Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės (toliau tekste - prokurorė) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria buvo atmestas prokurorės 2013 m. balandžio 3 d. prašymas leisti atlikti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei įrašų darymą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 182 str. 2 d. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal UAB „D.“ atstovo pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2010 m. gruodžio 6 d. tarp UAB „D." ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas susitarimas - užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu UAB „D.“ įsipareigojo pervežti krovinį, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėti už sutektas paslaugas 1650 eurų. Vėliau paaiškėjo, kad užsakyme nurodytais telefonais UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai neatsiliepia, nėra bendrovės buveinės nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), gavus Lenkijos Respublikos bendrovės firmos (duomenys neskelbtini) pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2010 m. (duomenys neskelbtini) dienomis tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryti užsakymai: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu ši bendrovė įsipareigojo pervežti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėti už suteiktas paslaugas 8400 eurų. Vėliau paaiškėjo, kad UAB „J(duomenys neskelbtini)“ atstovų telefonai yra išjungti, bendrovės buveinės nurodytu adresu nėra. Minėti ikiteisminiai tyrimai prokuroro nutarimu buvo sujungti į vieną ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), akcininkas nuo 2010 m. (duomenys neskelbtini) d. buvo A. B., nuo 2010 m. (duomenys neskelbtini) d. iki 2010 m. (duomenys neskelbtini) d. šios įmonės direktorius buvo G. M., o nuo 2010 m. (duomenys neskelbtini) d. iki 2011 m. (duomenys neskelbtini) d. - A. O.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė sąskaita Nr. LT (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“. Su šioje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis buvo atliekamos finansinės operacijos banko filialuose ir bankomatuose. AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti asmenys, imantys iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos grynuosius pinigus. Tyrimo metu gauti duomenys tvirtina, kad su šia nusikalstama veika gali būti susijęs A. A. - UAB „E.“, iš kurios laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 19 d. iki 2011 m. sausio 5 d. buvo pervestos piniginės lėšos - 140 000 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, direktorius, bei R. M., kuris nuo 2010 m. (duomenys neskelbtini) d. iki 2011 m. (duomenys neskelbtini) d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs direktorius A. O. bei I. M., kurios buvęs sutuoktinis nuo 2010 m. (duomenys neskelbtini) d. iki 2010 m. (duomenys neskelbtini) d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o ji pati buvo įgaliota gauti šios įmonės korespondenciją. Atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad R. M. ir A. A., A. O. padarė sunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., šiems asmenims planuojama įteikti pranešimą apie įtarimą ir juos apklausti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo pateiktas 2013 m. balandžio 3 d. prokurorės prašymas, kuriame nurodyta, jog manoma, kad šio nusikaltimo padaryme dalyvavo asmenų grupė, kurie, įteikus pranešimus apie įtarimą bei apklausus, bandys susisiekti su kitais bendrininkais, derinti parodymus su jais, ieškoti kitų jau apklaustų byloje liudytojų ir sužinoti jų duotus parodymus, daryti įtaką dar neapklaustiems liudytojams, kad šie duotų palankius parodymus. Todėl, prokurorės nuomone, yra pagrindas manyti, kad klausantis R. M., A. A., A. O., I. M. telefoninių pokalbių, galima gauti duomenų apie šioje byloje tiriamą sunkų nusikaltimą ir visus juose dalyvavusius asmenis.

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi atsisakė tenkinti prokurorės prašymą leisti atlikti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei įrašų darymą. Tokį sprendimą ikiteisminio tyrimo teisėjas motyvavo tuo, kad prokurorės teiginiai, neva manoma, jog šio nusikaltimo padaryme dalyvavo asmenų grupė, kurie, įteikus pranešimus apie įtarimą bei apklausus, bandys susisiekti su kitais bendrininkais, derinti parodymus su jais, ieškoti kitų jau apklaustų byloje liudytojų ir sužinoti jų duotus parodymus, daryti įtaką dar neapklaustiems liudytojams, kad šie duotų palankius parodymus, yra jokiais konkrečiais duomenimis nepagrįstos prielaidos. Žemesnės instancijos teismo teisėjo vertinimu, teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nepakanka duomenų, nurodančių, dėl kokių priežasčių bei kokiu pagrindu prokurorė prašo klausytis minėtų asmenų pokalbių, todėl prašomos procesinės prievartos priemonės taikymas būtų neadekvatus prašyme nurodytiems tikslams pasiekti ir nepagrįstai suvaržytų asmenų teises į privatų gyvenimą.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės skundas tenkintinas.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, skundžiama nutartimi ir prokurorės skundo argumentais sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis nepagrįsta ir dėl to naikintina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 2 str. nustatyta prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareiga imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, tame tarpe, ir pasinaudoti Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatytos procesinės prievartos priemonės suteiktomis galimybėmis. Akcentuotina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 154 str., telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir įrašų darymas galimas esant dviem pagrindams: 1) jeigu tokiu būdu renkant informaciją galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą arba padarytą labai sunkų, sunkų, apysunkį nusikaltimą arba nesunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 170 str., 198² str. 1 d.; 2) jeigu yra pavojus, kad nukentėjusiajam, liudytojui ar kitiems proceso dalyviams arba jų artimiesiems bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteisėtos veikos. Šiuo konkrečiu atveju, ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog tokiu būdu renkant informaciją gali būti surinkti duomenys apie Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų, kurios priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą. Taigi, sutiktina su prokurorės skunde nurodyta aplinkybe, kad procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas – pradėtas ikiteisminis tyrimas bei siekis gauti duomenų apie rengiamą, daromą arba padarytą labai sunkų, sunkų, apysunkį nusikaltimą arba nesunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 170 str., 198² str. 1 d., skundžiamos nutarties priėmimo metu neabejotinai egzistavo. Paminėtina ir tai, kad paprastai anksčiau minėta procesinė prievartos priemonė yra taikoma įtariamojo atžvilgiu, tačiau įstatymas nenumato draudimo ją taikyti ne tik baudžiamajame procese dalyvaujantiems, bet ir nedalyvaujantiems asmenims. Be to, sprendžiant dėl šios procesinės prievartos priemonės skyrimo tikslingumo, ikiteisminio tyrimo duomenys nebūtinai turi apibūdinti visus nusikalstamos veikos sudėties elementus, nes tokiu atveju tyrimui pakanka surinkti duomenis apie objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius.

Aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka su prokurorės skunde išdėstytais argumentais, kad kiekvieno asmens teisė į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas, negali būti absoliutinama, nes asmuo, darydamas nusikaltimus ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo, ką ne kartą savo sprendimuose patvirtino tiek Lietuvos Konstitucinis Teismas, tiek EŽTT. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skirtingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu surinkti duomenys duoda pagrindą manyti, jog nusikaltimo padaryme dalyvavo asmenų grupė, kurie, įteikus pranešimus apie įtarimą bei apklausus, gali bandyti susisiekti su kitais bendrininkais, derinti parodymus su jais, ieškoti kitų jau apklaustų byloje liudytojų ir sužinoti jų duotus parodymus, daryti įtaką dar neapklaustiems liudytojams, kad šie duotų palankius parodymus, todėl, aukštesnės instancijos teismo nuomone, siekiant užtikrinti, kad kuo greičiau būtų surinkti duomenys apie padarytą nusikalstamą veiką, tikslinga leisti kontroliuoti R. M., A. A., A. O., I. M. mobilaus ryšio telefonų abonentų telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinį, daryti įrašus bei kaupti informaciją prokurorės prašomam terminui.

Akcentuotina ir tai, kad Lietuvos Respublikos BPK 154 str. 4 d. numatyta, jog asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, klausymas, įrašų darymas ar kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Tiriant sudėtingą ar didelio masto nusikalstamą veiką, šios priemonės taikymas gali būti vieną kartą pratęstas trims mėnesiams. Konstatuotina, kad prokurorės prašymas atitinka įstatymų reikalavimus, tyrimo eiga, nusikalstamų veikų mastai rodo, kad prokurorės prašomas pokalbių kontrolės terminas yra optimalus, neviršija įstatymo numatyto šešių mėnesių termino, o esant pagrindams, dar galės būti ir pratęstas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta ir dėl to naikintina.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2013 m. balandžio 3 d. prašymą tenkinti - leisti klausytis R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. birželio 5 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.