Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Ignalinos rajono apylinkes teismo teisejas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Ingai Sivickienei, dalyvaujant prokurorei Gražinai Valincienei, nukentejusiajai B. K., nukentejusiosios istatyminems atstovems D. K. ir N. G., viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje

A.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimes (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, susituokes, nedirbantis, darbo biržoje registruotas bedarbis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dali del keturiu nusikalstamu veiku ir pagal 233 straipsnio 1 dali del vienos nusikalstamos veikos.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. K. 2009 m. liepos menesi, tiksli data nenustatyta, apie 14 valanda 30 minuciu, (duomenys neskelbtini), savo namo, esancio (duomenys neskelbtini), kambaryje, suduodamas viena karta diržu per blauzdas, sukele dukrai B. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), fizini skausma.

A. K. 2009 m. liepos menesi, tiksli data nenustatyta, apie 13 valanda, (duomenys neskelbtini), tvarkydamas lauke šiena, tycia mete šakes i dukra B. K., gimusia (duomenys neskelbtini), padarydamas jai nežymu sveikatos sutrikdyma.

A. K. 2009 m. rugsejo menesio pradžioje, iki ketvirtos dienos, tiksli data nenustatyta, apie 14 valanda 30 minuciu, (duomenys neskelbtini), savo namo, esancio (duomenys neskelbtini), kambaryje, suduodamas du kartus diržu per nugara, sukele dukrai B. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), fizini skausma.

A. K. 2009 m. gruodžio menesi, iki 13 dienos, tiksli data nenustatyta, siekdamas paveikti nukentejusiaja pripažinta dukteri B. K., kad ji ikiteisminio tyrimo metu duotu melagingus parodymus, papraše dukros T. K. parašyti jo vardu seseriai Birutei laiška, kuriame nurodyti, jog Birute turinti sakyti tyrejai, kad tevas nemuše, bet tik gasdino, o ant šakiu pati nugriuvusi ir susižalojusi. Tokio turinio laiška T. K. paraše ir 2009 m. gruodžio 13 d. perdave B. K..

Kaltinamasis A. K. kaltes nepripažino ir paaiškino, kad su šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Turi nuosava nama, dvieju hektaru žemes sklypa, dirba žeme ir augina gyvulius. Šeimoje yra šeši vaikai. Dvi vyresnes dukros jau pilnametes ir gyvena atskirai, o dvi nepilnametes dukros ir du nepilnameciai sunus gyvena šeimoje. Visi šeimos nariai padeda dirbti ukio darbus, nes tu darbu daug ir jis tik su sutuoktine nespetu ju dirbti, o ukio darbus dirbti butina, nes ukis yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis. Jis ir sutuoktine darbo, už kuri butu mokamas darbo užmokestis, neturi, yra iregistruotas darbo biržoje, bet darbo negauna, todel šeima gyvena tik deka šeimos ukyje išaugintu maisto produktu ir gaunamu pašalpu. Tarp šeimoje auganciu vaiku kartais kyla nesutarimai, barniai ir net muštynes, o tvarka ir rimti šeimoje jis privalo palaikyti, todel kilusius kivircus stengiasi numalšinti pirmiausia žodžiu, o kai žodžiu vaikai neklauso, pagrasina jiems imsias dirža, o kartais net ir sušeria kokiu skuduru, megztiniu ar diržu, bet tokiais atvejais visada turi tiksla tik nutraukti vaiku pradeta barni, o nesukelti jiems fizini skausma ar net sužaloti. Maždaug prieš dvejus metus, po to, kai vyresniosios dukros pradejo gyventi atskirai, dukte B. tapo sunkiai suvaldoma. Pradejo atsikalbineti, net ižeidineti ji ir motina necenzuriniais keiksmais, nenorejo dirbti ukio darbu, norejo buti mažiau kontroliuojama, eiti vakarais i šokius. Toks elgesys jam buvo nepriimtinas, nes mate neigiama jos draugiu itaka, del kurios karta iš šokiu ji grižo namo net apsvaigusi nuo alkoholio. Manydamas, kad velai vakare vykstantys šokiai dukrai yra nesaugus, nes grižti namo pakankamai toli neapšviestomis gatvemis ir mergaitei kyla seksualines prievartos pavojus, draude jai eiti i tokius šokius. 2009 m. rugsejo menesi dukte B. pareikalavo, kad jis eitu budeti i mokykloje rengiamus šokius, nes mokykloje taip nustatyta, kad šokiai nevyksta, jei budeti i juos neateina moksleiviu tevai ir jei jis neateisias budeti, tai vyresniuju klasiu mergaites ja primuš. Aiškindamas, kad reikalavimas moksleiviu tevams eiti budeti i mokykloje organizuojamus šokius yra neteisetas, kad mokyklos organizuojamuose šokiuose turetu budeti mokyklos pedagogai, o ne tevai ir kad jis neturis laiko tokiems budejimams, atsisake eiti budeti. Po to dukte B. prisigere kažkokiu vaistu ar narkotiku ir pateko i ligonine. Iš pradžiu ji buvo gydoma Ignalinos rajono ligonineje, o po to, Ignalinos vaiko teisiu apsaugos tarnybos darbuotojams aiškinant, kad B. reikalingas sanatorinis gydymas, buvo išvežta i Vilniu, bet ne i sanatorija, o i psichiatrijos ligonine. Tada prasidejo kaltinimai, kad jis prieš dukra B. vartojes fizini smurta ir del to ji meginusi nusižudyti. Tokiu kaltinimu nepripažista ir mano, jog dukra B. šmeižti ji vartojus fizini smurta sukurste psichiatrines ligonines, Ignalinos vaiko teisiu apsaugos tarnybos ir Daugeliškio vaiku globos namu darbuotojai. Ikiteisminio tyrimo metu jo aiškinimai apie elgesi su vaikais buvo užrašomi neteisingai. Kaip ir dabar teisme, sakydavo tyrejai, kad, siekdamas nutraukti konflikta tarp vaiku, panaudodaves ir dirža, o i tyrejos klausima, kaip dažnai tai budavo, atsake, kad gal karta per menesi. Tokie jo parodymai budavo užrašyti taip, kad iš ju seka, jog mušdaves dukra B. karta per menesi. Aiškino tyrejai, kad taip užrašyti parodymai yra neteisingi, bet jam atsake, kad jis taip pasakes ir nieko pakeisti nebegalima. Norejo tureti gyneja, bet tyreja paaiškino, kad gyneju jis turetu pasirupinti pats. Apie galimybe gauti valstybes garantuojama teisine pagalba ikiteisminio tyrimo metu nežinojes. Del pareikšto kaltinimo, kad tycia šakemis sužalojo dukra B. paaiškino, kad ta diena šeimos nariai tvarke šiena nuomojamame lauke. Mate, jog dukte B. grebia šiena netinkamai, palikdama dali šieno. Aiškindamas, kad šiena reikia grebti tvarkingai, nes tai ne nuosavas, o nuomojamas laukas, sake B., kad ji šieno nepaliktu. Tuo metu dukte T. buvo ant vežimo viršaus ir myne šiena. Šalia buvo žmona ir sunus. Pamates, kad sunus del kažko susimuše, mete i šali rankose turetas šakes ir puole ju skirti. Šalia buvo ir dukte B., kuri, pamaciusi metamas šakes, išsigando, suklupo, nugriuvo ant šakiu ir susižalojo. Pamates, kad dukra B. susižalojo, liepe jai eiti namo. Tycia i dukra B. šakiu nemete ir tycia jos nesužalojo. Prisimena atveji, kai namo kambaryje ginco su dukra B. metu griebe elektrines laidynes laida, bet, pamates, kad laidas pritvirtintas prie laidynes, mete ji ir, paemes kambaryje buvusi moteriška dirža, šere juo B. Del ko tuo metu buvo kiles su dukra barnis neprisimena, bet manas, kad del eilinio dukters B. noro eiti i šokius. Buves ir atvejis, kai dukroms Birutei ir Teresei šeres diržu už tai, jog laiku neatlikusios užduoties sukrauti malkas. Po to, kai Vaiko teisiu apsaugos skyriaus ir Daugeliškio vaiku globos namu darbuotoju ikalbeta dukte B. pradejo ji šmeižti del fizinio smurto naudojimo, megino su dukra santykius išsiaiškinti. Tuo metu dukte B. gyveno Daugeliškio vaiku globos namuose. Norejo su ja pasikalbeti, bet i Daugeliškio vaiku globos namus nevažiavo, nes iš sutuoktines ir dukros T., lankiusiu B., sužinojo, kad Daugeliškio vaiku globos namu darbuotojai visa laika buna šalia B. ir neleidžia pasikalbeti su ja viena. Skambino B., bet dukte pasakiusi, kad jiems nera apie ka kalbeti. Tada kalbejo su dukra T. Sake jai, kad B. reiketu jo vardu parašyti laiška, kuriame nurodyti, jog ji turetu sakyti, kad tyrejai melagingai aiškinusi, jog tevas ja mušes ir šakemis tycia sužalojes, o aiškintu, kad tevas ne mušes, bet tik grasines ir šakemis tycia nesužalojes, nes ji pati del neatsargumo nugriuvusi ant gulinciu šakiu ir susižalojusi. Apie tokio laiško parašymo galimybe tik kalbejes su dukra T., bet jokio nurodymo jai parašyti toki laiška ir perduoti ji dukrai B. nedave. Apie tai, kad dukte T. tokio turinio laiška perdave dukrai Birutei sužinojo tik iš ikiteisminio tyrimo medžiagos. Byloje esantis laiškas pagal turini atitinka jo ir dukters T. pokalbio apie perduotina dukrai B. laiška turini.

Nukentejusioji B. K. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) kartus su tevais, sese T., broliais A. ir J. gyvena tevu name. Jos santykiai su tevu jau daugiau nei dveji metai labai blogi. Tevas ja muša. Muša dažnai. Buna karta per menesi, o buna ir kelis kartus per savaite. Tevas labai nervingas, o kai susinervina, tai muša vaikus, o pirmiausia ja. Tai tesiasi jau daugiau nei dvejus metus. Visu prieš ja naudoto smurto atveju ji neprisimena, bet galinti pasakyti, kad tevas ja mušdavo ranka, diržu, skuduru, tampydavo už plauku ir net sužalojo šakemis. Kai tevas susinervina, tai gali trenkti bet kuo, kas pakliuva po ranka. Dar kai gyveno Didžiasalio kaime daugiabuciame name, tevas mušdavo motina, o kai šeima apsigyveno nuosavame name, tevas savo pykti išlieja mušdamas vaikus. Mušami visi vaikai, bet ji mušama daugiausia. Mušama dažniausiai del to, kad tevo pavedimus atlikti kokius nors ukio darbus atliekanti ne taip, kaip tevas noretu – arba per letai, arba nepakankamai kokybiškai. Gyvendama šeimoje neturejo jokio laisvalaikio. Visas gyvenimas apsiribodavo tik pamokomis mokykloje, pamoku ruošimu namuose ir ukio darbais namuose. Tevas neleisdavo nei i šokius, nei i ekskursijas, nei bendrauti su bendraamžiais. 2009 m. liepos menesi, tiksliau datos neprisimena, visi šeimos nariai iš pievos veže šiena. Ji šiena grebe. Tevas pradejo priekaištauti, kad blogai grebia, nes dali šieno palieka. Šakiu, kurias turejo rankose kotu, tevas trenke per rankas. Ji nubego i šali. Tevas liepe grižti ir toliau grebti šiena. Ji, bijodama, kad tevas muš, artyn nejo. Tada tevas su šakemis rankose pradejo eiti link jos. Bijodama, kad bus mušama, pradejo begti. Tevas mete i ja šakes. Šakes atsitrenke i jos dešini sedmeni. Pajuto stipru skausma ir parkrito. Buvo sužalota, bego kraujas, verke. Tevas, pamates, kad sužalojo, liepe eiti namo. Taip pat liepos menesi buvo atsitikimas, kai tevas, pareiškes, kad blogai sutvarke kambari, trenke jai per kojas laidynes laidu. Tai ivyko namo kambaryje. Tevas, paemes laidyne i kaire ranka, dešine ranka laidynes laidu trenke jai per kojas. Smugis buvo skaudus. Veliau smugio vietoje atsirado kraujosruvos. Rugsejo menesi tevas vel ja muše. Ta karta tevas, apkaltines, kad neivykde jo nurodymo sukrauti malkas, trenke diržu per kojas jai ir sesei Teresei. Del smugio pajuto skausma. 2009 m. rugsejo 4 d., budama nepatenkinta tevo elgesiu, kuris, pažadejes ateiti budeti i mokykloje rengiama šokiu vakara, pažado netesejo, padarydamas jai geda prieš klases draugus, išgere dideli kieki migdomuju vaistu ir del to pateko i ligonine. Gydesi iš pradžiu Ignalinoje, o po to Vilniuje. Po ligonines buvo apgyvendinta Daugeliškio vaiku globos namuose. Cia ja lankydavo mama ir sese T. Vieno apsilankymo metu sese T, aiškindama, kad tai daro tevo prašymu, perdave laiška. Tas laiškas buvo parašytas seses T., bet tevo vardu. Laiške buvo siuloma pakeisti parodymus, aiškinant, kad tevas nemuše, o tik grasino mušti ir susižalojo ji pati, netycia nukritusi ant gulinciu šakiu. Ta laiška ji kita diena perdave Vaiku globos namu darbuotojai G.

Liudytoja R. K. paaiškino, kad dirba gydytoja Ignalinos rajono ligonines vaiku skyriuje. 2009 m. rugsejo menesi skyriuje del stipraus apsinuodijimo medikamentais buvo gydoma B. K.. Kalbinama apie priežastis, del kuriu išgere dideli kieki vaistu, B. K. sakiusi, kad jos santykiai su tevu yra blogi, kad tevas labai griežtas, niekur jos neleidžia, muša, o vaistus išgere del to, kad tevas neatejo i kažkoki mokyklos rengini ir todel jai buvo geda prieš draugus.

Liudytojas A. G. G. paaiškino, kad yra K. šeimos kaimynas. Apie kaimynus nieko blogo negali pasakyti, nes tai didele, darbšti, tvarkinga ir draugiška šeima. Vaikai geri ir mandagus. Nera mates, kad A. K. vaikus muštu. Jis yra griežtas, bet neteko matyti ir net girdeti, kad tevas vaikus muša. Girdejes kaime kalbas, kad B. K. prisigere kažkokiu vaistu. Pats kaimynas A. K. sakes, kad dukte prisigere vaistu, nes neleido jos i šokius.

Liudytoja J. T. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) vidurineje mokykloje socialine pedagoge. Bendraudavo su B. K., kuri niekada nesiskunde del blogu santykiu su tevu. Bendraujant su B. nekilo jokiu itarimu, kad šeimoje prieš ja galetu buti naudojamas fizinis smurtas.

Liudytoja J. S. C. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) vidurineje mokykloje dirba mokytoja. 2008-2009 mokslo metais buvo klases, kurioje mokesi B. K., aukletoja. B. yra uždaro budo, rami. Del jos elgesio niekada nebudavo jokiu problemu. Negirdejusi, kad B. vartotu necenzurinius žodžius. Ji niekada nesiskunde, kad nesutarianti su tevu. Jokiu itarimu, kad šeimoje prieš ja naudojamas smurtas nebuvo. Po to, kai B. apsinuodijo vaistais, lanke ja ligonineje. Megino išsiaiškinti tokio poelgio priežastis. B. apie tai daug nekalbejusi, tik sakiusi, kad tevas žadejo budeti šokiuose, o po to atsisake. Taip pat sakiusi, kad namo grižti nenori.

Liudytoja V. Š. paaiškino, kad yra A. K. dukte ir B. K. sesuo, šiuo metu gyvenanti ir dirbanti Kaune. Pas tevus i (duomenys neskelbtini) kaima atvažiuojanti kelis kartus per metus. Kol buvo nepilnamete, gyveno tevu namuose. Nei tevas, nei mama niekada nera prieš ja naudoje fizinio smurto. Nemate, kad tevas smurtautu prieš motina, seseri B. ar kitus vaikus. 1999 metais su seserimi M. lanke Didžiasalio laikinos vaiku globos centro dienos grupe, bet to priežastis buvo ne smurtas šeimoje, o sunki šeimos turtine padetis. Tuo metu šeimoje net maisto buvo nepakankamai, todel lanke Didžiasalio laikinos vaiku globos centro dienos grupe, kad galetu pavalgyti pietus ir vakariene. Prokurores pateiktame šeimos buities tyrimo akte esantis irašas apie tai, kad tevas primuše mama ir mušdavo seseri M., neatitinka tikroves. Kalbejosi su B., kai ji buvo gydoma ligonineje Vilniuje, bet B. nieko nesake apie tai, kad tevas ja muše. Mate, kad B. rankos dilbis subraižytas. Paklausta kas atsitiko, B. atsakiusi, kad pati del bernu susižalojo. Santykiai tarp B. ir tevo nebuvo labai geri. Tevas pakankamai griežtas, reikalauja, kad vaikai padetu dirbti ukio darbus, o B. padeda nenoriai ir jos elgesys tevo atžvilgiu ne visada yra tinkamas. Pati yra ne karta girdejusi kaip i tevo paliepimus B. atsakydavo necenzuriniais, ižeidžianciais žodžiais. Mate, kaip B. rodydavo tevui špygas.

Liudytoja D. K. paaiškino, kad su sutuoktiniu A. K. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime nuosavame name. Augina keturis nepilnamecius vaikus: dukras B. ir T., sunus A. ir J. Dar dvi dukros V. ir M. jau pilnametes ir gyvena atskirai. Maždaug prieš dvejus metus dukters B. elgesys pasikeite. Ji tapo atžagari, nepaklusni, nebenori dirbti ukio darbu, atsikalbineja, nenori bendrauti, keikiasi ir net ižeidineja necenzuriniais žodžiais tevus. Taip elgdamasi B. dažnai susibara su tevu, kuris reikalauja, kad visi vaikai padetu dirbti ukio darbus, bet ji nemaciusi, kad tevas B. diržu ar laidynes laidu muštu. Gal kartais ir pagrasindavo, kad duos diržu, kai B. elgesys tapdavo visiškai nepakenciamas. 2008 m. rudeni B. buvo mokykloje surengtuose šokiuose ir grižo namo neblaivi. Po to atsitikimo tevas jos i šokius nebeleidžia. 2009 m. liepos menesi, per šienapjute, B. nukrito ant šakiu ir susižalojo. Ta diena visa šeima grebe šiena. Vaikai del kažko susimuše. Tevas, noredamas vaikus išskirti ir eidamas link ju, numete ant žemes rankose laikytas šakes, o B. kažko išsigando, puole i šali, suklupo, nukrito ant gulinciu šakiu ir taip susižalojo. Tvirtina, kad sutuoktinis tycia i dukra B. šakiu nemete. Taip pat tvirtina, kad sutuoktinis prieš ja pacia niekada fizinio smurto nenaudojo. Prokurores pateiktame šeimos buities tyrimo akte nurodyta aplinkybe, kad 1999 metais buvo sutuoktinio primušta ir pabego iš namu, neatitinka tikroves, nes sutuoktinis jos nemuše ir iš namu ji nebuvo pabegusi, o gydesi ligonineje del gresiancio persileidimo. Dukros V. ir M. lanke (duomenys neskelbtini) laikinos vaiku globos centro dienos grupe ne del tevo smurto, o del labai sunkios šeimos turtines padeties, nes tuo metu gaunamu lešu nepakakdavo net šeimos maisto poreikiams patenkinti.

Teismo medicinos specialisto išvada (tyrimas pradetas 2009 m. gruodžio 8 d. ir baigtas gruodžio 9 diena) patvirtina, kad B. K. nustatyti trys nedideli ovalus neseni randai dubens užpakalinio paviršiaus dešineje puseje. Randai dubenyje susidare sugijus nedidelems žaizdoms, kurios galejo buti padarytos smailiais durianciu savybiu daiktais (irankiais). Pagal randu dubenyje forma ir išsidestyma neatmetama, kad šios žaizdos galejo buti padarytos smeigiant šake ir tai negalejo buti padaryta užgriuvant ant laisvai gulincios ar stovincios šakes. Randai dubenyje pagal savo pobudi, spalva ir konsistencija yra 3-6 menesiu senumo (b.l.56-58).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažista irodytu, tai, kad A. K. 2009 m. liepos ir rugsejo menesi mušdamas sukele fizini skausma B. K., o 2009 m. liepos menesi, mesdamas i B. K. šakes, tycia nežymiai ja sužalojo, t.y. padare nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. 2009 m. gruodžio menesi sieke paveikti B. K., kad ji ikiteisminio tyrimo metu duotu melagingus parodymus, t.y. padare nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje. Pripažindamas šias nusikalstamas veikas irodytomis, teismas remiasi B. K. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, liudytojos N. G. parodymais ir paties kaltinamojo parodymais. Nors kaltinamasis A. K. ir teigia, kad del pareikšto kaltinimo yra nekaltas, bet iš jo parodymu seka, kad jis kalte iš dalies pripažista, t.y. pripažista, kad 2009 m. liepos ir rugsejo menesiais muše diržu dukra B. K.. Šioje dalyje nukentejusiosios ir kaltinamojo parodymai iš esmes sutampa. Skirtumas tik tas, kad nukentejusioji tvirtina, jog liepos menesi buvo mušama laidynes laidu, o kaltinamasis aiškina, kad laida buvo paemes, bet, pamates, kad jis pritvirtintas prie laidynes, numete ir sudave dukrai kambaryje rastu diržu. Kaltinamojo veiksmu kvalifikavimui irankis, kuriuo mušant buvo sukeltas fizinis skausmas, neturi reikšmes, bet teismas mano, kad šiuo atveju del irankio galejo suklysti nukentejusioji, kuri, pamaciusi, kad tevas ima laidynes laida ir budama išsigandusi, nepastebejo, jog mušimo irankis buvo pakeistas. Visas abejones vertindamas kaltinamojo naudai, teismas šioje dalyje remiasi kaltinamojo parodymais ir nustato, kad 2009 m. liepos menesi nukentejusiajai buvo suduota ne laidynes laidu, o diržu. Del mušimo 2009 m. rugsejo menesi nukentejusiosios ir kaltinamojo parodymai iš esmes sutampa. A. K. neigia tycia metes i dukra šakes, bet teismas pripažista irodytu, kad jis, tycia mesdamas i dukra šakes, nežymiai sužalojo B. K.. Pats B. K. sužalojimo šakemis faktas nekelia abejoniu, nes tai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kaltinamojo parodymai, liudytojos D. K. parodymai. Prieštaringi parodymai tik del sužalojimo aplinkybiu. Nukentejusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek byla nagrinejant teisme nuosekliai aiškino, kad tevas tycia mete i ja šakes, o kaltinamasis ir liudytoja D. K. tvirtina, kad B. K. pati susižalojo, nugriudama ant gulinciu šakiu. Šioje dalyje teismas remiasi B. K. nuosekliais parodymais apie sužalojimo aplinkybes ir atmeta kaltinamojo ir D. K. aiškinima, nes toks aiškinimas neitikimas, prieštarauja specialisto išvadai apie tai, kad taip susižaloti užgriunant ant laisvai gulinciu šakiu negalima. A. K. pripažino, kad kalbino dukra Terese parašyti jo vardu laiška B., prašan sakyti, kad tevas nemuše, bet tik gasdino, o ant šakiu ji nugriuvo ir susižalojo pati, bet aiškina, kad konkretaus nurodymo vežti toki laiška Birutei nedaves. Taip pat jis pripažino, kad byloje esantis laiškas, kuri B. perdave Vaiku globos namu darbuotojams, pagal turini atitinka jo ir dukros T. pokalbio apie laiška B. turini. Liudytoja N. G. parode, kad B. K., pasakodama apie laiško gavimo aplinkybes, nurode, kad laiška jai perdave sesuo T., aiškindama, kad tai daro tevo prašoma. Nukentejusiosios B. K., liudytojos N. G. ir kaltinamojo A. K. parodymu apie laiško atsiradimo ir perdavimo nukentejusiajai aplinkybes teisinguma patvirtina ir liudytojos T. K. ikiteisminio tyrimo pareigunui duoti parodymai apie tai, kad laiška paraše pagal tevo žodžius ir seseriai B. perdave tevo prašoma (b.l.69-70). Teismas nustate, kad A. K. 2009 m. liepos menesi, tycia mesdamas i dukra šakes, nežymiai sužalojo B. K., todel jo veiksmai, pasireiške prašymu T. K. parašyti jo vardu ir perduoti nukentejusiajai laiška, kuriame išdestytas prašymas pakeisti ikiteisminio tyrimo pareigunui duotus parodymus, melagingai aiškinant, kad susižalojo pati nugriudama ant gulinciu šakiu, laikytini poveikiu nukentejusiajam ikiteisminio tyrimo metu duoti melagingus parodymus ir teisingai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dali.

A. K. buvo kaltinamas, kad <...laikotarpyje nuo 2008 metu, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iki 2009 metu liepos menesio, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, smurtaudamas karta per menesi namuose, esanciuose (duomenys neskelbtini), prieš nepilnamete dukra B. K. gim. (duomenys neskelbtini), tai yra suduodamas jai diržu ne mažiau kaip viena smugi per kojas ir kitas kuno vietas, taip sukele B. K. fizini skausma, tai yra itariamas ivykdes nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str.1 d.>.

Teismas konstatuoja, kad šis kaltinimas teisiamajame posedyje nepasitvirtinto. Toki kaltinima prokuroras kaltinamajame akte grindžia nukentejusiosios parodymais ir pirminiais itariamojo parodymais, kuriuos jis jau ikiteisminio tyrimo metu paneige, o teisme paaiškino, kad jo parodymus tyreja užraše neteisingai, tendencingai. Kaltinimas taip pat iš dalies grindžiamas liudytoju T. K., A. K. ir J. K. parodymais, kuriuos jie dave ikiteisminio tyrimo pareigunui, o ne ikiteisminio tyrimo teisejui. Byla nagrinejant teisme kaltinamasis paaiškino, kad tyrejos surašytame protokole neteisingai užrašyta, jog jis sakes, kad dukra B. muše diržu apie metus karta per menesi. Tokiu parodymu jis nedave. Pasakojo tyrejai, kad konfliktai su B. kildavo gal karta per menesi ir jis kartais neskaudžiai suduodavo jai skuduru, megztiniu, pagrasindavo diržu, o tyreja užraše, kad mušdavo. Sakes tyrejai, kad neteisingai užrašyta, bet buvo paaiškinta, kad jis taip pasakes, kad žodžiai jau užrašyti ir nieko pakeisti negalima. Teisiamajame posedyje nepilnameciai liudytojai T. K., A. K. ir J. K. atsisake duoti parodymus, remdamiesi Baudžiamojo proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Ikiteisminio tyrimo pareigunui duoti liudytoju parodymai nera irodymas, kuriuo teismas galetu remtis priimdamas nuosprendi. Ikiteisminio tyrimo pareigunui duoti liudytoju parodymai gali buti panaudoti tik kitiems teisiamajame posedyje išnagrinetiems irodymams patikrinti (Baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalis, 301 straipsnio 1 dalis). Liudytojos T. K. ikiteisminio tyrimo pareigunui duoti parodymai (b.l.66-68,69-70) nepatvirtina nukentejusiosios teiginiu, kad tevas ja jau kelis metus sistemingai muša. Teismas mano, kad nepilnameciu liudytoju A. K. ir J. K. ikiteisminio tyrimo metu atliktu apklausu protokolai negali buti panaudoti teisiamajame posedyje gautu kaltinamojo, nukentejusiosios ir liudytoju parodymams patikrinti, nes paminetu nepilnameciu liudytoju apklausos protokolai nepasirašyti ne tik apklausiamu nepilnameciu liudytoju, bet ir apklausoje dalyvavusios nepilnameciu liudytoju istatymines atstoves – motinos D. K., protokole nurodant, kad motina atsisake pasirašyti (b.l.73-74,75-76). Kaltinimas šioje dalyje grindžiamas tik nukentejusiosios B. K. parodymais, kuriu teisingumo teismas negali patikrinti kitais irodymais, nes kaltinimas nekonkretus – nenurodyta konkreciai kada padaryta nusikalstama veika, nenurodyta konkreciai kokiomis aplinkybemis padaryta nusikalstama veika, o kaltinimo teiginys, kad kaltinamasis paminetu laikotarpiu karta per menesi nukentejusiajai suduodamas diržu ne mažiau kaip viena smugi per kojas ir kitas kuno vietas sukele nukentejusiajai fizini skausma, grindžiamas tik itariamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis paneige, ir nukentejusiosios parodymais, kuriu nepatvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posedyje gauti irodymai. Šie ikiteisminio tyrimo metu nukentejusiosios duoti parodymai neatitinka ir nukentejusiosios teisme duotu parodymu. Byla nagrinejant teisme nukentejusioji nurode, kad tevas mušdavo ja ne tik diržu, bet ir skuduru ar bet kokiu kitu po ranka patekusiu daiktu. Kaltinimas yra tiek nekonkretus, kad neimanoma nuo tokio kaltinimo gintis, todel teismas konstatuoja, kad asmuo negali buti pripažintas kaltu pagal nekonkretu kaltinima, del kurio kaltinamasis negali pareikšti konkreciu paaiškinimu ir prieštaravimu. Esant tokioms aplinkybems A. K. del kaltinimo, kad <...laikotarpyje nuo 2008 metu, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iki 2009 metu liepos menesio, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, smurtaudamas karta per menesi namuose, esanciuose (duomenys neskelbtini), prieš nepilnamete dukra B. K. gim. (duomenys neskelbtini), tai yra suduodamas jai diržu ne mažiau kaip viena smugi per kojas ir kitas kuno vietas, taip sukele B. K. fizini skausma...> išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Tiriant kaltinamojo asmenybe nustatyta, kad A. K. pirmiau neteistas, neturi galiojanciu administraciniu nuobaudu. Kaimynu ir Didžiasalio seniunes charakterizuojas tik teigiamai.

A. K. aiškina, kad viena iš pagrindiniu priežasciu, del kurios tarp jo ir dukters B. susikloste itemti santykiai, tai B. nenoras paklusti šeimoje nusistovejusiai tvarkai, nepagarba kitiems šeimos nariams, ižulus elgesys su tevais ir net ju ižeidinejimas necenzuriniais žodžiais. Iš A. K. parodymu seka, kad dirža i rankas paimdavo tik tokiais atvejais, kai dukte B. nereaguodavo i pastabas žodžiu, keikdavosi necenzuriniais žodžiais ir tokiais žodžiais ji ižeidinedavo. Teismas pripažista nustatytu, kad toks netinkamas elgesys šeimoje nukentejusiajai B. K. buvo budingas, nes apie tai kalba ne tik kaltinamasis A. K., bet ir liudytojos D. K. ir V. Š.. D. K. patvirtino, kad dukte B. nepagarbiai elgesi su tevais. Necenzuriniais žodžiais ižeidinejo ne tik teva, bet ir ja. Teismas dar galetu abejoti D. K. parodymu teisingumu, nes ji, siekdama padeti sutuoktiniui A. K. išvengti atsakomybes už savo veiksmus, priešingai nei nustate teismas, neteisingai aiškino, kad 2009 m. liepos menesi dukte B. susižalojo pati, užgriudama ant gulinciu šakiu. Bet tokios abejones išnyksta palyginus D. K. parodymus apie netinkama dukters B. elgesi tevu atžvilgiu ir liudytojos V. Š. parodymus apie sesers B. elgesi su tevu. V. Š. parodymu teisingumas teismui nekelia jokiu abejoniu, nes ji jau pilnamete, gyvena atskirai nuo tevu, turi savarankiškas pajamas, todel teismui nera pagrindo manyti, kad ji gali buti tevu paveikta ir šmeižia savo seseri B. Iš V. Š. parodymu seka, kad ji pati buvusi liudininke sesers B. nepagarbaus elgesio su tevu – ižeidimu necenzuriniais žodžiais ir nepadoriais gestais. Esant tokioms aplinkybems teismas pripažista, kad nusikalstamu veiku – fizinio skausmo B. K. sukelimo mušant diržu – padarymui itakos turejo provokuojantis nukentejusiosios B. K. elgesys tevo A. K. atžvilgiu. Šia aplinkybe teismas pripažista A. K. atsakomybe lengvinancia aplinkybe. A. K. atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nera.

Teismas, atsižvelgdamas i atsakomybe lengvinancia aplinkybe ir teigiama charakteristika, o taip pat tai, kad A. K. nusikalto pirma karta ir padare nesunkius nusikaltimus, skiria jam švelniausia Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies ir 233 straipsnio sankcijose numatyta bausmes ruši – viešuosius darbus.

Ignalinos rajono apylinkes prokuraturos vyriausiasis prokuroras, gindamas nepilnametes nukentejusiosios B. K. interesus, pareiške ieškini A. K. del B. K. nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo ir prašo iš A. K. B. K. naudai priteisti 6000 Lt neturtines žalos atlyginima. Prokuroras nurodo, kad <...del A. K. sukelto fizinio skausmo, padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, poveikio nukentejusiajai B. K., nepilnamete B. K. patyre baime, emocine depresija, skaudžius išgyvenimus, bande žudytis, tai padare neigiama poveiki nepilnametei, todel privalu atlyginti jai padaryta neturtine žala, nes ji padaryta atsakovo A. K. nusikalstamais veiksmais. Toks neigiamas itariamojo fizinis poveikis, pasireiškes fizinio skausmo sukelimu, nežymiu sveikatos sutrikdymu ir poveikio nukentejusiajai darymu, B. K. suformavo blogo elgesio su vaiku sindroma, kuris pasireiške vienišumu, uždarumu, patirties socialiniuose santykiuose stoka, palaikymo, paramos stokos pojuciu...>.

B. K. prokuroro pareikšta ieškini palaike. Nukentejusioji mano, kad prokuroro prašomas 6000 Lt žalos atlyginimas yra pakankamas jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dali neturtine žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais.

Nustatyta, kad A. K., du kartus mušdamas diržu sukele nukentejusiajai fizini skausma ir viena karta, mesdamas i ja šakes, nežymiai sužalojo. Taip pat nustatyta, kad A. K. sieke paveikti nukentejusiaja ikiteisminio tyrimo metu duoti melagingus parodymus. Teismas pripažino, kad tokiais veiksmais A. K. padare tris nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dali neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo.

Teismas konstatuoja, kad del A. K. nusikalstamu veiku – fizinio skausmo sukelimo ir nežymaus sužalojimo - B. K. patyre fizini skausma, nepatogumus del patirtu sužalojimu, galbut dvasinius išgyvenimus del to, kad tevas ryžosi mesti i savo vaika šakes ir taip ji sužaloti, t.y. neturtine žala, kuria turi atlyginti nusikaltima padares asmuo.

Teismas nesutinka su prokuroro ieškinyje išdestytais teiginiais, kad neturtine žala B. K. patyre ir del A. K. padaryto poveikio nukentejusiajai, kuriuo buvo siekiama, kad ji pakeistu savo parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu duotu tevui palankius parodymus. Teisiamajame posedyje išnagrineti irodymai liudija apie tai, kad A. K. siekis paveikti nukentejusiaja B. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti jam palankius parodymus jokio poveikio nukentejusiajai B. K. nepadare. Iš nukentejusiosios B. K., liudytojos N. G., kaltinamojo A. K. parodymu teismo posedyje ir ikiteisminio tyrimo pareigunui duotu liudytojos T. K. parodymu (b.l.69-70) seka, kad kaltinamasis A. K. su nukentejusiaja B. K. tiesiogiai nebendravo ir tiesiogiai jai poveikio nedare, o sesers T. parašytas ir perduotas laiškas jokiu dvasiniu išgyvenimu, nepatogumu, dvasiniu sukretimu, emocines depresijos ar pažeminimo B. K. nesukele, nes iš T. K. parodymu ikiteisminio tyrimo metu (b.l.69-70) seka, kad po to, kai perdave seseriai laiška, daugiau apie ji net nekalbejo, o jau kita diena B. K., visiškai neatsižvelgdama i laiške išdestyta prašyma niekam jo nerodyti, perdave ji Vaiku globos namu darbuotojai N. G..

Atlygintinos neturtines žalos dydžio ribu istatymas (Civilinio kodekso 6.250 straipsnis) nenustato. Neturtines žalos dydi turi nustatyti teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje itvirtintais neturtines žalos piniginio ivertinimo kriterijais, t.y. ivertines: 1) jos pasekmes; 2) žala padariusio asmens kalte; 3) jo turtine padeti; 4) padarytos turtines žalos dydi; 5) kitas, turincias reikšmes bylai, aplinkybes; 6)sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant žalos dydi, turi buti atsižvelgta i visuma istatyme nurodytu kriteriju. Esminis neturtines žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikata, yra sužalojimo pasekmes. Ieškovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, del kurio ji kelias dienas jaute fizini skausma, patyre dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, bet byloje nera duomenu apie išlikusi ieškoves sveikatos pakenkima, darbingumo netekima ar kitas neigiamas pasekmes, todel laikytina, kad patirti sužalojimai nesukele ieškovei ilga laika trunkanciu neigiamu pasekmiu. Žala padaryta del tyciniu nusikaltimu – fizinio skausmo sukelimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, bet teismas privalo atsižvelgti, kokiomis aplinkybemis šie tyciniai nusikaltimai padaryti. Jau aptarta A. K. atsakomybe lengvinanti aplinkybe - provokuojantis nukentejusiosios elgesys, bet, kalbant apie nukentejusiajai padarytos neturtines žalos atlygintina dydi, svarbu aptari ir kitas neturtines žalos padarymo aplinkybes. Akivaizdu, kad A. K. savo veiksmais nesieke sukelti dukrai dvasiniu išgyvenimu, dvasinio sukretimo, emocines depresijos, pažeminimo, reputacijos pablogejimo, bendravimo galimybiu sumažejimo. Iš kaltinamojo, jo sutuoktines D. K., liudytoju V. Š., liudytojo A.G. G. parodymu ir seniuno pateiktos kaltinamojo charakteristikos seka, kad visi kaltinamojo veiksmai nukreipti šeimos gerovei pasiekti. Nekelia abejoniu, kad kaltinamojo požiuriu šeimos gerove priklauso tik nuo šeimos nariu sutelktu pastangu sunkiu darbu, atsisakant nebutinu pramogu, siekti tos geroves. Pagal ištirta medžiaga darytina išvada, kad toks kaltinamojo požiuris pasitvirtino – iš ankšto dvieju kambariu buto šeima persikele gyventi i nuosava nama, atsirado galimybe dirbti žeme, auginti gyvulius ir taip užtikrinti nors minimalius šeimos ir nepilnameciu vaiku poreikius. Bet toks kaltinamojo požiuris apie šeimos gyvenimo buda buvo visiškai nepriimtinas vienam iš šeimos nariu – dukrai B. K.. Tarp kaltinamojo ir nukentejusiosios prasidejo konfliktai, del kuriu kaltinamasis net padare nusikalstamas veikas. Teismas mano, kad kaltinamasis, darydamas tokias veikas - mušdamas vaika diržu ir sukeldamas jam fizini skausma – net nemane, kad daro nusikaltima, o mane, kad tokiu budu, jo nuomone leistinu, tik drausmina nepaklusnu, savo pareigu vengianti vaika. Toks kaltinamojo požiuris, atsižvelgiant i jo amžiu ir išsilavinima, suprantamas, nes tais laikais, kai jis pats buvo vaikas, fizinemis bausmemis siekiamas vaiko paklusnumas buvo savaime suprantamas ir tevu baudžiamasis persekiojimas už tokias veikas retai vykdomas. Pagal nusistovejusia tradicija ir galiojancius istatymus ir vaikai turi ne tik teises, bet ir pareigas. Viena iš tokiu pareigu - gerbti tevus, kitus šeimos narius, padeti tevams (Civilinio kodekso 3.162 straipsnis, Vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymo 48 straipsnis). Vaika, vengianti atlikti savo pareigas, už drausmes pažeidimus tevai gali atitinkamai drausminti savo nuožiura, išskyrus fizini ar psichini kankinima, kitoki žiauru elgesi, vaiko garbes ir orumo žeminima (Vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymo 49 straipsnis), bet kaltinamojo veiksmai – fizinio skausmo sukelimas mušant diržu, nežymus sveikatos sutrikdymas smeigiant šakemis – aiškiai viršijo Lietuvos Respublikos vaiko teisiu apsaugos istatymo 49 straipsnyje numatytas leistinas vaiko drausminimo priemones. Esant tokioms aplinkybems kaltinamasis turi atlyginti nukentejusiosios patirta neturtine žala. Nustatant atlygintinos neturtines žalos dydi, turi buti atsižvelgta i atsakovo turtine padeti. A. K. šiuo metu nedirba, yra darbo biržoje iregistruotas bedarbis, neturi pastoviu pajamu, bet savo darbu asmeniniame mažame ukyje išlaiko keturis nepilnamecius vaikus. Nustatant neturtines žalos dydi, privalu atsižvelgti i padarytos turtines žalos dydi. Prokuroras ir nukentejusioji nepateike irodymu apie padaryta turtine žala, turtines žalos atlyginimo nereikalauja, todel laikytina, kad turtine žala nukentejusiajai nepadaryta. Kitu, turinciu reikšmes neturtines žalos dydžiui nustatyti, aplinkybiu prokuroras ir nukentejusioji nenurode ir teismas nenustate. Ivertines aptartu neturtines žalos dydžio nustatymo kriteriju visuma, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sažiningumo principais, teismas konstatuoja, kad nukentejusiajai B. K. padarytos neturtines žalos atlygintinas dydis yra 1000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdestyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. K. del fizinio skausmo sukelimo B. K. 2009 m. liepos menesi pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausme - viena menesi viešuju darbu, ipareigojant per bausmes laika neatlygintinai dirbti visuomenes labui 10 valandu.

A. K. del B. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo 2009 m. liepos menesi pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausme - du menesius viešuju darbu, ipareigojant neatlygintinai dirbti visuomenes labui po 10 valandu per menesi ir per bausmes laika atlikti 20 valandu viešuju darbu.

A. K. del fizinio skausmo sukelimo B. K. 2009 m. rugsejo menesi pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausme - viena menesi viešuju darbu, ipareigojant per bausmes laika neatlygintinai dirbti visuomenes labui 10 valandu.

A. K. del poveikio nukentejusiajai B. K. 2009 m. gruodžio menesi pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausme - viena menesi viešuju darbu, ipareigojant per bausmes laika neatlygintinai dirbti visuomenes labui 10 valandu.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtasias bausmes subendrinti visiškai sudedant ir paskirti galutine subendrinta bausme - penkis menesius viešuju darbu, ipareigojant neatlygintinai dirbti visuomenes labui po 10 valandu per menesi ir per bausmes laika atlikti 50 valandu viešuju darbu.

Kardomosios priemones iki nuosprendžio isiteisejimo neskirti.

Civilini ieškini patenkinti iš dalies.

Išieškoti iš A. K. B. K. naudai 1000,00 Lt (viena tukstanti litu 00 ct) neturtines žalos atlyginima.

Del kaltinimo smurtavimu ir fizinio skausmo sukelimu B. K. laikotarpyje nuo 2008 metu iki 2009 m. liepos menesio A. K. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Daiktini irodyma – šakes – gražinti A. K..

Nuosprendis per dvidešimt dienu nuo paskelbimo dienos gali buti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skunda Ignalinos rajono apylinkes teismui.