- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-15
- Bylos Nr.
- 2-2353/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas, Egidijus Žironas
- Trečiasis asmuo
- V. J.
- Kreditorius
- V. J.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Egidijaus Žirono, rašytinio teismo proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarties patvirtinti patikslintą trečios eilės kreditoriaus V. J. finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės ,,Fešas“ bankroto byloje B2-1983-390/2013, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi atsakovui BUAB ,,Fešas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB ,,Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, kuris kreipėsi į teismą su prašymu sumažinti įkaito turėtojo V. J. finansinį reikalavimą 29 567,11 Lt ir patvirtinti jo trečios eilės kreditoriaus 22 434 Lt finansinį reikalavimą. Nurodė, kad 2013 m. vasario 14 d. varžytinėse įkeistas turtas buvo parduotas už didžiausią pasiūlytą kainą – 64 800 Lt. Įkaito turėtojui V. J., atskaičius bendrovės administravimo metu patirtas išlaidas, pervesta 29 567,11 Lt.
Kreditorius V. J. su administratoriaus prašymu nesutiko, teigdamas, kad administravimo išlaidų sąmata įkaito turėtojui yra nepagrįsta, nes pardavus turtą pirmiausiai turėjo būti visiškai patenkintas įkaito turėtojo finansinis reikalavimas. Be to, nustatyti nepagrįstai dideli teisinių paslaugų įkainiai bei biuro administratorės ir administratoriaus atlyginimai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi patvirtino patikslintą trečios eilės kreditoriaus V. J. 22 434 Lt kreditinį reikalavimą tokiais motyvais: vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kreditorius, gavęs finansinio reikalavimo patenkinimą, privalo dalyvauti atlyginant administravimo išlaidas. Jeigu gautų lėšų pardavus įkeistą turtą suma yra pakankama administravimo išlaidoms padengti, šios išlaidos turi būti atlyginamos. ĮBĮ 34 straipsnio nuostata, kad iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą arba perduodant įkeistą turtą, pirmiausiai (be eilės) tenkinami įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai, nereiškia, kad toks kreditorius gali būti atleidžiamas nuo pareigos atlyginti administravimo išlaidas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota įkaito turėtojo pareiga visais atvejais – kai įkeistas turtas parduodamas ir kai tas turtas neparduotas bei perduodamas įkaito turėtojui, dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-493/2003; 2005 m. balandžio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-282/2005). 2012 m. spalio 10 d. įvykęs pirmasis kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidų mėnesio sąmatą, kurioje be kitų išlaidų, numatyta: 400 Lt darbo užmokestis biuro administratorei, 3 000 Lt su PVM administratoriaus atlyginimas bei 800 Lt už teisines paslaugas. Kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, yra galiojantis, nenuginčytas įstatymo numatyta tvarka, dėl to turi privalomą galią tiek bankroto administratoriui, tiek bankrutuojančios įmonės kreditoriams, taip pat kreditoriui V. J.
Byloje yra pateiktas administravimo sąmatos dalies, tenkančios įkaito turėtojui apskaičiavimas, iš kurio matyti, kad teisinėms paslaugoms išleista 4 988 Lt. Byloje yra pateiktos šias išlaidas pagrindžiančios sąskaitos. Teismas sprendė, kad nustačius šias faktines aplinkybėms kreditoriaus argumentai dėl administravimo išlaidų dydžio yra nepagrįsti.
Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi buvo pavirtintas V. J. 52 001,11 Lt finansinis reikalavimas. Iš 2013 m. vasario 14 d. varžytinių protokolo matyti, butas, esantis (duomenys neskelbtini), varžytinėse parduotas už 64 800 Lt. Iš šios sumos 35 232,89 Lt skirta administravimo išlaidoms padengti, o likusi dalis (29 567,11 Lt) skirta V. J. kreditiniam reikalavimui. Kadangi su hipotekos kreditoriumi iš dalies buvo atsiskaityta, teismas patvirtino patikslintą šio kreditoriaus finansinį reikalavimą, sumažinęs jį kreditoriui išmokėta suma. Pardavus įkeistą turtą ir kreditoriui pervedus iš įkeisto turto gautas pinigines lėšas (atskaičius administravimo išlaidas) hipoteka pasibaigė, tai kreditoriaus V. J. finansinis reikalavimas tenkintinas bendra ĮBĮ 35 straipsnyje numatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo V. J. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nes ne pareiškėjas turi pirma padengti administravimo išlaidas, bet bankroto administratorius privalo visiškai padengti hipotekos kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus. 2013 m. kovo 1 d. bankroto administratoriaus pateiktos sąmatos dalies, tenkančios įkaito turėtojui, paskaičiavimas neteisingas ir pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, nes gavus lėšų, pirmiausiai visa apimtimi turi būti tenkinamas įkaito turėtojo reikalavimas. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino, kad bankroto administratorius nepagrindė neproporcingai didelių bankroto administravimo išlaidų dalies (35 232,89 Lt). Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad bankroto administratorius sąmoningai, tyčia vilkino jam (V. J.) įkeisto buto pardavimą iš varžytinių realia rinkos kaina. Pradinė kaina buvo nustatyta per didelė (96 000 Lt), todėl dėl administratoriaus kaltės užsitęsė buto pardavinėjimas ir buvo dirbtinai pakeltos administravimo išlaidos;
2. Nei pirmosios instancijos teismas, nei bankroto administratorius ir BUAB „Fešas“ jam laiku nepateikė prašymo dėl BUAB „FEŠAS“ kreditorių ir jų kreditinių reikalavimų patikslinimo. Taip buvo pažeistos Konstitucijos 25, 29 ir 30 straipsnių, CPK 6, 8, 10, 13, 17, 42 straipsnių nuostatos;
3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad bankroto administratoriaus samdomas teisininkas S. B. kreditoriui negalėjo pasakyti, keliose bankroto bylose ir kokiais įkainiais jis teikia paslaugas UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, iš kurių UAB „Fešas“ skolininkų išieškojo turto, ar davė kitokios naudos bankroto administravimo procedūroje, keliose bylose atstovauja UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“. Šios aplinkybės, apelianto įsitikinimu, patvirtina, kad administratorius nustatė ekonomiškai nepagrįstus teisinių paslaugų įkainius bei administravimą vykdė švaistant ir/ar išplaunant pardavus įkeistą butą išieškotas lėšas. Teisinėms paslaugoms išleista 4 988 Lt suma yra nepagrįstai didelė, nėra aišku, kokios apimties, pobūdžio ir kokiais tikslais paslaugos buvo suteiktos, ar jų suteikimas pasiteisino. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad darbo užmokestis biuro administratorei nustatytas nepagrįstai bei neprotingai didelis - 400 Lt mėnesiui. Šią sumą padauginus iš bankrotą administruojančios įmonės 34 administravimo bylų skaičiaus, gaunamas neprotingai didelis mėnesinis atlyginimas - 13 600 Lt. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad administratoriaus atlyginimas nustatytas nepagrįstai bei neprotingai didelis – 3 000 Lt mėnesiui. Šią sumą padauginus iš bankrotą administruojančios įmonės 34 administravimo bylų skaičiaus, gaunama 102 000 Lt – tai nėra protinga ir pagrįsta suma;
4. 2012 m. spalio 10 d. įvykusiame kreditorių susirinkime jam (apeliantui) buvo nustatyta 14,60 nuošimčių balsavimo teisė, o tai akivaizdžiai diskriminavo jį, kaip hipotekos kreditorių, ir dėl to jis (apeliantas) negalėjo apginti savo teisių. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies nuostata prieštarauja Konstitucijai, todėl prašo Lietuvos apeliacinio teismo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar šis įstatymas, ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją;
5. Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punkto nuostata nėra pagrindas jį (hipotekos kreditorių V. J.) laikyti trečiosios eilės kreditoriumi, nes tokiu būdu yra pažeidžiamos jo teisės. Visų pareiškėjui priteistų ir iš įkeisto turto gautų pinigų nepervedus hipotekos kreditoriui, hipoteka nepasibaigė, todėl hipotekos kreditoriaus finansinis reikalavimas tenkintinas ne bendra ĮBĮ 35 straipsnio numatyta tvarka, o ĮBĮ 34 straipsnio pagrindu;
6. Pirmosios instancijos teismo nurodoma kasacinio teismo praktika ir aiškinimas prieštarauja pareiškėjo šiame skunde nurodytiems Konstitucijos straipsniams, protingumo ir teisingumo principams. Teismo nurodoma kasacinio teismo praktika ir aiškinimas nebuvo įtraukti į pareiškėjo ir skolininko UAB „Fešas“ paskolos sutartį, todėl ši praktika ir aiškinimas šiai sutarčiai negalioja;
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Fešas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“, prašo jį atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad administravimo išlaidos yra apmokamos pirmiausia (be eilės) bei šios išlaidos turi būti apmokamas ir iš tų lėšų, kurios buvo gautos pardavus įkeistą turtą. Byloje yra objektyvūs duomenys, kad BUAB „Fešas“ administravimo metu patirtos išlaidos sudarė 43 652,36 Lt, iš kurių 35 232,89 Lt tenka parduotam įkeistam turtui, todėl 35 232,89 Lt buvo išskaičiuota iš gautos įkeisto turto pardavimo kainos (64 800 Lt). Likusi suma (29 567,11 Lt) buvo pervesta į kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Pardavus įkeistą turtą ir kreditoriui pervedus iš įkeisto turto gautu pinigus (atskaičius administravimo išlaidas), hipoteka pasibaigė, ir kreditoriaus finansinis reikalavimas tapo tenkintinas bendra ĮBĮ nustatyta tvarka. Įkeisto turto pardavimo kainą (98 000 Lt) patvirtino BUAB „Fešas“ kreditorių susirinkimas. Šis nutarimas nėra pripažintas negaliojančiu, panaikintas ar nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, todėl turi privalomą galią. Netgi kreditorius V. J. neskundė kreditorių nutarimo dėl nustatytos buto pardavimo kainos. 2012 m. spalio 10 d. įvykusio BUAB „Fešas“ kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta mėnesinė administravimo išlaidų sąmata (400 Lt skirta biuro administratorei, 3 000 Lt - administratoriaus atlyginimui, 800 Lt - teisinėms paslaugoms apmokėti). Šie kreditorių nutarimai taip pat nėra nuginčyti, todėl apeliantas nepagrįstai ginčija patvirtintos administravimo išlaidos sąmatos dydį, nes tai nėra šios bylos dalykas. Kreditorius nuolatos ir sistemingai vilkina bankroto procedūras, reikšdamas nepagrįstus ir su nagrinėjimu klausimu nesusijusius skundus (prašymus, reikalavimus), atsakovas prašė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti V. J. iki 20 000 Lt baudą ir 50 procentų iš šios baudos priteisti atsakovo BUAB „Fešas“ naudai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pavirtintas V. J. 52 001,11 Lt finansinis reikalavimas. Nutartyje nurodyta, kad šio kreditoriaus reikalavimas užtikrintas hipoteka. 2013 m. vasario 14 d. iš varžytinių buvo parduotas BUAB „Fešas“ įkeistas turtas – butas su rūsiu, esantys (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas buvo parduotas už 64 800 Lt. Byloje nėra ginčo, kad atskaičius administravimo išlaidas (35 232,89 Lt), hipotekos kreditoriui (apeliantui) buvo pervestos likusios už parduotą turtą gautos lėšos (29 567,11 Lt). Iš atskirojo skundo argumentų galima spręsti, kad pagrindinis jo nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvas yra tas, kad, realizavus hipoteka įkeistą turtą, buto atskaičiuotos administravimo išlaidoms skirtos lėšos. Apelianto įsitikinimu, pardavus įkeistą turtą, jis, kaip hipotekos kreditorius, besąlygiškai turi pirmumo teisę patenkinti savo finansinį reikalavimą iš gautų lėšų. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto motyvais. Įkaito turėtojo pareigą prisidėti prie bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų apmokėjimo nustato ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis (ĮBĮ redakcija, įsigaliojusi 2012-11-15), kurioje nustatyta, kad kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Taigi nurodytoje įstatymo normoje nustatyta, kad ir tuo atveju, kai parduodamas įkeistas turtas, iš gautų lėšų pirmiausiai atskaitoma suma, skirta administravimo išlaidoms apmokėti, o likusi suma pervedama į įkaito turėtojo (hipotekos kreditoriaus) sąskaitą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad hipotekos turėtojo (V. J.) pirmumo teisė patenkinti savo finansinį reikalavimą iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą, nėra absoliuti (ĮBĮ 34 str.). Hipotekos kreditoriaus pareigą visais atvejais dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2013; 2003 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2003; 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2005).
Realizavus apeliantui įkeistą turtą ir atskaičius administravimo išlaidas, likusias iš turto realizavimo gautas lėšas pervedus hipotekos kreditoriui (V. J.), hipoteka pasibaigė (ĮBĮ 33 str. 6 d.). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pasibaigus hipotekai, likusi apelianto (V. J.) nepatenkinta finansinio reikalavimo suma, tenkintina bendra ĮBĮ 35 straipsnyje numatyta tvarka. Nurodytą atsiskaitymo su hipotekos kreditoriumi tvarką reglamentuoja ĮBĮ nuostatos, todėl jos tiek administratoriui, tiek apeliantui (V. J.) yra privalomos. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas administratoriaus prašymą patikslinti (sumažinti) apelianto (V. J.) finansinį reikalavimą tuo pagrindu, kad su juo buvo iš dalies atsiskaityta, gavus lėšų iš parduoto įkeisto turto, tinkamai taikė ir aiškino įstatymo nuostatas.
Apelianto nurodoma aplinkybė, kad konkreti kasacinio teismo praktika nebuvo įtraukta į jo ir skolininko UAB „Fešas“ paskolos sutartį, neturi įtakos bei neriboja bylą nagrinėjančio teismo. Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 str.), todėl bendrosios kompetencijos teismai, atsižvelgdami į konkrečios nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, turi vadovautis atitinkama suformuota kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas (V. J.) atskirajame skunde nurodė ir tokių aplinkybių, kurios nėra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku. Kadangi apeliantas ginčija teismo nutartį, kuria sumažintas jo finansinis reikalavimas, todėl šios apeliacijos objektas yra konkreti teismo nutartis dėl finansinio reikalavimo sumažinimo. Dėl šios aplinkybės nenagrinėtini ir nevertintini apelianto argumentai dėl administravimo išlaidų (skirtų biuro administratorei, administratoriui, teisinėms paslaugoms) pagrįstumo, iš varžytinių parduodamo turto kainos pagrįstumo. Pagal ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktą kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirta tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, taip pat tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą. Apeliantas, nesutikdamas su BUAB „Fešas“ kreditorių susirinkimo metu patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, parduodamo įmokės įkeisto turto kaina, turėjo teisę tokius kreditorių susirinkimų nutarimus ginčyti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (ĮBĮ 21 str. 2 d. 3 p.). Kadangi tokie kreditorių susirinkimų nutarimai (dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, parduodamo iš varžytinių turto kainos nustatymo) nebuvo ginčijami ir panaikinti teismine tvarka, jie tapo privalomi ir vykdytini. Apeliantas, nepasinaudojęs teise ginčyti, jo įsitikinimu, nepagrįstus kreditorių susirinkimo nutarimus (ĮBĮ 21 str. 2 d. 3 p.), neturi teisės jų kvestionuoti šioje byloje.
Su šios bylos nagrinėjimo dalyku taip pat nėra susiję atskirojo skundo argumentai, kad jam (apeliantui) buvo neteisingai paskaičiuota 14,60 nuošimčių balsavimo teisė, todėl teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar ĮBĮ nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Dėl baudos skyrimo
Atsakovas BUAB „Fešas“ prašė skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 95 straipsnio nuostatos nustato baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinas sąlygas: šalies nesąžiningumą ir su tuo susijusį ieškinio (skundo) nepagrįstumą jį pateikiant teismui arba sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nagrinėjamu atveju apelianto atskirojo skundo, nors ir nepagrįsto, padavimas nesudaro pagrindo konstatuoti akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), todėl atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo apeliantui netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas BUAB „Fešas“ prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateikti įrodymai patvirtina atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (7,28 Lt už pašto paslaugas ir 500 Lt už advokato teisinę pagalbą). Atsižvelgiant į bylos pobūdį ir į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (8.15 p.), atsakovo prašymas tenkinamas visiškai (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1, 2 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Fešas“ prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.
Priteisti iš apelianto V. J. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Fešas“ (duomenys neskelbtini) naudai.