Tauragės apylinkės teismo nutartis

2025-06-18 · Baudžiamoji byla Nr. T-163-367/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-18
Bylos Nr.
T-163-367/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimonda Pauparienė
Nuteistasis
V. R.
Kategorijos
  • 2.5.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teikimas Nr. T-163-367/2025(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1.; 2.5.16.; 2.5.19
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. birželio 18 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Raimonda Pauparienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančiam bausmę (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 1995 m. kovo 6 d. nuosprendžiu V. R. nuteistas už tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis dėl savanaudiškų paskatų, smūgių sudavimą ir žiaurų kankinimą, vagystę įsibraunant į gyvenamąją patalpą taip pat automobilį, subendrinus bausmes, paskirta galutinė bausmė – mirties bausmė. Mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, atliekant ją kalėjime. Pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo (duomenys neskelbtini).

2003 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 1995 m. kovo 6 d. nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos į pagrobimą, pagal tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis dėl savanaudiškų paskatų ir smūgių sudavimą, ir žiaurų kankinimą paliktos 1995 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes. Galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

2019 m. liepos 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pakeista Klaipėdos apygardos teismo 1995 m. kovo 6 d. nuosprendžiu (perkvalifikuotu Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 23 d. nutartimi) paskirta laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos, terminuota laisvės atėmimo bausme – galutinė bausmė 8 m. laisvės atėmimo, atliekant ją (duomenys neskelbtini). Terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas skaičiuojamas nuo nutarties įsiteisėjimo.

Bausmės pradžia: (duomenys neskelbtini), bausmės pabaiga: (duomenys neskelbtini). Galimo lygtinio paleidimo taikymo data (2/3 bausmės): (duomenys neskelbtini).

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose 2025 m. birželio 3 d. gautas Lygtinio paleidimo komisijos priimtas nutarimas, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nuomone, dėl nustatytos vidutinės nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos bei visų kitų veiksnių ir teigiamai asmenį charakterizuojančių aplinkybių yra pagrindas manyti, kad nuteistasis daro pažangą ir yra pasirengęs lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Atsiliepimas

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepimu (procesinis dokumentas Nr. DOK-(duomenys neskelbtini)) prašo patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą dėl V. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos tvirtintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, bei šių priemonių rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Svarstydamas klausimą dėl Komisijos nutarimo lygtinai paleisti nuteistąjį V. R. iš laisvės atėmimo vietos įstaigos tvirtinimo, pirmiausiai teismas įvertina nuteistojo atitikimą BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems kriterijams – V. R. (duomenys neskelbtini) yra atlikęs 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kas nagrinėjamu atveju, nuo (duomenys neskelbtini) sudaro formalųjį pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Tačiau, kaip jau minėta, sprendžiant nuteistojo V. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos taikymo klausimą, būtina įvertinti ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, kurie parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką suteikia pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Sutinkama su Komisijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis, kad nuteistasis paiso sąlygų bei numatytos tvarkos. Nuteistasis dalyvavo įvairiose resocializacijos priemonėse. Visos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu yra stebimos asmens nuoseklios pastangos keisti savo elgesį, tobulino sprendimų priėmimo įgūdžius. Per tokį ilgą bausmės laikotarpį yra išlaikęs pakankamai gerą emocinę būseną. Nuteistasis dirbo su savo mąstymo problemomis, yra savikritiškas, dalyvavo tikslinėse intervencinėse programose. Šiuo metu nuteistasis yra susitelkęs į asmeninius tikslus (planuoja rūpintis senyvu tėvu), darbą, yra atviras, bendradarbiaujantis. Sėkmingai valdo piktnaudžiavimo alkoholiu problemą – per visą itin ilgą bausmės laikotarpį nefiksuotas nė vienas vartojimo atvejis. Nepaisant vidutinės rizikos, kurią greičiausiai lemia statiniai veiksniai, asmeniui nustatyta nedaug dinaminių veiksnių. Tikėtina, kad savo pastangomis bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistajam pavyko sumažinti dinaminių veiksnių kiekį. Visa tai rodo, kad asmuo daro akivaizdžią pažangą ir gali likusią bausmės dalį atlikti probacijos sąlygomis.

Susipažinus su nuteistojo V. R. asmens bylos medžiaga, socialinio tyrimo išvada bei Komisijos nutarimu, matyti, jog atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, V. R. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizika. Nuo bausmės atlikimo pradžios (duomenys neskelbtini) m., šešis kartus pažeidė įkalinimo įstaigos tvarką (paskutinį kartą 2023 m. turėdamas mobiliojo ryšio telefoną, tačiau nuobauda neskirta). Šiuo metu nuteistasis atlieka trečią su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Viso teistas penkis kartus. Nuteistasis šiuo metu neigiamai vertina įvykdytus nusikaltimus, prisiima atsakomybę, nesiekia sumenkinti ar pateisinti nusikaltimo. Nuo (duomenys neskelbtini) iki perkėlimo į (duomenys neskelbtini) bausmę atlikinėjo lengvosios grupės sąlygomis. Nuo (duomenys neskelbtini) bausmę atlieka (duomenys neskelbtini), nei karto nepažeidė (duomenys neskelbtini) tvarkos taisyklių, laikėsi nustatytos dienotvarkės. Kiekvieną savaitgalį vyksta į trumpalaikes išvykas į namus, kurių metu tinkamai elgiasi, negauta informacijos, jog jis būtų pažeidęs nustatytą tvarką. Asmuo priteistą ieškinį yra atlyginęs, skatintas 42 kartus. Motyvuotas dirbti, darbo pobūdžiui neišrankus, turi darbinės patirties laisvėje, atvykęs į įkalinimo įstaigą nuteistasis sutiko dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą. Darbdavio atsiliepimas apie asmenį teigiamas: pareigingas, atsakingas, punktualus, darbštus, laikosi įmonėje nustatytų taisyklių.

Vertinant BVK 82 straipsnio nuostatų kontekste, kadangi lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė, skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Tokią išvadą teismas gali padaryti ne tik formaliai atsižvelgęs į nustatytą rizikos vertinimą balais, tačiau ir visapusiškai atlikęs nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčių bei jam taikomų pataisos priemonių įtaką kriminogeniniams veiksniams įvertinimą.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam apsauginių veiksnių nebuvo nustatyta.

Teisės pažeidėjo nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Nuteistasis yra pateikęs brolio žmonos sutikimą, jog lygtinio paleidimo metu nuteistasis galės neterminuotai gyventi bei deklaruoti jai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu lygtinio paleidimo atveju apsigyventų pas tėtį, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) ir kuriam yra reikalinga priežiūra, nes yra senyvo amžiaus. Neatmeta galimybės ir įsigyti savo asmeninį būstą, kuriam jau dalį sumos yra susitaupęs. Iki patekimo į įkalinimo įstaigą buvo nuteistasis įgijęs vidurinį išsilavinimą, mokėsi (duomenys neskelbtini), ten įgijo (duomenys neskelbtini) profesiją. Laikotarpiuose, kai neatlikinėjo laisvės atėmimo bausmės, dirbo įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)”, ,,(duomenys neskelbtini)”, AB ,,(duomenys neskelbtini)”, kartą buvo registruotas Darbo biržoje. Dirbo taip pat ir VĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose, o vėliau buvo perkeltas dirbti 0,5 etato (duomenys neskelbtini) pareigose. Atvykęs tęsti bausmės į (duomenys neskelbtini) dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirba iki šiol. Neatmeta galimybės ateityje kelti kvalifikaciją (duomenys neskelbtini), jį domina (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) specialybės. Paleidimo atveju norėtų dirbti pagal išsilavinimą. Turi žodinį pasiūlymą dirbti UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, taip pat neatmeta galimybės paleidimo atveju dirbti brolio žmonos įmonėje. Nuteistasis šiuo metu su finansiniais sunkumais nesusiduria, turi santaupų. Nuteistojo mama yra mirusi. Bausmės atlikimo metu bendrauja su tėvu ir broliu bei jo šeima. Turi partnerę, su kuria susitinka trumpalaikių išvykų metu. Šiais santykiais yra patenkintas. Įkalinimo įstaigoje nefiksuota apsvaigimo nuo alkoholio ar jo surogatų. Prevenciškai nuteistasis dalyvavo ir sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą dvylikos žingsnių programą, nuo atvykimo į (duomenys neskelbtini) dalyvauja priklausomybių konsultanto konsultacijose bei dalyvavo susitikime su (duomenys neskelbtini) AA viešųjų ryšių komitetu – draugija. Vertinimo metu asmuo yra komunikabilus, nevengiantis bendravimo, geba užmegzti ir palaikyti ryšį. Teisės pažeidėjas vienišas nesijaučia, bendrauja su kitais nuteistaisiais, taip pat bendrauja su (duomenys neskelbtini) darbuotojais ir bendradarbiais. Stebimi savianalizės įgūdžiai pakankami, geba analizuoti savo asmenybę. Savivaizdis realistiškas, save įvardija kaip paslaugų, mandagų, sąžiningą, besilaikantį žodžio, išklausantį, punktualų, neišduodantį asmenį. Nėra žalojęsis, autoagresyvius ketinimus ar mintis neigia. Vertinimo metu nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, išsilavinimą, aplinkybes. Bausmės atlikimo metu įkalinimo įstaigoje savikontrolės praradimo ar agresijos atvejų nefiksuota. Prieš veikdamas visada apgalvoja savo veiksmus. Visos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu yra stebimos asmens nuoseklios pastangos keisti savo elgesį, nuteistasis dalyvavo: ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“, elgesio pataisos programoje ,,(duomenys neskelbtini)“, elgesio terapijos programoje ,,(duomenys neskelbtini)“, dailės terapijoje ,,(duomenys neskelbtini)“, dalyvavo ir baigė penkių užsiėmimų ,,(duomenys neskelbtini)“ kursą, elgesio pataisos programoje ,,(duomenys neskelbtini)“. Analizuojant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šešis kartus pažeidė įstaigos vidaus tvarkos taisykles, drausmine tvarka baustas tris kartus. Asmuo supranta, kad privalo laikytis nustatytų elgesio taisyklių ir galiojančių teisės aktų.

Teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad V. R. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija yra pakankama, reikalavimus dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pilnai atitinka, todėl nuteistojo resocializacija nestruktūrizuotoje aplinkoje gali būti taikoma. Įvertinęs Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos pagrindus bei motyvus, teismas daro išvadą, jog Komisijos nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas. Nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Teismas sprendžia, jog nuteistasis V. R. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, jis iš esmės pakeitė savo elgesį ir padarė pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sutinka su Komisijos išvada, jog nagrinėjamu atveju nuteistasis yra pasirengęs lygtiniam paleidimui ir laisvėje jis bus pajėgus laikytis jam nustatytos tvarkos ir sąlygų. Įvertinus pateiktą Komisijos nutarimą, kitą bylos medžiagą, darytina išvada, jog nėra jokių kliūčių patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų, pakartotinai nenusikals bei sėkmingai integruosis į visuomenę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 7 dalimi, baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,

nutaria:

patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. R.

Nuteistojo lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Raimonda Pauparienė