- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-04
- Bylos Nr.
- eI2-9730-816/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Eglė Žulytė-Janulionienė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Žulytės-Janulionienės ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024 m. birželio 23 d.
Skunde nurodo, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Migracijos departamento nustatė, kad pareiškėjo darbdavys mokėjo mažesnį nei buvo nustatyta tarpininkavimo rašte atlyginimą, taip pareiškėjas pažeidė UTPĮ reikalavimus. To pasėkoje buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Pažymi, kad po priimto ginčijamo sprendimo pareiškėjas susirado kitą darbdavį.
Teigia, kad pareiškėjas Migracijos departamentui su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė visą informaciją ir dokumentus, nesiekdamas suklaidinti, tačiau darbdaviai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, mažoji bendroji (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai atliko pareigas ir pareiškėjui nemokėjo tinkamo atlyginimo, kaip tai buvo nurodyta Migracijos departamentui pateiktuose tarpininkavimo raštuose. Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, neišmano Lietuvos teisinės sistemos. Sąžiningai dirbo nurodytų darbdavių darbovietėse ir net neįtarė, kad nurodyti darbdaviai elgiasi nesąžiningai ir nesumoka pareiškėjui sutarto darbo užmokesčio. Pareiškėjas tikėjosi, kad darbdaviai geriau žino Lietuvos Respublikos įstatymus ir jų laikosi, tačiau gavęs ginčijamą sprendimą pareiškėjas teigia supratęs, kad darbdaviai elgėsi nesąžiningai ir (arba) nežinojo, kad pareiškėjui turėjo būti mokamas ne mažesnis nei sutartas ir nurodytas tarpininkavimo raštuose darbo užmokestis.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie pareiškėjo įsidarbinimą ir nustatė, kad pareiškėjui, MB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintam 2023 m. spalio 9 d., 845 Eur darbo užmokestis nurodytas tarpininkavimo rašte visą įdarbinimo laikotarpį nebuvo mokamas. Pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus 800 darbo užmokestis. Kadangi pareiškėjui mokamas darbo užmokestis nesudarė pakankamo pragyventi lėšų dydžio (2023 m. – 840 Eur, 2024 m. – 924 Eur), ginčijamame sprendime ir konstatuota, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.
Pažymi, kad pareiškėjas skunde neneigia, kad 845 Eur mėnesinis atlyginimas, nei minimali mėnesinė alga MB „(duomenys neskelbtini)“ ginčijamame sprendime nurodytais laikotarpiais nebuvo mokamas, todėl yra ginčijamu sprendimu nustatyti imperatyvūs pagrindai panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Užsieniečiai turi pareigą atitikti UTPĮ jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, todėl užsieniečiai negali turėti teisėtų lūkesčių išsaugoti leidimus laikinai gyventi, jei jie nebeatitinka UTPĮ jiems keliamų reikalavimų (kai jų Migracijos departamentui pateikta informacija nebeatitinka tikrovės).
Teigia, kad ginčijamas sprendimas nepažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą ir nediskriminavimo principų. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus, todėl užsieniečio leidimo laikinai panaikinimas imperatyviais UTPĮ numatytais pagrindais nepažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą ar nediskriminavimo principų.
Nurodo, kad UTPĮ 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).
Teigia, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento, kuriuo pareiškėjui panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas 2022 m. gegužės 10 d., ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ remonto šaltkalviu, šaltkalvio remontininku (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje) pagrindu.
Migracijos departamentas 2022 m. birželio 20 d. sprendimu, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2024 m. birželio 23 d.
Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 8 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį ir dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu. Prie prašymo pridėtame tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 845 Eur mėnesinis darbo užmokestis. Migracijos departamentas 2023 m. spalio 3 d. sprendimu leido pakeisti darbdavį asmeniui.
Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2024 m. birželio 23 d., nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja UTPĮ, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).
Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, būtent užsieniečiui (pareiškėjui) tenka pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, UTPĮ 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu. Išimtys UTPĮ, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.
UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ reikalavimus ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.
UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas, akto redakcija galiojanti nuo 2024 m. sausio 15 d.), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
Pagal Pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A1-22, 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.
Migracijos departamento teismui pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenys apie pareiškėją patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2022 m. gegužės 13 d. pareiškėjas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2022 m. birželio 3 d. iki 2023 m. spalio 6 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o MB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas nuo 2023 m. spalio 9 d. Pareiškėjas iš MB „(duomenys neskelbtini)“ nei vieną mėnesį negavo prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodyto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio – 845 Eur. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2024 m. kovo mėn. (šeši mėnesiai) iš viso išmokėtas 1 724,74 Eur mėnesinis darbo užmokestis (2023 m. spalis – 649,62 Eur; 2023 m. lapkritis – 485,88 Eur; 2023 m. gruodis – 75,35 Eur; 2024 m. sausis – 74,51 Eur; 2024 m. vasaris – 151,42 Eur; 2024 m. kovas – 287,96 Eur), kuris yra mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Pareiškėjas skunde neneigia, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ jam nemokėjo sutarto darbo užmokesčio, dėl ko jis ir po priimto Migracijos departamento sprendimo ieškojo ir rado naują darbdavį.
Taigi, įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo mokamas darbo užmokestis mažesnis nei MMA, o tai neatitiko UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo (pareiškėjui mokėtas darbo užmokestis neatitiko Darbo sutartyje nurodyto mokėtino darbo užmokesčio).
Pareiškėjas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad jo vienintelis pragyvenimo šaltinis – Bendrovėje gautas darbo užmokestis. Minėta, kad užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje – 1 MMA. Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA yra 840 Eur, 2024 m. sausio 1 d. – 924 Eur. Bylos duomenimis, pareiškėjas negavo Darbo sutartyje nurodyto mokėtino darbo užmokesčio, pragyvenimo lėšų dydis mažesnis nei MMA, duomenų apie kitas pareiškėjo gautas pajamas nėra. Be to, nei prašyme dėl leidimo pakeitimo, nei tarpininkavimo rašte nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas dirbs nepilną darbo laiką bei negaus pragyvenimui reikalingų minimalių Lietuvoje pajamų. Darbinės pajamos nurodytos kaip vienintelis pajamų šaltinis Lietuvoje ir vienintelis deklaruotas teisėto buvimo Lietuvoje tikslas. Pareiškėjui duomenų apie kitas gaunamas pajamas nepateikus (tokių duomenų nepateikta ir su skundu), Migracijos departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai), kadangi ne mažą laiko tarpą pareiškėjas nedirba pagal profesiją.
Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų ĮUTP 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pareiškėjui leidimas pagrįstai panaikintas dviem savarankiškais pagrindais.
Nors pritartina pareiškėjo skunde nurodytai aplinkybei, kad jis negali lemti darbdavių tinkamo įsipareigojimų vykdymo, tačiau leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pareiškėjui ir jis turėjo atitikti UTPĮ reikalavimus viso leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Dėl to aplinkybė, kad galimai paskutinis pareiškėjo darbdavys buvo nesąžiningas, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamo Sprendimo.
Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis susirado naują darbdavį ir pateiks Migracijos departamentui naujus dokumentus dėl pasikeitusių aplinkybių, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo.
Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą administracinį sprendimą. Skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), todėl skundžiamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo atsakovo sprendimą naikinti, pareiškėjo skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo D. K. skundą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.