- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-12-05
- Bylos Nr.
- A6.-637-448/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00481-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Pažeidėjas
- O. B.
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 1.2.4Administracinio nusižengimo padarymas tyčia (ANK 8 str.)
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 1.5.5Atsakomybę sunkinančios aplinkybės (ANK 36 str.)
- 7.11Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.13.1Turtinės žalos atlyginimas (ANK 664 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis O. B. individualioje įmonėje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
O. B. individualios įmonės vadovas O. B., žinodamas apie savo įmonės finansinę padėtį, jog jo vadovaujama įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems finansiniams reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybei, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., nesilaikydamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė ir vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) teises bei interesus. Tokiais savo veiksmais O. B. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Į teismo posėdį VMI prie FM atstovas neatvyko, prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nepateikė, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (bylos lapai (toliau – b. l.) 111). Dėl šių priežasčių byla nagrinėjama nedalyvaujant atstovui.
Teismo posėdžio metu O. B. su jam inkriminuotu nusižengimu sutiko, savo kaltę pripažino, dėl nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi bei paaiškino, jog su VMI prie FM laiku neatsiskaitė, nes turėjo sveikatos problemų. Pažymėjo, jog turėtą nepriemoką valstybės biudžetui jau pilnai padengė ir pateikė tą patvirtinančius dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Tai, jog O. B. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, be jo paties prisipažinimo, patvirtina byloje surinkta ir toliau aptariama rašytinė medžiaga – įrodymai (ANK 569 straipsnis).
Pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriame išdėstytos su O. B. inkriminuotu nusižengimu susijusios aplinkybės. Nurodyta, jog O. B. individuali įmonė laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. vykdė įvairias finansines operacijas kuomet įmonė buvo skolinga valstybės biudžetui. Pareiškime konstatuota, kad O. B. individuali įmonė, turėdama mokestinę nepriemoką VMI prie FM, tai yra būdama skolinga valstybės biudžetui bei neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką (b. l. 1 – 9).
Mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys, iš kurių matyti, jog O. B. individualios įmonės vadovas yra O. B., taip pat matyti ir kita aktuali informacija apie O. B. individualią įmonę (b. l. 10 – 12).
Išrašai iš integruotos kliento informacijos apie O. B. individualios įmonės balansą bei turimas finansines prievoles, iš kurių matyti O. B. individualios įmonės turimų mokestinių prievolių kitimas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 13 – 20, 93 – 102).
2017 m. rugsėjo 25 d. rašytinis O. B. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog jo vadovaujamos įmonės skola valstybei susidarė dėl apyvartinių lėšų trūkumo bei įsiskolinimo Sodrai. Gyventojų pajamų mokesčio skolą (6 101 Eur) planuoja sumokėti iki 2017 m. gruodžio 31 d., o dėl likusios skolos dalies planuoja teikti prašymą dėl mokestinės paskolos suteikimo. Jo įmonė suteiktų ir gautų paskolų neturi (b. l. 21 – 22).
O. B. individualios įmonės kasos knygos kopijos, iš kurių matyti 2016 m. rugsėjo 1 d. – 2017 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpio šios įmonės pajamų ir išlaidų pokytis. Matyti, jog šiuo laikotarpiu O. B. individuali įmonė vykdė įvairias finansines operacijas – vykdė atsiskaitymus (b. l. 23 – 46).
Avanso apyskaitų kopijos, iš kurių matyti O. B. individualios įmonės vykdyti atsiskaitymai laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 53 – 81).
Iš 2017 m. rugsėjo 13 d. operatyvaus patikrinimo pavedimo Nr. FR1043-5214 matyti, jog VMI prie FM darbuotojoms buvo pavesta laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. spalio 25 d. atlikti O. B. individualios įmonės operatyvų patikrinimą (b. l. 103).
2017 m. spalio 9 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-6762, kurioje nurodyta, jog išnagrinėjus O. B. individualios įmonės atsiskaitymus, nustatyta, jog buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, tai yra įmonės atskaitingi asmenys atsiskaitinėjo (pirko prekes ir paslaugas) grynaisiais pinigais su juridiniais asmenimis, kai įmonė tuo metu turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui (b. l. 83 – 86).
2017 m. spalio 5 d. mokesčių administratoriaus nurodymas mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais, iš kurio matyti, jog mokesčių mokėtojui – O. B. individualiai įmonei nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. spalio 15 d. nurodyta atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) su juridiniais ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais (b. l. 87 – 88).
Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu įrodyta, jog O. B., būdamas O. B. individualios įmonės vadovu, nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės bei tvarkos reikalavimų ir tuo padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). O. B. administracinį nusižengimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 3 dalis).
ANK 120 straipsnio 1 dalis numato, jog kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas <...>) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.
Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus, individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas, privaloma nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, 2AT-34-507-2015, 2AT-68-507-2015).
Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskyrimo priimamas, atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015, 2AT-7-14-303/2017 ir kt.).
Administracinės nuobaudos paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju O. B. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismo iniciatyva patikrinus duomenis, esančius atitinkamuose registruose, nustatyta, kad O. B. neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų ir tokio pobūdžio nusižengimą jis padarė pirmą kartą (b. l. 123 – 124, 125). O. B. vedęs, dirbantis, byloje nėra jokių neigiamai jį charakterizuojančių duomenų. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog O. B. turi sveikatos problemų (b. l. 115, 116, 117, 118, 119 – 122). Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad O. B. šiuo metu nepriemoką valstybės biudžetui jau pilnai padengė. Todėl, vertinant O. B. padaryto nusižengimo pobūdį, padarytos žalos mastą, pasekmes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei, vadovaujantis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta paskyrus jam mažesnę baudą negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali.
Pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo VMI prie FM prašo priteisti iš O. B. 6 000,71 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą. Sutikti su tuo, jog VMI prie FM patyrė nuostolių dėl to, kad nepadengęs įmonės mokestinės nepriemokos O. B., vykdė kitus atsiskaitymus, nėra pagrindo, kadangi dėl O. B. veiksmų O. B. individualios įmonės mokestinė prievolė nebuvo panaikinta. O. B. padengus įmonės įsiskolinimo dalį kaip padarytą žalą ir tą pačią mokestinės nepriemokos dalį padengus pačiai įmonei, VMI prie FM neteisėtai praturtėtų, o tai jau neatitinka ne tik teisingumo, bet ir protingumo bei sąžiningumo kriterijų. Be to, teismo posėdžio metu O. B. pateikti dokumentai patvirtina, jog jo vadovaujama įmonė 2017 m. gruodžio 1 d. padengė valstybės biudžetui turėtą mokestinę nepriemoką (b. l. 113, 114).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,
nutaria:
O. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti jam 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.