- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-02
- Bylos Nr.
- 2A-624-357/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Regina Agota Gutauskienė, Rasa Bartašienė (pran.), Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- V. T., R. N.
- Ieškovas
- Šiaulių
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių
- Išvadą teikia
- Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 77.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas J. Stubrys Teisminio proceso Nr. 2-07-3-00005-2012-2
NUTARTIS
2012 m. lapkričio 2 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - ŠVTAS) ieškinį atsakovams R. N. ir V. T. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bei kitų klausimų, susijusių su tėvų valdžios apribojimu išsprendimo, trečiasis asmuo Šiaulių m. sutrikusio vystymosi kūdikių namai (toliau - ŠSVKN), Institucija, duodanti išvadą byloje, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (ŠRVTAS).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydamas:
- neterminuotai apriboti tėvo valdžią V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) jo sūnaus D. T., gim. (duomenys neskelbtini) , atžvilgiu;
- neterminuotai apriboti motinos valdžią R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) jos sūnaus D. T., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu;
- nustatyti D. T., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą.
- D. T., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus, esančius Vilniaus g. 303, Šiauliuose, bei vaiko gyvenamąja vietą nustatyti su globėju;
- priteisti iš atsakovų: V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą jų nepilnamečiam sūnui D. T., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės numatyta tvarka.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad atsakovai R. N. ir V. T., yra nepilnamečio sūnaus D. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Nepilnamečiam vaikui D. T. yra nustatyta laikinoji globa (duomenys neskelbtini) m. savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Nepilnamečio vaiko tėvas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini)pataisos namuose, o R. N. šiuo metu neturi galimybių naujagimio pati auginti, nes neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, neturi pakankamai pajamų, pažadėjo vaiką (duomenys neskelbtini) savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose lankyti ir pasikeitus situacijai kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl vaiko susigrąžinimo.
Atsiliepimas
Atsakovai R. N. ir V. T. su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodydami, kad jie vaiku nori rūpintis, o paramos vaikui neteikia, nes jų pajamos minimalios arba jų iš vis nėra. Atsakovė pripažino, kad dabartiniu metu jos materialinė padėtis ir buitinės gyvenimo sąlygos geros ir yra ateityje bus tinkamos gyventi kartu su vaikais, todėl nemano, kad dėl to jai nereikėtų neterminuotai apriboti motinos valdžią. Atsakovė prašė neišskirti jos nuo vaiko. Atsakovas atskirai paaiškino, kad yra pasiruošęs pagal išgales padėti vaiko motinai ar pačiam vaikui, kad jie galėtų susitvarkyti savo gyvenimo sąlygas. Tuo pačiu nurodė, jog nelaiko savęs biologiniu vaiko tėvu, o ar ginčys vaiko tėvystę ateityje dar pagalvos.
Trečiasis asmuo ŠSVKN atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškovo reikalavimais ir prašė teismo juos tenkinti. Tačiau atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu gautus duomenis ir atsakovų pateiktus prašymus, mano, jog jiems gali būti suteikta galimybė išsaugoti ryšį su vaiku, netaikant neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.
Institucija, duodanti išvadą byloje, ŠRVTAS pažymėjo, kad iš atsakovės šeimos patikrinimo akto matyti, kad kol kas jos gyvenimo sąlygos yra geros, todėl mano, kad gal būt būtų tikslinga ir suteikti atsakovei dar vieną šansą susigrąžinti vaiką iš globos įstaigos. Tuo pačiu pažymėjo, kad įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus jo ieškinys gali būti tenkinamas visiškai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies.
1. Laikinai dvejiems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos apribojo motinos valdžią R. N. (a/k (duomenys neskelbtini) sūnaus D. T. (a/k duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
2. Laikinai dvejiems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos apribojo tėvo valdžią V. T. (a/k (duomenys neskelbtini) sūnaus D. T. (a/k(duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
3. Nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečiam vaikui D. T. (a/k (duomenys neskelbtini) nustatė nuolatinę institucinę globą Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namuose (į/k 190522935), adresu (duomenys neskelbtini), nustatant šioje įstaigoje ir jo nuolatinę gyvenamąją vietą.
4. Skyrė (duomenys neskelbtini) sutrikusio vystymosi kūdikių namus (į/k (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko D. T. (a/k (duomenys neskelbtini) nuolatiniu globėju, paskiriant šią įstaigą ir vaiko turto nuolatiniu administratoriumi.
5. Priteisė atskirai iš atsakovų R. N. (a/k (duomenys neskelbtini) ir V. T. (a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus D. T. (a/k(duomenys neskelbtini) , išlaikymui po 130,00 Lt periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį iki jo pilnametystės, išieškant išlaikymą vaiko nuolatiniam globėjui ir nuolatiniam turto administratoriui (duomenys neskelbtini) sutrikusio vystymosi kūdikių namams (į/k (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
6. Periodinių išmokų išieškojimą iš atsakovų R. N. (a/k (duomenys neskelbtini) ir V. T. (a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus D. T. (a/k (duomenys neskelbtini), išlaikymui pagal šį sprendimą nurodė pradėti nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2002-01-02).
7. Priteisti iš atsakovės R. N. (a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą šias bylinėjimosi išlaidas: 139,00 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą ir 47,00 Lt už vaiko išlaikymui skirtas išmokas, iš viso: 186,00 Lt.
8. Priteisė iš atsakovo V. T. (a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą šias bylinėjimosi išlaidas: 47,00 Lt žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui skirtas išmokas ir 139,00 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą, iš viso: 186,00 Lt.
9. Nurodė, kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo skirto nepilnamečiam vaikui vykdomas skubiai.
10. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmetė (2 t., 45-49 b. l.).
Teismo nuomone, tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Teismas nustatė, kad vaikas negyvena su tėvais dėl susiklosčiusių aplinkybių, t. y. dėl motinos socialinės padėties (neturėjo gyvenimo sąlygų ir darbo, negaudavo pajamų ir pan.), ir dėl kito iš tėvų laisvės apribojimo. Nepilnamečio vaiko tėvai nors ir negyvena kartu, tačiau atsakovė šiuo metu jau nuomojasi gyvenamąsias patalpas ir gauna valstybės paramą. Abu atsakovai kol kas neturi ne tik nuolatinio darbo, bet ir pastovių pajamų vaikui išlaikyti, o jų elgesį vaiko atžvilgiu teismas iš dalies laikė nerūpestingu ir neatsakingu dėl bendravimo su vaiku ir pan. Teismas nurodė, kad atsakovei negalint atlikti motinos pareigų, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-07-10 sprendimu jos nepilnamečiam vaikui nustatyta laikinoji institucinė globa ir globėju paskirti (duomenys neskelbtini). Esant institucinei globai vaikas jaučiasi saugus, prižiūrimas. Teismas pažymėjo, kad nuo laikinosios globos įsteigimo iki ginčo dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovė nesiekė suartėti su vaiku, beveik jo nelankė, nebendravo, nesirūpino, t. y. toliau neatliko savo pareigų be jokių objektyvių priežasčių, tačiau pažymėjo, kad nuo laikinosios globos nustatymo praėjo ganėtinai neilgas terminas. Teismas nurodė, kad atsakovas irgi elgėsi panašiai. Teismo nuomone, kad šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės suponuoja abiejų tėvų kaltę dėl LR CK 3. 155 str. nustatytų pareigų vengimo, todėl priklausomai nuo tėvų kaltės pobūdžio gali būti ribojama tėvų valdžia laikinai ar neterminuotai.
Teismas nesutiko su tuo, kad būtina neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams. Byloje nustatyta, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas, tačiau teismas laikė, kad bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovų tarpusavio santykiai, tiek ir santykiai su vaiku nėra tokie, jog dėlto būtų būtina neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią. Teismas pažymėjo, kad atsakovas dėl netinkamo elgesio pataisos namuose, kol kas negali gauti darbo, tačiau norėtų išėjęs į laisvę ir turėdamas pajamų, teikti paramą tiek atsakovei, tiek ir sūnui. Nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovai būtų įrašyti į priklausomybės ligų registrą, ar abu būtų lankęsi priklausomybės ligų centre. Taip pat nėra duomenų, kad jie būtų gydęsi psichiatrijos ligoninėje. Iš teismui pateikto apsilankymo pas atsakovę jos gyvenamojoje vietoje atlikto patikrinimo, teismas įsitikino, jog jos dabartinė gyvenamoji aplinka kol kas yra tinkama atsakovei gyventi kartu su vaikais. Visi šie duomenys apie atsakovus leido teismui daryti išvadą, kad nepilnamečio vaiko tėvai dar nėra praradę galimybių susigrąžinti vaiką, jį auginti ir juo rūpintis. Tačiau teismas vertindamas šias aplinkybes, kartu pažymėjo, jog pateikti į bylą ir duomenys apie ankstesnį atsakovo elgesį, jo padarytas nusikalstamas veikas dėl ko jam buvo taikyta baudžiamoji atsakomybė, gali būti kliūtimi susigrąžinti vaiką. Tuo pačiu teismas padarė išvadą, kad dabartinis atsakovo elgesys visuomenėje dar gali pasikeisti.
Iš bylos medžiagos teismas matė, kad V. T. yra atsakovės R. N. sūnaus D. tėvas, o vaikas atsakovo sūnus. Šį civilinės būklės aktų įrašų tikrumo teisinė prezumpcija reiškia, kad pripažįstamas tikru atsakovo tėvystės faktas, kol nėra įrodyta kitaip. Todėl teismas atmetė atsakovo argumentą, kad jis nėra atsakovės vaiko tėvas. Nurodė, kad taip pat siekdamas paneigti šia prezumpciją, atsakovas turėjo pakankamai laiko ją paneigti, o to nedarydamas tik patvirtina šį faktą.
Teismas atsižvelgė į tai, jog vaiko emociniai ryšiai su jo tėvais dar nėra nutrūkę, taip pat pažymėjo, kad institucinio globėjo teikiama globa atsakovų vaikui sudaro palankias ir kompensuojamas sąlygas vaiko socialinei raidai, o nutraukus vaiko ir jo tėvų biologinį ryšį, vaikui gali būti padaryta sunki psichologinė trauma. Teismas nurodė, kad, esant bylos duomenimis patvirtintai teisinei situacijai, kai vaiko ir tėvų ryšiai dar nenutrūkę, teismas manė tikslinga taikyti atitinkamą įstatyme nustatytą tėvų valdžios ribojimo priemonę kartu ją derinant su įstatyme nustatytomis vaiko teisių įgyvendinimo priemonėmis, taip pat ir galimybę atkurti jo ryšius su biologine šeima. Todėl teismas laikė, kad tikslingiau pagal susidariusią padėtį taikyti ne neterminuotą, o laikiną tėvų valdžios apribojimą. Šiuo būdu, teismo nuomone bus užtikrinamas vaiko geriausių interesų įgyvendinimas, tuo pačiu nepaneigiama tėvų teisė turėti galimybes bendrauti su vaiku. Biologinių tėvų ir vaikų, kurie jau tam tikrą laiką gyvena institucinėje globoje, santykių atnaujinimas reikalauja pasiruošimo, taip pat reikalingas aktyvus ir supratingas visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimas. Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimas dėl nuolatinės globos neįgyja res judicata galios, todėl tėvai gali kreiptis į teismą dėl šios globos panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji nustatyta.
Teismas atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, pažeidžiamas vaiko teises ir interesus bei pačių pažeidimų pobūdį, taip pat į galimybes ateityje panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, bei siekiant perspėti atsakovus dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo, manė, jog dabartinėje situacijoje tikslinga laikinai apriboti atsakovui tėvo valdžią, o atsakovei motinos valdžią.
Atsakovams taikant laikinąjį tėvo valdžios apribojimą, teismas įvertintino tą aplinkybę, jog laikinas apribojimas, taip pat turi būti terminuotas. Be to atsakovų nepilnamečiam vaikui nustatytina nuolatinė institucinė globa toje pačioje laikinosios globos įstaigoje, tai yra (duomenys neskelbtini) sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Šioje globos institucijoje teismas nustatė ir atsakovų nepilnamečio vaiko nuolatine gyvenamąja vieta. Teismas išaiškino, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas ir vaiko buvimas globos įstaigoje yra laikina priemonė, kurios taikymas turi būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leis tai padaryti. Nuolatinės, kaip ir laikinosios globos taikymas derinamas su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką. Kad būtų įgyvendintas šis nuolatinės globos tikslas, t. y. vaikas grąžintas į biologinę šeimą, turi aktyviai dalyvauti valstybės institucijos, t. y. Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas pastebėjo, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius turi pareigą įgyvendinti tinkamas priemones šeimos ryšiams išlaikyti. Nustatant atsakovų nepilnamečiam vaikui nuolatinę institucinę globą, jų globėjui teismas išaiškino pareigą netrukdyti tėvams bendrauti su vaiku, dėti maksimalias pastangas, kad vaikas būtų grąžintas į šeimą. Tėvams išaiškino, kad apribojus tėvų valdžią laikinai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku.
Teismas nurodė, kad 2007-09-19 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-07-10 įsakymu Nr. A-813 D. N., nustatyta laikinoji globai jo laikinuoju globėju bei turto administratoriumi paskirti (duomenys neskelbtini) apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namai, kūdikis jau beveik du metus gyvena minėtoje įstaigoje, todėl ieškovo reikalavimą dėl vaiko nuolatinės globos, nuolatinio globėjo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo teismas tenkino visiškai. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančią medžiagą, pripažino, kad nuolatinis globėjas vaikui yra tinkamas. Bylos duomenys patvirtina, kad vaiko globėjas parinktas atsižvelgiant į vaiko amžių ir gali užtikrinti jo fizinį bei psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir ugdymu; ugdyti vaiką, spręsti klausimus, susijusius su vaiko interesais; bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldos institucijomis; palaikyti ryšius su artimais vaiko giminaičiais, informuoti juos, jei jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, ugdymą, sveikatą ir kitą. Teismas išaiškino, kad globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėjas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai. Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti.
Todėl siekiant ir toliau užtikrinti vaikui normalias gyvenimo sąlygas, jo priežiūrą, auklėjimą bei kitus svarbius interesus, D. T. teismas nustatė nuolatinę globą vaikų globos institucijoje (duomenys neskelbtini) savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, šioje institucijoje nustatė ir globotinio gyvenamąją vietą. Globėją tuo pačiu paskyrė ir vaiko turto administratoriumi.
Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovas yra darbingas, tačiau kol kas negali dirbti, negauna nors ir nedidelių pajamų. Atsakovė taip pat neturi savarankiškų pajamų, išskyrus valstybės paramą, todėl iš dalies tenkino ir ieškovo ieškinio reikalavimą dėl atsakovų vaikui reikalingo išlaikymo dydžio priteisimo ir priteisė iš atsakovų po 130 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui. Teismas pastebėjo, kad tai kol kas tik minimalus atsakovų vaikui reikalingas išlaikymo dydis, tačiau pagerėjus tėvų materialinei padėčiai, jis gali būti peržiūrėtas, atsižvelgiant į augančio vaiko poreikius.
Atskirai teismas pažymėjo, kad D. T. skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Teismui patenkinus ieškovo ieškinį iš dalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovų teismas priteisė ir bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodė, išlaikymas atsakovų vaikui pagal šį teismo sprendimą priteisiamas nuo ieškinio priėmimo teisme 2012-01-02 dienos ir sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytinas skubiai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. T. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui pritesimo arba sustabdyti iki kol bus atliktas tėvystės testas (108-109 b. l.).
Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo posėdyje nurodė nesantis D. T. tėvu, vaiko net nėra matęs. Dėl tėvystės nuginčijimo pradėjo tvarkytis dokumentus, (duomenys neskelbtini) gaus nemokamą teisinę pagalbą. Prašo sustabdyti išlaikymo išieškojimą, kad vėliau neturėtų problemų su antstoliais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti (123 b. l).
Nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas pagrįstai priėmė sprendimą ir laikinai dvejiems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos apribojo R. N. ir V. T. tėvų valdžią D. T., gim., (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Paskyrė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus nepilnamečio D. T., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatiniais globėjais ir turto administratoriais bei nustatė vaiko gyvenamąją vietą su globėjais. Priteisė iš atsakovų R. N. ir V. T. nepilnamečio sūnaus D. T. išlaikymui po 130 lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės. Nurodo, kad V. T. nėra kreipęsis į teismą dėl D. T. tėvystės nuginčijimo bei nepateikė jokių įrodymų, grindžiančių j o apeliacinio skundo esmę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Atsižvelgdama kolegija į šias aplinkybes, bei į CPK 320 str. 1 d. nuostatą, LR CK 3.183 str. 2 d. reglamentavimą, kolegija nėra saistoma apeliacinio skundo argumentų ir nagrinėja apeliacinį skundą atsižvelgdama į faktines aplinkybes bei vaiko interesus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinės būklės aktas patvirtina apie V. T. įrašymą gimimo metrikų knygoje sūnaus D. tėvu, įrašo Nr.684(CK 3. 289 str. 1d.). Šis įrašas nėra nuginčytas, tai reiškia, kad D. T. yra apelianto sūnus, todėl tėvui tenka visos iš to atsiradusios LR CK 3.155 str. 2 d. nustatytos pasekmės - teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko paneigti civilinės būklės akto teisėtumą, o to nedarydamas patvirtino šį faktą (CK 3. 149 str. 1d.), praleido teisės kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 3. 152 str.). Teismų sistemos LITEKO duomenimis, apeliantas nėra kreipęsis į teismą dėl civilinės būklės akto įrašo nuginčijimo.
Kolegija pažymi, kad laikinai apribojant tėvų valdžią ir skiriant jų nepilnamečiam vaikui nuolatinę globą, tėvams išlieka pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką. LR CK 3.192 str. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (LR CK 3.192 str. 2 d.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikams vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas turi būti priteisiamas.
Byloje nustatyta, kad atsakovai su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad jie vaiku nori rūpintis, o paramos vaikui neteikia, nes neturi pajamų. Atsakovas paaiškino, kad yra pasiruošęs padėti vaiko motinai ar pačiam vaikui, kad jie galėtų susitvarkyti savo gyvenimo sąlygas. Nurodė, jog nelaiko savęs biologiniu vaiko tėvu, o ar ginčys vaiko tėvystę ateityje dar pagalvos, teigė, jog gali būti paleistas iš įkalinimo įstaigos jau 2013 metais. Nors atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių savo atsikirtimus, tačiau kai kuriuos iš jų teismas išsireikalavo ir surinko savo iniciatyva (CPK 376 str. 1d.).Atsakovas yra darbingas, tačiau kol kas negali dirbti, negauna nors ir nedidelių pajamų. Apeliantas pateikė įrodymus iš kurių matyti, kad per laikotarpį nuo 2012-06-04 iki 2012-07-02 gavo 696,40 Lt pajamų. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs įrodymų visumą, atsakovų materialinę padėtį, ieškinį tenkino iš dalies dėl atsakovų vaikui reikalingo išlaikymo dydžio priteisimo, sumažino prašomą sumą ir priteisė iš atsakovų po 130 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui, indeksuojant pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Priteista suma pripažintina tik minimaliai būtina ir reikalinga vaiko išlaikymui. Ieškovai pagrįstai nurodo, kad apeliacinis skundas negali būti tenkinamas, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis reglamentuoja tėvų teisę ir pareigą iki pilnametystės vaikus tinkamai išlaikyti, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis nustato tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, kolegija CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.