Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Ainai Pacevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. O., jo atstovui advokatui R. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. . (duomenys neskelbtini)

traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. O. 2016-09-30 apie 7.30 val. Eišiškių pl., Vilniuje, vairavo automobilį M. B. E270, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,42 prom., įvertinus ± 0,017 prom. paklaidą) girtumas, ir šiais veiksmais bei padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

A. O. gynėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nėra pakankamų ir neginčijamų įrodymų, kad nagrinėjamo pažeidimo atveju buvo viršyta 0,40 promilių riba. Byloje pateikti įrodymai, kad asmens neblaivumo laipsnis neviršijo leistinos ribos. Administracinėje byloje neturi būti jokių abejonių, o esamos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymėjo, kad protokolas buvo rašomas valandą laiko, todėl asmuo objektyviai nespėjo per valandą laiko papildomai pasitikrinti girtumą priklausomybės ligų centre. Net jei teismas konstatuotų, kad pažeidimas padarytas, yra pagrindas taikyti mažesnę nei numatyta nuobaudą. Alkoholis buvo vartotas iš vakaro, tai nebuvo vairavimas sėdus už vairo ką tik pavartojus alkoholio. Be to, atstovaujamasis neturi galiojančių nuobaudų, skirtų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, asmens charakteristika teigiama. Todėl prašo bylą nutraukti, o tu atveju, jei būtų konstatuota, kad pažeidimas buvo padarytas – skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytas minimumas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. O. teismo posėdžio metu paaiškino, kad viskį gėrė iš vakaro. Pažymėjo, kad dėl įtemto gyvenimo būdo turi problemų su širdimi, širdies ritmo sutrikimai kartojasi naktį, todėl pastoviai pats atlieka širdies darbo stebėjimus, veda užrašus. Manė, kad pavartojus alkoholio, širdies darbo medicininiai parodymai bus palankesni. Tvirtina, kad į alkoholio vartojimą žiūri labai atsakingai, niekada nėra vairavęs automobilio iš karto po alkoholio pavartojimo. Taip pat pritarė gynėjo išdėstytai pozicijai.

ATPK 126 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 iki 1,5 promilės), užtraukia vairuotojams baudą nuo 289 iki 434 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Teismo posėdžio metu A. O. ir jo gynėjas kėlė abejones dėl pažeidimo fiksavimo metu nustatyto neblaivumo fakto. Taigi, būtina nustatyti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju A. O. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Byloje esantys įrodymai – alkotesteriu Alkotest 6810 matavimo kvitas, policijos pareigūno 2016-09-30 tarnybinis pranešimas – liudija, kad 2016-09-30 apie 7.30 A. O. buvo sustabdytas vairuojantis automobilį ir alkotesteriu Alkotest 6810 jam nustatytas 0,42 prom. (įvertinus ± 0,017 prom. matavimo paklaidą) girtumas (b. l. 1, 6).

A. O. savo iniciatyva atvyko į Vilniaus priklausomybės ligų centrą dėl neblaivumo laipsnio nustatymo. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1104 nurodoma, kad: A. O. neblaivumo patikrinimas buvo pradėtas 2016-09-30 9 val.; kraujo bandinys tyrimui paimtas 9.05 val; pirmas tyrimas alkotesteriu buvo atliktas 9.10 val. – nustatytas 0,27 prom. girtumas, kartotinis tyrimas atliktas 9.20 val. – nustatytas 0,26 prom. girtumas; išvada – alkoholio vartojimo faktas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 7053/2016(01) nurodoma, kad A. O. kraujo bandinyje, paimtame 2016-09-30 9.05 val., rasta 0,37 prom. alkoholio.

Taigi, tiek pažeidimo fiksavimo metu, tiek medicininio neblaivumo patikrinimo metu A. O. buvo neblaivus, tačiau neblaivumo laipsnis tikrinant pažeidėjo girtumą iškarto po jo vairuojamo automobilio sustabdymo (7.36 val.), skyrėsi nuo medicininės apžiūros metu (9.05 val. – kraujo mėginio paėmimo; 9.10 ir 9.20 val. matavimo alkotesteriu) nustatyto neblaivumo. Visuotinai yra žinoma, kad žmogaus organizmas skaido alkoholį ir paprastai per valandą pašalina 0,15-0,2 proc. alkoholio (Lietuvos A. T. 2014-09-30 nutartis adm. b. Nr. 2AT-39-2014). Todėl akivaizdu, jog po alkoholio pavartojimo bėgant laikui asmens neblaivumas mažės Taigi, praėjus maždaug 1.30 val. tarp matavimo alkotesteriu ir neblaivumo patikros medicininėje įstaigoje, iš A. O. organizmo galėjo pasišalinti apie 0,22–0,30 prom. alkoholio. Todėl iškarto po pažeidėjo sustabdymo alkotesteriu Alkotest 6810 atliktos ir vėliau medicininės neblaivumo patikros rezultatų skirtumai yra logiškai paaiškinami ir tarp šių įrodymų nėra jokių prieštaravimų.

Pažymėtina, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo fiksuotas pažeidimo padarymo, t. y. transporto priemonės vairavimo, metu. Paprastai pareigūnai asmens neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jeigu neįrodoma priešingai. Pažeidimo fiksavimo vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą.

A. O., pripažino, kad vartojo alkoholį (iš vakaro), jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog pareigūnai, atlikę jo neblaivumo patikrinimą alkotesteriu Alkotest 6810, pažeidė tokio matavimo procedūras, pažeidėjas tiek pažeidimo fiksavimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nenurodė. Todėl iškarto po A. O. vairuojamo automobilio sustabdymo alkotesteriu Alkotest 6810 atlikti matavimai laikytini objektyviais. Pažymėtina ir tai, jog A. O. automobilį vairuoti pradėjo iki jo sustabdymo, alkotesterio matavimo paklaida įvertinta pažeidėjo naudai. Tačiau matavimų rezultatai patvirtina, kad A. O. automobilį vairavo neblaivus, nes jam nustatytas 0,42 prom. (įvertinus matavimo paklaidą) girtumas, t. y. didesnis negu ATPK 126 str. 1 d. numatyta minimali neblaivumo riba, kurią viršijus kyla atsakomybė. Taigi, pažeidėjo ir jo atstovo keliamos abejonės dėl alkotesterio matavimų rezultatų, kuriais buvo nustatytas neblaivumas, patikimumo nėra pagrįstos.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančius įrodymus, pripažintina, kad A. O. vairavo autombilį būdamas neblaivus, šiais veiksmais padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, todėl trauktinas administracinėn atsakomybėn.

A. O. administracinę atsakomybę lengvina tai, kad jis esmines pažeidimo padarymo aplinkybes, t. y. tai, kad vairavo automobilį iš vakaro vartojęs alkoholį, pripažino, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant pareiškėjo argumentus, kuriais yra grindžiamas mažesnės negu ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas (neatimant teisės vairuoti transporto priemones), būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ATPK 30¹ str. nuostatų, numatančių švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje, taikymo galimybę.

Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad, taikant ATPK 30¹ str., už padarytą pažeidimą numatyta administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-11-27 nutartis adm. b. Nr. N062- 6254/2009, 2010-09-16 nutartis adm. b. Nr. N62- 5681/2010 ir kt.). Lietuvos A. T. atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).

Teismo vertinimu, parenkant A. O. skirtinos nuobaudos dydį, negalima neatsižvelgti į tą aplinkybę, kad nagrinėjamo pažeidimo fiksavimo metu jam nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis neženkliai viršijo minimalią ATPK 126 str. 1 d. nustatytą (0,41 prom) girtumo ribą (nustatytas lengvas pažeidėjo girtumo laipsnis – 0,42 prom. po paklaidos). Tai reiškia, kad A. O. padaryto pažeidimo pavojingumas yra mažesnis, pažeidėjas, kaip ir pats nurodė, galėjo sąžiningai klysti vertindamas savo stovį. Pažymėtina, kad A. O. galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus neturi, paskutinį kartą administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, susijęs su transporto priemonių vairavimu ir kuris nelaikytinas grubiu, buvo traukiamas 2010-05-11 (paskirta 58 Eur bauda). Už šiukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus A. O. niekada nebuvo baustas. Taigi, A. O. nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, pastoviai nesilaikančiu teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių. UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ pateiktoje charakteristikoje A. O. apibūdinamas išskirtinai teigiamai, kaip atsakingas, pareigingas darbuotojas, gerbiamas kitų bendradarbių.

Aptartos aplinkybės nepaneigia paties pažeidimo, tačiau teismo nuomone, sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. ir vadovaujanti teisingumo bei protingumo kriterijais A. O. paskirti mažesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, negu ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytas minimalus. Tai, jog konkrečiu atveju, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, net ir ATPK 126 str. 1 d. numatyta minimali nuobauda nebūtų proporcinga administracinio poveikio priemonė už padarytą pažeidimą, ne kartą pažymėta ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2016-05-30 nutartis adm. b. Nr. (duomenys neskelbtini)626/2016; 2016-02-10 nutartis adm. b. Nr. (duomenys neskelbtini)211/2016, 2015-06-22 nutartis adm. b. Nr. (duomenys neskelbtini)318/2015 ir kt.).

Kita vertus, teismo nuomone, A. O. visiškai neskiriant minėto straipsnio dalyje numatytos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – nebūtų sukeltos tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos paskyrimu, taip pat nebūtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti nuobaudos tikslai.

Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, teismas sprendžia, kad A. O. už padarytą pažeidimą skirtina ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali, t. y. 289 Eur dydžio, bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 31¹ str., 126 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 304² str., teisėjas,

nutarė:

Pripažinti A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Išaiškinti, kad: 1) specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo šio nutarimo priėmimo dienos; 2) bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000 arba Nordea B. F. Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke, nurodant įmokos kodą 1001. Mokant baudą būtina mokėjimo paskirtyje nurodyti ROIK 16062011843.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.