Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. Č. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) nutarimą taikyti nuteistajam D. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Č. nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, BK 286 straipsnį, BK 290 straipsnį, BK 187 straipsnio 3 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, subendrintos bausmės skirtos 2011 m. birželio 23 d., 2011 m. liepos 3 d. ir 2011 m. liepos 5 d. nuosprendžiais, paskiriant D. Č. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2011-03-23, bausmės pabaiga – 2015-12-19.

Nuteistasis D. Č. pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Komisija, išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2014 m. rugpjūčio 5 d. priėmė nutarimą Nr. 1054 lygtinai paleisti nuteistąjį D. Č. iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, jam neatlikus 1 metų 4 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmės. Komisija nustatė, kad nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, elektriko remontininko, šaltkalvio-įrankininko, apdailininko, statybininko specialybes. Darbinė motyvacija teigiama, gauti duomenys, jog paleistas lygtinai iš pataisos namų bus įdarbintas. Už pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus nebaustas, skatintas 6 kartus. Nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, t. y. 50 balų pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metodiką. Visa tai įvertinusi Komisija padarė išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartimi nutarė atsisakyti tvirtinti Komisijos 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs priimto nutarimo motyvus, konstatavo, kad nuteistasis anksčiau teistas 8 (aštuonis) kartus, šis teistumas 9 (devintas), šiuo metu atlieka bausmę, paskirtą subendrinus tris apkaltinamuosius nuosprendžius, priimtus nuteistojo atžvilgiu už keleto nesunkių, apysunkių tyčinių nusikaltimų ir baudžiamojo nusižengimo padarymą (viešosios tvarkos pažeidimai ir svetimo turto vagystės). Nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto padarydamas sunkesnį nusikaltimą. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. D. Č. padaryti nusikaltimai, teistumų skaičius ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu 6 (šešis) kartus skatintas, nuteistojo elgesyje matyti teigiamų korekcijos požymių, tačiau nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, t. y. 50 balų pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metodiką. Teismas pritarė prokuroro nuomonei ir konstatavo, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. Č. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinai iš pataisos įstaigos gali būti paleisti tik tie asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tuo atveju, kai asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus LR BVK 157 straipsnyje, t. y. yra atlikęs reikiamą dalį paskirto bausmės laiko, turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės).

Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, socialinio tyrimo išvadas, nusikalstamo elgesio riziką, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Nuteistasis D. Č. bausmę atlieka pagal tris apkaltinamuosius nuosprendžius, priimtus nuteistojo atžvilgiu už keleto nesunkių, apysunkių tyčinių nusikaltimų ir baudžiamojo nusižengimo padarymą, nusikalstamas veikas darė esant neišnykusiam ar nepanaikintam teistumui bei tuomet, kai kitos baudžiamosios bylos buvo perduotos nagrinėti teismui (vėliau tose bylose buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai), o tai rodo, kad nuteistasis teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, linkęs negerbti visuotinai priimtų elgesio normų, nesilaikyti įstatymų. Nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis nevertino jam parodyto pasitikėjimo, nepasinaudojo sudaryta galimybe pasitaisyti, toliau darė nusikaltimus. O tai yra svarbi aplinkybė, kuomet vertinama ir daroma išvada apie tai, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, ar bus priešingai.

Nėra pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino aplinkybes, kurios nurodytos nutartyje. Teismas pagrįstai įvertino teistumus, nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdį ir sunkumą. Šios aplinkybės yra reikšmingos darant išvadas dėl asmenų nusikalstamo elgesio rizikos. Kaip nutartyje ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis D. Č. bausmės atlikimo metu šešis kartus skatintas, nuteistojo elgesyje matyti teigiamų korekcijos požymių, tačiau nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, t. y. 50 balų pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metodiką. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien nuteistojo D. Č. skunde nurodomos aplinkybės (įvykdė jam keliamus uždavinius, bausmės atlikimo metu skatintas, nebaustas ir kt.), kurių pagrindu jis prašo taikyti lygtinį paleidimą, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, kuris nurodo, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Taigi iš šių pamatinių valstybės konstitucinių nuostatų yra akivaizdu, kad visuomenės atstovų nuomonės neįpareigoja teismo tvirtinti ar netvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijų nutarimus, nes konstitucinis imperatyvas draudžia kitiems subjektams kištis į bausmės skyrimą ir vykdymą bei įpareigoja būtent teismą, įvertinus formaliųjų ir materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų visumą, priimti galutinį sprendimą taikyti ar atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Konstatuotina, kad dar neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, palyginus su paskirtąja bausme, yra gana didelė. Paleidus nuteistąjį D. Č. lygtinai jau šiuo metu, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju negalima remtis tik apelianto pabrėžiamais lygtinio paleidimo tikslais, bet visiškai nekreipti dėmesio į pačios bausmės paskirtį, nes tai prieštarautų teisingumo principui. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad per trumpas paskirtos bausmės atliktas laikas gali nuteistajam D. Č. suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, o tai gali būti viena iš prielaidų ateityje vėl nusikalsti. Taip pat pabrėžtina, kad tokiu atveju būtų pažeistas ir visuomenės saugumo interesas, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės būtų susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo padarytų sunkių nusikaltimų, nes jis pernelyg švelniai nubaustas.

Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai Komisijos nutarimo nepatvirtino. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagal skundo argumentus nėra pagrindo. Konstatuojama, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo D. Č. skundo, todėl jis atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo D. Č. skundą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.