- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2011-11-30
- Bylos Nr.
- 1-150-242/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-59-1-00256-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Jakubovskis
- Kaltinamasis
- I. B.
- Kategorijos
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Jakubovskis, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi 1982 m. gegužės 4 d. Zarasuose, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. B. pasisavino jos žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent, ji 2011 m. liepos 22 d., apie 22 valandą, Ignalinos rajono savivaldybėje, Kazitiškio seniūnijoje, Kazitiškio kaime, savo bute Nr. (duomenys neskelbtini), pasisavino jos mažamečio vaiko per klaidą atneštą G. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA X2“, kainuojantį 355,00 Lt, tuo padarydama nukentėjusiajam G. S. 355,00 Lt turtinę žalą.
I. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad gyvena Ignalinos (duomenys neskelbtini), su vyru N. B. ir vaikais. G. S. yra jos anytos B. B. sugyventinis. 2011 m. liepos 22 d. vakare, jos anytos bute, esančiame tame pačiame kaime, šventė G. S. gimtadienį. Apie 22 valandą ji išėjo namo gerokai apsvaigusi nuo alkoholio. Namuose pastebėjo, kad pamiršo svečiuose savo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, kurį buvo pasidėjusi kambaryje ant spintelės greta G. S. mobiliojo ryšio telefono. Paprašė savo mažamečio sūnaus G. jį atnešti. Nubėgęs sūnus atnešė iš G. S. du mobiliojo ryšio telefonus, vieną jos „Nokia“, o kitą G. S. mobiliojo ryšio telefoną, taip pat „Nokia“. Sūnus paaiškino, kad kambaryje buvo tamsu, todėl netyčia atnešė dėduko telefoną. Ji puikiai žinojo, kad mobiliojo ryšio telefonas priklauso G. S., nes jis jau senokai juo naudojosi. Su sūnumi sutarė, kad jis nesakys, jog G. S. mobiliojo ryšio telefonas yra pas ją. Mobiliojo ryšio telefoną ji paslėpė ant spintos, kad nerastų vyras. Su vaiku apie telefoną daugiau nešnekėjo, o sūnus apie jį pamiršo. Kitą dieną daug kas klausinėjo apie dingusį mobiliojo ryšio telefoną. G. S. sakė, kad iš jo buto po gimtadienio dingo jam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas, tačiau ji nieko nesakė ir neišsidavė, kad telefonas pas ją. Galvojo, kad gimtadienyje buvo daug svečių, todėl niekas nežinos kas jį galėjo pavogti. 2011 m. rugsėjo 29 d. ji nusprendė patikrinti telefoną. Išsiėmusi SIM kortelę iš savo mobiliojo ryšio telefono, įdėjo ją į iš G. S. pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną ir patikrinusi, kad veikia, savo kortelę išsiėmė, o G. S. telefoną vėl paslėpė ant spintos. Ji pripažįsta savo kaltę, kadangi puikiai žinojo kam priklauso mobiliojo ryšio telefonas, tačiau tyčia negrąžino. Net ir tada, kai žinojo, kad visi ieško mobiliojo ryšio telefono, neatidavė. Kaip būtų pasielgusi toliau su mobiliojo ryšio telefonu, ji nežino. Dėl savo poelgio gailisi (b.l. 34).
Motyvuojamoji dalis
I. B. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiojo G. S. parodymai, daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, daikto apžiūros protokolas, nukentėjusiojo G. S. pakvitavimas.
Nukentėjusysis G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) su sugyventine B. B., jos bute. 2011 m. liepos 8 d. Ignalinos mieste, „Tele 2“ salone įsigijo už 355 litus mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X2“. Mobiliojo ryšio telefoną įsigijo su sutartimi. Telefone buvo įdėta SIM kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini). Mobiliojo ryšio telefonas buvo metalinio korpuso, juodos spalvos. 2011 m. liepos 22 d., apie 12 valandą, išeidamas į daržą mobiliojo ryšio telefoną paliko namuose kambaryje ant spintelės, butą paliko atrakintą. Grįžęs po pusvalandžio pasigedo savo mobiliojo ryšio telefono. Apieškojęs namus ir niekur jo neradęs, bandė skambinti minėtu numeriu, tačiau telefonas buvo išjungtas. Dingusio mobiliojo ryšio telefono IMEI kodas: (duomenys neskelbtini). Kas galėjo pagrobti mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X2“, nežino. Dėl telefono vagystės jam padaryta 355 litų turtinė žala (b.l. 6-7). Papildomai apklaustas nukentėjusysis G. S. patikslino, kad savo mobiliojo ryšio telefoną atpažįsta iš IMEI kodo, kuris sutampa su ant kartoninės dėžutės užklijuotu lipduku, kuriame nurodytas tas pats kodas: (duomenys neskelbtini). Telefonas jam grąžintas, todėl pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereikš, I. B. jo atsiprašė (b.l. 13-14).
2011 m. liepos 29 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad G. S. pateikė tyrėjai telefono ryšio paslaugų teikimo 2011 m. liepos 8 d. sutartį, pagal kurią jis įsigijo mobiliojo ryšio telefono aparatą „NOKIA X2“, IMEI kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 355 Lt (b.l. 9-11).
2011 m. spalio 10 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad įtariamoji I. B. savanoriškai pateikė tyrėjai mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X2“ (.b.l. 35).
2011 m. spalio 10 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia X2“, kurį savanoriškai pateikė įtariamoji I. B. (b.l. 36-38).
Nukentėjusiojo G. S. 2011 m. spalio 24 d. pakvitavimas patvirtina, kad mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA X2“, IMEI kodas (duomenys neskelbtini), jam grąžintas.
Tačiau teismas konstatuoja, kad I. B. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu neteisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, numatančią atsakomybę už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paneigti I. B. parodymai apie tai, kad nukentėjusiojo G. S. mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA X2“ jai į namus atnešė jos mažametis vaikas G., o ji, žinodama kam priklauso šis mobiliojo ryšio telefonas, tyčia jo negrąžino G. S. Todėl teismas perkvalifikuoja I. B. nusikalstamą veiką iš baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalies į baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį, numatančią atsakomybę už asmens pasisavinimą jo žinioje buvusio nedidelės vertės svetimo turto.
Skirdamas bausmę I. B., teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė baudžiamąjį nusižengimą, teisiama pirmą kartą, savo kaltę pripažino ir gailisi, turi penkis nepilnamečius vaikus, todėl jai skirtina su laisvės apribojimu ar areštu nesusijusi bausmė – bauda, kurios dydis gali būti artimas minimaliam baudos dydžiui, įstatymo numatytam už baudžiamojo nusižengimo padarymą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
I. B. pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti bausmę – keturių minimalaus gyvenimo lygių (MGL), t.y. 520,00 Lt (penkių šimtų dvidešimties litų 00 ct) dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per keturis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
I. B. kardomosios priemonės iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neskirti.
Kaltinamoji I. B. nesutikdama su šios baudos paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Ignalinos rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamoji paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, gavęs kaltinamosios prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme ir išnagrinėjęs bylą bei pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, o jei baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.