Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-01-05 · Administracinė byla Nr. I-3033-643/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-01-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-11-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-05
Bylos Nr.
I-3033-643/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00709-2014-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
V. Č.
Atsakovas
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos
Administracinė byla Nr. I-6144-643/2014Proceso Nr. 3-61-3-00709-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 19, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjui V. Č. ir atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovui T. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Č. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 1–4) prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovė arba VTEK) 2013-12-30 sprendimą Nr. KS-126 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas nurodo, kad VTEK ginčijamu Sprendimu nusprendė, kad jis, dalyvaudamas svarstant ir priimant sprendimą, susijusį su asociacijos, kurioje ėjo viceprezidento pareigas, veikla, nesilaikė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos vengti interesų konflikto ir pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Be to, tuo pačiu Sprendimu nuspręsta, kad V. Č., nepatikslinęs privačių interesų deklaracijos duomenų apie narystę ir einamas pareigas Lietuvos sunkiosios atletikos federacijoje, pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas VTEK Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Pareiškėjo teigimu, jokio interesų konflikto, kaip nurodo atsakovė savo priimtame Sprendime, nebuvo. Paaiškino, kad svarstant ir priimant sprendimą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje jis Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos (toliau – ir Federacija arba LSAF) viceprezidento pareigų nėjo. Nurodo, kad 2013-05-30 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje 16 darbotvarkės klausimu „Sporto šakų, finansuojamų Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinėse sporto įstaigose sąrašo tvirtinimas“ buvo balsuojama 16.43 val. Tą pačią dieną vyko ir LSAF ataskaitinė rinkiminė konferencija (iš byloje esančio LSAF ataskaitinės rinkiminės konferencijos protokolo (b. l. 23–24) matyti, kad pareiškėjo skunde nurodyta data „2013-12-30“ laikytina rašymo apsirikimo klaida), kurios pradžia 16.00 val., o posėdžio pabaiga 17.30 val. Federacijos prezidiumo rinkimų klausimas darbotvarkėje buvo paskutinis ir dėl to buvo balsuojama jau po 17.00 val. Todėl balsavimo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu, pareiškėjo teigimu, jis dar nebuvo išrinktas LSAF viceprezidentu. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad jo, kaip LSAF viceprezidento pareigos buvo pasibaigusios 2013-04-20. Privatus interesas turi būti aiškus ir tiesioginis. Įstatymas negali būti aiškinamas plečiamai, nes jo vykdymas taptų neįmanomas. Pareiškėjo teigimu, jam balsuojant Klaipėdos miesto taryboje ir tuo metu nebūnant LSAF viceprezidentu, privataus intereso jis neturėjo, todėl negalėjo būti ir jokio interesų konflikto.

Pareiškėjas nurodo ir tai, kad VTEK ginčijamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, t.y. atsakovės 2013-12-30 Sprendimo rezoliucinė dalis skiriasi nuo motyvuojamosios dalies. Paaiškina, kad Sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, jog jis ėjo Federacijos viceprezidento pareigas, kuomet dalyvavo svarstant ir priimant sprendimą, susijusį su asociacijos finansavimu, o motyvuojamoje dalyje nurodoma, jog: „buvęs Federacijos viceprezidentas ir prezidiumo narys, spręsdamas su asociacija susijusius klausimus negalėjo išlikti objektyvus ir šališkas“. Pareiškėjo teigimu, toks teisės aktas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad ginčijamo Sprendimo rezoliucinėje dalyje VTEK nurodė netinkamą teisės normą, t. y. atsakovė nusprendė, jog pareiškėjas nesilaikė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos vengti intereso konflikto, tačiau, pareiškėjo teigimu, Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato pareigą asmenims deklaruoti privačius interesus ir nenustato pareigos vengti intereso konflikto.

Pareiškėjas skunde pažymėjo, jog šiuo atveju yra reikšmingas tinkamas intereso įvertinimas t.y. ar atliekama veikla buvo reikšminga, kad būtų pagrindas pripažinti interesų konfliktą. Paaiškina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2011-04-28 sprendimu nustatė jo, kaip mero pavaduotojo, vieną iš veiklos sričių – kūno kultūros ir sporto plėtojimas. Klaipėdos miesto savivaldybės meras 2012-06-14 potvarkiu Nr. M-22 sudarė darbo grupę sistemos pertvarkymo metmenims parengti ir pareiškėją paskyrė grupės vadovu. Jis, vykdydamas savo pareigas, tapo vienu iš autorių, paruošusių sporto sistemos Klaipėdoje reformos metmenis. Tačiau nedalyvavo procedūrose, kuomet buvo atrenkamos sporto šakos, nes tai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kompetencija. Pareiškėjo teigimu, jis rengė ir buvo atsakingas tik už sporto reformą, bet ne už atskirų sporto šakų finansavimą. Paaiškino ir tai, kad 2013-05-30 jis, dalyvaudamas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje, kartą pasisakė svarstomu klausimu, paaiškindamas tarybos nariams valstybės sporto strategiją ir savivaldybės uždavinius sprendžiant vaikų sveikatingumo ir masiškumo klausimus, tačiau neagitavo už jokią konkrečią sporto šaką, nesiūlė nieko išbraukti ar papildyti. Atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos miesto tarybai balsuoti buvo pateiktas 13 sporto šakų sąrašas, buvo balsuojama ne už atskiras sporto šakas, o už visą sporto šakų sąrašą. Todėl jo veikla dėl konkretaus sąrašo patvirtinimo nebuvo reikšminga, kad būtų pagrindas pripažinti interesų konfliktą.

Pareiškėjas, atsikirsdamas į VTEK sprendime nurodytus argumentus, jog jis, nepatikslinęs privačių interesų deklaracijos duomenų apie narystę ir einamas pareigas LSAF, pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodo, kad jis nėra ir nebuvo Federacijos nariu, nes juo gali būti tik klubai, o ne fiziniai asmenys. Atsakovė interesų konfliktą pripažino tik jam svarstant ir priimant sprendimą t.y. už jo dalyvavimą ir balsavimą 2013-05-30 Klaipėdos miesto tarybos posėdyje, tačiau, pareiškėjo teigimu, jis tuo metu objektyviai negalėjo būti patikslinęs privačių interesų deklaraciją. Pareiškėjas pažymi, kad jis, iki 2013-04-20 būdamas LSAF viceprezidentu, neprivalėjo pildyti interesų deklaracijos, nes nepriiminėjo jokių sprendimų dėl konkrečių sporto šakų, be to, ir negalėjo numatyti, kad kils interesų konfliktas.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepime (b. l. 35–37) į skundą nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o ginčijamą Sprendimą palikti galioti nepakeistą. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad jis, balsuodamas Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje tuo metu nebuvo Federacijos viceprezidentu, privataus intereso neturėjo, todėl negalėjo būti ir jokio intereso konflikto. Atsakovės nuomone, tokie pareiškėjo argumentai yra subjektyvūs ir atmestini. Komisija nustatė, kad pareiškėjas nuo 2012-04-20 iki 2013-04-20 ir nuo 2013-05-30 iki dabar eina LSAF viceprezidento pareigas. Nors pareiškėjas, priimdamas su LSAF veikla susijusį sprendimą savivaldybės taryboje, formaliai nėjo pareigų LSAF, tačiau santykiai su asociacija nebuvo galutinai nutrūkę, nes pasibaigus vienerių metų viceprezidento kadencijai buvo tęsiama jo skyrimo į tas pačias pareigas procedūra. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog ginčijamo Sprendimo priėmimo metu (2013-05-30) pareiškėjas buvo vienas iš pretendentų eiti LSAF viceprezidento pareigas ir žinojo apie tą pačią dieną vyksiančius LSAF prezidiumo rinkimus, todėl neabejotinai turėjo asmeninį suinteresuotumą LSAF palankiu savivaldybės tarybos sprendimu. Asociacija siekia plėtoti ir populiarinti sunkiosios atletikos sportą Lietuvoje, veikia kaip Lietuvos sunkiosios atletikos sportą atstovaujanti institucija. Todėl, atsakovės nuomone, akivaizdu, kad buvęs LSAF prezidiumo narys ir kandidatas i LSAF viceprezidentus, spręsdamas su asociacija susijusius klausimus savivaldybės taryboje, negalėjo išlikti objektyvus ir nešališkas. Neįvykdęs Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos pareigos nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo tarnybines pareigas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad net nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, pareiškėjas pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Atsakovė nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentais, kad jis nerengė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo dėl sporto šakų finansavimo, balsavo ne už atskiras sporto šakas, o už visą sporto šakų sąrašą, todėl jo veikla dėl konkretaus sąrašo tvirtinimo nebuvo reikšminga, kad būtų pagrindas pripažinti interesų konfliktą. VTEK pažymėjo, jog pareiškėjas dalyvavo 2013-07-09 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje, pasisakė dėl sporto šakų, finansuojamų savivaldybės, sąrašo tvirtinimo ir kvietė balsuoti už projektą, į kurį įtraukta ir sunkioji atletika. Tokie pareiškėjo veiksmai neatitinka Įstatyme įtvirtintų objektyvaus ir nešališko elgesio reikalavimų. Pareiškėjo argumentai, kad jis nerengė sprendimo, yra neaktualūs. Šiuo atveju svarbus šališkas pareiškėjo dalyvavimas priimant savivaldybės tarybos sprendimą.

Atsakovė kritiškai vertina ir pareiškėjo skundo argumentus, kad jis laikotarpiu nuo 2013-04-20 iki 2013-05-30 jokių pareigų LSAF nėjo, todėl privačių interesų deklaracijos pildyti neprivalėjo. Atsakovės nuomone tokie pareiškėjo argumentai vertintini kaip pasirinkta gynybinė taktika ir yra atmestini. VTEK nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-04-20 iki 2013-04-20 ėjo LSAF viceprezidento pareigas ir kaip valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo (savivaldybės mero pavaduotojas) per 30 dienų nuo išrinkimo į LSAF viceprezidento pareigas dienos privalėjo jas deklaruoti privačių interesų deklaracijoje. Nedeklaruodamas užimamų vadovaujančių pareigų asociacijoje pareiškėjas pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nedeklaravęs turimų privačių interesų, pareiškėjas nesilaikė ir pareigos nusišalinti nuo su jais susijusių sprendimų priėmimo savivaldybės taryboje.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu VTEK atstovas su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

2011-04-28 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-124 (b.l. 10) nustatytos Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojo V. Č. veiklos sritys, tarp kurių ir kūno kultūros ir sporto plėtojimas.

2012-06-14 Klaipėdos miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-22 (b.l. 11) buvo sudaryta darbo grupė sporto sistemos pertvarkos metmenims parengti, o grupės vadovu paskirtas Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojas V. Č..

2012-09-28 VTEK pateikta V. Č. privačių interesų deklaracija (b.l. 58-59), kurioje V. Č. pareigos (viceprezidento) LSAF nenurodytos.

2013-05-30 vykusio Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu šešioliktu klausimu svarstytas sporto šakų, finansuojamų Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinės sporto įstaigose, sąrašo tvirtinimas (b.l. 12-14). V. Č. balsavo už sąrašo patvirtinimą (b.l. 16).

2013-05-30 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-129 (b.l. 15) patvirtintas sporto šakų, finansuojamų Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinėse sporto įstaigose, sąrašas.

2013-05-30 Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos ataskaitinė rinkiminės konferencijos metu (b.l. 23, 24) išrinktas LSAF prezidiumas. V. Č. patvirtintas viceprezidentu.

2013-09-16 VTEK gautas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario A. B. kreipimasis dėl galimo Klaipėdos miesto mero pavaduotojo V. Č. viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimo.

2013-11-29 LSAF pažyma patvirtina, kad 2012-04-20 neeilinės rinkiminės konferencijos metu V. Č. buvo išrinktas Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos viceprezidentu vienerių metų laikotarpiui. Jo kadencija baigėsi 2013-04-20. Nuo 2013-04-20 iki 2013-05-30 V. Č. jokių pareigų LSAF neužėmė.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2013-12-30 sprendimu Nr. KS-126 (b.l. 5-7) nusprendė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojas V. Č., dalyvaudamas svarstant ir priimant sprendimą, susijusį su asociacijos, kurioje ėjo viceprezidento pareigas, veikla, nesilaikė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos vengti interesų konflikto ir pažeidė 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, o nepatikslinęs privačių interesų deklaracijos duomenimis apie narystę ir einamas pareigas Lietuvos sunkiosios atletikos federacijoje, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Ginčas byloje kilęs dėl VTEK 2013-12-30 sprendimo Nr. KS-126 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar sprendimai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimo

Ginčijamu Sprendimu buvo pripažinta, kad pareiškėjas, dalyvaudamas svarstant ir priimant sprendimą, susijusį su asociacijos, kurioje ėjo viceprezidento pareigas, veikla, nesilaikė Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012-06-27 iki 2014-05-14) 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos vengti interesų konflikto ir pažeidė 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenys, pretenduojantys dirbti ir dirbantys valstybinėje tarnyboje, taip pat kiti asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, privalo deklaruoti privačius interesus. Sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad būdamas Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotoju ir dalyvaudamas svarstant ir priimant sprendimą, susijusį su asociacijos, kurioje ėjo viceprezidento pareigas, veikla, jis negalėjo pažeisti Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų, kadangi šiose nuostatose nėra įtvirtintos pareigos vengti interesų konflikto. Kaip jau minėta, šia įstatymine nuostata yra įtvirtinta pareiga deklaruoti privačius interesus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamo Sprendimo motyvuojamoje dalyje situacija, kai pareiškėjas dalyvavo rengiant, svarstant ir priimant sprendimą dėl LSAF buvo įvertinta, kaip Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimas. Įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio asmenų, pretenduojančių dirbti, dirbančių ir dirbusių valstybinėje tarnyboje, prievoles, 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, o 2 punkte įtvirtinta pareiga teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

Be to, ginčijamu Sprendimu konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė ir Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose įtvirtintas draudimas asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, bei pareiga prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą asmenį ir asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje.

Byloje neginčijamai nustatyta faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas V. Č., būdamas Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotoju, nuo 2012-04-20 iki 2013-04-20 ėjo ir nuo 2013-05-30 d. iki šiol eina LSAF viceprezidento pareigas (b.l. 25, 26, 27).

Pareiškėjas, nesutikdamas su VTEK išvada, jog jis pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nurodo, jog jis 2013-05-30 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje svarstant klausimą dėl sporto šakų, finansuojamų Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinėse sporto įstaigose, sąrašo patvirtinimo nebuvo LSAF viceprezidentu. Pareiškėjas pažymėjo, kad Klaipėdos miesto taryboje balsuojant, tačiau tuo metu nesant LSAF viceprezidentu, privataus intereso neturėjo, todėl negalėjo būti ir jokio interesų konflikto.

Vertinant šį pareiškėjo argumentą, pažymėtina, kad Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas dalyvauti ne tik svarstant ar priimant sprendimus, tačiau ir juos rengiant. Analogiška pareiga, t.y. pareiga informuoti vadovą apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje, prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą yra įtvirtinta ir to paties Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta ir tai, kad 2011-04-28 sprendimu Nr. T2-124 (b.l. 10) Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pavedė Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojui V. Č., be kitų, kuruoti ir kūno kultūros ir sporto plėtojimo sritį. Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2012-06-14 potvarkiu Nr. M-22 (b.l. 11) buvo sudaryta darbo grupė sporto sistemos pertvarkos metmenims parengti, o jos vadovu paskirtas Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojas V. Č.. Iš Klaipėdos miesto sporto sistemos reformos veiksmų plano (b.l. 42) matyti, kad būtent ši darbo grupė, vadovaujama V. Č., buvo ir Sporto šakų biudžetinėse sporto įstaigose sąrašo sudarytoja. Atkreiptinas dėmesys, kad minėta darbo grupė buvo sudaryta 2012-06-14, pagal veiksmų planą sąrašas turėjo būti sudarytas iki 2013-03-15. Iš aiškinamojo rašto (b.l. 17-22) akivaizdu, kad Sporto šakų, finansuojamų Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinėse sporto įstaigose sąrašas buvo parengtas 2013-04-10. Taigi per visą sprendimo rengimo procedūrą (nuo 2012-06-14 iki 2013-04-10) V. Č. be pareigų Klaipėdos miesto savivaldybėje ėjo ir LSAF viceprezidento pareigas. Pareiškėjas, būdamas darbo grupės vadovu, neabejotinai dalyvavo rengiant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje 2013-05-30 svarstytą sprendimą.

Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje privatūs interesai apibrėžiami, kaip asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, einančio pareigas valstybinėje tarnyboje asmens pareigos asociacijoje suvokiama kaip privataus intereso buvimas (LVAT 2012-01-16 nutartis Nr. A556-30/2012). Tokią išvadą patvirtina ir Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pareiga deklaruoti pareigas asociacijose. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad interesų konfliktas, tai situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.

Atsižvelgiant į Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos įstatų 78 punktą, darytina išvada, kad valstybės ir savivaldybių tikslinės lėšos yra vienas iš LSAF pajamų šaltinių. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į įstatų 57 bei 61 punktus, kuriuose nustatyta, kad LSAF viceprezidentas pavaduoja LSAF prezidentą jam nesant. O viena iš LSAF prezidento kompetencijos sričių yra asociacijos atstovavimas valstybinėse institucijose ir kitose organizacijose.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas V. Č., eidamas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos mero pavaduotojo pareigas ir tuo pačiu metu būdamas LSAF viceprezidentu (nuo 2012-04-20 iki 2013-04-20) vadovavo darbo grupei, t.y. dalyvavo rengiant sprendimą dėl sporto šakų, finansuojamų Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinėse sporto įstaigose, sąrašo patvirtinimo, apie tai neinformavo tiesioginio savo vadovo ir nenusišalino, bei vėliau (2013-05-30) dalyvavo sprendimo svarstymo ir priėmimo procedūroje tuo pačiu metu pretenduodamas būti perrinktas į LSAF viceprezidento pareigas, bei aktualus teisinis reglamentavimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. Č. pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies pažeidimo

Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pareiga deklaracijoje nurodyti narystę ir pareigas įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose, išskyrus narystę politinėse partijose ar organizacijose. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys apie deklaruojančio asmens ir jo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio privačius interesus pasikeitė, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo dienos.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (b.l. 58-59) nustatyta, kad V. Č., 2012-09-28 pildydamas privačių interesų deklaraciją, nenurodė einantis ir asociacijos (LSAF) viceprezidento pareigas ir tai neabejotinai leidžia konstatuoti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, VTEK teikdamas paaiškinimą (b.l. 8-9) šį pažeidimą iš esmės pripažino. Nurodė, kad pildydamas dokumentus užmiršo padaryti įrašą apie LSAF viceprezidento pareigas. Ši klaida nebuvo ištaisyta, t.y. deklaracijos duomenys nebuvo patikslinti ir papildyti, kaip tai nustatyta Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje.

Pareiškėjo argumentas, kad jis iki 2013-04-20 būdamas LSAF viceprezidentu neprivalėjo pildyti interesų deklaracijos, nes nepriminėjo jokių sprendimų dėl konkrečių sporto šakų, vertintinas kritiškai, kadangi Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra įtvirtinta deklaruojančio asmens besąlyginė pareiga deklaruoti pareigas asociacijose.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis teismo sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2, 3, 6, 7, 11, 22 ir 23 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad VTEK, vykdydama Įstatymo vykdymo kontrolės institucijos pareigas, turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą pripažinti, kad V. Č. pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 7 straipsnio 1 dalies bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintų skundžiamo akto panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

pareiškėjo V. Č. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasMargarita Stambrauskaitė Halina Zaikauskaitė