- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-03
- Bylos Nr.
- 2A-218-492/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis, Virginija Volskienė, Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- I. A.
- Atsakovas
- M. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-3499-55/2009 pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui M. A. dėl lėšų vaikų išlaikymui sumos padidinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. A. prašė pakeisti iš atsakovo M. A. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. birželio 8 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį vaikų O. A. ir R. A. naudai, t.y. padidinti nustatytą išlaikymą iki 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jau daugiau kaip pusę metų atsakovas nemoka net priteisto minimalaus 125 Lt išlaikymo nei vienam vaikui. Vaikų poreikiai padidėjo, prekių ir paslaugų kainos išaugo, vaikams išlaikyti per mėnesį reikia skirti vidutiniškai po 1042 Lt (vidutiniškai: išlaidos maistui – 600 Lt, būstui – 92 Lt, aprangai ir avalynei – 200 Lt, mokymosi priemonėms – 30 Lt, laisvalaikiui – 100 Lt, gydymo ir sveikatos reikmėms 20 Lt kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui). Prekių ir paslaugų kainos ir toliau augs, todėl išlaidos dar labiau didės. Ieškovė nurodė dirbanti užsienyje - Škotijoje, uždirbanti apie 5 000- 6 000 Lt per mėnesį.
Atsakovas M. A. prašė padidinti išlaikymo dydį iki 200 Lt kiekvienam vaikui. Pripažino išlaikymo skolą ir įsipareigojo ją sumokėti, kai baigs mokėti kitą skolą, kurios mokėjimai jau baigiasi. Nurodė, kad nupirko sūnui dviratį, dukrai - buitinės technikos prietaisų. Dirba užsienyje - Anglijoje, gauna apie 6 000 Lt per mėnesį, nuomojasi butą, už kurio nuomą moka apie 1 800 Lt, lizingo būdu moka už 32 000 Lt įsigytą automobilį, dujinę įrangą. Santykiai su vaikais geri, su jais per metus praleisdavo visas atostogas, vasarą planuoja kelionę į Siciliją.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškiniui neprieštaravo. Nurodė, kad ieškovė I. A. šiuo metu gyvena Škotijoje, vaikų interesus atstovauja močiutė, kurios bute vaikai ir gyvena. Jiems sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis ir ilsėtis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. birželio 8 d. sprendimu vaikams priteistą išlaikymą. Priteisė iš atsakovo M. A. sūnaus R. A. ir dukters O. A. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. sausio 16 d. iki jų pilnametystės. Nustatė, kad vaikų poreikiai pasikeitė: padidėjo išlaidos aprengimui, mokymuisi, atsirado papildomos išlaidos mokslui, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, išaugo infliacijos lygis. Ieškovės atlyginimas siekia 4 000 Lt, atsakovo 8 000 Lt. Atsakovas yra darbingas ir daugiau išlaikytinių neturi. Argumentų, jog dėl krizės pablogėjo jo materialinė padėtis, moka nuomą už butą, už lizingo būdu pirktą automobilį, dujų įrengimą automobilyje teismas nevertino kaip tinkamų įrodymų pagrįsti negalėjimą mokėti didesnį išlaikymą vaikams. Pažymėjo, kad siekiant, jog vaikai augtų pilnavertėmis asmenybėmis, negalima apsiriboti tik minimalių poreikių patenkinimu, todėl atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas, turi galimybę dirbti ir vykdyti pareigą išlaikyti vaikus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas M. A. prašė sumažinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą iki 200 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį, atsižvelgiant į jo pajamas ir išlaidas; ištaisyti klaidingai nurodytą teiginį motyvuojamoje dalyje „išlaikymas vaikams priteistas prieš 4 m. 11 mėnesių“, nes teismo sprendimas, kurį teismas pakeitė, priimtas prieš 4 metus; išbraukti iš teismo sprendimo atsakovą G. S. , kuris nėra šioje byloje dalyvaujantis asmuo. Nurodė, kad teismo teiginys apie atsakovo gaunamas 8 000 Lt pajamas nepagrįstas jokiais įrodymais, o ieškovės pajamas suskaičiavo ir patvirtino jos atstovas. Teismas turėtų apsvarstyti atsakovo išlaidas: 1) mokėjimams už automobilį, įsigytą išperkamosios nuomos būdu (289,33 svarai kas mėnesį); 2) buto nuomai (450,00 svarų kas mėnesį); 3) komunalinėms paslaugoms (200,00 svarų); 4) automobilio draudimui (pagal lentelę). Atskaičius pirmosios instancijos teismo priteistą 800 Lt sumą, pragyvenimui likusi suma nesiektų net pragyvenimo minimumo Anglijoje. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad vaikai vasaros atostogų metu, t.y. 3 mėnesius, jau ketvirtą vasarą iš eilės gyvena pas atsakovą Anglijoje ir yra jo vieno išlaikomi, neišskaičiuojant šių sumų iš priteisto išlaikymo. Atsakovas sumokėjo už vaikų keliones 2009 m. vasarą į Sardinijos salas, Rygą. Teismas netenkino jo prašymo, kad vaikų teisių apsaugos atstovai apklaustų jo tėvus – V. ir S. A. , pas kuriuos vaikai poilsio dienomis ir per mokyklines atostogas gyvena, yra jų išlaikomi. Teismas rėmėsi nepagrįstu teiginiu, kad išlaidos vaikų išlaikymui kas mėnesį siekia 1 042 Lt kiekvienam vaikui.
Ieškovės I. A. atstovas su apeliaciniu skundu nesutiko, pirmosios instancijos teismo sprendimą prašė palikti nepakeistą.
Atsakovo M. A. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2005 m. birželio 8 d. sprendimu ieškovės I. A. ir atsakovo M. A. santuoka buvo nutraukta, dukters O. A. , g. „(duomenys neskelbtini)“, ir sūnaus R. A., g. „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamoji vieta nustatyta su motina I. A. (l. 9-10). Vaikų išlaikymui iš atsakovo M. A. buvo priteista po 125 Lt kiekvienam periodinėmis išmokomis kas mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Civilinę bylą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pripažino, kad vaikų išlaikymo išlaidos išaugo tiek dėl padidėjusių su vaikų amžiumi jų poreikių, tiek dėl šalies ekonominių gyvenimo sąlygų pokyčių, ir išlaikymą nuo 2009-01-16, išieškomą iš atsakovo M. A. , padidino iki 400 Lt kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį.
Apelianto M. A. argumentai, kad iš jo priteisiamas išlaikymas turėtų būti mažinamas, nes vasaros atostogas vaikai praleidžia pas jį, savaitgaliais būna pas jo tėvus, kurie teikia vaikams išlaikymą, o dukra O. A. nuo 2009 m. rugsėjo 1 dienos nuolat ten gyvena, kad 2009 m. vasarą vaikai už jo lėšas keliavo, yra atmestini. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta teismo sprendimu, išvadą byloje teikianti institucija, susipažinusi su nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygomis, nustatė, kad ieškovė dirba užsienyje, Škotijoje, abu vaikai gyvena pas jos motiną V. D. Č. Adresu „(duomenys neskelbtini)“, lanko „Versmės“ vidurinę mokyklą, vaikų gyvenimo sąlygos yra geros, buvo išklausyta jų pačių nuomonė, vaikai gyvenimo sąlygomis patenkinti. Tai patvirtina Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2004-02-04 išvada ir 2009-02-12 buities tyrimo aktas (l. 34-36). Taigi pirmosios instancijos teismo ištirti faktai patvirtina, kad yra vykdomas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2005 m. birželio 8 d. sprendimas, kuriuo vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Kol jis nėra pakeistas, nėra kitaip nustatyta kurio nors vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu, apelianto nurodytas vaikų lankymąsi pas jo tėvus laikytinas epizodiniu, neturinčiu esminės reikšmės sprendžiant dėl jo pareigos teikti išlaikymą, nes pagrindiniai vaikų poreikiai – būstui, maistui, mokymosi reikmenims, drabužiams ir pan. yra tenkinami nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (CPK 18 str., CK 3.169 str. 2 d., 3 d.). Apklausti liudytojais apelianto tėvus teismui nebuvo pagrindo, nes į bylą buvo pateikta kompetentingos institucijos oficiali išvada, kuri turi aukštesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismui atsakovo pateiktas pareiškimas, kad nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. dukra O. A. nuolat apsigyveno pas jo tėvus V. ir S. A., neturi reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamu sprendimu išlaikymas buvo priteistas už ankstesnį laikotarpį – nuo 2009-01-16, apelianto nurodyta aplinkybė atsirado po jo priėmimo, tai galėtų būti savarankiškas pagrindas atsakovui kreiptis į teismą dėl dukros gyvenamosios vietos ir išlaikymo pakeitimo, tačiau nėra pagrindas keisti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimą.
Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atsižvelgti į atsakovo nurodytas aplinkybes, kad vaikai vasaros atostogas praleisdavo pas jį, nes išlaikymas padidintas vėliau, t.y. teismo sprendimas priimtas dėl pareigos mokėti didesnį išlaikymą per laikotarpį, kuris nesusijęs su nurodytomis aplinkybėmis (vaikų atostogomis pas atsakovą). Pažymėtina, kad ieškovė pagrindė vaikų išlaikymo poreikį, nurodė, kokios išlaidos jį sudaro kas mėnesį: maistui – 600 Lt, būstui – 92 Lt, aprangai ir avalynei – 200 Lt, mokymosi priemonėms – 30 Lt, laisvalaikiui – 100 Lt, gydymo ir sveikatos reikmėms 20 Lt kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui; atsakovas, nesutikdamas su nurodytais vaikų poreikiais, išlaidų dydžiu, nepateikė jokių pagrįstų argumentų, įrodymų, kurie patvirtintų kitokį, mažesnį vaikų išlaikymo išlaidų poreikį. Formuojama teismų praktika orientuoja į vieno mėnesio minimalaus darbo užmokesčio dydžio išlaidų sumą, reikalingą būtiniesiems vaiko išlaikymo poreikiams užtikrinti, kuris šiuo metu sudaro 800 Lt. Iš atsakovo skundžiamu sprendimu priteista suma – po 400 Lt kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį yra būtina minimaliam vaikų išlaikymui užtikrinti.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad jo pajamas sudaro apie 6 000 Lt kas mėnesį, atskaičius išlaidas - mokėjimams už automobilį, įsigytam išperkamosios nuomos būdu (289,33 svarai kas mėnesį), buto nuomai (450,00 svarų kas mėnesį), komunalinėms paslaugoms (200,00 svarų), automobilio draudimui – nepakanka lėšų mokėti priteistą išlaikymą vaikams arba atsakovas liktų be būtino pragyvenimo minimumo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nepilnamečių vaikų interesai gauti pakankamą jų visapusiškam vystimuisi užtikrinti išlaikymą yra prioritetiniai, įstatymas - CK 3.192 str. numato tėvų pareigą išlaikyti vaikus, taigi apeliantas, gaudamas pakankamas pajamas, turėtų taip paskirstyti jas, kad pirmiausiai būtų tenkinami jo nepilnamečių vaikų poreikiai. Atsakovo M. A. argumentas, kad dėl kitų jo išlaidų neužtenka lėšų vaikų išlaikymui, yra nepagrįstas ir atmestinas, nesudaro pagrindo mažinti priteistą išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai įvertino surinkus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro jokio – teisinio nei faktinio – pagrindo.
Apeliaciniame skunde nurodomi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje padaryti akivaizdūs rašymo apsirikimai gali būti ištaisyti CPK 276 str. numatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir nenagrinėja, nes jie neturi esminės reikšmės apelianto teisėms ir pareigoms.
Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, iš atsakovo M. A. į valstybės pajamas priteistina 5,50 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti į valstybės pajamas iš apelianto M. A. 5,50 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.