Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. L., jos atstovei advokatei L. Ž., išvadą teikiančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ž. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui V. L., išvadą teikiančiai institucijai Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas V. L., kuriam ieškinys ir jo priedai įteikti tinkamai, asmeniškai bei teismo šaukimas įteiktas viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu, atsiliepimo į ieškinį jis nepateikė, teismo prašomų duomenų nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė.

Teismo posėdyje R. L. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje susilaukė trijų vaikų, iš kurių du, t. y. K. L. ir D. L., šiuo metu yra nepilnamečiai. Nurodė, jog iš pradžių santuokinis gyvenimas sekėsi neblogai, tačiau atsakovui praradus darbą prasidėjo atsakovo išgėrinėjimai ir smurtas jos atžvilgiu. Pastaruoju metu pradėjo kreiptis, dėl jos atžvilgiu naudojamo sutuoktinio smurto, į policiją. Atsakovas yra teistas už jos atžvilgiu naudotą fizinį smurtą. Sutuoktinis šeima nesirūpino visiškai jau ilgą laiką. Sutuoktinio kaltę dėl šeimos iširimo nurodo, kad nesirūpino šeima, vartojo alkoholinius gėrimus bei naudojo jos atžvilgiu psichologinį ir fizinį smurtą. Nurodo, jog su sutuoktiniu daugiau kaip tris metus nebepalaikė santuokinių ryšių. Nebegalėdama pakęsti žiauraus sutuoktinio elgesio pabėgo su vaikais iš sutuoktinio namų ir šiuo metu gyvena nuomojamame bute. Su ja kartu gyvena du nepilnamečiai vaikai, kurių auklėjimu, mokymusi bei gerbūviu rūpinasi ji viena. Šiuo metu jos gaunamos pajamos yra 228 Eur socialinė pašalpa. Dar prižiūri savo anūką, todėl dukra duoda pinigų. Nurodo, jog už butą reikia mokėti apie 100 Eur. Nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam reikia po 200 Eur, todėl prašo iš sutuoktinio priteisti bent po 100 Eur kiekvienam vaikui. Išlaikymą prašo priteisti nuo 2013-08-01, nors sutuoktinis išlaikymo vaikams niekada neskyrė. Išlaikymo ir kito turto iš sutuoktinio nereikalauja.

Teismo posėdžio metu D. L. paaiškino, jog jai yra 10 metų ir ji mokosi (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog šiuo metu gyvena atskirai nuo tėčio su mama ir broliu. Paaiškino, jog maistu, rūbeliais ir viskuo kitu rūpinasi tik mama. Tėtis pinigų niekada neduodavo. Paaiškino, jog tėtis vartodavo alkoholinius gėrimus ir išgėręs mušdavo mamą, o mama kviesdavo policiją. Nurodė, jog nori gyventi su mama, nes su ja jaučiasi saugiai, nėra triukšmo ir jokie tėčio draugai neateina ir negeria.

Teismo posėdžio metu K. L. paaiškino, jog yra 16 metų ir jis mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Nurodė, jog apie pusę metų negyvena su tėčiu. Šiuo metu gyvena su mama ir mažąja sesute. Su tėčiu kartu nebegyvena, nes tėtis gerdavo alkoholinius gėrimus ir smurtaudavo prieš mamą, ir tai tęsėsi ilgą laiką. Paaiškino, jog tėtis nieko namo neparnešdavo, būdavo namuose ir gerdavo alkoholį, namų neprižiūrėdavo. Nurodė, jog tėtis pinigų niekada jam nėra davęs. Viskuo pasirūpina mama. Nurodė, jog nori gyventi su mama, kadangi su mama geriau ir jaučiasi saugiai. Nurodė, kad tėtis ne tik mušdavo mamą, bet ją ir keikdavo įvairiais negražiais žodžiais. Nurodė, jog su tėčiu nebendrauja, tačiau jei tėtis norės, jis su tėčiu bendraus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš ieškinio teismui bei pateiktų į bylą rašytinių įrodymų – santuokos liudijimo kopijos (6 b. l.), vaikų gimimo liudijimų kopijų (7, 8 b. l.) teismas nustatė, jog V. L., gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. L., gimusios (duomenys neskelbtini), (ikisantuokinė pavardė – „M.”) santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 153. Santuokoje sutuoktiniams (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. L., (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. L., kurie yra nepilnamečiai (7, 8 b. l.). Būdami santuokoje ieškovė R. L. ir atsakovas V. L. nekilnojamojo ir privalomai registruoti turto neįgijo (15, 19, 20 b. l.). 2004-10-28 dovanojimo sutarties pagrindu atsakovas įgijo nekilnojamąjį turtą, kuris yra jo asmeninė nuosavybė (17-18 b. l.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalis kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.110 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas yra nebegalimas. CK 3.27 straipsnyje nustatyta sutuoktinių pareiga būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes prisidėti prie bendrų šeimos ar sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalauja iš sutuoktinio abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo, kartu tai reiškia ir protingą toleranciją bei pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu: žiaurus elgesys su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, šeimoje vartojama fizinė ar psichinė prievarta ir pan.

Įvertinus ieškovės R. L. ieškinyje išdėstytus ir teismo posėdyje duotus paaiškinimus, taip pat nepilnamečių vaikų K. L. ir D. L. paaiškinimus apie atsakovo elgesį su ieškove ir jo vaikų mama, neatsakingą atsakovo požiūrį į vaikų auklėjimą, šeimos išlaikymą, pajamų negavimą, visiškai neskiriant lėšų vaikų bei šeimos išlaikymui, pripažintina, jog tik dėl atsakovo vartoto alkoholio, sąlygojusio neadekvatų elgesį su ieškove, netinkamo požiūrio į šeimos vertybes, nenoro keistis ir išsaugoti šeimą, ieškovė buvo priversta išsikraustyti iš šeimos gyvenamojo būsto ir kartu su nepilnamečiais vaikais apsigyventi kitur. Apie atsakovo vartotą fizinį smurtą prieš ieškovę patvirtino byloje ne tik ieškovės ir nepilnamečių vaikų paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu, bet ir byloje esančio baudžiamojo įsakymo kopija, kuriame nurodyta, jog V. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kaip vartojęs fizinį smurtą savo sutuoktinės R. L. atžvilgiu (21-24 b. l.). Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio ir tėvo pareigas, dėl to bendras santuokinis gyvenimas tapo neįmanomas, o santuoka iširo išskirtinai tik dėl atsakovo V. L. kaltės.

Esant ieškovės prašymui, po santuokos nutraukimo jai paliekama jos turima santuokinė pavardė – „L.“, o atsakovui paliekama jo pavardė „L.“.

Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinių nepilnamečiai vaikai K. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. L., gim. (duomenys neskelbtini), iki šiol gyvena kartu su mama – ieškove R. L., kuri rūpinasi jų tinkamu auklėjimu, priežiūra bei išlaikymu, į tai, kad teismo posėdžio metu abu nepilnamečiai vaikai išreiškė norą gyventi su mama, nurodydami, jog su mama jie jaučiasi saugiai, taip pat atsižvelgiant į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus teiktą išvadą teismo posėdžio metu, jog nustačius nepilnamečių vaikų K. L. ir D. L. gyvenamąją vietą su jų motina R. L., geriausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus, todėl jų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove R. L..

Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko raidai ir ugdymuisi užtikrinti. Aiškindamas ir taikydamas nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas konkrečiu atveju turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti teismų praktikoje pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu yra 325,00 Eur. Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Įstatymas įtvirtina nuostatą, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetines vaikų teises ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Įvertinant byloje pateiktus duomenis, jog nepilnamečių vaikų K. L. ir D. L. išlaikymui reikalinga kas mėnesį skirti po 200,00 Eur kiekvienam vaikui, tai byloje patvirtina pateiktas paskaičiavimas vaikų išlaikymui, taip pat į teismo posėdžio metu duotus ieškovės ir nepilnamečių vaikų paaiškinimus, bei į tai, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų nedarbingas ar nesveikas, jog atsakovas gera valia išlaikymo vaikams neskiria ir niekada neskyrė, iš atsakovo V. L. priteistina nepilnamečių vaikų K. L. ir D. L. išlaikymui po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, kiekvienam vaikui. Priteisiama suma bus patenkinti nepilnamečių vaikų poreikiai, atsižvelgiant į šalies pragyvenimo lygį ir į motinos pareigą taipogi išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, kuris numato, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus, priteistinas iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimas abiem nepilnamečiams vaikams – 5279,92 Eur už 26 mėnesius 12 dienų ((26 mėn. x 100,00 Eur x 2) + (12 d. x 3,33 Eur x 2)), skaičiuojant nuo dienos, kada atsakovas nebeteikė išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams iki ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. spalio 12 d., nes teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek abu nepilnamečiai vaikai patvirtino, jog ieškovas vaikų bei šeimos išlaikymui lėšų neskyrė jau ilgą laiką, o vaikai patvirtino, jog iš atsakovo pinigų niekada nėra gavę. Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, kas mėnesį mokamos periodinės išmokos gali būti indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pažymėtina tai, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.). Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo.

R. L., su kuria lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, skirtina vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (CK 3.157 straipsnis, 3.190 straipsnis), nes nutraukus santuoką išlaikymui skirtas lėšas tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas. Vaikams skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jų interesams (LR CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.

Sutuoktiniai vienas kitam išlaikymo priteisti neprašo, todėl toks išlaikymas nepriteistinas.

Šalys santuokos metu bendro kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo (15, 19, 20 b. l.). 2004-10-28 dovanojimo sutarties pagrindu atsakovas įgijo nekilnojamąjį turtą, kuris yra jo asmeninė nuosavybė (17-18 b. l.), todėl šis turtas santuokos nutraukimo metu nedalintinas.

Ieškovei R. L., vadovaujantis 2015-06-10 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. SP-2084-(7.1727), teikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, parengiant teismui dokumentus ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (25-26 b. l.). Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 110,01 Eur, kurias sudaro advokato užmokestis (45 b. l.). Valstybės išlaidos už suteiktą antrinę pagalbą mokėtinos į Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą – LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ieškovė, paduodant ieškinį nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl patenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos išieškotinos iš atsakovo į valstybės pajamas: už neturtinio pobūdžio reikalavimą 41,00 Eur, dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo 72,00 Eur (100,00 Eur x 3 % x 12 mėn. x 2) bei dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo 158, 00 Eur (5279,92 Eur x 3 %), viso 271,00 Eur bylinėjimosi išlaidų Valstybės naudai (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CPK 385 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės R. L., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. L., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 153, dėl atsakovo V. L. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. L. palikti jos santuokinę pavardę „L.”, atsakovui V. L. palikti jo pavardę – „L.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų K. L., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. L., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove R. L..

Priteisti iš atsakovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečių vaikų: K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. spalio 13 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 5279,92 Eur (penkis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 92 euro centus) jo nepilnamečių vaikų: K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. spalio 12 d.

Paskirti ieškovę R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų: K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 271,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 110,01 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 1 euro centą) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti atsakovui V. L., jog 271,00 Eur žyminį mokestį jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, o 110,01 Eur išlaidas už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą – į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Santuoką laikyti nutrauktą nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Teismo sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.