Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

vertejai Jekaterinai Chochlanovai,

teismo medicinos specialistui Dmitrij Fomin,

Vaiko teisiu apsaugos skyriaus atstovei Elvyrai Adamovic,

teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje F. K., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šalcininku r., lenkas, LR pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, našlys, gyv. (duomenys neskelbtini), Šalcininku r., neteistas, kaltinamas pagal LR BK Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d., 129 str. 2 d. 3 p.,

Teismas, išnagrinejes byla

Žemesnės instancijos teismas

F. K. 2009 m. rugpjucio men., ikiteisminio tyrimo metu, dienos metu, tiksliai nenustatytu laiku, neteisetai ateme savo žmonai T. K. laisve, prievarta uždarydamas ja sodybos, esancios Šalcininku r., (duomenys neskelbtini), ukiniame pastate, jame pririšdamas T. K. už kojos grandine prie medines atramos, užrakindamas ukinio pastato duris pakabinama spyna, taip neteisetai atimdamas T. K. laisve laike prieš jos valia, ir tik po pusvalandžio atvykus giminaitei C. K. ja išlaisvino.

Be to, F. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis tycia nužude savo šeimos nari - žmona T. K., o butent: 2009 m. spalio men., laikotarpiu nuo 25 d. iki 29 d. 06.00 val., savo namuose, esanciuose Šalcininku r., (duomenys neskelbtini), budamas apsvaiges nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo žmona T. K. metu, sudave pastarajai rankomis ir kojomis ne mažiau 16 kartu i ivairias kuno vietas, padarydamas šiai poodines kraujosruvas pilve abipus, kraujosruvas pilvo minkštuose audiniuose abipus, kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose didžiosios ir mažosios taukiniu prisitvirtinimo vietose, poodines kraujosruvas kairiame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame sedmenyje, abiejose šlaunyse, dešineje blauzdoje, kaireje blauzdoje, kraujosruvas minkštuose audiniuose dešineje momenineje srityje, nugaros kaireje, abiejose šlaunyse, abiejose blauzdose, kraujosruva viršutines lupos gleivineje, blužnies dvimomentini plyšima, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu, del ko T. K. mire, ir taip nužude savo šeimos nari.

Apklaustas teismo posedžio metu kaltinamasis F. K. kaltu del laisves atemimo savo žmonai ir jos nužudymo neprisipažino. Jis parode, kad laisves žmonai neatiminejo ir jos nenužude. Su ja gyveno gerai, nesibare, nesipyko. Taciau žmona apie pusantru metu vede palaida gyvenimo buda, turejo meiluži J. K., gyvenanti tame paciame kaime, dirbanti malune. Žmona buvo J. K. pagalbininke malune. Sutuoktine dažnai nenakvodavo namuose. 2009-10-27 jis visa diena dirbo miške ir sugrižes i namus žmonos nerado, ji atejo tik paryciais. 2009-10-28 ryte žmona išejo pas J. K. i maluna. Kiek veliau jam paskambino žmona ir pakviete ateiti i maluna išgerti degtines. Nuejus i maluna jis su žmona ir J. K. du 0,5 l talpos butelius degtines. Pykciu ar konfliktu nebuvo. Apie pietus jis su savo žmona Teresa nuejo i namus, o J. K. liko malune. Namuose miegojo. Apie 21.00 val. prabudes pastebejo, kad nera žmonos, pagalvojo, jog pastaroji nuejo pas kaimyne. Vel užmigo. Prabudes apie 00.00 val. pamate, kad žmonos vis nera. Namuose buvo vienas. Apie 03.00 val. nakties išgirdo garsa atvažiuojancio automobilio, kuris sustojo prie ju gyvenamojo namo. Girdejo, kad kažkas atidare ir uždare automobilio dureles. Po to i namus iejo žmona Teresa. Automobilis apsisuko ir nuvažiavo. Jis atsigule i lova. Pasiteiravus, kur žmona buvo, pastaroji atsake, kur norejo ten ir buvo. Ji buvo girta, net nenusirengdama atsigule i lova šalia jo. Sake, kad artimiausiu laiku išsiskirs su juo, paliks ji ir sunu vienus. Po to jis užmigo. Prabudo kai žmona papraše atnešti vandens. Gal penkis kartus kelesi paduoti jai vandeni. Žmona keistai kvepavo. Ryta, apie 06.00 val. žmona Teresa noredama eiti i tualeta nugriuvo nuo lovos. Atsikeles ijunge šviesa ir pamate, kad T. K. veido oda gelsva, ji net savarankiškai nesugebejo atsikelti nuo grindu. Teresa pradejo nusirengineti, jis suprato, kad su ja kažkas negerai, todel nubego pas žmonos pussesere C. K., ir papraše, jog pastaroji iškviestu greitaja medicinos pagalba. Sugrižes i namus, kiek veliau žmona mire. Žmonos jis nemuše, nors ju santykiai buvo itempti, buvo susitaikes su žmonos gyvenimo budu. Itaria, kad žmona galejo sumušti J. K.. Pripažista, kad 2009-10-26 ryte tarp jo ir žmonos T. K. kilusio konflikto metu jis sudave jai delnu per veida. Apie pietus žmona norejo nueiti pas J. K. i maluna. Jis neleido, sakydamas, kad niekur neis. Užrakines savo gyvenamojo namo duris nuejo pas kaimyna Zinevic. Po poros valandu sugrižes namo žmonos nerado, nes ji išejo iš namu pro langa. Niekada nebuvo pririšes savo žmonos T. K. ant grandines ir nelaike jos ukiniame pastate užrakintos.

Parodymu patikrinimo vietoje metu itariamasis F. K. patvirtino savo duotus parodymus. (1 t., b.l. 27-31)

N. O. K. parode, kad jis yra kaltinamojo ir mirusiosios sunus, jo tevai sugyveno gerai, dabar gyvena pas teta. 2009 m. spalio 26 grižus tevu nebuvo namuose ir jis išejo pas drauga Zenevic. Ryte tevas miegojo, ka dare motina neatsimena. 27 d. mama praše pinigu ruošesi važiuoti i Šalcininkus. Su K. tevai visada gerdavo. Mama jam padedavo malune, kokie ju tarpusavio santykiai nežino. Niekada nemate, kad tevas prieš mama vartotu smurta. Kai tevai gerdavo, nenorejo buti namuose, todel 28 d. išvažiavo i Šalcininkus. Grižo vidurnakti. 29 d. nakti išgirdo kaip atvažiavo automobilis, grižo mama. Ryte pažadino teta, pasake, kad mamai bloga, kol atsikele ji mire. Tevas nieko nesake, jam buvo stresas ir nesidomejo. Mama laidojo jis su teta ir dede. Dar tiksliau prisimena, kad 2009-10-26 i namus sugrižes apie 20.00 val. pastebejo, kad gyvenamojo namo verandoje išdaužtas langas. Tevas F. K. buvo girtas, o motinos namuose iš viso nebuvo. Nuejo miegoti ir atsikeles 2009-10-27 ryte pamate, kad motina jau namuose. Nesiteiravo del išdaužto lango. Namuose jokiu barniu nebuvo. Po to motina papraše paskolinti pinigu, kaip suprato, ruošesi važiuoti i Šalcininkus. Netrukus prie gyvenamojo namo privažiavo J. K. automobilis „Audi-80“ ir motina išvažiavo. Tevas ta diena irgi buvo kažkur išejes. Ta diena apie 11.00 val. atvažiavo policijos igaliotinis. Teiravosi, ar yra tevai namuose, nes norejo su jais pabendrauti del 2009-10-26 iškvietimo. Igaliotinis papraše perduoti tevams, kad jie dviese ketvirtadieni butu namuose. Apie vidurdieni nuejo pas savo drauga, i namus sugrižo apie 16.00 val. Tuo metu namuose buvo tevas. Pasake jam, kad buvo atvykes igaliotinis, taciau tevas nieko neatsake, buvo girtas. Nuejo pas teta C. K. ir buvo pas ja iki 22.00 val. Sugrižes rado mieganti teva, o motinos namuose nebuvo. Negirdejo, kelinta valanda sugrižo motina. 2009-10-28 ryte atsikeles užejo i tevu miegamaji, jie miegojo. Nuejo pas teta C. K.. Apie vidurdieni sugrižo i namus. Namuose tevu nebuvo. Vakara praleido su draugais. Kelinta valanda sugrižo i namus, nežino, bet tevas jau miegojo, todel ir nežinojo, kad jis yra namuose. Nakties metu girdejo, kad kažkas atejo i namus, suprato, kad tai motina. Taip pat girdejo nuvažiuojancio automobilio garsa. Ryte ji pažadinusi teta C. K. pasake, kad motinai bloga. Kol atsikele, apsirenge ir nuejo i tevu miegamaji, tai motina jau buvo mirusi. Tevu santykiai buvo itempti, taciau jo akivaizdoje tevas niekada nemuše motinos. Dažniausiai kildavo tik žodiniai konfliktai del to, kad jo motina palaike artimus santykius su J. K.. Motina dažnai nenakvodavo namuose, itaria, kad nakties metu ji budavo pas J. K., kuris prieš menesi palaidojo savo žmona ir nuo to laiko ji i namus sugriždavo tik paryciais.

Liudytojas J. K. parode, kad Teresa ir F. K. pažista labai seniai, nes gyvena kaimynysteje. Apie 4-5 metus su jais bendravo artimiau, daug yra jiems padejes. Su abiejais sutardavo gerai, jokiu konfliktu ir barniu tarp ju nebudavo. Kokie buvo ju santykiai šeimoje, nežino, jo akivaizdoje jie niekada nesibare ir nesimuše. 2009-10-28 apie 08.30 val. T. K. atejo i jo maluna dirbti. Kiek veliau atejo ir Feliksas. Apie 13.00 val. pabaige darbus pardejo išgerineti, išgertuviu metu išgere 2 butelius 0,5 l talpos degtines. Apie 14-15 val. Teresa ir Feliksas išejo i namus. Teresos ir Felikso ta vakara daugiau nemate. Kita diena, apie 08.00 val. jam paskambino M. B. ir pasake, kad mire T. K.. T. K. niekada pas ji nenakvodavo, jokiu intymiu santykiu tarp ju nebuvo. Gal prieš menesi po akimi pas T. K. mate melyne, iš kur ta melyne, neklause, mano, kad jai galejo suduoti jos vyras. Jis asmeniškai jokio smurto niekada prieš T. K. nevartojo. 2009-10-29 nakties metu, tikslaus laiko neatsimena, jam i mobiliojo ryšio telefono numeri 862912478 skambino T. K.. Pokalbio metu T. K. praše atvežti alkoholiniu gerimu, bet jis atsisake. Be to J. K. paaiškino, jog duodamas pirminius parodymus jis bijojo prisipažinti, kad su T. K. palaike artimus santykius. 2009-10-26 ryte are F. K. lauka prie ju namu. Baiges darba nuejo pas F. K i namus, nes T. K. paruoše pietus ir jie trise gere degtine. Papietaves, nuvažiavo arti savo lauka. 2009-10-26 daugiau T. K. nemate, galimai ji skambino jam ir tikriausiai praše atvežti dar degtines. 2009-10-27 buvo sutares su M. B., kad važiuos i Šalcininkus. Paskambinusiai T. K. pokalbio metu pasake, kad važiuos i Šalcininkus. Ši papraše paimti ja kartu. Greiciausiai užvažiavo pas T. K. i namus, o po to nuvažiavo pas M. B. ir visi trise nuvažiavo i Šalcininkus. T. K. blogai atrode, jos rubai buvo nešvarus, pati be nuotaikos, liudna. Pasiteiravus, kodel liudna, atsake, kad, vakar, 2009-10-26, ja labai sumuše vyras F. K., kviete policija, taciau niekas neatvyko. T. K. pasakojo su ašarom akyse, pokalbi girdejo M. B.. T. K. nesake, kiek vyras F. K. jai sudave smugiu, tik minejo, kad stipriai sumuše. Atvyke i Šalcininkus, kiekvienas nuejo tvarkyti savo reikalu. Grižusi prie automobilio T. K. minejo, kad buvo nuejusi i policija, kur jai paaiškino, jog pas juos atvyks igaliotinis aiškintis del iškvietimo. Sugrižus daugiau T. K. nemate. Kitos dienos ryte jam i mobiliojo ryšio telefona skambino T. K., taciau pokalbio esmes neatsimena. Ta diena dirbo malune. I maluna buvo atvykusi Regina, T. K. drauge. Netrukus i maluna jos atejo abi ir T. K. papraše ja nuvežti iki (duomenys neskelbtini) kaime esancios parduotuves isigyti alkoholiniu gerimu. Tuo metu dirbo, todel dave automobilio raktelius ir T. K. nuvažiavo pati. Grižo nupirkusi 3 butelius degtines ir 3 butelius vyno bei užkandos. Malune esanciame vagonelyje T. K., Regina kartu su F. K. išgerinejo, o jis dirbo. Regina išvažiavo i namus. Po to i maluna atejo M. B., atvažiavo J. M.. Kažkas iš malune esanciu asmenu papraše J. M. pavežti F. K. iki namu, nes šis jau negalejo paeiti del girtumo. J. M. nuveže F. K.. Malune liko jis, T. K. ir M. B.. Pabaiges darbus išgere. Po to trise išvažiavo iš maluno, M. B. išleido pakelyje. Su T. K. sugrižo i maluna, kur išgere buteli degtines. Gere, kol T. K. neužmigo prie stalo. Nuvažiavo i namus, paliko ja viena. Apie 03.00 val. nakties jam i mobiliojo ryšio telefona paskambino T. K. papraše atvežti degtines. Nuvažiavo iki maluno, kur buvusi T. K. praše degtines. Atsake, kad nepirks ir pasiule pavežti ja iki namu. T. K. sutikus, paveže ja iki namu. Ryte paskambinusi M. B. praneše, kad T. K. mire.

Liudytoja C. K. parode, kad T. K. jos pussesere, gyveno kaimynysteje tame paciame kaime. 2009-10-29 apie 06.00 val. pas ja i namus atbego F. K., kuris buvo labai susijaudines, bei praneše, jog T. K. bloga su sveikata. Apsirengusi kartu su F. K. nuejo pas juos. Kai užejo i gyvenamojo namo vidu, miegamajame pamate ant grindu prie lovos sedincia T. K., ji buvo rankomis atsiremusi i lova. Pasiteiravus, ar jai bloga, T. K. atsake, taip. Suprato, kad T. K. sveikatos bukle labai prasta, nes jos lupos buvo pamelynavusios, o veido oda gelsva. Dar T. K. papraše atnešti vandens. Grižusi i namus telefonu iškviete greitaja medicinos pagalba. Feliksas tuo metu liko prie Teresos. Paskambinusi kaimynei M. B. papraše vaistu nuo širdies. Pastaroji pasake, kad gali atvažiuoti. Prieš važiuojant dar karta užejo pas T. K. i namus ir pamate, kad šiai dar blogiau, ji sunkiai kvepavo. Nuvažiavo pas M. B. ir kartu su ja sugrižo pas T. K.. Privažiavus prie namu, lauke stovejo Feliksas ir Olegas. Jie pasake, kad Teresa mire. Jau po to Feliksas jai pasakojo, kad 2009-10-29 nakties metu apie 03.00 val. T. K. i namus atveže kažkoks automobilis. Žino, kad T. K. apie tris metus palaike artimus santykius su J. K.. Apie tai žinojo ir F. K.. T. T. ir Felikso dažniausiai kildavo žodiniai konfliktai, jis ja užrakindavo namuose, kad pastaroji neitu pas J. K.. Kiek žino, F. K. Teresos nemušdavo. 2009 metu rugpjucio menesi, jai sugrižus iš darbo vaikas pasake, kad F. K. uždare T. K. ukiniame pastate, pririšes ja grandine. Nuejusi prie ukinio pastato, esancio netoli jos gyvenamojo namo, pamate, kad iejimo durys užrakintos pakabinama spyna. Netoli gyvenamojo namo verandos pamate F. K., kuriam šuktelejo, kad atidarytu duris. Feliksas priejes prie ukinio pastato atrakino spyna ir ji iejusi i vidu pamate T. K., prirakinta grandine už kojos, kitas grandines galas buvo apvyniotas apie medine atrama - kuola. Pastaroji išsilaisvino.

Liudytoja C. K. parodymu patikrinimo vietoje metu patvirtino savo 2010-05-05 duotus parodymus. (1 t., b.l. 73-75)

Akistatos metu itariamasis F. K. ir liudytoja C. K. patvirtino savo anksciau duotus parodymus. (1 t., b. l. 44)

Nepilnametis liudytojas O. K. apklausos metu parode, kad 2009 metais lapkricio menesi, tikslios dienos neatsimena, atejes F. K. jam paaiškino, jog surado savo žmonos T. K. mobiliojo ryšio telefona „Nokia“. F. K. papraše peržiureti minetame telefone paskutinius ieinancius ir išeinancius skambucius. Pateiktame mobiliojo ryšio telefono ekrane pamate paskutinius ieinancius ir išeinancius skambucius iš abonento, kurio pavarde „K.“ (duomenys neskelbtini). 2009 metu vasara, galimai rugpjucio menesi, tikslios dienos ir laiko neatsimena, budamas namuose per virtuves langa mate, kaip F. K. ejo link savo ukinio pastato. F. K. vede grandine už kojos pririšta T. K.. Mate, kaip T. K. iejo i ukini pastata, F. K. užejo iš paskos i vidu, o išejes užrakino pastato iejimo duris pakabinama spyna. Gal po pusvalandžiui iš darbo sugrižo motina C. K., kuriai ir papasakojo apie ši ivyki. Jo mama nuejo pas F. K. ir liepe jam atrakinti ukinio pastato pakabinama spyna bei išleisti T. K.. Jis pokalbi girdejo. F. K. atidare ukinio pastato duris, o jo viduje pamate T. K., prirakinta grandine už kojos, o kitas grandines galas buvo apvyniotas apie medine atrama - kuola.

Liudytoja M. B. parode, kad pažinojo Teresa ir F. K., nes gyveno viename kaime. Taip pat palaike santykius su C. K.. 2009-10-28 apie 13.00 val. buvo nuejusi pas J. K. i maluna, nes prieš tai jis praše surinkti obuolius. Malune buvo Teresa ir F. K., J. K., jie visi dirbo ir vartojo alkoholinius gerimus. J. K. pasake, kad obuoliu nerinks, o tai padarys rytoj. Po to J. K. automobiliu ja paveže. 2009-10-29 apie 06.00 val. i mobiliojo ryšio telefona paskambinusi C. K. pasake, kad T. K. bloga ir jai reikia vaistu. Atsikelusi apsirenge ir sugriebusi pirmus pasitaikiusius vaistus išbego i kelia. Prie jos namu jau buvo atvažiavusi C. K. ir jos dviese nuvažiavo pas T. K.. Privažiuojant mate, kad Feliksas ir O. K. stovi lauke. Olegas jai pasake, kad motinos jau nera. Po to atvyko greitosios medicinos pagalbos gydytojas, kuris pasake, kad T. K. mire. Budama lauke prie F. K. gyvenamojo namo paskambino J. K. ir praneše, kad mire T. K.. Ta diena ant T. K. kuno mate melynes, bet nenustebo, nes T. K. paaiškino, kad melynes labai lengvai atsiranda, nes jos tokia oda. Ji 2009-10-27 buvo sutarusi su J. K. važiuoti i Šalcininkus. Kaip ir buvo sutarta, ryte atvažiavo J. K., galineje automobilio sedyneje sedejo T. K.. Važiuojant J. K. pradejo priekaištauti T. K., kad ši nešvariai apsirengusi, blogai atrodo, be nuotaikos. T. K. atsake, kad vakar, 2009-10-26, susimuše su savo vyru, sake, kad ja sumuše. Taip pat T. K. sake, kad važiuoja i policija. Atvykus i Šalcininkus, kiekvienas nuejo tvarkyti savo reikalu. Sugrižusi T. K. sake, kad buvo policijoje ir jai pasake, jog ketvirtadieni pas juos atvyks igaliotinis.

Iš telefoninio skambucio stenogramos matyti, kad nukentejusioji T. K. 2009 m. spalio 26 d., 12 val. 49 min. skambino policijai pagalbos telefonu 112 ir pareiške, kad nori iškviesti policija, nurodydama, kad F. K. kvailys, girtas ja varo visiškai iš namu. Darbuotojui pradejus tikslinti ju gyvenamaja vieta telefono ryšys nutruko(nurodyta, kad numete rageli) (1 t. b.l. 146-152)

2009-10-29 ivykio apžiuros protokole nurodyta, kad apžiuretas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Šalcininku r. apie 500 metru atstumu nuo šalutinio kelio Dailides - Šatilai. Gyvenamojo namo viduje yra miegamasis 3x4 m. Lovoje ant nugaros guli T. K. lavonas, rankos ištiestos. (1 t., b.l. 10-12)

MRU prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1637/09 (01) nurodyta, kad T. K. mire nuo pilvo sumušimo, pasireiškusio poodinemis kraujosruvomis pilve abipus, kraujosruvomis pilvo minkštuose audiniuose abipus, kraujosruvomis minkštuose audiniuose didžiosios ir mažosios taukiniu prisitvirtinimo vietose, blužnies dvimomentiniu plyšimu. Tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu. Lavoniniu reiškiniu bukle konstatuota lavono tyrimo metu 2009-10-30 d. 9 val., rodo, kad nuo T. K. mirties iki lavoniniu reiškiniu tikrinimo jo lavone praejo 1-3 paros. T. K. lavone konstatuotos poodines kraujosruvos pilve abipus, kraujosruvos pilvo minkštuose audiniuose abipus, kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose didžiosios ir mažasios taukiniu prisitvirtinimo vietose, blužnies dvimomentinis plyšimas; poodines kraujosruvos kairiame petyje, kairiame žaste, abiejose dilbiuose, kairiame sedmenyje, abiejose šlaunyse, dešinio kelio sanario-dešines blauzdos srityje, dešineje blauzdoje, kaireje blauzdoje; kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose dešineje momenineje srityje, nugaros kaireje, abijose šlaunyse, abiejose blauzdose; kraujosruva viršutines lupos gleivineje, odos nubrozdinimas kaireje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu poveikyje. Poodines kraujosruvos kairiame petyje, kairiame dilbyje, dešinio kelio sanario-dešines blauzdos srityje; odos nubrozdinimas kaireje plaštakoje padaryti prieš 2-5 paras iki mirties. Poodines kraujosruvos pilve abipus, kraujosruvos pilvo minkštuose audiniuose abipus, kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose didžiosios ir mažosios taukiniu prisitvirtinimo vietose, poodines kraujosruvos kairiame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame sedmenyje, abiejose šlaunyse, dešineje blauzdoje, kaireje blauzdoje; kraujosruvos minkštuose audiniuose dešineje momenineje srityje, nugaros kaireje, abiejose šlaunyse, abiejose blauzdose; kraujosruva viršutines lupos gleivineje padarytos paros begyje iki mirties. Blužnies plyšimas yra dvimomentinis. Pirmas blužnies plyšimas ivyko mažiausiai virš paros prieš mirti ir daugiausiai prieš 4 paras iki mirties. Antras blužnies plyšimas ivyko paros begyje iki mirties. Sužalojimai visumoje del blužnies plyšimo kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai, konstatuoti T. K. lavone, padaryti mažiausiai 16 trauminiu poveikiu pasekoje. Neatmetama galimybe, kad poodines kraujosruvos rankose galejo buti padarytos savigynos metu, rankomis prisidengiant nuo smugiu. Po visu sužalojimu jai padarymo T. K. kuri tai laika galejo atlikti savarankiškus veiksmus, kol neprarado samones del progresuojancio vidinio kraujavimo. Po visu sužalojimu jai padarymo metu T. K. galejo gyventi apie keliasdešimt minuciu. (1 t., b.l. 106-113)

Teismo medicinos specialistas Dmitrij Fomin patvirtino savo duota išvada ir papildomai paaiškino, kad T. K. blužnies sužalojimas yra dvimomentinis. Pirmas blužnies sužalojimas buvo padarytas trauminiu poveikiu, tai yra suduodant smugi., o antras – finalinis blužnies plyšimas galejo išsivystyti ir be trauminio poveikio(smugio).

Iš 2010-03-18 Valstybines teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos specialisto išvados Nr. 89TPK-132 matyti, kad F. K. skirti teismo psichiatrijos ekspertize netikslinga (1 t., b.l. 119).

Ivertines byloje surinktus duomenis teismas daro išvada, kad F. K. yra kaltas del savo žmonos T. K. neteiseto laisves atemimo, tai yra padare nusikaltima, numatyta LR BK 146 str. 1 d., o del savo žmonos T. K. nužudymo F. K. yra išteisinamas neirodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šia nusikalstama veika (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.)

Teismas, siekdamas nustatyti aptariamojo ivykio eiga, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nuostatomis, kiekvieno byloje apklausto asmens – irodymu šaltinio – parodymus ivertino, atsižvelgdamas i tai, kiek jie objektyviai sutampa su kitais bylos duomenimis arba yra patvirtinti kitu asmenu parodymais. Kaltinamojo F. K., nukentejusiojo O. K. parodymai, liudytoju J. K., C. K., O. K., M. B. parodymai atskleide visa ivykio esme ir sutapo dalyje, turincioje reikšmes del nusikalstamu veiku tinkamo kvalifikavimo. Sprendžiant baudžiamojo istatymo taikymo klausima, teismas vadovaujasi tiek kaltinamojo F. K., tiek nukentejusiojo O. K. parodymais, liudytoju J. K., C. K., O. K., M. B. parodymais, tiek ekspertu išvadomis ir tiek, kiek jie pasitvirtino kitu ištirtu irodymu visete.

Kaltinamasis F. K. del nusikaltimo, numatyto LR BK 146 str. 1 d. neprisipažino ir teigia, kad niekada nebuvo pririšes savo žmonos T. K. ant grandines ir nelaike jos ukiniame pastate užrakintos. Nors kaltinamasis F. K. kaltu neprisipažista, taciau tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, kaip pasirinktas gynybos budas bei meginimas išvengti baudžiamosios atsakomybes už ši nusikaltima, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamojo F. K. kalte patvirtinantiems irodymams.

Žemesnės instancijos teismas

LR BK 146 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybe asmeniui, kuris tycia neteisetai žmogui ateme laisve. Tai reiškia, kad šia nusikalstama veika darantis asmuo suvokia, jog kitam žmogui laisve jis atima neteisetai, ir to siekia.

Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis 2009 m. rugpjucio men., ikiteisminio tyrimo metu, dienos metu, savo žmona T. K. prievarta uždare sodybos ukiniame pastate, pririšo ja už kojos grandine prie medines atramos, užrakino ukinio pastato duris pakabinama spyna ir laike prieš jos valia, ir tik tol kol ja išlaisvino giminaite. Liudytojos C. K. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, 2009 metu rugpjucio menesi, jai sugrižus iš darbo vaikas pasake, kad F. K. uždare T. K. ukiniame pastate, pririšes ja grandine. Nuejusi prie ukinio pastato, esancio netoli jos gyvenamojo namo, pamate, kad iejimo durys užrakintos pakabinama spyna. Netoli gyvenamojo namo verandos pamate F. K., kuriam šuktelejo, kad atidarytu duris. Kaltinamasis priejes prie ukinio pastato atrakino spyna ir ji iejusi i vidu pamate T. K., prirakinta grandine už kojos, kitas grandines galas buvo apvyniotas apie medine atrama – kuola, ir pastaraja išsilaisvino. Šiuos savo parodymus liudytoja C. K. patvirtino ir akistatos metu su itariamuoju apklausti F. K.. Šios liudytojos parodymus patvirtino nepilnamecio liudytojo O. K. parodymai, kad 2009 metu vasara, galimai rugpjucio menesi, tikslios dienos ir laiko neatsimena, budamas namuose per virtuves langa mate, kaip F. K. ejo link savo ukinio pastato. F. K. vede grandine už kojos pririšta T. K.. Mate, kaip T. K. iejo i ukini pastata, F. K. užejo iš paskos i vidu, o išejes užrakino pastato iejimo duris pakabinama spyna. Gal po pusvalandžiui iš darbo sugrižo motina C. K., kuriai ir papasakojo apie ši ivyki. Jo mama nuejo pas F. K. ir liepe jam atrakinti ukinio pastato pakabinama spyna bei išleisti T. K.. Jis pokalbi girdejo. F. K. atidare ukinio pastato duris, o jo viduje pamate T. K., prirakinta grandine už kojos, o kitas grandines galas buvo apvyniotas apie medine atrama - kuola.

Šiu liudytoju parodymai yra nuoseklus, neprieštaringi, sutampa esminese detalese. Teiseju kolegija kaltinamojo F. K. duotus parodymus, kad niekada nebuvo pririšes savo žmonos T. K. ant grandines ir nelaike jos ukiniame pastate užrakintos, atmeta ir jais nesiremia, nes jie prieštarauja liudytoju parodymams. Ivertinus byloje surinktu irodymu visuma, abejoti bei netiketi liudytoju C. K. ir O. K. parodymais nera jokio pagrindo, minimi parodymai yra nuoseklus, neprieštaringi. Šie liudytojai kalbeti netiesa neturi jokiu motyvu, neturi ir negali tureti jokio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Taigi, teismas, ivertines baudžiamojoje byloje surinktus irodymus, sprendžia, jog yra pilnai irodyta, kad kaltinamasis F. K., 2009 m. rugpjucio men., ikiteisminio tyrimo metu, dienos metu, tiksliai nenustatytu laiku, neteisetai ateme savo žmonai T. K. laisve, prievarta uždarydamas ja sodybos, esancios Šalcininku r., (duomenys neskelbtini), ukiniame pastate, jame pririšdamas T. K. už kojos grandine prie medines atramos, užrakindamas ukinio pastato duris pakabinama spyna, taip neteisetai atimdamas T. K. laisve laike prieš jos valia, ir tik po pusvalandžio atvykus giminaitei C. K. ja išlaisvino. Ikiteisminio tyrimo metu šie F. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 146 str. 1 d.

Be to, F. K. buvo kaltinamas, kad jis tycia nužude savo šeimos nari - žmona T. K., o butent: 2009 m. spalio men., laikotarpiu nuo 25 d. iki 29 d. 06.00 val., savo namuose, esanciuose Šalcininku r., (duomenys neskelbtini), budamas apsvaiges nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo žmona T. K. metu, sudave pastarajai rankomis ir kojomis ne mažiau 16 kartu i ivairias kuno vietas, padarydamas šiai poodines kraujosruvas pilve abipus, kraujosruvas pilvo minkštuose audiniuose abipus, kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose didžiosios ir mažosios taukiniu prisitvirtinimo vietose, poodines kraujosruvas kairiame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame sedmenyje, abiejose šlaunyse, dešineje blauzdoje, kaireje blauzdoje, kraujosruvas minkštuose audiniuose dešineje momenineje srityje, nugaros kaireje, abiejose šlaunyse, abiejose blauzdose, kraujosruva viršutines lupos gleivineje, blužnies dvimomentini plyšima, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu, del ko T. K. mire, ir taip nužude savo šeimos nari.

Teismas ivertines byloje surinktus ir esancius duomenys, laiko, kad kaltinimas F. K. del jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 2 d. 3 p., nepasitvirtino. Teismas irodymus vertina remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklemis. Šiame straipsnyje nurodyta, jog teisejai irodymus vertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu. Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad irodymais gali buti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent viena aplinkybe, turincia reikšmes bylai išspresti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini irodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, taciau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste. Visu irodymu – pirminiu ir išvestiniu, tiesioginiu ir netiesioginiu – visuma turi sudaryti logikos desniams neprieštaraujancia grandine.

Kaltinamasis F. K. kaltu nužudes T. K. neprisipažino ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai aiškina, kad su žmona gyveno gerai, nesibare, nesipyko. Taciau žmona apie pusantru metu vede palaida gyvenimo buda, dažnai nenakvodavo namuose, turejo meiluži J. K., taciau jis su tuo susitaike. 2009-10-28 jokiu pykciu ar konfliktu su žmona nebuvo, malune jie kartu su J. K. gere alkoholi, apie pietus jis su savo žmona nuejo i namus,. prabudes apie 21.00 val. pastebejo, kad nera žmonos ir vel užmigo. Apie 03.00 val. nakties išgirdo garsa atvažiuojancio automobilio, kuris sustojo prie ju gyvenamojo namo, tada i namus užejo žmona. J ji buvo girta ir net nenusirengdama atsigule i lova šalia jo. Jis prabudo kai žmona papraše atnešti vandens. Ryte apie 06.00 val. žmona noredama eiti i tualeta nugriuvo nuo lovos. Atsikeles ijunge šviesa ir pamate, kad T. K. veido oda gelsva, ji net savarankiškai nesugebejo atsikelti nuo grindu ir po to ji pradejo nusirengineti, jis suprato, kad su ja kažkas negerai, todel nubego pas žmonos pussesere C. K. kviesti pagalbos.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamojo F. K. parodymus patvirtino sunus O. K., kuris nurode, kad niekada nemate, kad tevas prieš mama vartotu smurta. 2009-10-26 i namus sugrižes apie 20.00 val. pastebejo, kad verandoje išdaužtas langas, taciau nesiteiravo del išdaužto lango, nes namuose jokiu barniu nebuvo. 2009-10-28 ryte atsikeles užejo i tevu miegamaji, jie miegojo. Nuejo pas teta C. K. ir apie 22.00 val. sugrižes namo rado mieganti teva, o motinos namuose nebuvo. Nakti išgirdo kaip atvažiavo automobilis, grižo mama. Ryte pažadino teta, pasake, kad mamai bloga, kol atsikele ji mire. Tevas nieko nesake, jam buvo stresas ir nesidomejo. Tevu santykiai buvo itempti, taciau jo akivaizdoje tevas niekada nemuše motinos. Dažniausiai kildavo tik žodiniai konfliktai del to, kad jo motina palaike artimus santykius su J. K.. Motina dažnai nenakvodavo namuose, itaria, kad nakties metu ji budavo pas J. K., kuris prieš menesi palaidojo savo žmona ir nuo to laiko ji i namus sugriždavo tik paryciais.

Sugyventiniu tarpusavio gerus ir nekonfliktiškus santykius patvirtino ir teisme apklausti liudytojai J. K., C. K., M. B.. Šie liudytojai parode, kad tiek iki ivykio, tiek ivykio išvakarese jokiu sužalojimu pas T. K. nemate, anksciau jos taip pat sumušusios nera mate. Kaltinamasis prisipažino, kad 2009-10-26 d. žmonai T. K. švelniai sudave viena karta ranka per veida del to, kad pastaroji grižo namo ryte. Taciau teismo nuomone, tai nepatvirtina aplinkybes, kad 2009-10-26 d. kaltinamasis vartojo smurta prieš savo žmona T. K.. Nors T. K. 2009-10-26 d. skambino policijos pareigunams ir kviete atvažiuoti, ir važiavo i Šalcininku r. kaip ji sake liudytojams J. K. ir M. B. i policija aiškintis kodel pastaroji neatvyko i jos iškvietima, vien to nepakanka paneigti kaltinamojo, nukentejusiojo ir liudytoju parodymams kad kaltinamasis jokio smurto T. K. atžvilgiu nenaudojo. Be to, kaip mineta, T. K. paskambinusi policijos pareigunams nenurode, kad vyras ja muša ir vartoja prieš ja fizini smurta. Kaip matyti iš telefoninio pokalbio stenogramos, T. K. paaiškino, kad vyras ja varo iš namu. Liudytojas J. K. parode, kad važiuojant iš Šalcininku jis paklause T. K. ar buvo policijoje, pastaroji atsake, kad nebuvo. Pažymetina, kad apklausti liudytojai ir kaltinamojo sunus taip pat nenurode, kad 2009-10-26 d. tarp kaltinamojo ir T. K. vyko konfliktai ir kad kaltinamasis ta diena vartotu prieš T. K. smurta. Apklausta liudytoja M. B. parode, kad T. K. jai niekada nesiskunde, jog vyras ja muša, kartais mate pas T. K. melynes, taciau pastaroji sakydavo, kad melynes pas ja atsiranda nuo menkiausio sutrenkimo. T. K. kojos buvo nesveikos, tino, buvo viso melynos, ji pastarajai liepdavo kreiptis pas gydytoja del tokiu koju. 2009-10-26 d. važiuojant i Šalcininkus T. K. sake, jog važiuoja i policija, bet ar ji buvo policijoje ar ne, nežino, tuo metu T. K. apie joki sumušima neminejo. Taigi, ivertinus šiu liudytoju parodymus, darytina išvada, kad vien policijos iškvietimas ir važiavimas i policijos istaiga nepatvirtina aplinkybes, kad 2009-10-26 diena kaltinamasis vartojo smurta prieš savo žmona T. K., ko pasekoje buvo padarytas ekspertizes išvadoje konstatuotas pirmasis blužnies plyšimas.

Teismu praktikoje pažymima, kad sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybes klausima lemiama reikšme turi priežastinio ryšio pobudis. Priežastinis ryšis yra butinasis ir atsitiktinis. Baudžiamoji atsakomybe pagal BK 129 straipsni asmeniui galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusiu padariniu yra butinasis priežastinis ryšis. Pagal kaltinima, tai kaltinamasis F. K. sudave T. K. pastarajai rankomis ir kojomis ne mažiau 16 kartu i ivairias kuno vietas, padarydamas šiai poodines kraujosruvas pilve abipus, kraujosruvas pilvo minkštuose audiniuose abipus, kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose didžiosios ir mažosios taukiniu prisitvirtinimo vietose, poodines kraujosruvas kairiame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame sedmenyje, abiejose šlaunyse, dešineje blauzdoje, kaireje blauzdoje, kraujosruvas minkštuose audiniuose dešineje momenineje srityje, nugaros kaireje, abiejose šlaunyse, abiejose blauzdose, kraujosruva viršutines lupos gleivineje, blužnies dvimomentini plyšima, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu, del ko T. K. mire. Toki teigini kaltinimas grindžia 2009-10-30 MRU prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 1637/09 (01), kad T. K. mire nuo pilvo sumušimo, pasireiškusio poodinemis kraujosruvomis pilve abipus, kraujosruvomis pilvo minkštuose audiniuose abipus, kraujosruvomis minkštuose audiniuose didžiosios ir mažosios taukiniu prisitvirtinimo vietose, blužnies dvimomentiniu plyšimu. Tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu.