- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-05
- Bylos Nr.
- 2-2136/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02404-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- RTM LTD
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo RTM LTD atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2126-611/2013 pagal minėto ieškovo ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras dėl lėšų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas RTM LTD kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui BAB bankas SNORAS, prašydamas įpareigoti atsakovą grąžinti mokėtojui CCM Glory Limited 25 000 JAV dolerių sumą; mokėtojui Elite House LLP grąžinti 79 000 JAV dolerių sumą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovo verslo partneriai CCM Glory Limited ir ELITE House LLP inicijavo mokėjimus, kuriais buvo nurodyta pervesti lėšas ieškovui. Lietuvos banko valdyba, iki mokėjimų tinkamo įvykdymo, 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu paskelbė atsakovo veiklos apribojimą (moratoriumą); šis nutarimas atsakovui buvo pateiktas 2011 m. lapkričio 16 d. 15:08 val. Atsakovas CCM Glory Limited mokėjimo nurodymą iš banko tarpininko Bank of Cyprus gavo 2011 m. lapkričio 16 d. 17:11 val., o ELITE House LLP mokėjimo nurodymą iš banko tarpininko gavo 2011 m. lapkričio 16 d. 18:00 val. 2011 m. lapkričio 24 d. atsakovas įskaitė mokėjimų lėšas į ieškovo sąskaitą.
Ieškovo teigimu, atsakovas pažeidė Bankų įstatymo 76 straipsnio 7 dalies 3 punktą, kadangi įvykdė įsipareigojimą mokėti jau esant apribotai banko veiklai. Atsakovas turėjo vadovautis specialiosiomis Bankų įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, pagal kurias tinkamu įvykdymu gali būti laikomas tik mokėjimo operacijų atšaukimas ir mokėjimų lėšų grąžinimas mokėtojams.
Be to, ieškovo teigimu, pagal Bankų įstatymo reglamentavimą mokėtojų CCM Glory Limited ir ELITE House LLP nurodymas savo mokėjimo paslaugas teikiančiai mokėjimo įstaigai dėl lėšų pervedimo negali būti laikomas mokėjimo nurodymu įstatyme nustatyta prasme ir atitinkamai pateikimo momentas negali būti laikomas mokėjimo nurodymo įtraukimo į sistemą momentu. Vadovaujantis Mokėjimų įstatymu, mokėjimo nurodymas tarp atsakovo ir ieškovo laikomas įvykdytu nuo momento, kai lėšos yra įskaitytos į ieškovo mokėjimo sąskaitą. Kadangi mokėjimo nurodymas buvo įvykdytas tik 2011 m. lapkričio 24 d., jis negali būti laikomas įvykdytu operacijų sustabdymo dieną (2011 m. lapkričio 16 d.) ir negali būti laikomas teisėtai įvykdytu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 10 d. nutartimi ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovo pareikštas ieškinio reikalavimas iš esmės yra finansinis reikalavimas atsakovui, todėl nagrinėjamą bylą prijungė prie atsakovo bankroto bylos ir išsprendė nutartimi.
Teismas nustatė, kad bylos šalis siejo banko sąskaitos sutarties teisiniai santykiai. Nurodė, kad į ieškovo sąskaitą atsakovo banke 2011 m. lapkričio 24 d. buvo įskaitytos 25 000 JAV dolerių ir 79 000 JAV dolerių sumos; lėšos gautos iš bankų korespondentų (Bank of Cyprus ir Raiffeisen bank International AG). Visi nurodyti mokėjimai į ieškovo sąskaitą buvo atliekami naudojantis tarptautine tarpbankine SWIFT sistema. Iš SWIFT pranešimų teismas nustatė, kad atsakovas 2011 m. lapkričio 16 d. 17.11 val., gavo SWIFT pranešimą, patvirtinantį 25 000 JAV dolerių įskaitymą į atsakovo korespondentinę sąskaitą Bank of Cyprus, o tos pačios dienos 18.00 val. gavo SWIFT pranešimą, patvirtinantį 79 000 JAV dolerių įskaitymą atsakovo korespondentinę sąskaitą Raiffeisen bank International AG, skirtų ieškovui.
Teismas nurodė, kad Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu nuo 2011 m. lapkričio 16 d. atsakovui buvo paskelbtas veiklos moratoriumas, uždraudžiant atsakovui teikti visas finansines paslaugas ir vykdyti bet kokią kitą veiklą (4 p.), 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimu buvo patikslinti atsakovo veiklos apribojimai, atsakovui buvo leista teikti finansines paslaugas ir vykdyti kitą veiklą, jeigu tai būtina atsakovo veiklai moratoriumo metu užtikrinti, o 2011 m. lapkričio 20 d. nutarimu buvo patikslintas leidžiamų vykdyti operacijų sąrašas. Atsakovui Lietuvos banko 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimas buvo įteiktas 2011 m. lapkričio 16 d., 15.08 val.
Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad sustabdyti visas operacijas ir išsiųsti SWIFT pranešimus bankams korespondentams fiziškai reikalingas tam tikras protingas laiko tarpas, kuris nagrinėjamos bylos atveju nebuvo pažeistas, o bankai korespondentai iki SWIFT pranešimo apie atsakovo operacijų sustabdymą toliau įskaitinėjo lėšas į atsakovo korespondentines sąskaitas. Teismo nuomone, jau įskaitytų į korespondentines sąskaitas lėšų atsakovas negalėjo grąžinti, nes tai būtų naujų finansinių operacijų inicijavimas, ko atsakovas nebegalėjo daryti, tuo labiau, kad lėšos buvo skirtos ieškovui, o ne atsakovui. Be to, teismas pažymėjo, kad Lietuvos banko 2011 m. lapkričio 20 d. nutarimas, kuriuo buvo pakeista Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimo 4 p. norma, suteikė atsakovui teisę įskaityti ginčo lėšas į ieškovo sąskaitą ir 2011 m. lapkričio 24 d., kadangi nutarimo 4.5 p. suteikė teisę atsakovui užbaigti pradėtas operacijas.
Pagal į bylą atsakovo pateiktus susitarimus su bankais korespondentais dėl lėšų įskaitymo momento, t. y. Raiffeisen Bank International taikytose sąlygose AB banko Snoras korespondentinei sąskaitai teismas nustatė, kad mokėjimai užsienio valiuta vykdomi iki 12 val. Lietuvos laiku, pagal Bank of Cyprus sąlygas tarptautinis mokėjimas vykdomas tą pačią dieną, jei banke gautas iki 13.30 val. Lietuvos laiku. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad lėšos buvo įskaitytos į atsakovo korespondentines sąskaitas iki atsakovo veiklos apribojimo paskelbimo, o po moratoriumo paskelbimo atsakovas SWIFT pranešimais tik informuotas apie jau įskaitytas lėšas. Dėl nurodytų priežasčių teismas pripažino, kad visi minėti mokėjimai buvo inicijuoti iki moratoriumo įsigaliojimo.
Teismo vertinimu, lėšų pervedimas į atsakovo korespondentines sąskaitas, įvykęs 2011 m. lapkričio 16 d., iš esmės reiškia, kad tą pačią dieną lėšos yra ieškovų gautos, nes atsakovas privalėjo užtikrinti ieškovų teisę naudotis šiomis lėšomis jau 2011 m. lapkričio 16 d. Mokėjimų įstatymo 39 str. 1-2 d.). Teismas pažymėjo, kad vėlesnis lėšų įskaitymas į ieškovo sąskaitą atsakovo banke (2011 m. lapkričio 24 d.) tėra užbaigimas pradėtų mokėjimo operacijų, kuris buvo galimas ir turėjo būti užbaigtas.
Teismo vertinimu, mokėjimo į ieškovo sąskaitas baigtinumą patvirtina ir Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad mokėjimo nurodymai ir jų įskaitymas yra galiojantys ir net sustabdžius operacijas arba pradėjus sistemos dalyvio bankroto procesą negali būti ginčijami trečiųjų asmenų, jeigu pervedimo nurodymai ir (ar) mokėjimo nurodymai buvo įtraukti į sistemą iki sistemos dalyvio operacijų sustabdymo ir (ar) jo bankroto proceso pradžios, nes nagrinėjamos bylos atveju lėšos buvo įskaitytos į atsakovo korespondentines sąskaitas. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad lėšos į ieškovo sąskaitą buvo įskaitytos teisėtai.
Be to, teismas pažymėjo, kad net jeigu būtų teisinis pagrindas pripažinti, kad atsakovas neteisėtai įskaitė lėšas į ieškovo sąskaitą atsakovo banke, nes jos turėjo būti grąžintos mokėtojams dėl atsakovui paskelbto veiklos apribojimo, atsakovui to neatlikus iki bankroto bylos iškėlimo, ieškovai įgijo teisę reikalauti patvirtinti savo finansinį reikalavimą ir reikalauti reikalavimo patenkinimo ĮBĮ nustatyta tvarka atsakovo bankroto byloje (ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p. ir 7 d. 3 p., 21 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas RTM LTD prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo RTM LTD ieškinį tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo nuostatos neturi viršenybės ĮBĮ atžvilgiu. ĮBĮ 1 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad ĮBĮ taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymui ir Atsiskaitymu baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymui.
2) Teismas nepagrįstai nurodė, kad tuo atveju, jei lėšos į RTM LTD sąskaitą būtų buvę įskaitytos neteisėtai, suinteresuotų asmenų teisės gali būti ginamos tik reiškiant finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis. Ieškovas nagrinėjamu atveju nekelia reikalavimo išreikalauti daiktą (lėšas) iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.), o prašo teismo įpareigoti atsakovą įvykdyti imperatyvius Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo reikalavimus.
3) Teismas nepagrįstai sprendė, kad mokėtojų CCM Glory Limited ir Elite House LLP mokėjimo nurodymai buvo įtraukti į sistemą iki Snoro operacijų sustabdymo. Teismas aktualaus mokėjimo nurodymo įtraukimo į sistemą momentą laiko atitinkamai CCM Glory Limited ir ELITE House LLP nurodymus savo mokėjimo paslaugų teikėjui pervesti lėšas į ieškovo sąskaitą, tačiau toks mokėjimų pradžios momento suvokimas ir laikymas yra klaidingas. Vadovaujantis Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymu mokėtojai CCM Glory Limited ir ELITE House LLP negali būti laikomi sistemos dalyviu, todėl negalėjo inicijuoti minėtame įstatyme nurodyto mokėjimo nurodymo. Kiekvienas piniginių lėšų pervedimas tarp skirtingų sąskaitų ir (arba) bankų korespondentų, kuris atliekamas siekiant įvykdyti pradinio mokėtojo nurodymą pervesti lėšas galutiniam gavėjui – ieškovui, yra laikomas atskiru mokėjimo nurodymu. Taigi CCM Glory Limited ir ELITE House LLP nurodymo savo mokėjimo paslaugas teikiančiai mokėjimo įstaigai pateikimo momentas nėra mokėjimo įtraukimo į sistemą momentas. SWIF pranešimai apie įvykdytus mokėjimo nurodymus buvo išsiųsti po Lietuvos banko valdymo nutarimo priėmimo, todėl darytina išvada, kad mokėjimo nurodymai į sistemą buvo įtraukti po AB banko Snoras veiklos apribojimo.
4) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad mokėjimų lėšos į Snoro sąskaitas bankuose korespondentuose buvo įskaitytos iki Snoro veiklos apribojimo paskelbimo. Paties atsakovo pateikti dokumentai patvirtina, kad lėšos į AB banko Snoras sąskaitą banke korespondente RAIFFEISEN BANK buvo įskaitytos 2011 m. lapkričio 16 d. 16 val. 59 min. 02 s., t. y. jau po moratoriumo paskelbimo. Šie įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad mokėtojo ELITE House LLP siektos pervesti lėšos buvo įskaitytos į banko korespondentinę sąskaitą praėjus beveik 3 valandoms po moratoriumo paskelbimo.
5) Teismas nepagrįstai sprendė, kad AB bankas Snoras teisėtai 2011 m. lapkričio 24 d. CCM Glory Limited ir ELITE House LLP lėšas įskaitė į ieškovo sąskaitą ir kad šis įskaitymas tėra techninis operacijų užbaigimas. Teismas nepagrįstai sutapatina ieškovo teisių į mokėjimų lėšas atsiradimo momentą su mokėjimo nurodymo įvykdymo (pabaigos) momentu. Mokėjimo nurodymas buvo baigtas vykdyti 2011 m. lapkričio 24 d., o ne 2011 m. lapkričio 16 d. kaip nurodo teismas. Lietuvos banko valdybos nutarimo pakeitimas, suteikiantis teisę AB bankui Snoras pabaigti pradėtas vykdyti operacijas, nėra įstatymo teisinę galią turintis aktas, todėl lėšų negrąžinimas negali būti pateisinamas minėtu nutarimo pakeitimu.
6) Teismas nepagrįstai sprendė, kad mokėjimų lėšų įskaitymo į ieškovo sąskaitą teisėtumą patvirtina aplinkybė, kad ieškovas yra pateikęs finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje, kuris apima ir ginčijamų mokėjimų sumas.
7) Teismas priėmė nemotyvuotą, todėl neteisėtą nutartį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas išdėstė argumentus ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, susijusius su mokėjimų pradžios ir pabaigos nustatymo momentu, lėšų įskaitymo į AB banko Snoras sąskaitas bankuose korespondentuose laiku. Tačiau skundžiama nutartis patvirtina, kad šie ieškovo argumentai priimant nutartį nebuvo vertinami ir nagrinėjami, teismas nenurodė nei vieno motyvo, kuriuo būtų vertinamas ir/ar sprendžiamas apelianto argumentų (ne)pagrįstumas, todėl nutartis yra neteisėta (CPK 346 str. 2 d. 1 p.).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas BAB bankas Snoras prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir priteist iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nagrinėjo Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo nuostatų taikymą bylos kontekste ir patvirtino, kad atsakovas minėtų nuostatų nepažeidė. Pažymi, jog minėto įstatymo nuostatos nenustato pareigos atsakovui grąžinti mokėjimo sumas mokėtojams po to, kai banko veikla sustabdoma. 2011 m. lapkričio 16 d. AB banko Snoras korespondentinėje sąskaitoje įskaitytos lėšos buvo ieškovo, o ne AB banko Snoras nuosavybė, todėl ieškovas nuo šio momento įgijo reikalavimo teises į minėtas lėšas. Pažymi, kad korespondentiniai bankų santykiai įgyvendinami tarp bankų sudarytų korespondentinių sąskaitų sutarčių pagrindu. Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymas šiuo atveju nėra taikomas, nes santykius tarp atitinkamų bankų korespondentų ir atsakovo reglamentuoja šalių valia sudarytos sutarties nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).
Byloje kilęs ginčas dėl to, kad po 2011 m. lapkričio 16 d. paskelbto atsakovo AB bankas Snoras moratoriumo – 2011 m. lapkričio 24 d. į ieškovo banko sąskaitą, esančią AB banke Snoras, buvo įskaitytos lėšos (1 t., b. l. 14). Šios lėšos buvo įskaitytos iš AB bankas Snoras korespondentinės sąskaitos.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad gavėjų lėšų įskaitymas į AB banko Snoras korespondentinę sąskaitą yra mokėjimo operacijos pabaiga, kadangi gavėjo bankas gavo mokėjimo sumą iš mokėtojo banko (Mokėjimų įstatymo 39 str. 2 d.). Kartu pažymėtina, kad gavėjui skirtų lėšų įskaitymas į gavėjo banko sąskaitą (korespondentinę sąskaitą) reiškia, kad pervedamos lėšos yra gavėjo, o ne banko nuosavybė, todėl AB bankas Snoras neturėjo pagrindo ieškovui priklausančių lėšų grąžinti mokėtojams.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad lėšų įskaitymas iš AB banko Snoras korespondentinės sąskaitos į gavėjo (ieškovo) sąskaitą, esančią AB banke Snoras, galėjo būti atliekamas ir po atsakovo veiklos apribojimo, kadangi ši operacija nekeičia ieškovo turimos nuosavybės teisės į minėtas lėšas.
Iš bylos duomenų matyti, kad 79 000 JAV dolerių mokėjimas atsakovo korespondentinėje sąskaitoje buvo užfiksuotas 2011 m. lapkričio 16 d. 16 val. 59 min. 02 s. (Lietuvos laiku 17 val. 59 min. 02 s.) (1 t., b. l. 185-188; 190-197). Tiesioginių įrodymų apie tai, kada į atsakovo korespondentinę sąskaitą buvo pervestos ieškovui skirtos lėšos iš mokėtojo CCM Glory Limited, byloje nėra, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas 2011 m. lapkričio 16 d. 17 val. 11 min. gavo banko korespondento SWIFT pranešimą apie tai, kad į AB banko Snoras korespondentinę sąskaitą parvesta 25 000 JAV dolerių suma (1 t., b. l. 7-9).
Kaip žinoma, Lietuvos banko valdybos nutarimas dėl atsakovo veiklos apribojimo (moratoriumo) priimtas 2011 m. lapkričio 16 d. Bankų įstatymo 76 straipsnio 7 dalis numato, kad apribojimai taikomi nuo sprendimo paskelbti banko veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti banko laikinąjį administratorių pateikimo bankui dienos. 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimas atsakovui buvo pateiktas 2011 m. lapkričio 16 d. 15 val. 08 min.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad po nutarimo dėl atsakovo veiklos apribojimo pateikimo bankui, objektyviai neįmanoma nedelsiant sustabdyti visų bankinės sistemos procedūrų, tame tarpe ir nedelsiant informuoti bankus-korespondentus apie atsakovui taikomą veiklos apribojimą (CPK 185 str.). Todėl, nepaisant to, kad 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimas dėl atsakovo veiklos apribojimo įsigaliojo nuo jo priėmimo dienos, o atsakovui taikomas nuo jo pateikimo momento, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bankinių sistemų sustabdymui objektyviai būtinas tam tikras laiko tarpas.
Pažymėtina, kad lėšas po 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimo dėl atsakovo veiklos apribojimo priėmimo į atsakovo sąskaitas įskaitė bankai korespondentai; įskaičius šias lėšas jos tapo ieškovo, o ne mokėtojų CCM Glory Limited ir ELITE Huose LLP nuosavybe, todėl atsakovas neturėjo pagrindo jų pervesti mokėtojams.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad net ir nustačius, jog lėšos į ieškovo sąskaitą buvo įskaitytos nepagrįstai, nagrinėjamu atveju restitucija negalėtų būti taikoma. Atsakovas BAB bankas Snoras pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, todėl jis negalėtų būti įpareigotas grąžinti lėšas, nes tai prieštarautų ĮBĮ nustatytai atsiskaitymo su bankrutavusios įmonės (banko) kreditoriais tvarkai (ĮBĮ 35 str.; Bankų įstatymo 87 str.).
Pažymėtina, kad tuo atveju, jei, ieškovo manymu, lėšos į atsakovo korespondentinę sąskaitą buvo pervestos neteisėtai, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš trečiųjų asmenų.
Atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo teiginys, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamosios nutarties turinio aiškiai matyti pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai, kurių pagrindu ieškinys buvo atmestas. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas suklydo nustatydamas mokėtojo ELITE Huose LLP ieškovui skirtų lėšų įskaitymo į atsakovo korespondentinę sąskaitą momentą, tačiau šis faktas nepaneigia skundžiamos nutarties, kuria atmestas ieškinys, pagrįstumo ir teisėtumo.
Atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų argumentų, nurodytų atskirajame skunde ir atsiliepime į jį, kurie neturi reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui.
Atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tenkinamas iš dalies. Atsakovas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumokėjo 6 580,17 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytus maksimalius priteistinus dydžius, atsižvelgdama į tai, kad tas pats advokatas atsakovą atstovavo pirmosios instancijos teisme, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, atsakovui iš apelianto priteistinas išlaidas už advokato teisinę pagalbą sumažina iki 500 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 2 d., Rekomendacijų 8.15 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo RTM LTD, juridinio asmens registracijos numeris 100,849, atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei Snoras, juridinio asmens kodas 112025973, 500 Lt (penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.