Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

dalyvaujant pareiškėjui A. B. (A. B.) jo atstovui advokatui Laimontui Gasiūnui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovei Jevgenijai Bazarovai, trečiojo suinteresuoto asmens A. N. atstovei V. E.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. T. (J. T.), K. L., A. S. (A. S.), J. S., A. V. (A. V.), M. S. (M. S.), A. B. (A. B.) skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujat A. N. ir akcinei bendrovei „Rytų skirstomieji tinklai“, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai J. T., K. L., A. S., J. S., A. V., M. S. ir A. B. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami:

panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2010 m. birželio 2 d. spendimą Nr. A51-12519-(2.15.1-21-MP2) „Dėl servituto panaikinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. A51-12519-(2.15.1-21-MP2)); įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Savivaldybės administracija) pakeisti (patikslinti) sklypuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytus servitutus tokia tvarka:

sklypui (duomenys neskelbtini) nustatytus servitutus patikslinti taip: teisė eksploatuoti inžinerinius tinklus 49 kv. m ploto sklypo dalyje, žemės sklypo plane M1:500 pažymėtoje linijomis ir skaičiais 1, 16, 17, 18, 11, 12, 13, 14, 15, 1; teisė įvažiuoti ir įeiti į sklypą (duomenys neskelbtini) gyventojams ir tiesti bei eksploatuoti inžinerinius tinklus 87 kv. m ploto sklypo dalyje, žemės sklypo plane M1:500 pažymėtoje linijomis ir skaičiais 3, 4, 26, 25, 3, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir (duomenys neskelbtini) gyventojams;

sklypui (duomenys neskelbtini) nustatytus servitutus patikslinti taip: teisė tiesti bei eksploatuoti inžinerinius tinklus 224 kv. m ploto sklypo dalyje, žemės sklypo plane M1:500 pažymėtoje linijomis ir skaičiais 16, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 23, 24, 25, 16, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir (duomenys neskelbtini) gyventojams;

sklypui (duomenys neskelbtini) nustatytus servitutus patikslinti taip: teisė tiesti bei eksploatuoti inžinerinius tinklus 69 kv. m ploto sklypo dalyje, žemės sklypo plane M1:500 pažymėtoje linijomis ir skaičiais 1, 2, 3, 4, 10, 1, (duomenys neskelbtini) gyventojams;

sklypui (duomenys neskelbtini) nustatytus servitutus patikslinti taip: teisė tiesti bei eksploatuoti inžinerinius tinklus 105 kv. m ploto sklypo dalyje, žemės sklypo plane M1:500 pažymėtoje linijomis ir skaičiais 1, 2, 8, 7, 6, 5, 1, (duomenys neskelbtini)gyventojams;

sklypui (duomenys neskelbtini) nustatytus servitutus patikslinti taip: teisė tiesti bei eksploatuoti inžinerinius tinklus 140 kv. m ploto sklypo dalyje, žemės sklypo plane M1:500 pažymėtoje linijomis ir skaičiais 7, 8, 9, 1, (duomenys neskelbtini) gyventojams;

panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. 2.3.-8896-(30) „Dėl servituto nustatymo žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam sodininkų bendrijoje „Gvazdikas“, Vilniuje“ (toliau – ir įsakymas Nr. 2.3.-8896-(30)).

Sklypuose (duomenys neskelbtini) servitutai važiavimo keliui, pėsčiųjų takui ir inžineriniams tinklams tiesti bei eksploatuoti buvo nustatyti atsižvelgiant į tuometinę situaciją. Šiuose sklypuose buvo sumontuotos oro linijos bei atramos (elektros stulpai). Tam, kad AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (toliau – ir RST) darbuotojai per pareiškėjų sklypus galėtų prieiti ir privažiuoti prie sumontuotų oro linijų ir atramų bei jas eksploatuoti, taip pat tiesti naują elektros liniją bei naujus inžinerinius tinklus, buvo nustatyti minėti servitutai. Tai patvirtina minėta Sklypo situacijos schema, kurios lentelės skiltyje „Papildomų veiklos apribojimų, servitutų trumpas aprašymas“ aiškiai nurodyta, kad nustatyti servitutai buvo skirti patekti į sklypus ir naujai elektros linijai bei naujiems inžineriniams tinklams tiesti, o ne pravažiavimui ar praėjimui per pareiškėjų žemės sklypus. Buvusios oro linijos yra pavaizduotos Inžinerinių tinklų suvestiniame plane ir pažymėtos sutartiniu ženklu, Sklypo situacijos schemoje atramos pažymėtos mėlynos spalvos sutartiniu ženklu „x“ ir sunumeruotos skaičiais 500/1, 500/2 ir t. t.; taigi, tiek atramos, tiek oro linijos yra servitutinėje zonoje ir servitutai nustatyti taip, kad būtų galima patekti prie oro linijų ir atramų. Paminėtą nustatytų servitutų paskirtį patvirtina sklypų (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymų aktų 12 punktas, kuriame nurodyta, kad žemės sklypų savininkai nėra sudarę rašytinių susitarimų su kitais asmenimis dėl žemės servitutų, bendrų objektų naudojimo ar naudojimo sąlygų.

Sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengime nedalyvavo nei šalia esančios sodininkų bendrijos „Gvazdikas“, kurios teritorija ribojasi su pareiškėjų žemės sklypais ir yra atskirta tvora, įgalioti atstovai, nei atskirų sodininkų bendrijos sklypų savininkai, nei atsakovas Savivaldybės administracija. Priešingai, Vilniaus miesto savivaldybė pagal sudarytą sutartį detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas perdavė pareiškėjų įgaliotam asmeniui T. V. (T. V.). Vilniaus miesto savivaldybė nereikalavo, kad pareiškėjų žemės sklypuose būtų nustatyti servitutai bei įrengti keliai, kurie būtų skirti patekimui per pareiškėjų žemės sklypus į šalia esančią sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ teritoriją.

Pareiškėjai savo valią panaikinti nebereikalingą servitutą išreiškė 2010 m. gegužės 7 d. sudarytu Susitarimu dėl servituto pakeitimo (patikslinimo). Dėl sklypuose (duomenys neskelbtini) nustatytų servitutų pakeitimo (patikslinimo) pareiškėjai su 2010 m. vasario 8 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių (toliau – ir Žemėtvarkos skyrius), kuris 2010 m. balandžio 19 d. rašte Nr. S19-141 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad servitutas privačios žemės sklypams gali būti nustatomas (tikslinamas) šalių susitarimu, kad apskrities viršininkas gali tikslinti servituto turinį tik pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą bei atsižvelgdamas į kadastrinių matavimų duomenis. Gavę paminėtą atsakymą, pareiškėjai kreipėsi į Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą su 2010 m. gegužės 11 d. prašymu pakeisti (patikslinti) sklypuose (duomenys neskelbtini) nustatytus servitutus, juos pakeičiant (patikslinant) prašyme nurodyta tvarka., t. y. pakeitimų esmė – būtų panaikinti ginčo servitutai, kurie buvo skirti privažiavimui, priėjimui prie oro linijų ir atramų (elektros stulpų) bei jų eksploatacijai; paliekami servitutai tam, kad RST darbuotojai galėtų eksploatuoti naujai paklotą elektros kabelį ir servituto ribose būtų galima tiesti bei eksploatuoti inžinerinius tinklus.

Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas sprendimu Nr. A51-12519-(2.15.1-21-MP2) netenkino pareiškėjų prašymo dėl to, kad sklypuose (duomenys neskelbtini) nustatytu ginčo servitutu gali naudotis ne tik pareiškėjai, kaip šių sklypų savininkai, bet ir greta esančių namų gyventojai, kadangi servituto aprašyme nėra išvardinti servitutų naudotojai; šiame sprendime pareiškėjai taip pat informuoti, kad 2009 m. lapkričio 23 d. Savivaldybės administracija A. N. išdavė leidimą vienbučio gyvenamojo namo statybai su pareiškėjų sklypais besiribojančiame žemės sklype, adresu: SB „Gvazdikas“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Įvažiavimas į A. N. vienbučio gyvenamojo namo sklypą projekte numatytas per pareiškėjų žemės sklypuose numatytą servituto zoną, nes iš kitų pusių galimybės įvažiuoti nėra (riboja upelis, kiti sklypai). Pats projektas pareiškėjams nebuvo pateiktas.

Pareiškėjai remdamiesi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.112 straipsnio 2 ir 3 dalimis nurodė, kad nagrinėjamu atveju viešpataujančiu daiktu buvo oro linijos ir atramos, todėl būtent patekimui prie jų buvo nustatomi ginčo servitutai. Rengiant detalųjį planą ir nustatant servitutus su pareiškėjų žemės sklypais besiribojančios SB „Gvazdikas“ atstovai nedalyvavo, prašymo nustatyti servitutus patekimui į sodininkų bendriją per pareiškėjų žemės sklypus nebuvo pateikta. Savivaldybės administracija taip pat nereikalavo nustatyti servitutus ir įrengti pareiškėjų žemės sklypuose kelią pateikimui į sodininkų bendrijos teritoriją. Taigi nėra jokio pagrindo plečiamai aiškinti ginčo servitutų turinį ir teigti, kad šie servitutai yra skirti ir greta pareiškėjų žemės sklypų esančios SB „Gvazdikas“ gyventojams, tame tarpe A. N.. Tai pagrindžia Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. lapkričio 4 d. protokolas Nr. 1-44-26 ir jo priedas, kuriame užfiksuotos komisijos pastabos apie A. N. pareigą spręsti privažiavimo prie jam priklausančio sklypo per gretimus sklypus klausimą, susitariant su gretimų sklypų savininkais dėl kelio servituto nustatymo; šiuose dokumentuose užfiksuoti faktiniai duomenys patvirtina, kad prašomi pakeisti (patikslinti) servitutai nebuvo nustatyti A. N. priklausančio žemės sklypo naudai.

Pareiškėjų žemės sklypuose servitutų zonose pastovus kelias niekada nebuvo ir nėra suprojektuotas ir įrengtas. Sklypuose (duomenys neskelbtini), kuriuose Savivaldybės administracija numatė įvažiavimą į A. N. sklypą, galimybės suprojektuoti ir įrengti kelią nėra, nes: šioje vietoje yra paklotas aukštos įtampos elektros kabelis; šioje vietoje nutiesti vandentiekio vamzdžiai; sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, kur turėtų būti kelio pradžia, yra tvora aptvertas sodas, auga medis; į sklypą (duomenys neskelbtini) patenkama ne per sklype (duomenys neskelbtini) nustatytą servitutą, bet per laikiną apvažiavimą, kuris eina per sklypus (duomenys neskelbtini); ten, kur sklype (duomenys neskelbtini) baigiasi nustatyta servituto zona, iš kairės pusės yra tvora ir ji ribojasi su A. N. sklypu (matyti namo pamatai), o iš dešinės pusės ribojasi su valstybės žeme, už kurios yra upelis. Kituose sklypuose (duomenys neskelbtini) taip pat nėra suprojektuotas ir įrengtas kelias, o jeigu toks kelias ir būtų, per šį kelią nebūtų galima patekti į A. N. sklypą, nes sklypai (duomenys neskelbtini) ir A. N. sklypas nesiriboja. Be to, sklype (duomenys neskelbtini) auga medis, o sklypo (duomenys neskelbtini) servitutinėje zonoje yra įrengtas vandens gręžinys. Taigi, šiose vietose suprojektuoti ir įrengti kelio taip pat negalima.

A. N. gyvenamojo namo projekte įvažiavimas į jo sklypą yra numatytas per sklypuose (duomenys neskelbtini) nustatytus servitutus; įvažiavimas į A. N. sklypą per kitus sklypus (duomenys neskelbtini) nėra numatytas ir negalėtų būti įrengtas, nes šie sklypai su A. N. sklypu bendros ribos neturi.

Pareiškėjai, remdamiesi Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalies, CK 4.124 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-854/2010m nurodė, kad rengiant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą ir jį tvirtinant A. N. šio detaliojo plano rengimo procedūroje nedalyvavo ir valios, kad per pareiškėjų žemės sklypus būtų nustatytas kelio servitutas, skirtas patekti į jo žemės sklypą, neišreiškė. Todėl, vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, apskrities viršininkas įsakymu Nr. 2.3.-8896-(30) ginčijamo servituto nustatyti negalėjo.

Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliajame plane buvo numatytas kitokio turinio servitutas, kuris buvo skirtas patekti į pareiškėjams formuojamus žemės sklypus ir naujai elektros linijai bei naujiems inžineriniams tinklams tiesti bei eksploatuoti. Būtent tokio turinio servitutą apskrities viršininkas patvirtino 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 2.3-13220-(01), (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, parengto ir patvirtinto 2007 m., pagrindu. Tuo buvo baigta žemės sklypo detaliojo plano rengimo ir servitutų nustatymo procedūra. Remiantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nagrinėjamu atveju tam, kad apskrities viršininkas galėtų pareiškėjų privačiuose žemės sklypuose nustatyti naują servitutą, turėjo būti rengiamas jų žemės sklypų detalusis planas, tačiau jis nerengtas, o tai reiškia, kad pareiškėjų privačiuose žemės sklypuose apskrities viršininko įsakymu servitutas negalėjo būti naujai nustatinėjamas. Pagal CK 4.124–4.129 straipsnius pareiškėjų žemės sklype servitutas, skirtas pateikti į A. N. žemės sklypą, gali būti nustatytas tik šalių susitarimu arba, šalims nesusitarus, teismo sprendimu. Servitutas yra atlygintinas ir už jo nustatymą savininkams turi būti mokama kompensacija. A. N. dėl servituto nustatymo į pareiškėjus nesikreipė ir jokio susitarimo dėl ginčo servituto nustatymo nebuvo sudaryta, o be to, pareiškėjų žemės sklypuose nėra objektyvios galimybės nustatyti tokį servitutą.

Apskrities viršininkas, prieš nustatydamas kelio servitutą įsakymu Nr. 2.3.-8896-(30), privalėjo išsamiai įvertinti, ar yra sąlygos nustatyti kelio servitutą, tačiau neatliko jokių veiksmų, kad išsiaiškintų, ar yra kelio servituto nustatymo sąlygos. Šią aplinkybę patvirtina įsakymo Nr.2.3.-8896-(30) turinys, kuriame nenurodyta, kad buvo ištirtos visos faktinės aplinkybės, susijusios su servituto nustatymu. Šiuo metu esanti galimybė patekti į A. N. žemės sklypą, kurio naudojimui buvo nustatytas servitutas, patvirtina, kad skundžiamas įsakymas yra nepagrįstas, be to, yra galimybė įrengti visiškai naują kelią, kuriuo galėtų būti patenkama į A. N. priklausantį žemės sklypą.

Remiantis įsakymu Nr. 2.3.-8896-(30), jis priimtas vadovaujantis Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, tačiau priimant šį įsakymą minėtas taisyklės buvo pažeistos., t. y. nenurodyti esminiai sprendimo turinio elementai, kuriems nesant nėra galimybės realiai įgyvendinti nustatyto servituto. Įsakyme Nr. 2.3.-8896-(30) nurodytas tik nustatyto kelio servituto plotas – 314 kv. m, tačiau pagal Taisyklių 16.2. punktą apskrities viršininko sprendime turi būti nurodytas ne tik tarnaujančio žemės sklypo servituto plotas, bet ir servituto vieta, ribos; be to, prie skundžiamo įsakymo nebuvo pridėtas joks grafinis priedas, dėl to nėra galimybės nustatyti kelio servituto vietos bei ribų ir pagal grafinius brėžinius.

Savivaldybės administracijai nesuteikta teisė nustatyti servitutų, todėl laikytina, jog pareiškėjai pateikė skundą netinkamam atsakovui. Siekdami panaikinti (pakeisti) įsakymu Nr. 2.3-13220-(01) nustatytus servitutus, pareiškėjai turėjo kreiptis ne į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, ją likvidavus – į Tarnybą.

Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-473 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 43.8 punktu, detaliuoju planu nustatomi servitutai planuojamoje teritorijoje. Ginčo teritorijoje Savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 30-1696 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas detalusis planas, nustatant penkių sklypų ribas ir plotą bei juose esančius servitutus; šiuose sklypuose buvo nustatyti servitutai važiavimo keliui, pėsčiųjų takui ir inžineriniams tinklams tiesti, t. y. Taisyklių 3.2, 3.3 ir 3.6 punktuose nurodyti servitutai, todėl įsakyme Nr. 30-1696 nurodžius kiekvieno servituto paskirtį atskirai laikytina, jog teritorijų planavimo dokumento rengėjas nustatė ne vieną, o tris servitutus, iš kurių pareiškėjai siekia palikti tik servitutą inžineriniams tinklams eksploatuoti. Taigi pareiškėjai netinkamai aiškina ginčijamų servitutų turinį, nurodydami, jog viešpataujančiu daiktu yra laikytinos tik oro linijos ir jų atramos, o patekimui prie jų ir buvo nustatyti ginčijami servitutai. Kadangi komunikacijų tiesimui buvo nustatytas atskiras servitutas negu naudotis keliu ir pėsčiųjų taku, laikytina, kad pareiškėjai neteisingai nurodo, jog kelio ir pėsčiųjų tako servitutas buvo numatytas išimtinai inžinerinių tinklų tiesimui, o ne galimybei patekti į pareiškėjų ir A. N. valdomus sklypus.

Savivaldybės administracija statybos leidimus išduoda remdamasi statybos leidimų išdavimą reglamentuojančiais teisės aktais (Lietuvos Respublikos statybos įstatymus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (toliau – ir STR1.07.01:2002)). Pagal STR 1.07.01:2002 15 punktą, kad statytojas gautų statybos leidimą, jis turi pateikti savivaldybės administracijai nustatytos formos prašymą, žemės sklypo nuosavybės teisę ar kito valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise, bei kitus dokumentus. Atsižvelgiant į Statybos įstatymo reikalavimus ir į statybos leidimą Nr. GN/1158/09-1186 laikytina, jog A. N. rengiant gyvenamojo namo SB „Gvazdikas“ sklype Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, projektą nereikėjo pareiškėjų sutikimo, kadangi minimo namo projektas atitinka Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies reikalavimus, taip pat nepažeidžia normatyvinio atstumo iki greta esančių sklypų ribos.

Pagal statybos leidimo Nr. GN/1158/09-1186 (išduoto A. N. 2009 m. lapkričio 23 d. vienbučio gyvenamojo namo statybai sklype, esančiame SB „Gvazdikas“, sklype Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje) aiškinamąjį raštą A. N. priklausantis sklypas iš šiaurinės pusės ribojasi su valstybine teritorija su upeliu, iš rytų pusės – servitutu privažiavimui ir tinklams. Taigi, pagal A. N. sklypo padėtį kelias prie sklypo gali būti nustatytas tik iš servitutų, kurie nustatyti įsakymu Nr. 2.3-13220-(01); kitu atveju į A. N. sklypą būtų galima patekti nebent per Kairėnės upę ar šiaurės vakarų pusėje esančias griovas (Kairėnės upės pakrantę), kas nepagrįstai apsunkintų patekimą į minėtą sklypą. Taigi suprojektuotas įvažiavimas į A. N. sklypą iš jau esančių servitutų pašalina kliūtis naudotis sklypu, o suprojektuotas įvažiavimas nėra susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis, todėl servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis sklypu, esančiu SB „Gvazdikas“' sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsižvelgiant į sklypo gretimybes bei įsakymu Nr. 30-1696 patvirtintą detalųjį planą, patekimui į minėtą sklypą buvo numatytas įvažiavimas iš detaliajame plane pažymėtų kelio servitutų.

Pagal CK 4.117 straipsnį kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu. Atsižvelgiant į detalųjį planą ir vietovės ortofotonuotrauką laikytina, kad ginčijamų servitutų vietoje yra istoriškai susiformavęs kelias, atitinkantis Lietuvos Respublikos kelių įstatyme numatytus keliui keliamus reikalavimus. Kelio servitutai paprastai susiklosto istoriškai, kaip faktinių ar paprotinių šalių santykių pasekmė, todėl jiems neturėtų būti būdingi tokie griežti norminiai (Kelių įstatymo numatyti) reikalavimai, kurie taikomi atskiriems nekilnojamojo turto objektams. Šią išvadą patvirtina CK 4.119 straipsnis. Taigi iki A. N. sklypo privažiavimas yra susiformavęs per teritoriją, kurioje yra naudojamas kelias.

Įsakymu Nr. 2.3.-8896-(30) servitutas buvo nustatytas A. N. valdomame sklype, SB „Gvazdikas“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl neaišku, kaip šis įsakymas gali pažeisti pareiškėjų teises, kai servitutas yra nustatomas ne jų nuosavybės teise valdomame sklype. Pareiškėjų reikalavimas panaikinti įsakymą Nr. 2.3.-8896-(30) yra nepagrįstas, kadangi jo panaikinimas niekaip neįtakotų pareiškėjų teisių, be to, nesusijęs su bylos nagrinėjimo dalyku. Pareiškėjai neginčija įsakymo Nr. 2.3-13220-(01), kuriuo pareiškėjų valdomuose sklypuose nustatyti servitutai keliui, pėsčiųjų takui ir inžinerinių linijų tiesimui, nors jo pagrindu buvo priimtas įsakymas Nr. 2.3.-8896-(30). Nesant įrodytų teiginių, kad ginčijamas aktas pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, nėra pagrindo naikinti įsakymą Nr. 2.3.-8896-(30) kaip neteisėtą.

Savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 30-1696 patvirtino teritorijos detalųjį planą, kuriuo pareiškėjų valdomuose sklypuose buvo nustatyti Taisyklių 3.2, 3.3, 3.6 punktuose nurodyti servitutai, t. y. kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku, kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis bei servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti. Taigi žemės sklypams (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo nustatyti trys skirtingi servitutai, nustatyti šių servitutų plotai, ribos, turinys. Pareiškėjai nepagrįstai aiškina servitutų turinį, susiaurindami subjektų ratą, kurie gali naudotis nustatytais servitutais.

Vadovaujantis CK 4.118 straipsnio 1 dalimi, 4.119 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad komunikacijų tiesimui buvo nustatytas atskiras servitutas, laikytina, kad kelio ir pėsčiųjų tako servitutas nebuvo skirtas tik žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudotojams bei RST darbuotojams. Detaliuoju planu buvo nustatytas privažiavimas prie SB „Gvazdikas“ teritorijoje esančio A. N. valdomo žemės sklypo servitutiniu keliu per žemės sklypus (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Padalintam žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) taip pat buvo nustatytas važiavimo kelio, pėsčiųjų tako servitutas ir servitutas inžineriniams tinklams tiesti. Pagal CK 4.115 straipsnį padalijus tarnaujantįjį daiktą, anksčiau nustatytas servitutas lieka galioti visoms tarnaujančiojo daikto dalims, išskyrus atvejus, kai daikto padalijimo metu servitutas galiojo ar buvo nustatytas tik konkrečiai tarnaujančiojo daikto daliai.

Vilniaus apskrities viršininkas, remdamasis Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1696, priėmė įsakymą Nr. 2.3-13220-(01), kuriuo naujai suformuotiems penkiems sklypams nustatė du skirtingus servitutus, t. y. kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti keliu, naudotis pėsčiųjų taku bei servitutą, suteikiantį teisę tiesti bei eksploatuoti inžinerinius tinklus. Pareiškėjai prašo vieną iš jų – kelio servitutą panaikinti, kadangi išnyko jo būtinumas. Servituto pasibaigimo pagrindus reglamentuoja Civilinio kodekso 4.130 straipsnis, o Žemės įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Nustatant, ar išnyko servituto būtinumas, turi būti atsižvelgiama į viešpataujančio daikto savininko ir institucijos, pasiūliusios nustatyti žemės sklypams taikomus servitutus, nuomonę.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susitarimo tarp tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko buvimas (tokio susitarimo pateikimas viešojo administravimo subjektui) Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalies taikymo prasme yra būtina teisinė prielaida (sąlyga) priimti sprendimą dėl servituto panaikinimo, o nesant tokio susitarimo, jį gali atstoti tik atitinkamas teismo sprendimas dėl servituto pabaigos (2008 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1825/2008). Pareiškėjai nesikreipė į Tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl servituto panaikinimo; tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimas dėl servituto būtinumo nebuvo pateiktas ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Nesant CK 4.135 straipsnio 1 dalyje numatyto susitarimo ir šio straipsnio 2 dalyje numatyto teismo sprendimo, Tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas neturi teisinio pagrindo priimti sprendimą dėl servituto panaikinimo. Be to, RST nesutinka, kad būtų tikslinami nustatyti servitutai, nes jų būtinumas neišnyko, kadangi vienus elektros įrenginius (oro liniją), pakeitė kiti – požeminė kabelinė linija, todėl siekiant užtikrinti tinkamą inžinerinių tikslų eksploatavimą būtini įsakymu Nr. 2.3-13220-(01) nustatyti servitutai.

Remiantis bylos duomenimis, nėra pagrindo teigti, kad A. N. į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą gali patekti kitu, ne servitutiniu keliu.

Pagal CK 4.128 straipsnį servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą ir nustačius servitutą viešpataujančiuoju ir tarnaujančiuoju tampantys daiktai nebūtinai privalo turėti bendrą ribą. Svarbiausia, kad dėl nustatyto servituto tarnaujančiuoju tampantis daiktas savo pastoviomis savybėmis teiktų viešpataujančiuoju tampančiam daiktui servituto nustatymu siekiamą nuolatinę naudą. Taigi A. N. servitutas pagrįstai nustatytas per žemės sklypus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kad būtų užtikrintas patekimas į Gvazdikų gatvę.

Remiantis bylos medžiaga, ginčijami kelio servitutai yra susiklostę istoriškai, pagal faktinius žemės santykius. Pagal Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalį kelias yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Svarbiausias kelio požymis – važiuojamoji dalis; taigi, nustačius važiuojamąją kelio dalį, kuri yra naudojama, turi būti pripažįstama, kad kelias yra susiformavęs ir naudojamas.

Remiantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1998 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 151 patvirtintos Elektros tinklų apsaugos taisyklių 4.3. punktu, ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrengta požeminė 0,4 kV elektros kabelinė linija, šiems sklypams nustatytos minėto dydžio apsaugos zonos, o jų ribose – ir servitutas šiems energetikos objektams tiesti ir eksploatuoti. Šie servitutai pažymėti tiek pareiškėjų pateiktame Inžinerinių tinklų suvestiniame plane, tiek pareiškėjų žemės sklypų planuose, todėl pareiškėjų argumentai, jog servitutai, kurie buvo skirti prieiti, privažiuoti ir eksploatuoti oro linijas bei atramas (elektros stulpus) yra nebereikalingi (išnykęs būtinumas) ir tai sudaro CKL 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą servituto pasibaigimo pagrindą yra nepagrįsti, nes servitutai, nustatyti inžineriniams tinklams tiesti ir eksploatuoti, neišnyko, kadangi vienus elektros įrenginius (oro liniją) pakeitė kiti – požeminė 0,4 kV kabelinė linija.

Pareiškėjų reikalavimas pakeisti (tikslinti) inžinerinių tinklų tiesimui ir eksploatavimui nustatytų servitutų turinį pažeidžia RST teises ir teisėtus interesus, kadangi tikslinant jau nustatytų servitutų turinį (duomenys neskelbtini) sklypui nepagrįstai susiaurintas servituto turinys, nenumatant teisės tiesti naujus inžinerinius tinklus; tikslinant jau nustatytų servitutų turinį ir nurodant konkretų asmenį, kuris gali tiesti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus visuose pareiškėjams priklausančiuose sklypuose, nepagrįstai susiaurinamos servituto turėtojo (RST) teisės, nes nors elektros tinklų, nutiestų pareiškėjų žemės sklypuose, savininku yra RST, tačiau šių tinklų tiesimą, aptarnavimą, eksploataciją ir priežiūrą gali vykdyti ne tik RST, bet ir tretieji asmenys; pakeitus nustatytų servitutų turinį pagal pareiškėjų reikalavimus jau nutiestų ir RST priklausančių inžinerinių tinklų nebūtų įmanoma tinkamai eksploatuoti, nes pakeitimai suformuluoti taip, kad sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), teisė tiesti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus numatyta tik tų sklypų gyventojams.

Pareiškėjai klaidina teismą, jog ginčas vyksta tarp tų pačių šalių. Pažymėtina, jog bet koks ginčas dėl daiktinės teisės – servituto yra civilinių teisinių santykių dalykas, kurio išsprendimas pavestas bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjai, siekdami panaikinti A. N. daiktinę teisę, reikalavimus privalo reikšti būtent jam, o ne tretiesiems asmenims, vykdžiusiems įstatyme jiems pavestas funkcijas.

Nurodė, kad ginčas dėl rašto Nr. A51-12519-(2.15.1-21-MP2) nėra ginčas, nes šiame informacinio pobūdžio rašte pareiškėjai tik informuoti apie subjektus, kurie gali naudotis jų sklypuose nustatytais servitutais bei apie sąlygas, kurioms esant servitutai gali būti panaikinti, o todėl šis raštas nesukėlė pareiškėjams jokių teisinių pasekmių ir nesukūrė jokių teisių ir pareigų, taigi, neatitinka individualaus administracinio akto sąvokos. Be to, Savivaldybės administracija neturi jokio teisinio pagrindo pakeisti J. T., K. L., A. S. ir J. S. žemės sklypų apsunkinimus servitutu, neš pareiškėjai nepateikė privalomos sutarties su viešpataujančio daikto savininku A. N.. Be to, pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalį administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti, todėl ir dėl šios priežasties pareiškėjų 2010 m. gegužes 14 d. kreipimasis į Savivaldybės administraciją dėl servitutų, tame tarpe ir kelio, dalinio panaikinimo yra nepagrįstas, o Savivaldybės administracija yra netinkamas atsakovas, nes negali atlikti veiksmų, kuriuos ją įpareigoti atlikti prašo teismo pareiškėjai

Paaiškino, kad nustatant kelio servitutus nebuvo nurodyta, kuris daiktas yra viešpataujantis, o kuris tarnaujantis. Atsižvelgiant į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, pažymėto (duomenys neskelbtini) numeriu, esančio SB „Gvazdikas“ ir nuosavybės teise priklausančio A. N., padėtį matyti, jog šie sklypai dėl nustatyto kelio servituto yra viešpataujantys daiktai sklypo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Sklypo (duomenys neskelbtini) apsunkinimas servitutu yra nulemtas viešpataujančiųjų daiktų naudojimo pagal paskirtį poreikiams. Kadangi A. N. sklypas yra kraštinis ir galutinis šiame sklypų masyve, į jį patekti ir atitinkamai naudoti pagal paskirtį įmanoma tik naudojantis kelio servitutu ne tik per sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau ir per sklypą (duomenys neskelbtini); tuo būdu sklypas (duomenys neskelbtini) kartu yra ne tik viešpataujantis tarnaujančio sklypo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, bet kartu ir tarnaujantis daiktas viešpataujančio daikto, t. y. A. N. sklypo atžvilgiu.

Detaliajame plane ir jį įteisiančiuose dokumentuose nėra nurodoma, kad kelio servitutai buvo nustatyti RST. Tuo tarpu A. N. yra viešpataujančiojo daikto tarnaujančių daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas. Servitutas baigiasi CK 4.130 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais; servituto būtinumas pagal CK 4.135 straipsnio 1 dalį išnyksta, kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantis daiktas gali būti tinkamai naudojamas, nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančio savininko ir viešpataujančio daikto savininko susitarimu. Pareiškėjai nurodė, kad jie susitarė, nes 2010 m. gegužės 7 d. tarpusavyje pasirašė susitarimą dėl servituto pakeitimo (patikslinimo), tačiau toks susitarimas yra negaliojantis, nes A. N., būdamas viešpataujančiojo daikto savininku ir kelio servituto teisės turėtoju, tokio susitarimo su pareiškėjais nesudarė. A. N. tokio susitarimo ir negali sudaryti, nes nebeturėtų galimybės naudotis savo sklypu, vykdyti statybas; kelio servitutas per pareiškėjų sklypus yra vienintelis galimas patekimas į A. N. sklypą, pažymėtą (duomenys neskelbtini) numeriu ir esantį SB „Gvazdikas“. Šios aplinkybės labai gerai žinomos pareiškėjams, nes jie ne kartą įvairių atsakingų institucijų buvo raginami netrukdyti A. N. naudotis pravažiavimu. Be to, minėtas pareiškėjų susitarimas neatitinka Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos tokiems sandoriams notarinės formos, o pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis nuo sudarymo momento.

A. N. fiziškai neturi galimybės naudotis nustatytu kelio servitutu, nes pareiškėjai, sudarydami įvairias kliūtis, tam trukdo. Šias aplinkybes nustatė antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Tik dėl pareiškėjų piktavališko elgesio bei dėl objektyvaus būtinumo vykdyti namo statybas, A. N. nelegaliai, rizikuodamas blogais santykiais su SB „Gvazdikas“ nariais bei galimais finansiniais nuostoliais, laikinai statyboms naudojasi pėsčiųjų taku, nors šis takas yra Kairėnės upelio apsaugos zonoje, o dėl jo neteisėto naudojimo pretenzijas jau pareiškė SB „Gvazdikas“.

Pareiškėjų reikalavimas panaikinti įsakymą Nr. 2.3.-8896-(30) yra nepagrįstas; tokį reikalavimą gali reikšti tik pareiškėjai J. T., K. L., A. S. ir J. S., nes būtent jų sklypai yra tarnaujantys A. N. sklypo atžvilgiu. Kitų pareiškėjų teisės nėra ribojamos, todėl negali būti ir ginamos. Įsakymu Nr. 2.3.-8896-(30) nenustatytas naujas servitutas privačiuose žemės sklypuose; pareiškėjų sklypams kelio servitutas buvo nustatytas Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 2.3-13220-(01). Pareiškėjai, aktyviai dalyvaudami detaliojo plano rengime, jo svarstyme, su jų sklypuose formuojamais servitutais, tame tarpe ir kelio, sutiko ir jiems neprieštaravo. Įsakymu Nr. 2.3-13220-(01) apskrities viršininkas nuosavybės teise J. T. suformavo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šiam sklypui nustatė ir servitutą (tarnaujantį daiktą) – teisę važiuoti keliu, naudotis pėsčiųjų taku ir tiesti bei eksploatuoti inžinerinius tinklus 87 kv. m ploto sklypo dalyje, žemės sklypo plane M1:500 pažymėtoje linijomis ir skaičiais 3, 4, 2 6, 25, 3. Savininkams K. L., A. S. ir J. S. buvo suformuotas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šiam sklypui nustatė servitutą (tarnaujantį daiktą) – teisę važiuoti keliu, naudotis pėsčiųjų taku ir tiesti bei eksploatuoti inžinerinius tinklus 224 kv. m ploto sklypo dalyje, žemės sklypo plane M1:500 pažymėtoje linijomis ir skaičiais 16, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 23, 24, 25, 16. Šie pareiškėjų sklypams nustatyti servitutai yra suformuoti taip, kad servitutiniu keliu būtų galima patekti į gretimą A. N. sklypą. Analogiškas turiniu ir paskirtimi 69 kv. m servitutas, pažymėtas linijomis ir skaičiais 1, 2, 3, 4, 10, 1 buvo nustatytas ir savininkui A. V. suformuotame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau jo plotas ir lokalizacija neleidžia tiesiogiai privažiuoti prie A. N. sklypo. Sklypams (duomenys neskelbtini) taip pat nustatyti tarnaujantys kelio ir pėsčiųjų tako servitutai, tačiau patekimui į A. N. sklypą jie reikšmės taip pat neturi.

1.10. A. N. 2010 m. kovo 10 d. pateikė Žemėtvarkos skyriui prašymą nustatyti jam priklausantį sklypą viešpataujančiu kelio servituto, kuris buvo užregistruotas įsakymu Nr. 2.3-13220-(01), atžvilgiu. Tuo tikslu UAB „Geodeziniai projektai“ 2010 m. kovo 18 d. Žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą suderinti A. N. sklypo kadastrinius matavimus, kad apskrities viršininkas parengtų įsakymą dėl kadastro duomenų patikslinimo. Vilniaus apskrities viršininkas 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 2.3.-8896-(30), vadovaudamasis Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, Taisyklėmis, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 30-2116 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ (toliau – ir įsakymas Nr. 30-2116) bei atsižvelgdamas į kadastrinių matavimų bylas, A. N. žemės sklypui nustatė kelio servitutą (viešpataujantis daiktas), kurio plotas 314 kv. m. Taigi, iš esmės apskrities viršininkas jau nustatytu kelio servitutu pareiškėjų sklypuose A. N. tik užtikrino teisinę galimybę jo sklypą naudoti pagal paskirtį. Įsakyme tik detalizuojama, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) tampa viešpataujančiu daiktu, kad nustatyto kelio servituto plotas yra 314 kv. m. Apskrities viršininkas vadovavosi Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, Taisyklėmis bei įsakymu Nr. 30-2116, nes būtent tokia tvarka buvo nustatyti servitutai tarnaujantiems pareiškėjų – J. T., K. L., A. S. ir J. S. sklypams.

II.

Teismas faktines bylos aplinkybes nustatė remdamasis byloje esančiais įrodymais (t. I, b. l. 9-11, 26, 27-28, 29, 30-33, 42, 45-46, 47, 48, 49-51, 52; t. II, b. l. 43-44, 105-107, 108, 109-110, 111-112; 113-115, 116, 119,143, 146-149, 182; t. III, b. l.44, 47, 49, 123).

Teismas pabrėžė, kad šis ginčas yra teismingas administraciniam teismui. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2010 m. birželio 11 d. nutartyje nurodė, kad „pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalį apskrities viršininko sprendimas nustatyti servitutą yra skundžiamas administraciniam teismui. Administraciniam teismui taip pat yra teismingos bylos, kuriose yra prašoma įpareigoti viešojo administravimo subjektą nustatyti servitutą“ (taip pat ir bylos (kaip yra nagrinėjamu atveju), kuriose yra prašoma įpareigoti viešojo administravimo subjektą patikslinti servitutą).

Teismas, remdamasis CK 4.111 straipsnio 1 ir 2 dalimis, padarė išvadą, kad pareiškėjai, kurie buvo detaliojo plano, apėmusio tik 0,5037 ha sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (dabar (duomenys neskelbtini), Vilniuje (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūnas, remdamasis A. B. 2007 m. rugsėjo 27 d. prašymu, įsakymu Nr. 30-1696, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1395 (2003 m. spalio 7 d. redakcija), Savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 30-1041 „Dėl pavedimo seniūnams suteikti ir keisti numerius žemės sklypams, gyvenamiesiems namams, statiniams“, 2007 m. spalio 3 d. įsakyme Nr. A15-3076(1.2-SEN-1) „Dėl adresų keitimo žemės sklypams Nr. 1, 2, 3, 4, 5 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) su statiniais, esantiems (duomenys neskelbtini), Vilniuje“ (t. I, b. l. 29), pakeitė: žemės sklypui Nr. 1, kuriame yra statiniai, adresą (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini); žemės sklypui Nr. 2, kuriame yra statiniai, adresą (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini); žemės sklypui Nr. 3 adresą (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini); žemės sklypui Nr. 4 adresą (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini); žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) adresą (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini))), organizatoriai (žr. skelbimą, paskelbtą dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ (t. 2, b. l. 82)) ir kurie informavo sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ pirmininką (t. II, b. l. 81), pasirengė tokį detalųjį planą, kuris buvo jiems reikalingas naudotis savo žemės sklypais. Teismas nurodė, kad minėti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gali būti tarpusavyje laikomi tiek viešpataujančiais daiktais, tiek tarnaujančiais daiktais: tai priklauso nuo to, kuris konkretus sklypas, kuriam konkrečiam sklypui tarnauja. Šiuose sklypuose yra ir inžineriniai tinklai, kurie yra viešpataujantys daiktai žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atžvilgiu. Taigi pagal detalųjį planavimą kelio servitutas apima tik šiuos daiktus: tik žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei juose esančius inžinerinius tinklus.

Vadinasi, Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 2.3-13220-(01) „Dėl privataus žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, padalijimo“ nustatytas kelio servitutas buvo susijęs tik su šiais daiktais: tik žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei juose esančiais inžineriniais tinklais. Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 2.3-13220-(01) „Dėl privataus žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, padalijimo“ nustatytas kelio servitutas yra skirtas minėtiems daiktams aptarnauti. Teismas pabrėžė, kad visai nesvarbu, kokie subjektai, kaip viešpataujančiojo daikto savininkai ar naudotojai, naudojasi servitutu, o kokie subjektai, kaip tarnaujančiojo daikto savininkai, privalo duoti naudotis servitutu: pasikeitus tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka (CK 4.111 str. 2 d.).

Pareiškėjų reikalavimą įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pakeisti (patikslinti) sklypuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytus servitutus teismas atmetė kaip nepagrįstą dėl dviejų pagrindinių teisinių priežasčių. Pirma, nustatant servitutą, visiškai nesvarbu, kokie subjektai, kaip viešpataujančiojo daikto savininkai ar naudotojai, naudosis servitutu, o kokie subjektai, kaip tarnaujančiojo daikto savininkai, privalės duoti naudotis servitutu, – svarbu tai, kokie yra viešpataujantys ir tarnaujantys daiktai, jų ratas, nes tik tų daiktų savininkai ir naudotojai (pavyzdžiui, nuomininkai) gali naudotis servitutu. Todėl prašymas apibrėžti subjektų ratą, nustatant servitutą, yra visai nepagrįstas. Antra, pagal galiojantį teisinį reguliavimą (žr. Žemės įstatymo 23 straipsnį) privačioje žemėje (o tokia yra žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemė) servitutus gali nustatyti tik privatūs asmenys tarpusavio sutarimu, o nesutarus – teismine tvarka: administracinės institucijos galių šioje srityje neturi.

Teismas patenkino pareiškėjų prašymą dėl termino atnaujinimo ir atnaujino jiems terminą skundui dėl įsakymo Nr. 2.3.-8896-(30) panaikinimo paduoti. Teismas nustatė, kad apskrities viršininkas, priėmęs įsakymą Nr. 2.3.-8896-(30), ignoravo Žemės įstatymo 23 straipsnio (2010 m. sausio 19 d. redakcija) 5 dalyje įtvirtintą imperatyvią pareigą informuoti pareiškėjus apie nustatytą kelio servitutą. Vien šiuo požiūriu yra nepagrįstai pažeista pareiškėjų teisė savo teises ginti teisme.

Atnaujinęs terminą skundui dėl įsakymo Nr. 2.3.-8896-(30) panaikinimo paduoti, teismas patenkino pareiškėjų prašymą naikinti įsakymą Nr. 2.3.-8896-(30). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai, kurie, be kita ko, buvo detaliojo plano, apėmusio tik 0,5037 ha sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (dabar (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. I, b. l. 29; t. II, b. l. 82)) ir kurie informavo sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ pirmininką (t. II, b. l. 81), pasirengė tokį detalųjį planą, kuris buvo jiems reikalingas naudotis savo žemės sklypais. Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 2.3-13220-(01) „Dėl privataus žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, padalijimo“ nustatytas kelio servitutas buvo susijęs tik su šiais daiktais: tik žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei juose esančiais inžineriniais tinklais, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 2.3-13220-(01) „Dėl privataus žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, padalijimo“ nustatytas kelio servitutas yra skirtas minėtiems daiktams aptarnauti. Teismas padarė išvadą, kad tarnaujančiųjų daiktų – žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje – savininkai turėjo būti privalomai informuojami apie naujai nustatomą servitutą, kuris būtų skirtas viešpataujančiajam daiktui – žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam sodininkų bendrijoje „Gvazdikas“, Vilniuje, aptarnauti. To nebuvo padaryta, nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką (žr. LVAT 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-854/2010) apskrities viršininkas negali priimti sprendimo nustatyti servitutą, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo.

Teismas pabrėžė, kad jis šioje administracinėje byloje nevertino, ar A. N. sklypui yra būtina nustatyti kelio servitutą žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ar ne – tai nėra šios bylos dalykas. Pagal teisinį reguliavimą kelio servitutas minėtuose sklypuose gali būti nustatytas tik A. N. susitarus su pareiškėjais arba bendrosios kompetencijos teisme išsprendus ginčą.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra apgintos A. N. teisės – priešingai, jam palankus įsakymas Nr. 2.3.-8896-(30) yra pripažintas neteisėtu ir yra panaikintas, A. N. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

III.

Apeliacinis skundas (t. III, b. l. 1177-183) grindžiamas šiais argumentais:

1. Administraciniu aktu, vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi servitutas nustatomas pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą. Pareiškėjų sklypuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teritorijos planavimo dokumentu, t. y. detaliuoju planu yra numatytas tarnaujantis kelio servitutas, todėl atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba turėjo teisę A. N. sklypui nustatyti administracine tvarka servitutą – nes jis jau buvo nustatytas ir įregistruotas, o A. N., kaip būsimasis viešpataujančio daikto savininkas, buvo pareiškęs tokį prašymą.

2. LVAT yra pritaręs nuostatai, kad administraciniu aktu servitutas nustatomas pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą (LVAT 2010 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-34/2010, 2009 m. spalio 12 d. A63-1015/2009). Pagal minėtą LVAT praktiką kelio servitutas administraciniu aktu gali būti nustatytas nebūtinai detalųjį planą organizavusiems ir jį pasitvirtinusiems asmenims.

3. Atsakovo 2010 m. birželio 29 d. Įsakymas nepažeidžia jokių Žemės įstatymo nuostatų, atitinka ir įgyvendina CK 4.111, 4.113 straipsnio nuostatas.

4. A. N. sklypui nustatytas servitutas jau esančiam pravažiavimo keliui, tik įpareigoja pareiškėjus, žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkus, leisti juo naudotis, bet dėl šio naudojimo jie nepatirs papildomų nuostolių dėl tokio kelio įrengimo, jų teisės naudotis žemės sklypu nebus apribotos, nes kelias bus naudojamas pagal paskirtį.

5. Servituto nustatymas nepažeis pareiškėjų teisės daugiau, nei būtų pažeista trečiojo suinteresuoto asmens teisė, nesudarius jam galimybės turėti privažiavimą prie save namų valdos.

Vilniaus apskrities viršininkas 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 2.3.-8896-(30) „Dėl servituto nustatymo žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam sodininkų bendrijoje „Gvazdikas“, Vilniuje“ nustatė kelio servitutą (viešpataujantis daiktas), kurio plotas 314 kv.m (S). Taigi apskrities viršininkas jau nustatytu kelio servitutu pareiškėjų sklypuose A. N. tik užtikrino teisinę galimybę jo sklypą naudoti pagal paskirtį, įsakyme tik detalizuojama, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) tampa viešpataujančiu daiktu, kad nustatyto kelio servituto plotas yra 314 kv. m.

10. Kelio servitutas viešpataujančiam daiktui, t. y. A. N. žemės sklypui, nustatytas atsižvelgiant į pateiktas kadastrinių matavimų bylas, kuriose tiksliai detalizuojamos servituto koordinatės, ribos, taškai.

11. Teismas nepagrįstai atnaujino pareiškėjams terminą skundui paduoti, nes nevertino atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodytų argumentų bei neatsižvelgė į faktą, kad į bylą skundžiamas apskrities viršininko įsakymas buvo pateiktas rugsėjo 14 d. Todėl pareiškėjai nepagrįstai tvirtina, kad apie šį sprendimą sužinojo tik gavę jį iš bendros kompetencijos teismo.

Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad vienas iš teritorijų planavimo tikslų yra suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos šioje teritorijoje plėtojimo sąlygų. Taigi detaliuoju planu yra nustatytos ne tik pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių, bet ir greta esančių sklypų naudojimo režimas. Šią nuostatą patvirtina ir tai, kad ginčo teritorijos detalusis planas turi būti derinamas su kaimyninių sklypų savininkais.

2. Sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalusis planas buvo pateiktas viešam svarstymui su visuomene bei sodininkų bendrija „Gvazdikas“, taigi teismas nepagrįstai nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 30-1696 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ suplanuotoje teritorijoje nebuvo išspręstas privažiavimo klausimas prie sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ teritorijoje esančio A. N. valdomo žemės sklypo.

3. Detaliojo planavimo organizatoriai detaliojo plano rengimo metu pagrindiniame detaliojo plano brėžinyje numatė tris skirtingus servitutus, kurių vienas yra kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis. Pareiškėjų sklypams yra nustatytas tarnaujančio daikto statusas. Ginčo teritorijos detalusis planas patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje viešpataujančiuoju daiktu laikytinas A. N. valdomas žemės sklypas. Servitutą projektavo teritorijų planavimo dokumento rengėjas, įvertinęs teritorijos naudojimo koncepciją, Vilniaus apskrities viršininko administracija jį patvirtino, iš detaliojo plano sprendinių brėžinio su privažiavimo keliu matyti, kad kelio servitutu buvo numatyta galimybė patekti į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) bei į A. N. žemės sklypą, esantį už pareiškėjams priklausančių žemės sklypų, todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad nustatytas kelio servitutas buvo susijęs tik su žemės sklypais (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apelianto atstovė paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Bylos ginčas yra dėl servituto, nustatyto administraciniu aktu, teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. 2.3.-8896-(30) „Dėl servituto nustatymo žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam sodininkų bendrijoje „Gvazdikas“, Vilniuje“ yra neteisėtas, todėl naikintinas. Kitoje dalyje pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliantas skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą dalyje dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 2.3.-8896-(30) „Dėl servituto nustatymo žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam sodininkų bendrijoje „Gvazdikas“, Vilniuje“, panaikinimo, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Žemės įstatymo 23 straipsniu nustatyta, kad žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Servitutų nustatymo tvarką administraciniu aktu detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės.

Šiuo teisiniu reguliavimu yra nustatyta, kad servitutai nustatomi dviem būdais, t. y. remiantis Civilinio kodekso nuostatomis arba administraciniu aktu. Apeliantas siekia, kad servitutas būtų nustatytas administraciniu aktu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tik įvykdžius servituto nustatymo sąlygas, numatytas Žemės įstatymo 23 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, atsakovas įgyją pareigą priimti sprendimą dėl servitutų nustatymo. Todėl teismas, nagrinėdamas šį skundą, nevertina ar servitutas A. N. sklypui yra būtinas, ar kelias yra suprojektuotas sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ bendrajame plane, nes šias aplinkybes privalo nustatyti administravimo subjektas, o teismas remiantis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi tik patikrina, ar atsakovas, kaip administravimo subjektas, tinkamai atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakyme Nr. 2.3.-8896-(30) „Dėl servituto nustatymo žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam sodininkų bendrijoje „Gvazdikas“, Vilniuje“ nurodyta, kad jis yra priimtas vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi.

Šia teisės norma (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2010 m. liepos 1 d.) buvo nustatyta, kad „apskrities viršininkas negali priimti sprendimo nustatyti servitutą, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo“. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia apskrities viršininkui pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą nustatymo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 30-1696 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas detalusis planas, tai yra minėtos teritorijos planavimo dokumentas (T. I, b. l. 26). Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 2.3-13220-(01) „Dėl privataus žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, padalijimo“ 3 punktu buvo nustatyti servitutai tame tarpe ir kelio servitutas (t. I, b. l. 9-11). A. N. 2007 m. lapkričio 19 d. įgijo žemės sklypą, esantį Vilniaus m. Gvazdikų g. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), viešpataujantį daiktą (t. I, b. l. 144-145), tai yra jau po detalaus plano patvirtinimo.

Todėl A. N. detalaus plano rengimo metu ir iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo negalėjo pateikti prašymo dėl servituto nustatymo nurodytam sklypui. Toks prašymas buvo pateiktas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus žemėtvarkos skyriui tik 2010 m. kovo 10 d. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad ankstesnis savininkas ar kitas asmuo valdęs sklypą patikėjimo teise iki sklypo pardavimo A. N. buvo išreiškęs valią dėl servituto nustatymo.

Tokiu būdu, nesant prašymo suprojektuoti kelio servitutą detaliuoju planu, patvirtintu Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 2.3-13220-(01), nebuvo parengtas detaliojo plano sprendinys – kelio servitutas A. N. žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šių aplinkybių negalėjo būti nustatytas kelio servitutas ir Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 2.3-8896-(30), nes nebuvo išreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Todėl priimtas įsakymas yra neteisėtas iš esmės, kadangi savo turiniu prieštarauja Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 daliai, t. y. aukštesnės galios teisės aktui, ir tai buvo pagrindas pirmosios instancijos teismui įsakymą panaikinti (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas atnaujino pareiškėjams terminą skundui pateikti dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 2.3-8896-(30). Termino atnaujinimo pagrindai ir sąlygos argumentuotos ir nėra paneigtos. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad terminas skundui paduoti atnaujintas pagrįstai.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.