Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Ž. K. ir J. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-05-26 nuosprendžio, kuriuo Ž. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaičiuotas Ž. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020-11-12 14.23 val. iki 2020-11-13 19.48 val., t. y. 2 paros; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas Ž. K. atidėtas 2 metams, skiriant įpareigojimus viso bausmės atidėjimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. J. L. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 307 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 15 MGL (750 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaičiuotas J. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020-11-12 14.37 val. iki 2020-11-13 19.30 val., t. y. 2 paros, jas prilyginant 4 MGL dydžio baudai ir J. L. nustatyta galutinė bausmė - 98 MGL (4800 Eur) dydžio bauda.

Nuosprendžiu T. L. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 307 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 40 straipsnį, tačiau dėl jos apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Ž. K. nuteistas už tai, kad organizavo ir vadovavo prostitucijai, o būtent: Ž. K., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, Klaipėdos mieste, siekdamas pasipelnyti iš kito asmens prostitucijos ir siekdamas realizuoti savo sumanymą, į savo nusikalstamą veiką įtraukė T. L. ir J. L., kurios buvo atsakingos už klientų suradimą ir jų nukreipimą į adresus, kuriuose bus apgyvendintos moterys, teikiančios seksualines paslaugas, pastarosioms suteikdamas mobilaus ryšio priemones, SIM korteles, kuriomis jos naudodamosi ieškos ir siųs seksualinių paslaugų klientus į adresus, o pats įsipareigojo surasti moteris, galinčias teikti seksualines paslaugas, parinkti ir išnuomoti joms laikinas gyvenamąsias vietas, tas moteris aprūpinti prezervatyvais ir lubrikantais, teikiamų seksualinių paslaugų reklamavimą, nuotraukų skelbimuose talpinimą, tokio tipo skelbimų apmokėjimą, bei tų moterų saugumo užtikrinimą ir jų priežiūrą, o iš tų moterų prostitucijos uždirbtų pinigų - pusę sumos, t. y 50 % , paims sau kaip atlygį, iš kurio dalį atiduos T. L. ir J. L., tokiu būdu jis – Ž. K. organizavo ir vadovavo prostitucijai. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis - Ž. K. iki 2020-11-07 per įdėtą skelbimą dėl seksualinių paslaugų teikimo surado Y. R., gim. (duomenys neskelbtini) , ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. S., gim. (duomenys neskelbtini) , kurias įkalbėjo atvykti ir užsiimti prostitucija Lietuvos Respublikoje bei jas įtikino, jog bus užtikrintas saugumas, bus suteikta laikina ne ilgiau kaip 5 paroms gyvenamoji vieta, seksualinėms paslaugoms atlikti bus suteiktos priemonės, bus pasirūpinta klientais, o Y. R., E. S. ir T. S. nuo iš kiekvieno kliento už suteiktas seksualines paslaugas gautų pinigų sumos paskutinę dieną, t. y. 5 parą nuo atvykimo į Klaipėdą, turės atiduoti 50 % gautų pinigų jam. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas susitarimą su J. L., jis – Ž. K. 2020-11-09 atvykusias Ukrainos pilietes Y. R., gim. (duomenys neskelbtini) , ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini) , apgyvendino išnuomotame bute adresu (duomenys neskelbtini) ir 2020-11-10 atvykusią Ukrainos pilietę T. S., gim. (duomenys neskelbtini) , apgyvendino bute adresu (duomenys neskelbtini) , joms parūpino prezervatyvų ir lubrikantų, bei paaiškino, kad klientais, norinčių gauti seksualines paslaugas, bus pasirūpinta, kad atėjus klientui gauti minėtų paslaugų, Y. R. arba E. S. ir T. S. gaus trumpąsias žinutes su tekstu „UP“ (atidaryti), o išėjus klientui pastarosios turės atrašyti trumpąsias žinutes su tekstu „laisva“, tokiu būdu bus skaičiuojami klientai ir seksualinių paslaugų teikimo trukmė, nuo ko bus skaičiuojama privaloma sumokėti pinigų suma Ž. K.. Užtikrinęs seksualinių paslaugų teikimo sąlygas, jis – Ž. K. nurodė J. L. susirašinėti su norinčiais gauti seksualines paslaugas klientais, o susitarus su klientais, pastaruosius siųsti į adresais (duomenys neskelbtini) , kur prieš atvykstant klientui į adresą apie tai informuoti Y. R., E. S. , T. S. išsiunčiant trumpąją žinutę su tekstu „UP“ (atidaryti), o po seksualinių paslaugų suteikimo iš Y. R., E. S., T. S. sulaukti trumposios žinutės su tekstu „laisva“, ir jau po to laukti sekančio kliento kreipimosi ir jo siuntimo į paminėtą adresą. Tokiu būdu Y. R. ir E. S. nuo 2020-11-09 iki 2020-11-12 14.30 val. bute adresu (duomenys neskelbtini) , teikė už pinigus (30 min.- 50 eurų) seksualines paslaugas ir T. S. nuo 2020-11-10 iki 2020-11-12 15.10 val. bute adresu (duomenys neskelbtini) , teikė už pinigus (30 min.- 50 eurų) seksualines paslaugas J. L. siųstiems ir suskaičiuotiems klientams, iš kurių 50 % surinktų pinigų už laikotarpį nuo 2020-11-09 iki 2020-11-12 14.30 val. 2020-11-13 Y. R. ir E. S. ir už laikotarpį nuo 2020-11-10 iki 2020-11-12 15.10 val. 2020-11-13 T. S., turėjo perduoti Ž. K., iš kurių dalį pinigų Ž. K. turėjo perduoti J. L.. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis - Ž. K. iki 2020-11-07 per įdėtą skelbimą dėl seksualinių paslaugų teikimo surado O. L., gim. (duomenys neskelbtini) , kurią įkalbėjo atvykti ir užsiimti prostitucija Lietuvos Respublikoje bei įtikino, jog bus užtikrintas saugumas, bus suteikta laikina ne ilgiau kaip 5 paroms gyvenamoji vieta, seksualinėms paslaugoms atlikti bus suteiktos priemonės, bus pasirūpinta klientais, o O. L. nuo iš kiekvieno kliento už suteiktas seksualines paslaugas gautų pinigų sumos paskutinę dieną, t. y. 4 parą nuo atvykimo į Klaipėdą, turės atiduoti 50 % gautų pinigų jam. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas susitarimą su T. L., jis – Ž. K. 2020-11-10 atvykusią Ukrainos pilietę O. L., gim. (duomenys neskelbtini) , apgyvendino bute adresu (duomenys neskelbtini) , parūpino prezervatyvų ir lubrikantų, bei paaiškino, kad klientais, norinčių gauti seksualines paslaugas, bus pasirūpinta, kad atėjus klientui gauti minėtų paslaugų, O. L. gaus trumpąsias žinutes su tekstu „UP“ (atidaryti), o išėjus klientui pastarosios turės atrašyti trumpąsias žinutes su tekstu „laisva“, tokiu būdu bus skaičiuojami klientai ir seksualinių paslaugų teikimo trukmė, nuo ko bus skaičiuojama privaloma sumokėti pinigų suma Ž. K.. Užtikrinęs seksualinių paslaugų teikimo sąlygas, jis – Ž. K. nurodė T. L. susirašinėti su norinčiais gauti seksualines paslaugas klientais, o susitarus su klientais, pastaruosius siųsti į adresą (duomenys neskelbtini) , kur prieš atvykstant klientui į kurį tai adresą apie tai informuoti O. L., išsiunčiant trumpąją žinutę su tekstu „UP“ (atidaryti), o po seksualinių paslaugų suteikimo iš O. L. sulaukti trumposios žinutės su tekstu „laisva“, ir jau po to laukti sekančio kliento kreipimosi ir jo siuntimo į paminėtus adresus. Tokiu būdu O. L. nuo 2020-11-10 iki 2020-11-12 15.10 val. bute adresu (duomenys neskelbtini) , teikė už pinigus (30 min.- 50 eurų) seksualines paslaugas T. L. siųstiems ir suskaičiuotiems klientams, iš kurių 50 % surinktų pinigų už laikotarpį nuo 2020-11-10 iki 2020-11-12 15.10 val. 2020-11-13 O. L. turėjo perduoti Ž. K., iš kurių dalį pinigų Ž. K. turėjo perduoti T. L..

2. J. L. nuteista už tai, kad sąvadavo prostitucijai, o būtent: Ž. K., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, Klaipėdos mieste, siekdamas pasipelnyti iš kito asmens prostitucijos ir siekdamas realizuoti savo sumanymą, į savo nusikalstamą veiką įtraukė T. L. ir J. L., kurios buvo atsakingos už klientų suradimą ir jų nukreipimą į adresus, kuriuose bus apgyvendintos moterys, teikiančios seksualines paslaugas, pastarosioms suteikdamas mobilaus ryšio priemones, SIM korteles, kuriomis jos naudodamosi ieškos ir siųs seksualinių paslaugų klientus į adresus, o pats įsipareigojo surasti moteris, galinčias teikti seksualines paslaugas, parinkti ir išnuomoti joms laikinas gyvenamąsias vietas, tas moteris aprūpinti prezervatyvais ir lubrikantais, teikiamų seksualinių paslaugų reklamavimą, nuotraukų skelbimuose talpinimą, tokio tipo skelbimų apmokėjimą, bei tų moterų saugumo užtikrinimą ir jų priežiūrą, o iš tų moterų prostitucijos uždirbtų pinigų - pusę sumos, t. y 50 % , paims sau kaip atlygį, iš kurio dalį atiduos T. L. ir J. L., tokiu būdu jis – Ž. K. organizavo ir vadovavo prostitucijai. J. L. sutikusi gauti pajamų iš sąvadavimo prostitucijai, įgijusi iš Ž. K. mobilaus ryšio priemones, SIM korteles, ir iš jo žinodama kiek moterų ir kokiuose adresuose už pinigus yra teikiamos seksualinės paslaugos, laikotarpiu nuo 2020-11-09 iki 2020-11-12 14.30 val. į butą adresu (duomenys neskelbtini) , kuriame seksualines paslaugas teikė Ukrainos pilietės Y. R., gim. (duomenys neskelbtini) , ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini) , ir laikotarpiu nuo 2020-11-10 iki 2020-11-12 15.10 val. į butą adresu (duomenys neskelbtini) , kur seksualines paslaugas teikė Ukrainos pilietė T. S., gim. (duomenys neskelbtini) , siuntė klientus, kur prieš atvykstant klientui į adresą apie tai informuodavo Y. R., E. S., T. S. išsiunčiant trumpąją žinutę su tekstu „UP“ (atidaryti), o po seksualinių paslaugų suteikimo iš Y. R., E. S., T. S., turėjo sulaukti trumposios žinutės su tekstu „laisva“, ir jau po to laukti sekančio kliento kreipimosi ir jo siuntimo į paminėtą adresą tuo metu esančiai laisvai Y. R. arba E. S., ar T. S. tokiu būdu ji – J. L. skaičiavo klientus ir seksualinių paslaugų teikimo trukmę, nuo ko turėjo būti skaičiuojama Y. R., E. S., privaloma sumokėti pinigų suma (30 min.- 50 eurų) už suteiktas seksualines paslaugas J. L. siųstiems ir suskaičiuotiems klientams, iš kurių 50 % surinktų pinigų už laikotarpį nuo 2020-11-09 iki 2020-11-12 14.30 val. Y. R. ir E. S. ir iš T. S. už laikotarpį nuo 2020-11-10 iki 2020-11-12 15.10 val., 2020-11-13 turėjo perduoti Ž. K., o iš savo gautos dalies Ž. K. dalį pinigų, t. y. ne mažiau kaip 200 eurų, turėjo perduoti J. L..

3. Be to, J. L. nuteista ir už tai, kad ji neteisėtai, laikė psichotropinę medžiagą, neturėdama tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t y. ji nuo 2020-11-12 prie savęs laikė 0,004 g psichotropinės medžiagos - klonazepamo, neturėdama tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, iki 2020-11-12 kol 14 val. 37 min., ją laikinai sulaikė policijos pareigūnai ir pristatė į Klaipėdos apskrities VPK, adresu Klaipėda, Kauno g. 6, kur tarnybinėse patalpose, 2020-11-12, 16 val. 28 min., asmens kratos metu, šią psichotropinę medžiagą surado ir paėmė.

4.1. Nurodo, kad iš bylos duomenų nustatyta, kad jis, Ž. K., padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, taigi, šiuo atveju jis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytą pirmąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą.

4.6. Apelianto teigimu, nuosprendyje neginčijama aplinkybė, jog D. K. būtų netinkama laiduotoja. Byloje esantys duomenys apie D. K. darbinę veiklą, charakteristika, duomenys, kad ji nėra ir nebuvo teista bei bausta administracine tvarka, duomenys apie tai, kad sūnus ne tik yra deklaravęs gyvenamąją vietą kartu su ja, bet su ja didžiąją laiko dalį taip pat ir gyvena, D. K. teisminio nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad D. K. gali būti vertu teismo pasitikėjimo asmeniu ir gali būti tinkamu laiduotoju.

5.3. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji iš dalies prisipažino padariusi nusikalstamą veiką. Galimai tokiai pirmos instancijos teismo išvadai padaryti turėjo įtakos tai, kad teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, iš esmės nesilaikė BPK 255 straipsnio nuostatų, kurios apibrėžia nagrinėjimo teisme ribas dėl kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmos instancijos teismas, vertindamas ir analizuodamas šios bylos duomenis, aplinkybes ne tik jai pareikšto kaltinimo ribose, bet vertindamas ir duomenis, pagal kuriuos ji kaltinama nebuvo, galimai neatribojo ir neatskyrė gautų su pareikštu kaltinimu susijusių duomenų turinio nuo kitų šioje byloje esančių aplinkybių, kas galimai sutrukdė teismui padaryti pagrįstas ir bylos faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ji pripažino visas faktines šios nusikalstamos veikos aplinkybes, davė parodymus ir apie aplinkybes, kurių padarymu ji nėra ir nebuvo įtariama, kaip ir teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas šių duomenų nevertino, o bylos faktines aplinkybes nustatinėjo ir išvadas darė ir pagal duomenis, kurie nesusiję kaltinimu, nepagrįstai padarė išvadą, kad teisminio nagrinėjimo metu ji nepripažino visų aplinkybių bei tai vertino kaip gynybinę poziciją. Priešingai nei nurodo pirmos instancijos teismas, jos duoti parodymai apie aplinkybes, nesusijusias su jai kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis, bei jų atskleidimas, kaip tik parodo nuoširdų jos gailėjimąsi, savarankišką sprendimą bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis bei turi būti laikytinas visišku kaltės pripažinimu ir gailėjimusi padarius nusikalstamą veiką. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmos instancijos teisme ji visiškai pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus, taip pat nurodė, kad labai gailisi. Pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, padarė įrodymų vertinimo klaidų ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

5.5. Pažymi, kad jokie kiti ikiteisminiai tyrimai jos atžvilgiu nėra ir nebuvo atliekami, ji anksčiau teista nebuvo, administracine tvarka buvo bausta tik vieną kartą prieš tris metus (2019-08-18) dėl važiavimo ant galinės automobilio sėdynės neprisisegus saugos diržo. Šioje byloje jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė jai itin sunkiu emociniu/psichologiniu laikotarpiu netekus tėvo, dėl tokios savo emocinės būklės išėjus iš darbo, vartojant gydytojo paskirtus raminamuosius vaistus ir būdama emociškai palūžusi bei pažeidžiama. Dėl padarytos nusikalstamos veikos ji savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisinio nagrinėjimo metu pripažino visiškai nurodydama visas jai žinomas nusikalstamos veikos aplinkybes bei išreikšdama apgailestavimą dėl padarytos veikos. Nurodytos aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad ji nėra piktybinė teisės normų reikalavimų pažeidėja, kurią galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis, jau pats baudžiamasis procesas turėjo pakankamą poveikį, pusantrų metų po nusikalstamos veikos padarymo laikotarpis leido jai išanalizuoti, kritiškai įvertinti savo veiksmus, padaryti išvadas, kurios ją jau paskatino bei skatins ateityje laikytis įstatymų bei nedaryti naujų teisės pažeidimų.

5.6. Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismo nuosprendyje neginčijama aplinkybė, jog K. L. būtų netinkama laiduotoja. Byloje esantys duomenys, kad ji nėra ir nebuvo teista bei bausta administracine tvarka, duomenys apie tai, kad su dukra palaiko nuolatinius santykius, nuolat bendrauja, taip yra stiprus emocinis ryšys, kurio dėka K. L. gali daryti teigiamą įtaką bei užtikrinti, kad jos, J. L., netinkamas, teisei bei moralei prieštaraujantis elgesys ateityje nepasikartos. K. L. teisminio nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės bei pateikti duomenys, leidžia daryti išvadą, kad ji gali būti vertu teismo pasitikėjimo asmeniu ir gali būti tinkamu laiduotoju.

6. Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjas advokatas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą nuosprendį bei bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais.

8. Nuteistasis Ž. K. apeliaciniame skunde neginčija nuosprendžio išvadų dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, o prašo jam taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taip pat nekonfiskuoti iš jo paimtų piniginių lėšų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino galimybę Ž. K. taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tačiau motyvuotai nusprendė, jog nėra pagrindo Ž. K. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kolegija neturi pagrindo su tokiu apylinkės teismo sprendimu nesutikti.

9. Skundžiamame nuosprendyje vertinama, jog Ž. K. ne visiškai pripažino savo kaltę bei gailėjosi taip pat neįžvelgtas pagrindas konstatuoti, jog Ž. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliaciniame skunde su nuosprendžio argumentais nesutinkama, teigiama, jog nuteistasis savo kaltę pripažino tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, su kuo sutiko ir prokuroras baigiamosiose kalbose, apeliantas davė parodymus ir apie kaltinime neminimas aplinkybes, o pirmosios instancijos teismas peržengė pareikšto kaltinimo ribas. Kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Apeliantas savaip interpretuoja skundžiamo nuosprendžio argumentus, kuriais motyvuojamas laidavimo instituto netaikymas Ž. K..

10. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai, remiantis teismų praktika, aptartas BK 40 straipsnyje numatytas laidavimo taikymo reguliavimas, todėl apygardos teismas dar kartą tų pačių nuostatų nebeaptarinėja. Nagrinėjamu atveju kolegija, vertindama nuteistojo Ž. K. parodymus, sutinka su tuo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Ž. K. buvo inkriminuotas organizavimas ir vadovavimas prostitucijai. Ikiteisminio tyrimo metu Ž. K. kaltę pripažino, nurodė, jog nuo 2020 metų pats pradėjo užsiimti sąvadavimų prostitucijai, į kurią įtraukė ir J. L. bei T. L.. Teisiamajame posėdyje Ž. K. nors ir teigė pripažįstąs kaltę, tačiau nurodė, jog iš tikrųjų jis pagelbėjo A., įdėjo skelbimą, išnuomojo butą, iš A. yra gavęs pinigų, pastaroji pinigais ir disponavo, kaip teigė Ž. K., vadovavimo nebuvo, dėl pirminių savo parodymų ikiteisminiame tyrime teigė, kad jam buvo šokas, keista, jog nebuvo A.. Nagrinėjamoje byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog pagal pateiktus kaltinimus pats Ž. K. prostituciją organizavo ir vadovavo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisme duoti Ž. K. parodymai pagrįstai buvo įvertinti kaip ne visiškas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis. Pripažinimas nusikaltus, tačiau čia pat ir savo vaidmens nusikaltime menkinimas, nurodant, jog apeliantas tik esą pagelbėjo kitam asmeniui, kai bylos duomenų visuma rodo priešingai, vertinama tik kaip bandymas sušvelninti savo atsakomybę. Apelianto teiginiai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė kaltinimo ribų atmetami kaip nepagrįsti. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog buvo vertinami paties apelianto duoti parodymai, jų atitikimas kitiems bylos duomenims. Kolegija sutinka su tuo, jog šiuo atveju byloje nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga – visiškas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką.

11. Apeliantas nesutinka ir su nuosprendžio išvadomis, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Ž. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė motyvuodamas tuo, kad nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, pats Ž. K. teigė anksčiau analogišką veiką vykdęs kartu su A., 15 kartų baustas administracine tvarka. Apeliaciniame skunde nesutinkant su nuosprendžio argumentais, pažymima, kad apeliantui jokie ikiteisminiai tyrimai dėl jo nurodytų aplinkybių nebuvo ir nėra atliekami, jo subjektyviu vertinimu išsakytos aplinkybės nepagrįstai tapatinamos su teistumu, administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, baudos savanoriškai sumokėtos. Tokie apelianto argumentai atmestini ir neduoda pagrindo nagrinėjamu klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte sąlyga - pagrįstas manymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų yra vertinamojo pobūdžio ir grindžiama faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar polinkį pažeisti įstatymus, aplinkybės apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Nuosprendyje pažymėta, jog Ž. K. teisiamas pirmą kartą, tačiau pagrįstai atsižvelgta ir į charakterizuojančias aplinkybes. Apygardos teismas pastebi, kad Ž. K. padarė tyčinį savanaudišką apysunkį nusikaltimą. Pats nusikalstamos veikos pobūdis parodo, jog nusikaltimas ne atsitiktinis, o iš anksto apgalvotas ir suplanuotas. Nors apeliantas pažymi, jog jo padaryti administraciniai nusižengimai ne šiurkštūs, tačiau jie asmenį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį laikytis įstatymų reikalavimų, taigi teisės pažeidimų darymas nėra atsitiktinis reiškinys apelianto gyvenime. Nors nuteistasis pažymi, jog yra gerai charakterizuojamas darbdavio, bendradarbiauja su Klaipėdos sportininkais, tačiau šios savo pobūdžiu pozityvios aplinkybės savaime nepaneigia neigiamai asmenį charakterizuojančių duomenų. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįžvelgė BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos - pagrįsto manymo, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

12. Nuteistasis Ž. K. prašo jam netaikyti ir BK 72 straipsnio bei nekonfiskuoti iš viso 1590 Eur, teigia, jog byloje nėra jokių duomenų, kad jo asmens kratos bei kratos jo gyvenamojoje vietoje rasta 290 Eur ir l 300 Eur suma, ar jų dalis būtų gauta iš nusikalstamos veikos, už kurią jis buvo teisiamas ir pripažintas kaltu, suformuluotame kaltinime nėra nurodoma, kad jis iš inkriminuotos nusikalstamos veikos gavo pajamų, kratos metu rasta pinigų dalis yra nuimta iš jo sąskaitos bei gauta už realizuotus maisto papildus. Apygardos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apelianto minimi pas jį rasti iš viso 1590 Eur buvo konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu sprendimu. Kaltinime yra suformuluota, kad Ž. K. nusikaltimu siekė pasipelnyti, liudytojomis apklaustos seksualines paslaugas teikusios merginos nurodė, kad už suteiktas paslaugas gautą dalį užmokesčio turėjo atiduoti sąvadautojams, nuo baudžiamosios atsakomybės atleista T. L. nurodė, jog Ž. K. jai buvo pasiūlęs užsidirbti, ji turėdavo atsakyti į sms žinutes, yra gavusi iš Ž. K. pinigų. Todėl, įvertinus duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš Ž. K. per kratas paimtus pinigus konfiskavo kaip nusikalstamos veikos rezultatą (BK 72 straipsnio 2 dalis).

13. Nuteistoji J. L. apeliaciniu skundu prašo ją išteisinti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nurodydama, kad nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ji suprato bei žinojo, kokios tabletės pas ją rastos, kokia jų sudėtis, kad reikalingas gydytojo leidimas šias tabletes laikyti, buvo užmiršusi, kad tabletes turi, jos veiksmais nebuvo siekiama neteisėtai disponuoti šiomis psichotropinėmis medžiagomis, neveikė nei tiesiogine nei netiesiogine tyčia, tokie jos veiksmai niekam jokios žalos nesukėlė ir negalėjo sukelti. Kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Skundžiamame nuosprendyje teisingai pastebėta, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltės nustatymo aspektu būtina konstatuoti tai, jog kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, kuriomis jis neteisėtai disponuoja, yra narkotinės ar psichotropinės. Apklausiama ikiteisminiame tyrime ir teisme nuteistoji J. L. patvirtino, jog po tėvo mirties dėl jos emocinės būklės gydytoja buvo išrašiusi vaistus „xenaksą“, o pas ją rastas 2 tabletes gavo iš giminių, kurie buvo minėję, kad šios stipresnės, nusiraminimui. Kaip nustatyta bylos duomenimis, tabletėse buvo psichotropinės medžiagos – klonazepamo. Taigi J. L. jau anksčiau buvo skirti psichotropiniai vaistai, ji žinojo, kam tokie vaistai skirti, neturėdama recepto, iš giminaičių gavo kitų psichotropinių medžiagų. Bylos duomenų visuma patvirtna, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad J. L. suprato, kokias medžiagas laiko, kam jos naudojamos ir, jog neturi leidimo jas turėti. Tai, jog kaip teigia apeliantė, buvo užmiršusi, kad šias tabletes turi, jos veiksmai niekam žalos nesukėlė, nekeičia jos veikos teisinio vertinimo.

14. Nuteistoji apeliaciniame skunde taip pat prašo jai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pripažinus, jog pagal BK 259 straipsnio 2 dalį J. L. nuteista pagrįstai, nėra teisinio pagrindo taikyti jai BK 40 straipsnio nuostatas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu J. L. pripažinta padariusi dvi skirtingas nusikalstamas veikas realiąja sutaptimi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygos – asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką – konstatavimas kelių nusikalstamų veikų atveju galimas, jei jos tarpusavyje sudaro idealiąją sutaptį, o nagrinėjamu atveju tokios situacijos nenustatyta.

15. Nuteistoji J. L. apeliaciniame skunde vertina, jog jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta tai, kad ji pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmos instancijos teisme ji visiškai pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus, taip pat nurodė, kad labai gailisi, o pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatinėjo ir išvadas darė ir pagal duomenis, kurie nesusiję kaltinimu. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Skundžiamame nuosprendyje yra aptarti J. L. parodymų netitikimai kitiems bylos duomenims. Jei ikiteisminio tyrimo metu apeliantė visiškai pripažino kaltinime nurodytas aplinkybes, teisiamajame posėdyje jau nurodė, kad ne Ž. K., o A. davė jai 2 telefono aparatus, jog ne Ž. K., o A. pasiūlė jai darbą, nors netgi pats Ž. K. nurodo kitaip (jis pasiūlė užsidirbti, atvežė telefonų aparatus). Kaip matyti iš teisiamjo posėdžio protokolo, pati apeliantė pripažino, jog ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo kitaip, tačiau esą tada buvo apsvaigusi nuo vaistų. Kaip jau iš esmės minėta, bylos duomenų visuma yra nustatyti būtent nagrinėjamame nusikaltime veikę asmenys, kurie šioje byloje ir buvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 307 straipsnį. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė J. L. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.

16. Apeliantė pažymi, kad jai inkriminuotas veikas padarė sunkiu emociniu laikotarpiu po tėvo mirties, ji nėra piktybinė teisės normų reikalavimų pažeidėja, kurią galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis, jau pats baudžiamasis procesas turėjo pakankamą poveikį, pusantrų metų po nusikalstamos veikos padarymo laikotarpis leido jai išanalizuoti, kritiškai įvertinti savo veiksmus, padaryti išvadas, kurios ją jau paskatino bei skatins ateityje laikytis įstatymų bei nedaryti naujų teisės pažeidimų. Šie apeliantės argumentai neduoda pagrindo jos veikas vertinti kitaip ar bausmės skyrimo klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje. Kaip minėta, taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti J. L. nuo baudžiamosios atsakomybės nėrate teisinio pagrindo. Ji padarė 2 tyčines nusikalstamas veikas – baudžiamąjį nusižengimą bei apysunkį nusikaltimą, byloje nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, praeityje neteista. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas apeliantei pagrįstai parinko švelnesnę bausmės rūšį – baudą, nustatydamas minimalų jos dydį. Manyti, jog J. L. nubausta per griežtai, nėra pagrindo, nei bausmės rūšis, nei dydis abejonių nekelia.

17. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų Ž. K. ir J. L. apeliacinius skundus atmesti.