Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Valčiukienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės I. D. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 81-1-00432-14, kurioje

V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Anykščių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – Anykščių rajono savivaldybė, teistas:

1) 1998-10-21 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 m.;

2) 1998-12-22 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 dalimi, – laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 42 straipsnio 3 dalimi bausmė subendrinta su 1998-10-21 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu – laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn., pritaikius Lietuvos Respublikos 1998-12-22 įstatymo Nr. VIII-994 „Dėl dalinės amnestijos akto“ 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą, bausmė sumažinta 1/4, t. y. 6 mėn. 22 d., galutinė bausmė – 1 m. 8 mėn. 8 d. laisvės atėmimo;

3) 2000-09-25 Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Resüublikos BK 214 straipsnio 2 dalį, 112 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 m., bauda (20 MGL) 2500 Lt, vadovaujantis BK 42 straipsnio 2 dalimi bausmė subendrinta su 1998-12-22 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu – laisvės atėmimu 2 m. 11 mėn. 15 d. su 2500 Lt bauda, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bausmė sumažinta 1/3, t. y. 11 mėn. 25 d., galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 11 mėn. 20 d., bauda (20 MGL) 2500 Lt;

4) 2003-02-25 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 35 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 5 dalimi, – laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn. su 500 Lt vertės turto konfiskavimu, pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 straipsnį, bausmė sumažinta – galutinė bausmė - 2 m. 1 mėn. laisvės atėmimo su 500 Lt vertės turto konfiskavimu. Panevėžio apygardos teismo 2003-05-15 nuosprendžiu Anykščių rajono apylinkės teismo 2003-02-25 nuosprendis pakeistas, V. G. veika iš Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 m. su 500 Lt vertės turto konfiskavimu;

5) 2004-01-13 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, – terminuotu laisvės atėmimu 2 m., vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2003-05-15 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn., teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. G., būdamas sveikas ir darbingas, nevykdė Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 19 d. teismo įsakymo, kuriuo nuspręsta priteisti J. K. naudai, nepilnamečio sūnaus D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, nuo 2006-07-29 iki 2009-07-14, nuo 2009-07-15 iki 2011-05-15, nuo 2011-05-19 iki 2014-06-01 vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas bei teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui, dėl ko alimentų įsiskolinimas iki 2014 m. gegužės 22 d. Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra 13123,50 Lt, alimentų įsiskolinimas iki 2014 m. birželio 1 d. nukentėjusiajai J. K. sudaro 27718,19 Lt, iš viso įsiskolinimas – 40841,69 Lt.

Kaltinamasis V. G., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje numatytą veiką, kaltę pripažino visiškai ir nurodė (74-75 b. l.), kad darbo biržoje neregistruotas, yra sveikas ir darbingas, išlaikymo vaikui neteikė, nes neturėjo pastovaus darbo. Gaunamos piniginės pajamos yra nepastovios, todėl nemokėjo alimentų savo vaiko išlaikymui. J. K. kreipėsi 2008 m., tikslios datos neprisimena, į Radviliškio rajono apylinkės teismą dėl alimentų priteisimo. Radviliškio rajono apylinkės teisme buvo priteisti alimentai D. G. išlaikymui, jis turėjo mokėti po 250 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 2006 m. lapkričio mėnesio iki šios dienos, t. y. 2014 m. birželio 19 d. Kai Radviliškio rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl alimentų priteisimo jis buvo gavęs teismo šaukimą atvykti į bylos nagrinėjimą, bet tuo metu dirbo miškuose, todėl šaukimą paėmė jo sugyventinė K. C.. Po dviejų dienų jam sugrįžus iš darbų miške, pamatė, kad civilinės bylos nagrinėjimas Radviliškio apylinkės teisme jau įvykęs, jis pavėlavo nuvykti į teismo posėdį. Paskambino į Radviliškio rajono apylinkės teismą ir informavo teismą, kad pavėlavo atvykti į civilinės bylos nagrinėjimą, buvo pasakyta, kad civilinė byla teisme išnagrinėta jam nedalyvaujant. Maždaug po savaitės laiko jis iš Radviliškio rajono apylinkės teismo gavo teismo įsakymą, apie tai, kad iš jo yra priteisti alimentai D. G. išlaikymui. Suprato, kad privalo mokėti alimentus D. G. išlaikymui. Po maždaug dviejų mėnesių paštu gavo pranešimą iš Radviliškio antstolių kontoros, apie tai, kad iš jo yra priteisti alimentai sūnaus išlaikymui, ir nurodyta sąskaita, į kurią privalo pervesti pinigus vaiko išlaikymui. Kadangi mažametis jo vaikas šį antstolių pranešimą sudraskė, jis nežinojo, į kokią sąskaitą siųsti pinigus D. G. išlaikymui. Atvykęs pas antstolę nebuvo, nes nežinojo, kokiu adresu reikia atvykti, nebeturėjo antstolės pranešimo. Kadangi nebuvo atvykęs į antstolių kontorą, tai nebuvo įspėtas dėl jam gręsiančios baudžiamosios atsakomybės dėl vengimo mokėti alimentus. Neatsimena, ar antstolės pranešime buvo parašyta, jeigu nemokės alimentų vaiko išlaikymui jam grės baudžiamoji atsakomybė. Kai buvo priteisti alimentai, po trijų mėnesių buvo išvykęs uždarbiauti į Daniją, kur dirbo apie 1,5 mėnesio. Vėliau sugrįžo į Lietuvą, dirbo atsitiktinius darbus, oficialiai niekur nedirbo. Su D. G. nebendravo, net nežino, kur jis gyvena. 2008 m. balandžio mėnesį jam su sugyventine K. C. gimė sūnus T. G., kurį taip pat turėjo išlaikyti. D. G. – biologinis jo vaikas. Žinojo, kad turi mokėti alimentus vaiko išlaikymui nuo alimentų priteisimo dienos, bet jų nemokėjo. Nuo alimentų priteisimo dienos darbo biržoje registruotas nebuvo. Suprato, kad būdamas sveikas ir darbingas turėjo mokėti alimentus sūnaus D. G. išlaikymui. Kadangi neturi pastovaus darbo, jo gaunamos piniginės pajamos nepastovios, todėl ir nemoka alimentų sūnaus išlaikymui. Dėl padaryto nusikaltimo, kad vengia išlaikyti savo vaiką, prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. G. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji J. K. parodė, kad ji su V. G. pradėjo kartu gyventi nuo 2005 m. sausio mėnesio, tačiau santuokos kartu neįregistravo. 2006 m. liepos 29 d. jiems gimė sūnus D. G.. V. G. – biologinis jos sūnaus D. G. tėvas, todėl gimimo liudijime yra įrašyta G. pavardė. Kartu pragyveno apie dvejus metus. Per laikotarpį, kol kartu gyveno ir kai gimė sūnus D. G., sugyventinis V. G. dirbdavo laikinus darbus. Kai gimė sūnus sugyventinis V. G. vaiko išlaikymo pašalpą buvo susitvarkęs savo vardu, todėl pinigus vaiko išlaikymui gaudavo jis ir už gaunamus pinigus nupirkdavo sauskelnių. Vėliau su sugyventiniu D. G. prasidėjo šeimyniniai nesutarimai, todėl nusprendė kartu nebegyventi. Apie metus laiko ji į teismą dėl išlaikymo vaikui nesikreipė ir sūnų išlaikė viena. Kadangi vėliau pasidarė sunkiau išlaikyti sūnų, todėl 2008 metais kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą dėl alimentų priteisimo iš V. G. sūnaus D. G. išlaikymui. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 19 d. sprendimu V. G. buvo priteista mokėti alimentus sūnaus D. G. išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Teismui priėmus sprendimą dėl vaiko išlaikymo, ji iš karto kreipėsi į R. A., D. P. antstolių kontorą. Tuo metu, kol alimentų išieškojimą vykdė antstolių kontora, į jos sąskaitą pinigų pervesta nebuvo. V. G. nuo alimentų priteisimo dienos nė karto nėra mokėjęs nei vienos įmokos vaiko išlaikymui. Po išsiskyrimo su V. G. žinojo, kad buvęs sugyventinis apie pusę metų dirbo Danijoje, o vėliau sugrįžęs į Lietuvą dirbo nelegaliai, uždarbiauja miške atlikdamas medienos ruošos darbus. Kadangi V. G. pinigų vaiko išlaikymui nemokėjo, ji dabar gerai neprisimena, bet galėjo būti 2009 m. spalio mėn. parašė prašymą į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją dėl išmokos vaiko D. G. išlaikymo ir nurodė sąskaitą, į kurią turi būti pervesti pinigai. Nuo 2009 m. gruodžio mėn. iš Garantinio ir Vaikų išlaikymo fondo gauna po 195 Lt vaikui išlaikyti, kol jam sueis pilnametystė. V. G. finansiškai savo vaiko neišlaiko, jam išlaikymo pinigais nemoka. Sūnus D. G. su tėvu V. G. nebendrauja, nes tėvas nepalaiko su vaiku jokių ryšių ir visiškai sūnumi nesirūpina, nesidomi. Neprieštarautų, kad V. G. bendrautų su savo vaiku. V. G. niekada nėra sūnaus pasveikinęs su gimtadieniu, jam padovanojęs ar nupirkęs rūbų, maisto produktų. V. G. visiškai nerūpi jo vaiko išlaikymas ir nė karto vaiko išlaikymui jis nėra mokėjęs priteistų alimentų. Vieną kartą sūnus bandė pats paskambinęs pasikalbėti su tėvu V. G., bet tėvas telefonu su vaiku kalbėtis nenorėjo. Vaiko išlaikyti jai niekada nepadėjo ir šiuo metu nepadeda V. G. artimieji, jie nė karto nėra dornėjęsi vaiko išlaikymu (14-16 b. l.)

Papildomai nukentėjusioji J. K. parodė, kad V. G. niekada jai nėra sakęs ar priekaištavęs, kad D. G. yra ne jo vaikas ir niekada neprašė pasidaryti DNR tyrimo tėvystei nustatyti. Jie su V. G. niekada nebuvo susituokę. 2008 metais ji kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą dėl alimentų priteisimo iš V. G. sūnaus D. G. išlaikymui, nes V. G. geranoriškai nesutiko išlaikyti sūnaus. Radviliškio rajono apylinkės teisme 2008 m. gegužės 19 d. buvo nagrinėjama civilinė byla dėl alimentų priteisimo jos sūnaus D. G. išlaikymui. Civilinė bylos nagrinėjimo metu V. G. teismo posėdyje nedalyvavo. Negali pasakyti, ar teismas V. G. buvo informavęs apie civilinės bylos nagrinėjimą. Ji asmeniškai G. apie civilinės bylos nagrinėjimą nebuvo informavusi. 2008 m. gegužės 19 d. teismo sprendimu V. G. buvo priteista mokėti alimentus sūnaus D. G. išlaikymui po 250 Lt kas mėnesi iki jo pilnametystės. Teismui priėmus sprendimą dėl vaiko išlaikymo, ji iš karto kreipėsi į R. A. ir D. P. antstolių kontorą. Tuo metu, kol alimentų išieškojimą vykdė antstolių kontora, į jos sąskaitą pinigų pervesta nebuvo. V. G. nuo alimentų priteisimo dienos nė karto nėra mokėjęs nei vienos įmokos nepilnamečio vaiko išlaikymui. Po išsiskyrimo su V. G. žinojo, kad buvęs sugyventinis apie pusę metų dirbo Danijoje, bet negali nurodyti tikslaus laikotarpio, nes neprisimena. Vėliau sugrįžęs į Lietuvą jis dirbo nelegaliai, uždarbiavo miške atlikdamas medienos ruošos darbus. Kadangi V. G. pinigų vaiko išlaikymui nemokėjo, dabar gerai neprisimena, bet galėjo būti 2009 m. spalio mėn. parašė prašymą į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją dėl išmokos vaikui D. G. išlaikymo ir nurodė sąskaitą, į kurią turi būti pervesti pinigai. Nuo 2009 m. gruodžio mėn. iš Garantinio ir Vaikų išlaikymo fondo gauna po 195 Lt vaikui išlaikyti, kol jam sueis pilnametystė. V. G. finansiškai vaiko neišlaiko, jam išlaikymo pinigais nemoka. Vieną kartą, t. y. 2012 m. rugpjūčio mėnesio viduryje, ji sužinojusi V. G. telefono numerį paskambino G. ir norėjo su juo pabendrauti, tačiau V. G. ją telefonu išplūdo necenzūriniais žodžiais, pasakė, kad ji pamirštų telefoną ir daugiau neskambintų. Vaiko išlaikyti jai niekada nepadėjo ir šiuo metu nepadeda V. G. artimieji, jie nė karto nėra domėjęsi vaiko išlaikymu. Civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo byloje nereiškia, nes vaiko išlaikymą gauna iš Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo (17-19 b. l.)

Liudytoja D. P. parodė, kad 2008 m. liepos 14 d. į antstolių kontorą kreipėsi išieškotoja J. K., kuri pateikė Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-05-19 teismo įsakymą. Teismo įsakyme nurodyta, kad nepilnamečio sūnaus D. G. išlaikymui priteista mokėti po 250 Lt kas mėnesi periodinėmis išmokomis nuo 2006 m. liepos 29 d. Gaunamos lėšas uzufrukto tvarka tvarko motina J. K.. Pagal vykdomojoje byloje turimus duomenis, V. G. 2008 m. liepos 14 d. buvo išsiųstas pranešimas apie tai, kad antstolių kontoroje yra užvesta vykdomoji byla, kad V. G. turi mokėti lėšas savo vaiko D. G. išlaikymui ir, kad V. G. apie išlaikymo bei vykdymo išlaidų sumokėjimą privalo nedelsiant pranešti antstoliui nurodytu adresu. Taip pat pranešime V. G. buvo įspėtas, kad už vengimą pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui gali grėsti baudžiamoji atsakomybė. Pranešimas V. G. buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini). V. G. į antstolių kontorą atvykti kviestas nebuvo, nes pagal darbo pobūdį tai nėra privaloma kviesti skolininką į antstolių kontorą ir pravesti su juo pokalbį, todėl ji V. G. dėl vengimo išlaikyti vaiką dėl jam gręsiančios baudžiamosios atsakomybės neįspėjo, tik išsiųstame pranešime nurodė apie gręsiančią atsakomybę dėl vengimo išlaikyti vaiką. Įspėjimo dėl baudžiamosios atsakomybės už vengimą mokėti išlaikymą D. G. nebuvo pateikusi dar ir todėl, kad tokių procesinių dokumentų vykdymo procese nenumato Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas. 2014 m. birželio 1 d. išlaikymo skola J. K. naudai – 27718,19 Lt (57-58 b. l.).

Nukentėjusioji J. K. 2014 m. gegužės 7 d. pareiškimu ir 2014 m. gegužės 14 d. pareiškimu-protokolu (9, 11 b. l.) kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK Radviliškio PK nurodydama, kad V. G. neteikia 2008-05-19 teismo sprendimu sūnui D. G. priteisto materialinio išlaikymo po 250 Lt kas mėnesį, t. y. vengia pareigos pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo įsakymą išlaikyti savo sūnų D. G., tuo jai padaryta turtinė žala. Alimentų įsiskolinimas yra 23250 Lt.

2014 m. gegužės 14 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole (21-23 b. l.) užfiksuota, kad nukentėjusioji J. K. savo iniciatyva pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 19 d. teismo įsakymą Nr. 2-1617-49-08 ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartį Nr. 2-1617-49-08.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 19 d. teismo įsakymu Nr. 2-1617-49-08 ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartimi Nr. 2-1617-49-08 (37, 42 b. l.) nutarta išieškoti iš skolininko V. G. kreditorei J. K. lėšas vaikui – sūnui D. G., gimusiam 2006 m. liepos 29 d., išlaikyti nuo 2006 m. liepos 29 d. iki vaiko pilnametystės po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Iš antstolių R. A. ir D. P. kontoros pažymos (49 b. l.) matyti, kad šioje kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0066/08/0915 dėl išlaikymo išieškojimo iš V. G. išieškotojos J. K. naudai. Pagal vykdomojoje byloje esančius duomenis, V. G. išlaikymo skola J. K. naudai 2014 m. birželio 1 d. yra 27718,19 Lt. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkas V. G. būtų mokėjęs išlaikymą J. K..

Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažyma (51-52 b. l.) patvirtina, kad D. G. iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtos nuo 2008 m. gruodžio 24 d. ir iki šiol mokamos išmokos po 195 Lt kas mėnesį. Skolininko V. G. įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui sudaro D. G. išmokėtos išmokos, viso 2014 m. gegužės 22 d. yra 13123,50 Lt.

Šiaulių teritorinės darbo biržos Kelmės skyriaus pažymoje (54 b. l.) nurodoma, kad V. G. nebuvo ir nėra registruotas Šiaulių teritorinės darbo biržos Kelmės skyriuje.

VšĮ Kelmės ligoninė išduotoje pažymoje (56 b. l.) nurodyta, kad V. G. laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 14 d. iki 2009 m. liepos 15 d. ir laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 15 d. iki 2011 m. gegužės 19 d. gydėsi VšĮ Kelmės ligoninėje.

Aptartais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. G., žinodamas apie pareigą pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 19 d. teismo įsakymą mokėti lėšas – nepilnamečio sūnaus D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, visiškai nemokėjo lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui, kaltinime nurodytais laikotarpiais (nuo 2006-07-29 iki 2009-07-14, nuo 2009-07-15 iki 2011-05-15, nuo 2011-05-19 iki 2014-06-01) darbo neieškojo, todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnio dispoziciją.

Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančia atsakomybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. G. padarė nesunkų nusikaltimą, kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (143 b. l.). Prokurorė siūlo skirti kaltinamajam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant V. G. neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje ir 61 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad V. G. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nebuvimą jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad yra teistas, teistumas išnykęs (78-82 b. l.), baustas administracine tvarka (126-127 b. l.), niekur nedirba (135 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija – Kelmės rajono savivaldybės administracijos Tytuvėnų seniūnija (132 b. l.) nusiskundimų dėl V. G. elgesio iš miesto gyventojų nėra gavusi, prokurorės siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Kaltinamajam yra skirtina prokurorės siūloma 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Kadangi V. G. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos BK 46 straipsniu, 54 straipsnis, 64¹ straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (76-77 b. l.) – kaltinamajam paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje numatytą nusikaltimą ir nuteisti viešųjų darbų bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti V. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.