- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-09
- Bylos Nr.
- 2K-382/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Benediktas Stakauskas (pirm.), Gintaras Goda, Ona Aldona Budienė (pran.)
- Nuteistasis
- T. U., T. P.
- Advokatai
- Alisa Kostiuk
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Gintaro Godos ir pranešėjos Onos Aldonos Budienės,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. gynėjos advokatės Alisos Kostiuk ir nuteistojo T. U. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalis, kuria T. P. ir T. U. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisinti, o R. G. ir prokuratūros civiliniai ieškiniai atmesti, ir priimtas naujas nuosprendis: T. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams, T. U. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 5 d. nuosprendžiu T. P. ir T. U. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnį buvo išteisinti, nenustačius, kad jie padarė šias nusikalstamas veikas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo T. P. gynėjo, prašiusio T. P. gynėjos kasacinį skundą patenkinti, nuteistojo T. U. ir jo gynėjos, prašiusių T. U. kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu T. P. ir T. U. nuteisti už tai, kad 2005 m. kovo 26 d., apie 21.55 val., prie baro „Koliziejus“, esančio Klaipėdoje, Naikupės g. 10, bendrai veikdami grupe, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, užpuolė nukentėjusįjį R. G., kumščiais sudavė nukentėjusiajam 6–7 smūgius į veidą, pargriovė jį ant žemės, padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą – nosies kaulų lūžimą, nosies odos nubrozdinimą, poodines kraujosruvas nosies, abiejų akių apatinių vokų ir paakių srityje bei dešiniojo smilkinio odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą, fiziniu smurtu palaužė nukentėjusiojo pasipriešinimą, apieškojo nukentėjusiojo drabužių kišenes ir pagrobė 15 Lt vertės piniginę su 250 eurų ir 300 Lt, 400 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir 10 eurų vertės rusų-vokiečių kalbų žodyną.
Pirmosios instancijos teismas abu kaltinamuosius išteisino motyvuodamas tuo, kad T. U. ir T. P. neprisipažino sumušę ir apiplėšę R. G., o nukentėjusysis apklaustas iškart po įvykio nurodė, kad jį apiplėšusių bei sumušusių asmenų nematė. Vėlesnėje apklausoje nukentėjusysis pakeitė parodymus, teigdamas, kad nusikaltimą prieš jį įvykdė T. P. ir T. U. Visų apklausų metu nukentėjusysis nurodė skirtingą jo sumušime ir apiplėšime dalyvavusių asmenų skaičių, jo parodymai yra nenuoseklūs, nevienodi, nepagrįsti jokiais kitais byloje surinktais ir ištirtais objektyviais parodymais. Liudytojas K. S. apie įvykį sužinojo tik iš R. G., kuris pastarajam nenurodė, nei keli asmenys jį sumušė ir apiplėšė, nei kas kokius konkrečius veiksmus atliko.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad jau pirminėje apklausoje nukentėjusysis nurodė, jog įsidėmėjo jį užpuolusius asmenis ir pamatęs galėtų juos atpažinti. Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis atpažino T. P. ir T. U. kaip jį apiplėšusius asmenis tiek iš fotonuotraukų, tiek parodytus atpažinti tarp kitų asmenų, šią aplinkybę patvirtindamas ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Nukentėjusiojo parodymus atitinka ir kiti byloje esantys įrodymai: teismo medicinos specialisto išvada, liudytojų K. S., L. F., A. S. parodymai. Liudytojas K. S. patvirtino, kad nukentėjusysis jam pasakė, jog jį apiplėšė du iš tų asmenų, kurie sėdėjo bare prie gretimo stalo.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistojo T. P. gynėja prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 5 d. nuosprendį. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas dėl padarytų esminių BPK 44 straipsnio ir 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų. Yra pagrindas suabejoti nukentėjusiojo parodymais, duotais apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, asmens atpažinimo iš nuotraukos bei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Visi kiti apeliacinės instancijos teismo išvardyti įrodymai, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, neįrodo, kad nusikaltimą padarė būtent T. P. ir T. U. Kasatorė pažymi, kad reikšminga ta aplinkybė, jog iš karto po įvykio nukentėjusysis parodė, kad užpuolikų neįsidėmėjo, nes buvo visiškai tamsu, o tik nurodė manąs, kad jį apiplėšė asmenys, sėdėjusieji bare prie gretimo stalo. Kadangi nukentėjusysis jį apiplėšusių asmenų nematė, visi vėliau atlikti atpažinimai bei apklausos, kasatorės nuomone, neturi įrodomosios reikšmės dėl savo subjektyvumo. Nukentėjusiojo versija, kad jį apiplėšė asmenys, kurie buvo bare, turėjo būti įrodyta kitais neginčijamais įrodymais, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Nukentėjusiojo parodymai negali būti laikomi įrodymais šioje byloje, nes jie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai – nustatyti nusikaltimą padariusius asmenis.
Kasaciniu skundu nuteistasis T. U. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 5 d. nuosprendį. Kasatorius nurodo, kad apygardos teismas neteisingai įvertino nustatytas bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio a punktą, 6 ir 7 straipsnius. Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad nukentėjusysis atpažino tiesiogiai jį mušusius ir apiplėšusius asmenis, t. y. jį ir T. P. Liudytojas K. S. patvirtino, kad nukentėjusysis iš karto po sumušimo jam nurodė, kad tarp užpuolikų jis atpažino du iš bare prie gretimo staliuko sėdėjusių asmenų, bet rašydamas pareiškimą dėl apiplėšimo policijoje nukentėjusysis nieko apie užpuolikus nenurodė. 2005 m. kovo 29 d. apklaustas nukentėjusysis parodė, kad jį užpuolė iš už nugaros, jis buvo nutemptas į namų kiemus, kur buvo tamsu, sąmonės nebuvo praradęs, užpuolikų neįsidėmėjo, tačiau parodė manąs, kad jį apiplėšė tie patys asmenys, kurie sėdėjo bare prie gretimo stalo. Kasatorius teigia, kad liudytojai A. S. ir L. F. parodė, kad jis, T. U., buvo bare, kai nukentėjusiojo jame jau nebuvo, kaip ir T. P., kuris išėjo vėliau už nukentėjusįjį. Be to, atpažindamas jį nukentėjusysis neteisingai nurodė, kaip jis buvo apsirengęs. Jokių pagrobtų daiktų pas jį kratos metu nebuvo rasta.
Motyvuojamoji dalis
Kasaciniai skundai atmestini.
Patikrinusi skundžiamą nuosprendį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, nepažeidė ir kasatoriaus T. U. skunde deklaratyviai išvardintų pagrindinių žmogaus teisių, išdėstytų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos pirmojo skyriaus 5 straipsnio a punkte, 6, 7 straipsniuose, T. P. ir T. U. pagrįstai pripažino kaltais ir jų nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo
Abu kasatoriai nepagrįstai tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius duomenis ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 20 punkte išaiškinta, kad naujas apkaltinamasis nuosprendis priimamas tada, kai apskųstame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, dėl to apeliacinės instancijos teismas padaro priešingas išvadas (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
Klaipėdos apygardos teismas naują apkaltinamąjį nuosprendį priėmė BPK 329 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, kai: 1) jų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, 2) teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo esmingai paveikti teismo išvadas, 3) yra prieštaringų įrodymų, turinčių esminės reikšmės teismo išvadoms, o nuosprendyje nenurodyta, kodėl teismas priėmė vienus iš jų ir atmetė kitus, 4) nuosprendyje išdėstytose teismo išvadose yra esminių prieštaravimų, kurie paveikė nuteistojo kaltumo ar išteisintojo nekaltumo klausimo išsprendimą, baudžiamojo įstatymo pritaikymą ar bausmės paskyrimą.
Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatą teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Reikalavimas vadovautis įstatymu vertinant įrodymus reiškia, kad sprendimus baudžiamojoje byloje nulemia tik patikimi, teisėtais būdais gauti duomenys. Nei viena įrodymų rūšis teismui neturi pranašumo prieš kitas ir visi įrodymai turi būti vertinami bendra tvarka, teismo sprendimas turi būti grindžiamas patikimais įrodymais (BPK 301 straipsnis). Nuosprendyje turi būti privalomai nurodoma, dėl kokių priežasčių tam tikri duomenys laikomi nepatikimais, neturi įrodomosios galios. Kaip spręstina pagal apkaltinamojo nuosprendžio motyvus, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo esmingai paveikti teismo išvadas, t. y. padarė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nustatančių įrodymų vertinimo tvarką, pažeidimą. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada yra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, išdėstydamas išteisinamajame nuosprendyje teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų turinį, apsiribojo tik trumpu konstatavimu, kad nukentėjusiojo R. G., kuris teisiamajame posėdyje nebuvo apklaustas, parodymai yra iš esmės nevienodi, o jokių kitų kaltinančių įrodymų byloje nebuvo surinkta. Toks įrodymų vertinimas negali būti pripažįstamas atitinkančiu BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes išvadas šis teismas padarė neįvertinęs visų bylos aplinkybių visumos. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai kasatorių tvirtinimui, tinkamai laikėsi minėtos normos reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir apklausęs nukentėjusįjį, savo sprendime analizavo ir rėmėsi ne tik nukentėjusiojo R. G., bet ir liudytojų K. S., L. F. ir A. S., taip pat ir pačių kaltinamųjų bei įvykio metu su jais buvusių asmenų, byloje apklaustų liudytojais A. B. ir A. J., parodymais, vertindamas jų visumą visos baudžiamosios bylos medžiagos kontekste. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra svarbūs liudytojo K. S. parodymai, kuris nuosekliai tvirtino, kad nukentėjusysis iš karto po jo užpuolimo jam pasakė, kad jį apiplėšė asmenys, kurie sėdėjo bare prie gretimo stalo. Šiuos parodymus jis patvirtino ir apklaustas teisiamajame posėdyje. Liudytojų L. F. ir A. S. parodymais nustatyta, kad išėjus iš baro nukentėjusiajam ir K. S., neužilgo išėjo ir prie gretimo stalelio sėdėję keturi asmenys, taip paneigiant nuteistųjų tvirtinimą, kad jie išėjo skirtingu laiku, tai pagrįstai konstatuota apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK 331 straipsnio reikalavimus: nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, atlikta įrodymų analizė, pateikti motyvai, kuriais remiantis teismas vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė (BPK 305 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo T. P. gynėjos advokatės Alisos Kostiuk ir nuteistojo T. U. kasacinius skundus atmesti.