Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis, rašytinio proceso tvarka spręsdamas civilinės bylos pagal ieškovės SPLIUS, UAB ieškinį atsakovei K. J. dėl skolos priteismo perdavimo pagal teismingumą klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teisme 2017 m. kovo 24 d. priimtas ieškovės SPLIUS, UAB ieškinys atsakovei K. J. dėl 45,69 Eur skolos, 14,48 Eur už įrangą, 207,93 Eur netesybų, 15,08 Eur nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitam teismui.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 32 straipsnio 1 dalį šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Ieškovė, pateikdama ieškinį Šiaulių apylinkės teismui, rėmėsi su atsakove 2015 m. lapkričio 12 d. sudarytos skaitmeninės televizijos paslaugų teikimo sutarties Nr. P12415 ir 2015 m. lapkričio 12 d. sudarytos interneto paslaugų teikimo sutarties Nr. P-41594 11.4 punktais, kurie nustato, kad ginčai tarp šalių sprendžiami pagal SPLIUS, UAB buveinės vietą, t. y. Šiaulių apylinkės teisme.

Teismo vertinimu, ieškovės su atsakove 2015 m. lapkričio 12 d. sudaryta skaitmeninės televizijos paslaugų teikimo sutartis Nr. P12415 ir 2015 m. lapkričio 12 d. sudaryta interneto paslaugų teikimo sutartis Nr. P-41594 yra vartojimo sutartys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio prasme. Pažymėtina, kad vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika aiškinant 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais nuostatas, yra nurodęs, kad teismas, nagrinėjantis ieškinio priėmimo klausimą, turi įvertinti vartojimo sutarties sąlygos dėl išimtinio teritorinio teismingumo spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui nesąžiningumą, net jei nepateiktas vartotojo prieštaravimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017).

Su atsakove sudarytos sutartys yra standartinės, ieškovės parengtos sutartys. Teismas įvertinęs, minėtų sutarčių 11.4 punktų atitiktį sąžiningumo kriterijams, kad šioms sąlygoms, nustatančioms ginčų, kylančių iš sutarčių teismingumą, parengimui atsakovė negalėjo daryti įtakos, bei tai, kad vartotojo – atsakovės, gyvenamoji vieta yra Naujosios Akmenės mieste, daro išvadą, kad minėtos sutarčių sąlygos netaikytinos ir ieškinys teismingas atsakovės gyvenamosios vietos apylinkės teismui – Akmenės rajono apylinkės teismui.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas priimtą savo žinion bylą perduoda kitam teismui, jeigu paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles.

Atsižvelgiant į tai, civilinė byla pagal ieškovės SPLIUS, UAB ieškinį atsakovei K. J. dėl skolos priteisimo pagal teismingumą perduotina Akmenės rajono apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 30 straipsnio 11 dalimi, 34, 290–292 straipsniais, teismas

nutaria:

perduoti civilinę bylą Nr. e2-4637-776/2017 pagal ieškovės SPLIUS, UAB ieškinį atsakovei K. J. dėl skolos priteismo pagal teismingumą Akmenės rajono apylinkės teismui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.