Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui K. B.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovui K. L. dėl skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo prievolės grąžinti gautą paskolą ir sumokėti palūkanas, todėl konstatuotina, kad bylos dalykas – paskolos sutarties sudarymo fakto ir atsakovo prievolės grąžinti ieškovui pinigines sumas pagal paskolos sutartį pagrįstumo konstatavimas.

CK 6.870 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas. Paskolos sutartis pripažįstama galiojančia nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), t. y. ši sutartis yra realinė, todėl pinigų perdavimo faktas yra reikšmingas sprendžiant, buvo sudarytas sandoris ar ne. Esant šioms sąlygoms, konstatuojama, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai.

Byloje esančio paskolos raštelio (toliau – Sutartis) matyti, kad atsakovas pasiskolino iš ieškovo 30500 Lt sumą, kurią įsipareigojo grąžinti ieškovui iki 2009-01-01 dienos. (b.l. 4, 11). Įvertinus tikrąją šalių valią, kurios atsakovas neneigė ir neginčijo, taip pat šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad pagal Sutartį atsakovui pinigai buvo perduoti, todėl Sutartis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, todėl konstatuotina, jog tokia sutartis buvo sudaryta ir jos pagrindu tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai.

CK 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų yra teisinio santykio nutraukimas arba pakeitimas (CK 1.138 str. 1 d. 5 p.). Tam, kad teisė būtų apginta asmuo turi šią teisę turėti ir ši teisė turi būti pažeista ar jai iškilusi reali grėsmė. Taigi, asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 str. 1 d.). Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (CPK 178 str.), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo. Taigi, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

Kaip žinia, kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.65 str. 1 d.). Jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą gražinamame skolos dokumente. Jeigu įvykdoma ne visa prievolė arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, jis turi teisę pasilikti skolos dokumentą, tačiau privalo skolininkui duoti pakvitavimą (CK 6.65 str. 2 d.).

Iš Sutarties matyti, kad faktiškai atsakovas grąžino ieškovui dalimis 15634 Lt ir 10380 Lt, iš viso 26014 Lt sumą. Dėl to CK 6.65 straipsnio 2 dalies prasme dalies paskolos sumos įvykdymo (grąžinimo) patvirtinimui Sutartyje yra padaryti įrašai. Taigi, negrąžintos paskolos suma pagal Sutartį yra 4486 Lt. Ieškovas savo nuožiūra sumažino negrąžintos paskolos sumą iki 3986 Lt.

CPK 178 straipsnio prasme pareiga įrodyti paskolos grąžinimo faktą tenka atsakovui. Įvertinus tai, kad paskolos sutarties dydis įpareigoja taikyti CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktu nustatytą rašytinę sudarymo formą ir kartu nukreipia į CK 1.93 straipsni 2 dalį, kuri imperatyviai nustato, kad tokių sandorių sudarymo ir vykdymo faktas įrodinėjamas ne šalių žodiniais paaiškinimais ir/ar liudytojų parodymais, bet rašytiniais įrodymais. Tačiau CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 str. 6 d.).

Byloje rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovas grąžino papildomai 10000 Lt sumą, nėra. Taip pat byloje jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas, galimai gavęs 10000 Lt sumą, tyčia neišdavė pakvitavimo arba tyčia nepadarė įrašo Sutartyje, nėra, todėl teismas nekonstatuoja pagrindo taikyti CK 1.93 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtį.

Dėl to darytina išvada, kad atsakovas neįrodė Sutarties įvykdymo fakto, t. y. visiško gautos paskolos grąžinimo ieškovui fakto.

Taip pat pažymėtina, kad net ir padarius prielaidą, kad atsakovas galimai įvykdė Sutartį, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas turėjo nekliudomą galimybę elgtis atsakingai, apdairiai ir rūpestingai. Taigi, jis privalėjo pats rūpintis tinkama savo teisių ir interesų apsauga, jog būtų išvengta nepageidautinų neigiamų pasekmių, ir, tokiu būdu, reikalauti, kad ieškovas išduotų jam pakvitavimą ar padaryti įrašą Sutartyje, todėl dėl tokio galimo atsakovo neveikimo ir nerūpestingo elgesio kilusios pasekmės tenka pačiam atsakovui.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CPK 6.59 str.).

Kadangi atsakovas neįvykdė prievolės visiškai atsiskaityti su ieškovu už gautą paskolą pagal Sutartį, todėl jis įsiskolino ieškovui 3986 Lt negrąžintos paskolos ir 2060,63 Lt, iš viso 6046,63 Lt sumą. Dėl nurodyto ieškovo reikalavimas dėl negrąžintos paskolos ir palūkanų yra pagrįstas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįstas.

Kiti šalių paaiškinimai ir kiti byloje esantys duomenys yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Iš atsakovo ieškovui priteistina 1431,40 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. 131,40 Lt žyminio mokesčio ir 1300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Iš atsakovo valstybei priteistina 17,71 Lt bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 96, 177-178, 259, 260, 270 str. str., teismas

nusprendė:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš K. L. 3986 Lt negrąžintos paskolos, 2060,63 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6046,63 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2010-10-21, iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 1431,40 Lt bylinėjimosi išlaidų K. B..

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.