- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-20
- Bylos Nr.
- I-7396-463/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- J. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. T. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų laikymo sąlygų laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 9 d. iki 2016 m. kovo 18 d.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis Ligoninėje buvo laikomas nežmoniškomis antisanitarinėmis sąlygomis, t. y. buvo laikomas perpildytose, higienos normų reikalavimų neatitinkančiose kamerose. Kameroje su juo buvo laikomi dar trys asmenys. Dėl per mažo kamerų ploto dažnai kildavo konfliktai. Jautė diskomfortą. Kameroje buvo labai drėgna. Veisėsi tarakonai. Dėl nurodytų laikymo sąlygų jis jautė psichologinį pažeminimą. Pabrėžė, kad kameroje jam buvo draudžiama rūkyti, įsigyti parduotuvėje tabako gaminius ir juos su savimi laikyti, o administracijai tokie draudimai nebuvo nustatyti.
Pareiškėjui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimų vietų ligoninės, su skundu nesutiko, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–10).
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 9 d. buvo paskirtas į Vidaus ligų skyriaus tvarkinio pareigas ir nuo jų atleistas 2016 m. kovo 18 d.
Ligoninė informavo, kad neturi duomenų, kiek ir konkrečioje sekcijoje gyvena nuteistųjų paliktų atlikti ūkio darbus. Pabrėžė, kad galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Pažymėjo, kad įstaigos administracija visada stengiasi pagal galimybes paskirstyti nuteistuosius paliktus atlikti ūkio darbus į sekcijas, atsižvelgiant į rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui. Kameros vėdinamos per langus. Ligoninėje atliekami patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbai pagal su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudarytą sutartį. Darbai registruojami laikantis nustatytų reikalavimų. Pabrėžė, kad Ligoninės administracija tinkamai pasirūpino draudimo rūkyti įgyvendinimu. Be to, tabako gaminių vartojimas ir jų turėjimo draudimas Ligoninės yra pagrįstas ir nepažeidžiantis pareiškėjo teisių. Pažymėjo, kad Ligoninės darbuotojai laikosi draudimo rūkyti.
Nurodė, kad Ligoninė turi išduotą Vilniaus visuomenės sveikatos centro Leidimą-higienos pasą, kuris patvirtina, kad patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas jokiais įrodymais. Jis skunde taip pat nepagrindė žalos atsiradimo bei jos dydžio. Skundą grindė abstraktaus pobūdžio teiginiais.
Atsakovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėjama atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Ligoninės direktoriaus 2015 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. NK-43 buvo paskirtas į Vidaus ligų skyriaus tvarkinio pareigas (b. l. 10). Ligoninės direktorius 2016 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. NK-18 atleido nuteistąjį iš Chirurgijos ir Vidaus ligų skyrių tvarkinio pareigų (b. l. 11). Taigi, ginčui aktualus laikotarpis, kai pareiškėjas buvo paskirtas tvarkiniu, t. y. nuo 2015 m. spalio 9 d. iki 2016 m. kovo 16 d.
Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas perpildytoje kameroje Nr. 3, kur su juo gyveno dar trys asmenys.
Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnyje reglamentuojamas nuteistųjų palikimas kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietos ligoninėje arba kalėjime atlikti ūkio darbus, t. y. nuteistieji, kuriems laisvės atėmimo bausmę atlikti nustatyta pataisos namuose, gali būti palikti kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietos ligoninėje arba kalėjime atlikti ūkio darbus (1 dalis); atlikti ūkio darbus palikti nuteistieji laikomi pataisos namų paprastosios arba lengvosios grupių laikymo sąlygomis (3 dalis).
Ginčui taikytina Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010, redakcija galiojusi iki 2015-11-01) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (įsigaliojo nuo 2015-11-01) patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015).
Taigi, šiuo atveju, taikytinas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, kurio 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Pažymėtina, kad šiuo atveju netaikytina ploto norma (5.1 kv. m), kuri taikoma gydomiems Ligoninėje asmenims.
Nustatytos minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, normos nesilaikymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes, esant mažesniam plotui, neišvengiamai blogėja visos gyvenimo sąlygos, jos laikytinos žeminančiomis, ypač kai asmuo tokiomis sąlygomis laikomas ilgesnį laiką.
Ligoninė iš esmės neneigia, kad galėjo būti viršytas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros ploto reikalavimas. Ligoninėje nurodė, kad neturi duomenų, su kiek asmenų buvo laikomas pareiškėjas. Ligoninė teismui nepateikė informacijos, kiek nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma tose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nes, Ligoninės teigimu, tokie duomenys nėra fiksuojami, todėl nustatyti, ar iš tiesų nagrinėjamu atveju vienam asmeniui tenkanti minimalaus ploto norma buvo pažeista, nėra galimybės. Ligoninė nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl per mažo kamerų ploto. Kadangi pareiškėjas Ligoninėje 2015 m. spalio 9 d. iki 2016 m. kovo 18 d., t. y. iš viso 162 paras, buvo paliktas Ligoninėje atlikti ūkio darbus, nesant duomenų apie tai, su kiek asmenų ir kokiose kamerose jis buvo laikomas, konstatuotina, kad vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko minimalaus ploto reikalavimo.
Pareiškėjo teiginiai apie netinkamas laikymo sąlygas Ligoninėje nepaneigti byloje esančiais įrodymais, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui gydantis Ligoninėje buvo pažeista jo teisė į minimalų plotą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-566-14). Pažymėtina, kad minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Akivaizdu, kad pareiškėjui esminiai nepatogumai kilo dėl per mažo kameros ploto, todėl jis neturėjo galimybės kameroje judėti, patogiai laikyti daiktų bei galimai dėl to tarp laikomų asmenų kildavo konfliktai.
Pareiškėjas teigė, kad kameroje buvo drėgna.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punkte nustatyta, kad ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas, bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismas neturi pagrindo abejoti Ligoninės teiginiais, kad kameros vėdinamos per langus. Pareiškėjas iš esmės šių aplinkybių neginčijo. Dėl per didelio laikomų asmenų skaičiaus kameroje galėjo būti didesnė drėgmė. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų kreipęsis į administraciją. Neginčijo atsakovės pateiktų duomenų. Atsižvelgus į tai, šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teiginiai, kad kamerose veisėsi tarakonai atmestini kaip nepagrįsti. Ligoninė teismui pateikė 2014 m. sausio 2 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-1/500 (b. l. 15–18) bei atliktų darbų aktus (b. l. 20–21). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad buvo atliekami buitinių kenkėjų naikinimo darbai. Pareiškėjas nepaneigė Ligoninės apteiktų duomenų. Teismas daro išvada, kad šie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti.
Be to, pareiškėjas teigė, kad Ligoninėje jam buvo draudžiama rūkyti, įsigyti ir laikyti tabako gaminius, o administracija tai darė.
Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyta, kad: Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama: visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialines priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose, bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 6 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šios higienos normos 14 punktas nurodo, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmeninis draudžiama rūkyti laisves atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Ligoninė, įgyvendinama nustatytus reikalavimus, informaciją apie draudimą iškabino Ligoninės palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose), taip pat iškabino ir įspėjamuosius užrašus bei ženklus įspėjančius apie draudimą rūkyti (b. l. 13, 19, 23). Darytina išvada, kad Ligoninė tinkamai pasirūpino draudimo rūkyti įgyvendinimu ir atitinkamai pareiškėjos teisių neribojo. Nors pareiškėjas teigė, kad Ligoninėje neprekiauja tabako gaminiais, tačiau neindividualizavo, kada jis negalėjo įsigyti tabako gaminių ar dėl šio įvykio kreipėsi į administraciją. Teismo vertinimu, Ligoninė neribojo pareiškėjos teisių ir jis atitinkamai, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, galėjo įsigyti ir vartoti tabako gaminius. Pareiškėjas neneigė, kad specialiai įrengtose rūkymo vietose jis negalėjo rūkyti. Pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 punkto 9 papunktyje nustatyta, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tabako gaminių vartojimas ir jų turėjimo draudimas Ligoninėje yra pagrįstas ir nepažeidžiantis pareiškėjo teisių.
Ligoninė teigė, kad vadovaujantis Ligoninės direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-255, darbuotojams draudžiama rūkyti bei įsinešti ir turėti tabako gaminius ir / arba elektronines cigaretes visose įstaigos teritorijose, kuriose laikomi asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas ir atliekantys arešto bausmę, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, nuteistieji. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Ligoninės administracija šio įsakymo laikosi. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, laikytini nepagrįstais. Jis jokių duomenų, patvirtinančių nurodytus pažeidimus, nepateikė.
Teismas esmine aplinkybe, dėl kurios pareiškėjui kilo žala, pripažįsta kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo pažeidimą.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta civilinė atsakomybė yra be kaltės. Pagal CK 6.271 straipsnyje nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad atsakovė neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to pareiškėjui CK 6.250 straipsnio prasme kilo atitinkamos neigiamos pasekmės (fiziniai nepatogumai, neigiami išgyvenimai), kurių nebūtų kilę, jei atsakovė būtų užtikrinusi minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimą.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl Ligoninėje neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos, yra aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. EŽTT savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.
Šioje administracinėje byloje nėra pateikta duomenų, kad Ligoninė būtų sąmoningai siekusi pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyrusi jį iš kitų nuteistųjų, tačiau minimalaus vienam asmeniui gyvenamojoje patalpoje tenkančio ploto neužtikrinimas iš viso 162 paras, sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu. Pareiškėjas, neužtikrinant minimalios gyvenamojo ploto normos reikalavimų, patyrė diskomfortą ir nepatogumus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas anksčiau minėtų teisės aktų normų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.
Teismas, įvertinęs esminę aplinkybę pareiškėjo laikymo atlikt ūkio darbus Ligoninėje trukmę – 162 paras – pažeidus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, bei įvertinęs tai, kad pareiškėjas buvo paliktas dirbti pagal jo paties prašymą bei už darbą jam buvo mokama, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti proporcinga suma yra 320 Eur. Teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo reikalavimas priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti galėtų būtų tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 str., 88 str. 1, 2 p., 132 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo J. T. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti J. T. (gim. duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.