- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-27
- Bylos Nr.
- I3-7375-402/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01453-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. R.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 21.2Tarnybinės nuobaudos
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui G. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2021 m. gegužės 19 d. įsakymą Nr. EPK-289 „Dėl R. R. tarnybinio nusižengimo“.
Pareiškėjui, dirbančiam vyriausiuoju darbo inspektoriumi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) Kauno teritoriniame skyriuje, 2021 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. EPK-289 paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
2021 m. balandžio 8 d. elektroniniu laišku iš VDI Vidaus tyrimų ir veiklos procesų kontrolės skyriaus jis gavo prašymą elektroniniu paštu pateikti paaiškinimą nurodant priežastis, kodėl, atsakingam asmeniui I. G. 2019 m. lapkričio 5 d. surašęs administracinio nusižengimo protokolą, 2020 m. sausio 7 d. įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimui, jis nesurašė įstatymo pažeidimo protokolo juridiniam asmeniui (protokolas Nr. UĮPPJ 0843-0017 surašytas 2021 m. balandžio 19 d.).
2021 m. balandžio 23 d. iš VDI Vidaus tyrimų ir veiklos procesų kontrolės skyriaus pareiškėjas gavo pranešimą apie galimą tarnybinį nusižengimą su prašymu pateikti atsakymą į klausimą, kodėl jis delsė (vilkino) surašyti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui. Atsakymą pareiškėjas pateikė 2021 m. gegužės 3 d. 2021 m. gegužės 18 d. Motyvuotoje išvadoje dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo, aprašomojoje dalyje, konstatuota, kad jis įtariamas netinkamai atlikęs savo tarnybines pareigas ir padaręs tarnybinį nusižengimą. Konstatuojamojoje dalyje jo veiksmai įvertinti kaip vilkinimas ir netinkamas pareigų atlikimas. Taip pat tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusi tyrėja konstatavo, kad jis, netinkamai vykdęs Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2019 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. EV-99 patvirtinto pareigybės aprašymo 5.1, 5.3, 5.4 ir 5.5 punktuose nustatytas funkcijas, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, VDI vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus.
Su tokiais teiginiais pareiškėjas nesutinka. Tyrėja, atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą, padarė išvadą, kad nėra praleistas 2 metų terminas nuobaudai skirti (paskutinė nuobaudos skyrimo data – 2021 m. birželio 5 d.), taigi jis nepažeidė Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2017 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. EV-101 patvirtinto Aprašo su vėlesniais pakeitimais nuostatų. Nuobauda juridiniam asmeniui skirta 2021 m. gegužės 11 d. nutarimu. Paskirta 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 39 straipsnyje, Užimtumo įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose nustatytas baudas galima skirti ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Pažeidimas padarytas 2019 m. birželio 7 d., paaiškėjo 2019 m. birželio 17 d. Pareiškėjo įsitikinimu, terminai nebuvo pažeisti.
Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. EV-177 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus pareigybės aprašymo 5.1 punkte nurodyta pareigybės specializacija: darbuotojų saugos ir sveikatos priežiūra ir kontrolė ūkio subjektuose. 5.3, 5.4 ir 5.5 punktų apskritai nėra. Motyvuotos išvados konstatuojamojoje dalyje išvardyti tariami jo padaryti pažeidimai net neapibrėžti pareigybės aprašyme. Įvertinus visas aplinkybes, manytina, kad VDI Vidaus tyrimų ir veiklos procesų kontrolės skyriaus Motyvuotoje išvadoje jo įvardyti galimi pažeidimai nepadaryti, o jei galimai ir buvo padaryti, tai tik formalaus pobūdžio, nesukėlę neigiamų pasekmių, todėl tarnybinės nuobaudos – pastabos skyrimas yra neproporcingas.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, atstovas taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnyje nurodyta, kad VDI atlieka Valstybinės darbo inspekcijos nuostatuose ir kituose teisės aktuose jai nustatytas funkcijas. Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte bei Valstybinės darbo inspekcijos nuostatų 17 punkte nustatyta, kad VDI inspektorius, nustatęs darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, privalo surašyti protokolus, reikalavimus, aktus ir kitokius patvirtintos formos dokumentus, vadovaudamasis Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 9 punktu, vykdyti kitų norminių teisės aktų nustatytas pareigas. Taigi, savo veikloje inspektorius privalo vadovautis Įstatymo, Valstybinės darbo inspekcijos nuostatų reikalavimais bei pareigybės aprašymu.
Vadovaujantis VDI valstybės tarnautojo ir darbuotojo etikos ir elgesio kodeksu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2013 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. V-518 (2017 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. EV-147 nauja redakcija), valstybės tarnautojas ir darbuotojas turi tinkamai atlikti savo pareigas, reikalus tvarkyti dalykiškai ir jų nevilkinti (16.5 p.).
Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2021 m. balandžio 6 d. pavedimu pradėti tyrimą dėl biurokratizmo ir protokolo juridiniam asmeniui surašymo vilkinimo (toliau – užduotis) pavesta VDI Vidaus tyrimų ir veiklos procesų kontrolės (toliau – ir VTVPK) skyriui.
Tarnautojui apie tai, kad jis yra įtariamas netinkamai atlikęs savo tarnybines pareigas ir padaręs tarnybinį nusižengimą buvo raštu pranešta 2021 m. balandžio 26 d. (pranešimas Nr. EAD-13 paskelbtas Inspekcijos Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinėje sistemoje (toliau – DSS IS) Dokumentų valdymo posistemės Vidaus dokumentų sąraše. Pranešime tarnautojui buvo nurodyta, kad jis yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, kuomet nagrinėdamas V. I. 2019 m. birželio 17 d. prašymą dėl jos nelegalaus darbo Kauno viešbutyje (duomenys neskelbtini) (užduoties kortelės Nr. APS-2-11616) vilkino surašyti administracinio nusižengimo protokolą juridiniam asmeniui už Užimtumo įstatymo pažeidimus.
Iš DSS IS duomenų nustatyta, kad pareiškėjas atliko Bendrovėje nelegalaus darbo patikrinimą ir, nustatęs nelegalaus darbo faktą (pažeidimo padarymo faktines aplinkybes, jį padariusį subjektą, pažeidimą kvalifikuojančius duomenis), 2019 m. rugpjūčio 12 d. surašė nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA 0843-1544, taip užbaigdamas nelegalaus darbo tyrimą. Taigi, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 608 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas administracinio nusižengimo protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turėjo surašyti baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, tačiau, nesant svarbių priežasčių, nurodymą Nr. SD-2-13204, kuriuo įpareigojo Bendrovės direktorę I. G. 2019 m. lapkričio 5 d. atvykti į VDI Kauno teritorinį skyrių dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo, išsiuntė 2019 m. spalio 24 d., t. y. vėliau nei po dviejų mėnesių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2021 m. balandžio 12 d. paaiškinime VTVPK skyriui nurodė, kad „protokolą juridiniam asmeniui nusprendė surašyti 2020 m. pavasarį, tačiau, prasidėjus karantinui (koronaviruso plitimui) ir sustojus verslams, jam pasirodė, kad tuo metu surašyti protokolą gali atrodyti kaip bandymas žlugdyti verslą“.
VTVPK skyrius pažymi, kad Administracinių nusižengimų kodeksas, Užimtumo įstatymas, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymai „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ bei kiti teisės aktai nenumato karantino metu administracinių nusižengimų bylų teisenos nevykdymo.
Iš DSS IS Administracinių nusižengimų protokolų registro duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 0843-0017 surašė 2021 m. balandžio 19 d. ir tą pačią dieną, informuodamas apie 2021 m. gegužės 7 d. bylos nagrinėjimą, išsiuntė Bendrovės buveinės registracijos adresu. Atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, VTVPK skyrius daro išvadą, kad pareiškėjas nėra praleidęs 2 metų senaties termino nuobaudai skirti (paskutinė nuobaudos skyrimo data – 2021 m. birželio 5 d.), taigi formaliai nėra pažeidęs Aprašo naujos redakcijos 27 ir 28 punktų nuostatų, tačiau, nesant svarbių priežasčių, nesiuntė šaukimų ir nepagrįstai vilkino Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolo surašymą, pažeisdamas Aprašo naujos redakcijos 4 ir 9 punktus. VTVPK skyriaus vertinimu, tokie tarnautojo veiksmai nėra suderinami su gero viešojo administravimo (atsakingo valdymo) principu.
Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą, reiškianti, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kuo trumpesnį laiką (Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad pareiškėjas, atlikęs Bendrovėje patikrinimą ir baigęs nelegalaus darbo tyrimą 2019 m. rugpjūčio 12 d., nesant objektyvių priežasčių, daugiau kaip pusantrų metų delsė iškviesti juridinį asmenį ir jam surašyti Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą, taip pažeisdamas Aprašo naujos redakcijos 3 punktą ir Naujo aprašo 3, 4 ir 10 punktus bei VDI valstybės tarnautojo ir darbuotojo Etikos ir elgesio kodekso 16.5 punktą. Tokie tarnautojo veiksmai vertinami kaip vilkinimas ir netinkamas pareigų atlikimas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas.
Pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2021 m. gegužės 19 d. įsakymą Nr. EPK-289 „Dėl R. R. tarnybinio nusižengimo“.
Bylos duomenimis, pareiškėjui, dirbančiam vyriausiuoju darbo inspektoriumi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritoriniame skyriuje, 2021 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. EPK-289 skirta tarnybinė nuobauda – pastaba (b. l. 3).
2021 m. balandžio 8 d. elektroniniu laišku iš VDI Vidaus tyrimų ir veiklos procesų kontrolės skyriaus pareiškėjas gavo raštą, kuriame nurodyta elektroniniu paštu pateikti paaiškinimą nurodant priežastis, kodėl atsakingam asmeniui I. G. 2019 m. lapkričio 5 d. surašęs administracinio nusižengimo protokolą, 2020 m. sausio 7 d. įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimui, nesurašė įstatymo pažeidimo protokolo juridiniam asmeniui (protokolas Nr. UĮPPJ 0843-0017 surašytas 2021 m. balandžio 19 d.) (b. l. 4).
2021 m. balandžio 23 d. iš VDI Vidaus tyrimų ir veiklos procesų kontrolės skyriaus pareiškėjas gavo pranešimą apie galimą tarnybinį nusižengimą su prašymu pateikti atsakymą į klausimą, kodėl jis delsė (vilkino) surašyti Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui. Atsakymą pareiškėjas pateikė 2021 m. gegužės 3 d. 2021 m. gegužės 18 d. Motyvuotoje išvadoje dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo, aprašomojoje dalyje, konstatuota, kad jis įtariamas netinkamai atlikęs savo tarnybines pareigas ir padaręs tarnybinį nusižengimą. Konstatuojamojoje dalyje jo veiksmai įvertinti kaip vilkinimas ir netinkamas pareigų atlikimas. Taip pat tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusi tyrėja konstatavo, kad jis, netinkamai vykdęs Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2019 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. EV-99 patvirtinto pareigybės aprašymo 5.1, 5.3, 5.4 ir 5.5 punktuose nustatytas funkcijas, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo, VDI vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus (b. l. 5).
2021 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. EPK-289 „Dėl R. R. tarnybinio nusižengimo“ pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (b. l. 3).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad kiekvienas asmuo turi teisę į objektyvų, visapusišką ir nešališką dėl jo atliekamą tyrimą, kuris neturi kelti abejonių nei pareiškėjui, nei kitiems su atliekamu tyrimu susijusiems asmenims. Tokie reikalavimai įtvirtinti teisės normose dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, aktualūs administracinių nusižengimų, tarnybinių ginčų tyrimui, teisminiam nagrinėjimui ir kt.
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Akcentuotina, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1435/2013, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010, 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008). Vertinant, ar asmuo padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.). Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų įstatyme, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012). Ar asmuo padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.
Taigi, tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas. Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalimi. Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Todėl, spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui, teismas turi analizuoti, ar Išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis vertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.
2021 m. gegužės 18 d. Motyvuotoje išvadoje Nr. TN-5 dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo, aprašomojoje dalyje, konstatuota, kad jis įtariamas netinkamai atlikęs savo tarnybines pareigas ir padaręs tarnybinį nusižengimą. Konstatuojamojoje dalyje jo veiksmai įvertinti kaip vilkinimas ir netinkamas pareigų atlikimas. Taip pat konstatuota, kad jis, netinkamai vykdęs Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2019 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. EV-99 patvirtinto pareigybės aprašymo 5.1, 5.3, 5.4 ir 5.5 punktuose nustatytas funkcijas, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo, VDI vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus (b. l. 6a–9).
VDI administracinių nusižengimų protokolų ir Užimtumo įstatymo pažeidimų protokolų juridiniams asmenims, nutarimų administracinių nusižengimų bylose ir nutarimų pažeidimų bylose juridiniams asmenims surašymo tvarka nustatyta: Administracinių nusižengimų ir Užimtumo įstatymo pažeidimų protokolų, nutarimų, administracinių nusižengimų ir pažeidimų bylose surašymo ir registravimo, baudų, skirtų už administracinius nusižengimus ir Užimtumo įstatymo pažeidimus, apskaitos ir mokėjimo (išieškojimo) kontrolės tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2017 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. EV-101 (Aprašas), kurio nuostatos su vėlesniais pakeitimais galiojo nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2020 m. sausio 1 d.; Aprašo naujoje redakcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. EV-378, kurio nuostatos galiojo nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d.; taip pat Administracinių nusižengimų, Lietuvos Respublikos užimtumo ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimų protokolų, nutarimų administracinių nusižengimų ir pažeidimų bylose surašymo ir registravimo, baudų, skirtų už administracinius nusižengimus, Lietuvos Respublikos užimtumo ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimus, apskaitos ir mokėjimo (išieškojimo) kontrolės tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. EV-128 (toliau – ir Naujas aprašas), kurio nuostatos įsigaliojo nuo 2020 m. birželio 1 d., bei Naujo aprašo naujoje redakcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2021 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. EV-83 (toliau – Naujo aprašo nauja redakcija), kurio nuostatos įsigaliojo nuo 2021 m. balandžio 7 d.
Pagal Aprašo naujos redakcijos 23 ir 24 punktus ir Naujo aprašo 26 ir 27 punktus, inspektorius administracinę nuobaudą gali skirti ne vėliau kaip per 2 metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o esant trunkamam administracinio nusižengimo atvejui – per 2 metus nuo paaiškėjimo dienos (ANK 39 str.), Užimtumo įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose nustatytas baudas gali skirti ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.
I. G., atsakingai už Bendrovės darbuotojų darbo sutarčių sudarymą ir nutraukimą, pažeidusiai Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies nuostatas, pareiškėjas 2019 m. lapkričio 5 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-2191-2019 pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (b. l. 86) ir administracinio nusižengimo bylą 2019 m. lapkričio 6 d. perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. 2019 m. gruodžio 17 d. Teismas priėmė nutartį ir pripažino I. G. kalta dėl administracinio nusižengimo padarymo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį bei jai skyrė 1 000 eurų dydžio baudą (b. l. 87–88). Nutartis įsiteisėjo 2020 m. sausio 7 d. Įsigaliojus Aprašo naujai redakcijai nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. pareiškėjas turėjo galimybę siųsti juridiniam asmeniui nurodymą atvykti į VDI protokolo surašymui.
Taigi pažeidimo padarymo data yra laikoma 2019 m. birželio 5 d., o paskutinė baudos skyrimo data – 2021 m. birželio 5 d.
Pareiškėjas Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui surašė 2021 m. balandžio 19 d. ir tą pačią dieną, informuodamas apie 2021 m. gegužės 7 d. bylos nagrinėjimą, išsiuntė Bendrovės buveinės registracijos adresu (b. l. 91–93).
Taigi, pareiškėjas nėra praleidęs 2 metų senaties termino nuobaudai skirti (paskutinė nuobaudos skyrimo data – 2021 m. birželio 5 d.) ir nėra pažeidęs Aprašo naujos redakcijos 27 ir 28 punktų nuostatų, nuobauda paskirta atsižvelgiant į įstatymų numatytą terminą. Tokia išvada padaryta ir tiriant tarnybinį nusižengimą Išvadoje. Nuobauda juridiniam asmeniui – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda (b. l. 95) – paskirta 2021 m. gegužės 11 d. Teismas daro išvadą, kad dėl sankcijos skyrimo net ir po 1,5 metų esminių teisių pažeidimų sankcijų skyrimo procedūroje nepadaryta.
Teismas sutinka su pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, beje, jų neginčijo ir atsakovės atstovas sutikdamas su pastabomis, kad Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspekcijos 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. EV-177 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus pareigybės aprašymo 5.1 punkte nurodyta pareigybės specializacija: darbuotojų saugos ir sveikatos priežiūra ir kontrolė ūkio subjektuose. 5.3, 5.4 ir 5.5 punktų apskritai nėra (b. l. 11). Taigi, Išvados konstatuojamojoje (rezoliucinėje) dalyje išvardyti pareiškėjo padaryti pažeidimai net neapibrėžti pareigybės aprašyme. Taip pat Išvados rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad pareiškėjas delsė kviesti juridinį asmenį ir jam surašyti protokolą pažeisdamas Aprašo naujos redakcijos 3 punkto ir Naujo aprašo 3, 4 ir 10 punktų reikalavimus, tačiau nenurodyta, kokiais konkrečiai veiksmais ir kokio punkto reikalavimai pažeisti. Išvadoje neatlikta analizė pažeidimo subjektyviosios ir objektyviosios pusės bei priežastinis ryšys tarp jų, neištirta ir neanalizuota kaltės forma. Taigi, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pažeista, kadangi pirmiau analizuoti Motyvuotos išvados trūkumai yra esminiai, neleidžiantys teigti, jog Išvada yra pagrįsta ir teisėta.
Kaip analizuota pirmiau, tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Netinkamai surašyta išvada sukelia tam tikras teisines pasekmes, kaltinimas tampa neapibrėžtas ir pažeidžia pareiškėjo teisę į gynybą. Teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju tarnybinis nusižengimas ištirtas ir Išvada surašyta netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjui inkriminuotas pažeidimas yra formalaus pobūdžio, kadangi pareiškėjas nėra praleidęs 2 metų senaties termino nuobaudai skirti (paskutinė nuobaudos skyrimo data – 2021 m. birželio 5 d.) ir nėra pažeidęs Aprašo naujos redakcijos 27 ir 28 punktų nuostatų, nuobauda paskirta atsižvelgiant į įstatymų numatytą terminą ir dėl sankcijos skyrimo net po 1,5 metų esminių teisės pažeidimų sankcijų skyrimo procedūroje nepadaryta. Be to, pažymėtina, kad karantino metu kavinių darbas buvo sustabdytas, patekimas į įstaigas buvo ribojamas / draudžiamas, todėl visos procedūros dėl objektyvių priežasčių tokiu metu vyko žymiai lėčiau. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skundas tenkintinas ir skundžiamas administracinis aktas naikintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas patenkintas, tačiau iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį iš šalių negauta prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nenagrinėjamas ir išlaidos nepriteisiamos.
Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2021 m. gegužės 19 d. įsakymą Nr. EPK-289 „Dėl R. R. tarnybinio nusižengimo“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.