugedusios ir jų neįmanoma atkurti, sutaisyti ar pakeisti, kad jis vėl taptų tinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį (Įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 09 30 iki 2014 04 25). Minėto įstatymo 26 str. 2 d. numatė, kad Lietuvos Respublikoje ginklus, jų pagrindines dalis gali taisyti, perdirbti tik fizinis asmuo ar juridinis asmuo, turintys licenciją taisyti ir perdirbti ginklus (Įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 09 30 iki 2014 04 25). Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamojo parodymų, ginklus jis įsigijo turguje, kaip teigia - kartu su pažymomis apie jų perdirbimą, į kurių turinį nesigilino, tačiau po to, kai ginklų fonde jam buvo pasakyta, jog ginklų vamzdžiuose nėra pragręžta skylių, jis pasiėmė ginklus ir grįžo jau su pistoletu ir karabinu, kurių vamzdžiuose buvo padarytos skylės.
Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis L. V. šeštą kartą kreipėsi į Ginklų fondą su prašymais pripažinti, kad jam priklausantys ginklai yra visiškai netinkami naudoti. Teismo proceso metu jis nurodė žinantis, kad perdirbti ginklus į netinkamus naudotis gali tik tie, kuri turi tam licenciją. Kur ir kas papildomai padarė vamzdžiuose skyles, kaltinamasis nenurodė. Kas pagamino, pasinaudojant Vokietijos įmonės vardu, pažymas apie ginklų netinkamumą naudotis, kurios neatitiko realios ginklų būklės, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, tačiau tai nepašalina kaltinamojo atsakomybės už tokių ginklų neteisėtą įsigijimą ir laikymą. Teismas pažymi, kad pats kaltinamasis pripažįsta, kad abu ginklus jis įgijo skirtingu laiku, skirtingose vietose (netgi skirtingose valstybėse), turgavietėse, tačiau jų pardavėjai abiems ginklams neva pateikė identiškas tos pačios Vokietijos firmos pažymas, kurių tikrumą paneigė pati firma. Nors pažymose buvo nurodoma, apie ginkluose pragręžtas skyles, darančias juos netinkamus naudoti, tačiau minėtos skylės neaiškiomis aplinkybėmis buvo padarytos tik po to, kai įvertinęs pateiktus ginklus ir jų įgijimo dokumentus, Ginklų fondas kaltinamajam pareiškė pretenzijas dėl pateiktų dokumentų įrašų ir ginklų būklės neatitikimų, po ko kaltinamasis ginklus atsiėmė ir po kurio laiko teikė pakartotinai jau su padarytomis skylėmis. Išvadą surašęs specialistas J. B. parodė, kad karabine MOSIN - NAGANT vis tiek yra neperdirbta pagrindinė šaunamojo ginklo dalis - ginklo spyna (užraktas). Pati dalis būtų tinkama panaudoti to paties modelio ginkle, tačiau, kad būtų galimybė iššauti, reikėtų pakeisti skiltuvą, kuris yra sutrumpintas. Taip pat ginkle nėra perdirbti uoksas su paleidžiamuoju mechanizmu. Šaunamajame ginkle MAUSER neperdirbta šaunamojo ginklo dalis yra užraktas (spyna). Pati dalis būtų tinkama panaudoti to paties modelio ginkle, kad būtų galimybė iššauti, reikėtų įstatyti skiltuvą su daužikliu ir spyruokle. Taip pat ginkle nėra perdirbti rėmas su paleidžiamuoju mechanizmu, rėmo indėklas. Taigi, nors ginklai techniškai netvarkingi ir netinkami šaudyti, jie nebuvo perdirbti iki tokios būklės, kurios reikalauja Ginklų kontrolės įstatymas, kad ginklas būtų pripažintas visiškai netinkamu naudoti. Tokių ginklų įgijimui ir laikymui reikalingas leidimas. Kaip matyti iš paties kaltinamojo parodymų, karabiną Mosin jis nupirko dar iki įsigijimo pistoleto Mauser, laikė namuose be leidimo, vėliau analogiškai Latvijoje įsigijo pistoletą Mauser, laikė jį iki 2013-10-16 namuose, kai nutarė kreiptis į Ginklų fondą dėl leidimo pripažinti visiškai netinkamai naudoti.
Tokiu būdu, tiek pistoletas, tiek karabinas yra BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas. Pripažįstant pistoletą “Mauser” ir karabiną “Mosin-Nagant” BK 253 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku baudžiamasis įstatymas nagrinėjamoje byloje nėra pritaikytas plečiamai, kadangi baudžiamoji atsakomybė taikoma už baudžiamojo įstatymo numatytų veikų padarymą, tačiau taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 253 straipsnį šiame BK straipsnyje vartojamos sąvokos yra aiškinamos atsižvelgiant į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas. Tokia teismų praktika baudžiamosios teisės principų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-01 nutartis byloje Nr. 2K-344/2014).
Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamojo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę L. V. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos rūšį ir pobūdį – padaryta apysunkė nusikalstama veika (BK 11 str. 4 d.).
Lengvina kaltinamojo atsakomybę tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo veiksmų (LR BK 59 str.1d.2 p.). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra.
Skiriamos bausmės rūšis turi atitikti teisingumo ir protingumo kriterijus. Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.
Pagal baudžiamosios teisės doktriną, teismas skirdamas bausmę ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltąjį asmenį. Būtent todėl baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, t.y. gali kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės (šiuo atveju – areštas ir laisvės atėmimas) paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymėtina ir tai, kad įstatyme nėra išvardinta, kokios turi būti išimtinės aplinkybės, norint taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas – apie tai sprendžia teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr.2K-594/2005, 2K-420/2006, 2K-382/2012, 2K-348/2013). Pabrėžtina ir tai, kad ši įstatyminė norma taikytina, jei nėra BK 62 str. nurodytų pagrindų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rekomenduoja teismams nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, tačiau to nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarias aplinkybes. BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-348/2013).
L. V. teisiamas pirmą kartą. Dirba, augina nepilnametį sūnų. Serga cukriniu diabetu ir kitomis ligomis (b.l.96 - 97). Ginklus įsigijo išimtinai kolekcionavimo tikslu.
Teismo daro išvadą, kad šios išimtinės aplinkybės nurodo, kad arešto ar laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų per griežtas, būtų pasiektas tik vienas BK 41 str. numatytas tikslas - nubaudimas ir nerealizuoti kiti šios normos tikslai (sulaikymas asmens nuo tokių veikų darymo ateityje, teisingumo principo užtikrinimas ir kt.).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes kaltinamajam L. V. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje, pritaikius Lietuvos BK 54 straipsnio 3 dalį, skirtina bauda.
Remiantis LR BK 72 straipsnio 2 dalimi iš kaltinamojo konfiskuotinas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nuosprendžiui įsiteisėjus pistoletas Mauser C96, Nr.890, šautuvas Mosin-Nagant Nr.MD4894/AB68884, saugomi Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo poskyryje, adresu Birželio 23-iosios gt. 10, Vilniuje (2014-12-02 kvitas Nr. OVS000599), konfiskuotini ir perduotini Lietuvos Respublikos Ginklų fondui prie LR VRM.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297,302-308 str.str., teismas
NUSPRENDĖ:
L. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos 253 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti 12 MGL dydžio bauda.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64(1) str. 1 d., sumažinti bausmę trečdaliu ir galutinę bausmę nuteistajam nustatyti 8 MGL dydžio (301 euro 28 centų) baudą.
Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus byloje - pistoletą Mauser C96, Nr.890, šautuvą Mosin-Nagant Nr.MD4894/AB68884, saugomus Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo poskyryje, adresu Birželio 23-iosios gt. 10, Vilniuje (2014-12-02 kvitas Nr. OVS000599), konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos Ginklų fondui prie LR VRM.
Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.