- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-06-30
- Bylos Nr.
- 2-338
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis (pran.), Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- F. V.
- Ieškovas
- BUAB „Nidos Rūta“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viginto Višinskio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo F. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-574-33/2005 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nidos Rūta“ ieškinį atsakovui F. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Nidos Rūta“ kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti 2003 m. gegužės 14 d. valstybinės žemės subnuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį negaliojančia; įpareigoti atsakovą F. V. grąžinti ieškovui be pagrindo įgytą turtą – sporto aikšteles, esančias D. K. 15C, Neringoje; išieškoti iš atsakovo 10 536,12 Lt nuostolių atlyginimui; taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti 2005 m. kovo 10 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įspėjimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, vykdymą bei prašė areštuoti atsakovui priklausantį turtą - sporto aikšteles, esančias G. D. Kuverto g. 15, Neringoje uždraudžiant perleisti. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutartimi iš dalies patenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovo vardu registruotas sporto aikšteles, esančias G. D. Kuverto g.15C, Neringoje, uždraudžiant jas įkeisti bei perleisti kitiems asmenims. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškinio ginčo objektas – valstybinės žemės subnuomos sutartis bei be pagrindo įgyto turto, sporto aikštelių, sugrąžinimas ieškovui. Šių aikštelių perleidimas apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, todėl teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – ginčo turto areštą uždraudžiant jį įkeisti ar perleisti kitiems asmenims. Teismas atmetė prašymą uždrausti trečiajam asmeniui pasinaudoti nuomos sutartimi suteiktomis teisėmis motyvuodamas tuo, jog reikalavimas nutraukti žemės nuomos sutartį neturi nieko bendro su ieškovo pareikštais reikalavimais ir sutarties nutraukimas niekaip neįtakos sprendimo vykdymo šioje byloje.
Šalies argumentai
Atsakovas F. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:
1. Teismas turi teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik įsitikinęs, jog jų taikymas yra būtinas būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui (CPK 144 str.). Perleisti arba įkeisti statinius nuomojamojoje žemėje galima tik kartu perleidžiant ar įkeičiant žemės nuomos teisę. Žemės perleidimui būtinas savininko, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, sutikimas, be to atsakovas turi subnuomos teisę, kurios perleidimui būtinas paties ieškovo sutikimas, todėl toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nepagrįstas ir nepagrįstai varžantis atsakovo teises.
2. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad sklype yra kokie nors jo statiniai. Visi statiniai išnuomotame žemės sklype priklauso atsakovui. Teismas gina tik vienos šalies interesus, todėl pažeidžia teisingumo, lygiateisiškumo bei proporcingumo principus.
3. Teismas nenurodė, kuo šis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atvejis yra išimtinis, kuo pasireiškė grėsmė šių priemonių taikymui, kad teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėjo nepranešdamas atsakovui, t.y. teismas pažeidė CPK 148 straipsnio reikalavimus.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB „Nidos Rūta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad skundas nepagrįstas, nes areštuotas turtas yra ginčo objektas, kurį siekia susigrąžinti ieškovas, todėl skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio pirma dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, t.y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Apelianto teiginiai, kad jis negali perleisti ar įkeisti nekilnojamojo turto be žemės savininko sutikimo, nepagrįsti. CK 6.490 straipsnio pirma dalis nustato, jog subnuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis už nuomos sutarties terminą. Subnuomos sutarties 5.3 punktas nustatė, kad pasibaigus nuomos sutarčiai subnuomininkui lieka jo pastatyti pastatai ir jis turi teisę sudaryti naują žemės naudojimo sutartį (b.l. 98). Iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 10 d. pažymos Nr. 13.1-558-(15.2-6.1) matyti, kad žemės nuomos sutartis su ieškovu nutraukiama. Nutraukus žemės nuomos sutartį, atsakovas turi galimybę sudaryti sutartį dėl teisių į žemės sklypą. Teisių į žemės sklypą suteikimas priklauso ne nuo ieškovo, o nuo trečiojo asmens valios ir atsakovas turi galimybę perleisti statinius, dėl ko teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Atkreiptinas dėmesys, kad ta aplinkybė, jog galimybė apsunkinti teismo sprendimo vykdymą priklauso nuo ieškovo valios, nėra teisinis pagrindas manyti, jog teismo sprendimo vykdymas negali pasunkėti. Nesuprantami apelianto teiginiai, jog jei neįmanoma perleisti statinių be ieškovo sutikimo, tačiau pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jo teisės ir interesai yra nepagrįstai varžomi, t.y. neva neįmanomumas dar labiau padidėjo.
Įstatymas nereikalauja, kad ieškovas, prašydamas užtikrinti ieškinį, pagrįstų ir savo teisę į ieškinį. Ieškinio reikalavimai susiję su nuosavybės teisėmis į statinius. Apeliantas argumentuoja, kad ieškovui statiniai nepriklausė, visi statiniai yra atsakovo nuosavybė, įregistruoti jo vardu ir tokiu būdu draudimas disponuoti atsakovui priklausančiu turtu pažeidžia bendruosius teisės principus, t.y. atsakovo argumentai susiję su ieškinio pagrįstumu. Ieškinio pagrįstumą, teisių į statinius buvimą ar nebuvimą teismas nustatinės, spręsdamas bylą iš esmės. Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą minėti argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl atmestini.
Apelianto argumentas, kad jam nebuvo pranešta apie taikomas laikinąsias apsaugos priemones CPK 148 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta tvarka, atmestinas. Apeliantas nenurodo, kaip nepranešimas apie taikomas laikinąsias apaugos priemones įtakojo teismo sprendimo teisėtumą ar pagrįstumą. Procesinės teisės normos pažeidimas yra pagrindas naikinti sprendimą, jei dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
n utarė:
Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.