Kauno apygardos teismo nutartis

2011-04-07 · Civilinė byla Nr. 2A-152-173/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-07
Bylos Nr.
2A-152-173/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-16842-2009-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Leonas Jachimavičius, Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
Ieškovas
J.M.
Atsakovas
S.L.E.Ž., V.M., L. S., S. L., E. Ž.
Advokatai
Kristina Mikolaitė
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-152-173/2011Proceso Nr. 2-05-3-16842-2009-2Procesinio sprendimo kategorija:121.21;30.9.1;
Pirmosios instancijos teismo teisėjas D. Stralkus(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus(kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovui J.M., atsakovėms S.L.E.Ž., atsakovės V.M. atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal V.M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo m2010 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J.M. ieškinį atsakovėms V. M., L. S., S. L., E. Ž. dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas J.M., patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė nustatyti bendrąja daline nuosavybe su atsakovėmis V.M., L.S., S.L., ir E.Ž. valdomo turto, esančio Širvintų II-asis takas Nr.3, Kaune, naudojimosi tvarką: 1) paskiriant jam naudotis žemės sklypo dalį, plane pažymėta „A"; 2) paskiriant jam naudotis ūkinio pastato dalį, plane pažymėta „D" (1 sandėliukas); 3) paskiriant jam naudotis gyvenamojo namo dalį, plane pažymėta „C" (mansarda su palėpe); 4) bendrai su atsakovėmis paskiriant naudotis kiemo statiniais, gyvenamojo namo dalimi, plane pažymėta „B" ir gyvenamojo namo laiptine bei 5) įpareigoti atsakoves netrukdyti jam naudotis anksčiau nurodytomis nekilnojamojo turto dalimis. Ieškovas nurodė, kad jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/10 dalis žemės sklypo, 1/5 dalis gyvenamojo namo, 1/5 dalis ūkinio pastato bei 1/5 dalis kiemo statinių, esančių Širvintų II-asis tk. 3, Kaune. Likusi dalis minėto nekilnojamojo turto bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovėms, tačiau bendraturčių dalys nėra atidalytos. Atsižvelgiant į tai, ieškovas pageidavo nustatyti naudojimosi ginčo nekilnojamuoju turtu tvarką pagal jo parengtą planą, nes gera valia šalims susitarti nepavyko.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2010 m. liepos 2 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį ir nustatė naudojimosi turto, esančio Širvintų II-asis takas 3, Kaune, bendrąją daline nuosavybe tvarką: 1) paskyrė ieškovui naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A"; ūkinio pastato dalimi, plane pažymėta „D", gyvenamojo namo dalimi, plane pažymėta „C"; 2) paskyrė ieškovui bendrai su atsakovėmis naudotis gyvenamojo namo dalimi, plane pažymėta „B", laiptine ir kiemo statiniais; 3) priteisė ieškovui solidariai iš atsakovių 104,80 Lt žyminio mokesčio ir 1200 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti; bei 4) priteisė solidariai iš atsakovių 47,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Įvertinęs tai, jog atsakovės nesutiko tik, kad ieškovui būtų paskirta naudotis gyvenamo namo patalpų, plane pažymėtų „C" (mansarda) palėpės dalimi, teismas ieškinį patenkino, nes nustatė, jog į palėpę yra patenkama būtent pro mansardą (tokios faktinės situacijos įteisinimas, teismo nuomone, lemtų tolesnius konfliktus), todėl ieškovo pasiūlytą naudojimosi gyvenamojo namo dalimi, plane pažymėta „C", teismas laikė racionalesne. Ieškovo prašomą paskirti naudotis ūkinio pastato dalį, plane pažymėtą „D" (1 sandėliukas), teismas paskyrė dėl to, kad ribojasi su ieškovui paskirto naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A" (atsakovės niekuo nepagrįsdamos prašė ieškovui skirti naudotis ūkinio pastato dalį, plane pažymėta „D" (3 sandėliukas)). Reikalavimą dėl atsakovių įpareigojimo netrukdyti jam naudotis paskirtomis bendro turto dalimis atmetė, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovės sudaro kokias nors realias kliūtis ieškovui patekti ar kitaip naudotis jam priklausančia nekilnojamojo turto, esančio Širvintų II-asis takas Nr. 3, Kaune, dalimi.

Šalies argumentai

Iš dalies sutikdamos su ieškiniu atsakovės nurodė, jog ieškovas nepagrįstai pageidauja naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A", nes jam priklauso tik 1/10 dalis minėto žemės sklypo. Atsakovės taip pat nesutinka, kad ieškovui būtų paskirta naudotis ūkinio pastato dalis, plane pažymėta „D" (1 sandėliukas), kaip alternatyvą siūlant jam paskirti naudotis kita ūkinio pastato dalimi (3 sandėliuku).

Apeliaciniu skundu atsakovės prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Skunde nurodoma, apylinkės teismas nesivadovavo bendraisiais žemės sklypo dalių paskirstymo principais - faktiniu naudojimusi, racionalumu ir patogumu. Juos įgyvendinant turi būti nustatoma tokia naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarka, kad užtikrintų bendruosius namų valdos tenkinimo poreikius - priėjimą prie gyvenamojo namo, savininkui tenkančių ūkinių pastatų, kitų jam reikšmingų objektų, esančių namų valdos sklype, siekiant jais naudotis pagal tiesioginę paskirtį ir užtikrinti jų reikiamą priežiūrą. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas ieškovui naudotis žemės sklypo dalimi „A", neatsižvelgė į tai, kad ši žemės sklypo dalis pagal ieškovo pateiktą planą betarpiškai ribojasi su gyvenamuoju namu, nepaliekant priėjimo prie namo, tokiu būdu, pažeidžiama kitų namo bendraturčių teisė prieiti prie gyvenamojo namo dalies. Be to, pagal faktinį gyvenamojo namo naudojimą, į žemės sklypo dalį, kurią teismas paskyrė naudotis ieškovui, išeina atsakovės L.S. naudojamos gyvenamojo namo dalies langai, tačiau priėjimas prie naudojamos namo dalies ir langų nepaliktas.

Patvirtindamas ieškovo pasiūlytą naudojimosi žemės sklypu tvarką ir nustatydamas ieškovo dalį, teismas iš viso nenustatė, kokia dalimi žemės sklypo bendraturčiai naudosis bendrai. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti siekiama sukurti racionalias žemėnaudas, skiriant kuo mažesnę sklypo dalį bendram naudojimui. Naudotis bendrai paprastai turi būti skiriama tik ta dalis, kuri neišvengiamai naudojama kartu dėl to, kad ji užimta bendrų pastatų, statinių, įrenginių ar kitų objektų. Taip neįvertinta, jog paties ieškovo (ne žemėtvarkininko) parengtas žemės sklypo planas, nubraižytas ant namų valdos inventorinės bylos žemės sklypo schemos, kuri sudaryta 1992 m. (lt. b.1.71). Remiantis atsakovių teismui pateiktu VĮ Registrų centras Kauno filialo parengtu 2010-06-03 naudojimosi tvarkos žemės sklype nustatymo planu (2 t., b.l. 4), matyti, kad ginčo žemės sklypo ribos buvo įregistruotos pagal 1995 m. parengtą žemės sklypo planą. Žemės įstatymo 30 str. 1 d. nustatyta, kad žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema. Dėl to, naudojimosi žemės sklypu tvarka turi būti nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (LAT 2001-05-02 nutartis c.b. Nr. 3K-3-519/2001, 2006-10-13 nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2006, 2010-02-18 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1). Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (LAT 2003-10-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-956/2003, 2010-02-18 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1). Ieškovo nubraižytas planas neturi žemės sklypo planui reikalingų duomenų, remiantis juo negalima tiksliai nustatyti ieškovui paskirtos naudotis žemės sklypo dalies dydžio, vietos, todėl teismas tenkindamas ieškinio reikalavimą, remiantis paties ieškovo nubraižytu planu, pažeidė Žemės įstatymo 30 straipsnį, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokiose bylose.

Nustatydamas naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pagal ieškovo pateiktą pasiūlymą ir paskirdamas ieškovui naudotis didesniu gyvenamojo namo plotu nei jam priklausytų pagal jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, bylą nagrinėjęs apylinkės teismas netinkamai taikė CK 4.81 straipsnio 1 d dalies nuostatas. Remiantis VĮ „Registrų centro" Kauno filialo Pastato dalių paskaičiavimo projektu (lt. b.l. 132), ieškovui nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo dalį sudaro 36,60 m², tai atitinka patalpos 4-1/19,99 m², 4-4/9,79 m\ 773/1000 patalpų 4-2/4,53 m² ir 4-5/3,91 m². Ginčijamu teismo sprendimu ieškovui paskirta naudotis 41 m² gyvenamojo namo dalis. Paskirti ieškovui naudotis didesne gyvenamojo namo dalimi nei jam priklauso nuosavybės teise, teismas galėjo tik išimtiniu atveju, kai nėra galimybės paskirti jo dalį atitinkančių izoliuotų patalpų. Esant būtinybei kuriam nors iš bendraturčių skirti naudotis didesnę dalį, teismas privalėjo spręsti atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimą. To nepadarius, buvo pažeistas naudojimosi gyvenamuoju proporcingumo principas.

Priimant revizuojamą sprendimą, vadovautasi ieškovo pateiktu pasiūlymu, kuris nubraižytas ant gyvenamojo namo schemos, registruotos 1992 m. (lt.b.1.74), tačiau neatsižvelgta į tai, kad byloje buvo pateikti vėlesni gyvenamojo namo inventorizacijos duomenys, registruoti 1995 m. (2t. b.1.5-11), kurie atitinka faktinę namo padėtį. Minėti įrodymai patvirtina, kad namo dalyje –saloje(mansardoje), kuria pageidavo naudotis ieškovas, užfiksuoti pasikeitimai-nauja patalpa 4-5 bei patalpos 4-4 rekonstrukcija, lyginant su ieškovo nubraižyta schema (lt.b.1.74). Dėl to, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, neišsiaiškino faktinės patalpų situacijos, todėl sprendimo motyvas, kad „ieškovui paskyrus naudotis atsakovių plane nurodytą gyvenamojo namo dalį, jos negalėtų naudotis palėpe" yra nepagrįstas, atsižvelgiant į 1995 m inventorizacijos duomenis.

Ieškovo pateikti rašytiniai dokumentai nebuvo tinkamai patvirtinti (CPK 114 str. 1 d., 198 str. 2 d., 202 str.), neatitiko leistinumo kriterijų, todėl juos vertindamas teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Be to, priimdamas sprendimą, teismas nepagrįstai nesirėmė atsakovių į bylą pateiktais įrodymais: Pastato dalių paskaičiavimo projektu (lt. b.1.132), Naudojimosi tvarkos žemės sklype tarp bendraturčių nustatymo planu (2t. b.1.4), Namų valdos techninės inventorizacijos bylos nuorašu (2t. b.1.5-11); ir dėl šių įrodymų vertinimo ar atmetimo iš viso sprendime nepasisakė, pažeisdamas CPK 270 str. 4 dalies 3 punktą.

Priteisdamas solidariai iš atsakovių ieškovui 1200 Lt išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą, apylinkės teismas visiškai nemotyvavo, kodėl priteisiamos tokio dydžio išlaidos ir ar jos visos yra pagrįstos. Priteista suma už advokato padėjėjo išlaidas yra per didelė ir nepagrįsta. Šalies išlaidos susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, turi būti priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.), tačiau į tai, kad nesudėtingoje byloje ieškovui atstovavo advokato padėjėjas (sprendimo motyvuojamoje dalyje ir rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad advokatas) neatsižvelgta.

Teismas, priteisdamas iš atsakovės V.M. solidariai su kitomis atsakovėmis 47,50 Lt išlaidas, susijusias su procesiniu dokumentų, įteikimu valstybei, pažeidė CPK 96 str., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 str. 4 d., 20 str. nuostatas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d. numatyta, kad asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nagrinėjant civilines bylas atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 str. 1 d. 6-8 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas). To paties įstatymo 19 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas apmoka 50 procentų kitų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kai valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Todėl atsižvelgiant į CPK 96 straipsnio nuostatas, patenkinus dalį ieškovo ieškinio, teismas galėjo iš atsakovės priteisti tik 50 procentų mokėtinų išlaidų už teismo procesinių dokumentų įteikimą valstybei. Kadangi byloje buvo keturios atsakovės, kiekvienai mokėti reikėtų po 11,88 Lt, tai iš V.M. galėjo būti priteista tik 5,94 Lt.

Atsakovės E. Ž., S. L. ir L.S. prisideda prie atsakovės V.M. apeliacinio skundo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimo nekeisti. Apeliantė skundo argumentuose nurodė, jog teismas rėmėsi tik ieškovo pateiktais planais bei paskirdamas ieškovui naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A", padarė pažeidimą, nes ši sklypo dalis betarpiškai ribojasi su gyvenamuoju namu, nepaliktas priėjimas prie namo, bei nurodė, kad toje vietoje išeina atsakovės L.S. naudojamos gyvenamojo namo dalies langai. Ieškovo nuomone, šie atsakovės argumentai yra nepagrįsti, nes, visi byloje dalyvaujantys asmenys nagrinėjimo metu, turėjo galimybes teikti rašytinius įrodymus, t.y. projektinius pasiūlymus, kaip naudotis bendra nuosavybe. Ieškovas pats parengė savo projektą dėl naudojimosi tvarkos bendru turtu nustatymo, analogiškomis priemonėmis ir atsakovės nubraižė savo projektą, kaip naudotis bendra nuosavybe. Ieškovas, siekdamas išsklaidyti bet kokias abejones dėl galimų netikslumų, savo lėšomis pasinaudodamas specialisto - architekto pagalba, parengė išsamius bendrosios nuosavybės padalinimo planus, atliko paskaičiavimus, o atsakovės nedėjo jokių pastangų savo projektiniams parengimams, vilkino bylą, neteikė priešieškinio byloje ir neįrodė, jog jų pateiktas naudojimosi tvarkos planas būtų racionalesnis, patogesnis ir atitiktų protingumo įr sąžiningumo kriterijus. Tai, kad atsakovės L.S. gyvenamojo namo dalies, kuria ji naudojasi, langai išeina į tą pusę, kur teismas ieškovui priskyrė žemės sklypo dalį „A", nesudaro pagrindo abejoti teismo sprendimo teisingumu ir teisėtumu, nes, kaip matyti, atsakovė L.S. teismo sprendinio neskundė, o apeliantė neturi pagrindo šiuo motyvu remtis, nes ji ta dalimi nesinaudoja, todėl jos teisės nėra pažeidžiamos. Be to, pažymėtina, jog nustačius sklypo dalį prie namo sienos, niekam iš bendraturčių nėra atimta teisė eksploatuoti namą (jį remontuoti), nes namas yra bendroje dalinėje bendraturčių nuosavybėje, todėl jo remonto darbai atliekami bendraturčių bendru sutarimu, todėl esant būtinybei prieiti prie namo sienos ieškovas nesudarys jokių kliūčių.

Atmestinas ir apeliantės argumentas, jog teismas nenustatė, kokia kiemo dalimi bendraturčiai naudosis bendrai. Kaip ir buvo minėta, atsakovės byloje nereiškė savarankiškų reikalavimų (priešieškinio), teismas už atsakoves rinkti įrodymų bei sudaryti planų neturi iniciatyvos teisės. Ieškovas nereikalavo nustatyti bendro naudojimosi kiemo dalies, nes nėra aišku, kuria kiemo dalimi pageidauja naudotis kiekviena iš atsakovių. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė bando suklaidinti teismą nurodydama, jog ieškovas neturėjo pats teisės rengti padalinimo projektų, jog projektai parengti tik pagal inventorinę bylą. Šie apeliantės teiginiai yra atmestini, nes kaip minėta, ieškovas byloje naudojosi specialisto pagalba, kuris, pasinaudodamas specialia technika, pagal sklypo koordinates parengė planą byloje, kurio pagrindu teismas ir nustatė naudojimosi tvarką turtu. Todėl apeliantės nurodytos L AT bylos neatitinka šios bylos aplinkybių ir nėra taikytinos šiam ginčui. Paminėtina ir tai, kad Kauno miesto apylinkės teismas architektą L.P. (architekto kvalifikacijos atestatas Nr.A1431), parengusį projektinį pasiūlymą, apklausė posėdžio metu, siekiant pašalinti bet kokius netikslumus, be to, buvo atlikti detalūs bendraturčiams tenkančių dalių paskaičiavimai. Dėl tom apeliantės pateikti argumentai, jog planai, pagal kuriuos teismas nustatė naudojimosi tvarką, netikslūs, sudaryti pažeidžiant reikalavimus, yra visiškai nepagrįsti ir vertintini kaip bandymas suklaidinti teismą.

Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovui paskirta didesnė dalis gyvenamojo namo nei jam priklausytų, neatlaiko kritikos, kadangi teismas atsižvelgė ne tik į „techninę" pastatyto padalijimo pusę, bet ir į racionalumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Teismas pagrįstai ieškovui paskyrė naudotis gyvenamojo namo dalimi, plane pažymėta „C", kuri yra namo saloje(mansardoje). Nors formaliai ieškovui tenkanti dalis yra minimaliai didesnė, tačiau apeliantės argumentai paneigiami tuo, kad saloje (mansardoje)patalpos nėra pritaikytos gyventi, jas reikia apšiltinti ir įrengti gyvenamąsias patalpas, be to, dalis, kuri yra ieškovo viršplotis, yra palėpė, t.y. nelygiavertis plotas tam plotui, kuriuo naudojasi atsakovės, nes atsakovės naudojasi visu pirmu namo aukštu, kuriame yra pilnai įrengti butai, turintys komunikacijas, ir jokių papildomų išlaidų norint juose gyventi nereikia. Pažymėtina, kad teismas racionaliai įvertino ir tą aplinkybę, kad paskyrus vienam ieškovui naudotis salka(mansardoje) bus išvengta galimų ginčų tarp bendraturčių, nes bendro naudojimo patalpa liks tik laiptinė, be to, ieškovas nepretendavo į rusi, todėl atsakovės naudosis visu rūsiu. Taigi, matyti, kad nustatyti inventorizacinėje byloje pakitimai yra nesudarantys pagrindo priimti kitokį sprendimą, nes jie iš esmės patalpų būklės nepakeitė ir nėra esminiai. Esant izoliuotom patalpom, tam bendraturčių bus mažiau nesutarimų dėl patalpų naudojimo ir bus geriau realizuota nuosavybės teisė.

Apeliantės argumentai, jog teismas sprendimą grindė byloje pateiktais nepatvirtintais įrodymais, yra atmestini, nes visi įrodymai patvirtinti juos sudariusių asmenų, o teismas, įsitikinęs dokumentų autentiškumu, juos priėmė pagrįstai. Taip pat atmestini apeliantės argumentai dėl advokato padėjėjo išlaidų dydžio priteisimo byloje. Byla sudėtinga ir truko apie metus laiko. Neatsižvelgiant į tai, kad byloje buvo daugiau negu trys teismo posėdžiai, papildomai buvo tikslinami dokumentai, rengiamas patikslintas ieškinys, teikiami ir renkami įrodymai, todėl advokato padėjėjo išlaidų dydis yra pilnai pagrįstas šioje byloje ir turi būti priteistas visa apimtimi.

Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) str.).

Tarp šalių kilęs ginčas dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe.

Namų valdoje, esančioje Širvintų 2-asis takas Nr.3, Kaune, ieškovui nuosavybės teise priklauso po 1/5-dalį gyvenamojo namo(unikalus Nr. 1993-0064-6017), ūkinio pastato(unikalus Nr. 1993-0064-6028), kiemo statinių(unikalus Nr. 1993-0064-6046), 1/10 dalis žemės sklypo(unikalus Nr. 1901-0100-0054)(b. l. 7-11, t.1). Ieškovas šį nekilnojamąjį turtą paveldėjo pagal įstatymą po tėvo L.M. mirties.

Pirma, Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema. Dėl to naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą.

Bendraturčiai turi proporcingas jų nuosavybės teisės daliai teises ir pareigas naudotis bendrąja nuosavybe ir ją išlaikyti. Bendraturčių teisės naudotis bendrąja nuosavybe esančiu žemės sklypu visų pirma įgyvendinamos jų tarpusavio sutarimu, o, kilus ginčui, dėl jų sprendžia teismas (CK 4.47 straipsnio 1 dalis, 4.76 straipsnis). Tiek bendraturčių susitarimu, tiek teismo sprendimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka turi būti teisėta, t. y. atitikti žemės santykių tvarkymui nustatytus imperatyviuosius įstatymo reikalavimus.

Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką teismui turi būti pateiktas žemės sklypo planas, parengtas pagal žemės santykius reglamentuojančius teisės aktus bei atitinkantis teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Iš naudojimosi sklypu tvarkos projekto turi būti aišku, kokios konkrečios dalys tenka bendraturčiams naudotis, jų dydis ir išsidėstymas sklype.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką, vadovavosi ieškovo ir atsakovių pateiktais planais(b. l. 71-74, 86-89, t.1). Bet šių dokumentų negalima įvardinti žemės sklypo planais, kadangi jie neatitinka teritorijų planavimo dokumento reikalavimų, iš jų neaiškų, kokios konkrečios dalys teks ieškovui ir atsakovėms naudotis, jų dydis ir išdėstymas sklype. Netinkamas ir žemės sklypo planas, kurį ieškovas pateikė 2010 m. balandžio 6 d. teismo posėdyje, kadangi jame nenurodyta, kuri sklypo dalis tenka naudotis kiekvienai atsakovei(b. l. 142, t.1).

Atsakovės planą, parengtą pagal žemės santykius reglamentuojančius teisės aktus bei atitinkanti teritėjų planavimo dokumentui keliamus reikalavimus, pateikė 2010m. birželio 21 d. teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas šiuo planu nesivadovavo, nenustatė, kokiomis konkrečiomis sklypo dalimis naudosis atsakovės, koks jų dalių dydis ir išdėstymas sklype. Teismo sprendimas šioje dalyje negali būti paliktas galioti, todėl keistinas. Ieškovas J.M. nepateikė tinkamo žemės sklypo plano, kuris atitiktų teritorijų planavimo dokumento reikalavimams, todėl žemės sklypu naudojimosi tvarka nustatoma, pagal atsakovės V.M. pateiktą naudojimosi tvarkos žemės sklype tarp bendraturčių nustatymo planą(b. l.4). Šis planas sudarytas nekeičiant įregistruoto VĮ registrų centre sklypo ribų ir ploto.

Valstybės įmonės registrų centras pastato dalių paskaičiavimo projektu paskaičiuota, kad ieškovui ginčo gyvenamajame tenka 36, 30 kv.m.(b. l. 132, t.1). Teismo sprendimu ieškovui paskirta naudotis 41 kv.m. gyvenamojo namo. Tai viršija ieškovui tenkančią gyvenamojo namo dalį, bet tai ieškovių teisių ir interesų nepažeis. Ieškovui tekusios patalpos nėra lygiavertės patalpoms, kuriomis naudosis atsakovės, kadangi ieškovo patalpos dar nėra įrengtos, jos iki šiol nėra pritaikytos gyventi. Dėl šių priežasčių atsakovėms nepriteistina ir piniginė kompensacija už atsakovui tekusią didesnę gyvenamojo namo dalį. Atsakovės nepateikė ir savo pasiūlymo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės vertinti kiekvienos šalies pasiūlymus.

CPK 79 straipsniu nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis(CPK 80 straipsnis) ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu(CPK 88 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai(CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Atitinkamai mažinamos bylinėjimosi išlaidos, kurios ieškovui ir valstybei priteistos iš atsakovių. Iš kiekvienos atsakovės ieškovui priteistina po 200 Lt ieškovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, po 17,46 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

Iš ieškovo valstybei priteistina 106, 66 Lt išlaidų, kurias turėjo valstybė, suteikdama atsakovei V.M. antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme(b. l. 143, t.1).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme sudaro 47, 50 Lt. Jos paskirstomos sekančiai: iš ieškovo valstybei priteistina 15, 86 Lt, iš kiekvienos atsakovės-po 7, 91 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas patenkino tik 1/3-dalį skundo reikalavimų, todėl iš ieškovo valstybei priteistina 33, 33 Lt už advokatės atstovavimą apeliacinės instancijos teisme(Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-03-14 pažyma Nr. TP -7-(2.10)-304).

Apeliacinės instancijos teisme šias išlaidas sudaro 40, 20 Lt. Iš ieškovo valstybei priteistina 14, 06 Lt, iš kiekvienos atsakovės-po 7, 03 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti dalinai.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2d. sprendimo dalį, kuria nustatyta naudojimosi tvarka sklypu, esančiu Širvintų II-sis takas Nr.3, Kaune. Šią sprendimo dalį išdėstyti taip: Naudojimosi tvarką, žemės sklype, esančiame Širvintų II-sis takas Nr.3, Kaune, šalims nustatyti pagal 2010 m. birželio 3 d. matininko E.Š. sudarytą planą: ieškovui J.M. paskirti naudotis sklypo dalimi, kuri plane pažymėta „E“(39 kv.m.); atsakovei L.S. paskirti naudotis sklypo dalimi, kuri plane pažymėta „F“(39 kv.m.); atsakovei E.Ž. paskirti naudotis sklypo dalimi, kuri plane pažymėta „G“(39 kv.m.); atsakovei S.L. paskirti naudotis sklypo dalimi, kuri plane pažymėta „H“(39 kv.m.); atsakovei V.M. paskirti naudotis sklypo dalimis, kurios plane pažymėtos „B“, „C“, „D“ (234 kv.m.).

Pakeisti sprendimo dalį, kurią išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas pirmosios instancijos teisme. Šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

-priteisti iš ieškovo J.M. valstybei(biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630) 106, 66 Lt išlaidų, kurias turėjo valstybė, suteikdama atsakovei V. M. antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme;

-priteisti iš atsakovių V. M., L. S., E. Ž. ir S. L. po 200 Lt ieškovui J. M. turėtų išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti;

-priteisti iš ieškovo J.M. valstybei(biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 15, 86 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu;

-priteisti iš atsakovių V. M., L. S., E. Ž. ir S. L. valstybei(biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) po 7, 91 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J.M. valstybei(biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630) 33, 33 Lt už valstybės suteiktą atsakovei V.M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo J.M. valstybei(biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 14, 06 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovių V.M., L.S., E.Ž. ir S.L. valstybei(biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) po 7, 03 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kolegijos pirmininkas Leonas JachimavičiusKolegijos teisėjai Algimantas KukalisArvydas Žibas