Kauno apygardos teismo nutartis

2014-05-26 · Civilinė byla Nr. 2-1186-254/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-26
Bylos Nr.
2-1186-254/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Ieškovas
BUAB „Ūkio banko investicijų valdymas“
Atsakovas
BAB „Ūkio bankas“
Trečiasis asmuo
Gyvybės draudimo UAB „Bonum publicum“
Advokatai
Gytis Mekionis, Algimantas Uždavinys
Civilinė byla Nr. 2-1186-254/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01032-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė, sekretoriaujant Vaidai Litvaitei, dalyvaujant ieškovės BUAB „Ūkio banko investicijų valdymas“ administracijos vadovui J. I., advokatui Algimantui Uždaviniui, atsakovės BAB „Ūkio bankas“ atstovui advokatui Gyčiui Mekioniui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės BUAB „Ūkio banko investicijų valdymas“ ieškinį atsakovei BAB „Ūkio bankas“, trečiasis asmuo Gyvybės draudimo UAB „Bonum publicum“, dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir įpareigojimo perduoti pinigines lėšas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė BUAB „Ūkio banko investicijų valdymas“ ieškiniu (I tomas b. l. 1–9 ) prašo pripažinti ieškovės BUAB „Ūkio banko investicijų valdymas“ valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių bendrąją dalinę nuosavybės teisę į žemiau nurodytą turtą:

- į Ūkio banko obligacijų fondo turtą, saugomą AB „Ūkio bankas“ atidarytose sąskaitose - 1 241 076.19 Lt;

- į Ūkio banko racionalaus investavimo fondo turtą, saugomą AB „Ūkio bankas“ atidarytose sąskaitose - 76 137.05 Lt;

- į Ūkio banko investavimo galimybių fondo Kinijos subfondo turtą, saugomą AB „Ūkio bankas“ atidarytose sąskaitose - 4 519.41 Lt;

- į Ūkio banko investavimo galimybių fondo Rusijos subfondo turtą, saugomą AB „Ūkio bankas“ atidarytose sąskaitose - 10 020.56 Lt;

- į Ūkio banko investavimo galimybių fondo JAV subfondo turtą, saugomą AB „Ūkio bankas“ atidarytose sąskaitose - 26 684.51 Lt;

- į Ūkio banko investavimo galimybių fondo Europos subfondo turtą, saugomą AB „Ūkio bankas“ atidarytose sąskaitose - 10 575.58 Lt;

- į Ūkio banko investavimo galimybių fondo Žaliavų subfondo turtą, saugomą AB „Ūkio bankas" atidarytose sąskaitose - 8 894.47 Lt.

Taip pat prašo įpareigoti atsakovą AB „Ūkio bankas“ perduoti aukščiau nurodytą turtą Fondų valdytojui UAB „Ūkio banko investicijų valdymas" pervedant pinigines lėšas į šias Fondų banko sąskaitas:

- Ūkio banko obligacijų fondas - LT957011700032467070;

- Ūkio banko racionalaus investavimo fondas - LT077011700007467001;

- Ūkio banko investavimo galimybių fondo Kinijos subfondas- LT377011700011467905;

- Ūkio banko investavimo galimybių fondo Rusijos subfondas- LT107011700011467906;

- Ūkio banko investavimo galimybių fondo JAV subfondas - LT807011700011467907;

- Ūkio banko investavimo galimybių fondo Europos subfondas- LT267011700011467909;

- Ūkio banko investavimo galimybių fondo Žaliavų subfondas - LT8170117000164678.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu yra sudariusi 2009 m. rugsėjo 1 d. depozitoriumo paslaugų sutartį (I tomas b. l. 10–12), pagal kurią atsakovė teikė ieškovės valdomų investicinių fondų turto ir piniginių lėšų saugojimo paslaugą. Depozitoriumo sutarties, Investicinių paslaugų teikimo sutarties ir atskirų banko sąskaitų sutarčių pagrindu pas atsakovę yra saugoma 1 377 907.77 Lt Fondų lėšų. Paskelbus atsakovės veiklos apribojimą (moratoriumą) ir atsakovei iškėlus bankroto bylą ieškovas kreipėsi į atsakovę (I tomas b. l. 31, 33), Lietuvos banko priežiūros tarnybą ir atsakovės laikinąjį administratorių (I tomas b. l. 32–33) dėl fondų lėšų grąžinimo, tačiau atsakovė formaliais pagrindais atsisakė grąžinti Fondų turtą ar vietoje faktinio Fondų turto grąžinimo atlikti užskaitas (I tomas b. 38–40.). Ieškovės manymu nėra reikšminga kaip atsakovė apskaitė fondų turtą, kuris nebuvo perduotas bankui. Fondų turtas nuosavybės teise priklauso Fondų dalyviams ir yra patikėjimo teise valdomas ieškovės, todėl Fondų turtas negali būti laikomas nuosavybės teise priklausančiu atsakovei, t. y. negali būti įtraukiamas į bendrą atsakovės turto masę, kuriai taikomos specialios ĮBĮ numatytos procedūros. Depozitoriumo sutarties (I tomas b. l.10–12) 2 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžta, kad šios sutarties objektas yra perduoto Fondų turto saugojimas. LR CK šeštos knygos XLII skyriaus nuostatos nenumato nuosavybės teisės į saugomą turtą perdavimo saugotojui, o kaip tik priešingai - numato draudimą saugotojui naudotis saugomu turtu (CK 6.832 str. 2 d.). Tarp ieškovės ir atsakovės 2007-11-05 dieną taip pat buvo sudaryta Investicinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 199464/01 (I tomas b. l. 47–51), pagal kurią atsakovė ieškovei teikė investicines paslaugas, įsipareigojusi be kita ko vadovautis ir FPRĮ 13 straipsnio 7 ir 8 dalimis. Ieškovė vadovaujasi LR Vertybinių popierių komisijos 2010-04-01 išaiškinimu Nr. 13K-2 Dėl klientų ir nuosavų lėšų tinkamo atskyrimo bei dėl galimybės atidaryti bendrąsias sąskaitas savo vardu, bet klientų naudai. Tai, kad Fondų turtas privalo būti laikomas atskirtu nuo atsakovės turto ir į Fondų turtą negali būti nukreiptas išieškojimas pagal atsakovės kreditorių reikalavimus, patvirtina ir Lietuvos banko 2013 m. vasario 22 d. bei 2013 m. balandžio 18 dienos raštai (I tomas b. l. 43–44, 46).

Atsiliepimas

Ieškovė BUAB „Ūkio banko investicijų valdymas“ dublike (II tomas b. l. 4–9) nurodė, kad nesutinka su atsakovės atsiliepime išdėstyta pozicija, kadangi atsakovė savo atsikirtimus grindžia iš esmės preziumuodama, jog ieškiniu reikalaujamos grąžinti lėšos nuosavybės teise nebepriklausančias ieškovei ir atitinkamai šios aplinkybės pagrindu remiasi tiek Įmonių bankroto įstatymo, tiek Bankų įstatymo nuostatomis, įpareigojančiomis bankrutuojantį banką atsiskaityti su kreditoriais pagal reikalavimų tenkinimo eilę. Nurodė, kad atsakovės atsikirtimus, dėl neva tai netinkamai pasirinkto pažeistos teisės gynimo būdo, paneigia teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2013).

Šalies argumentai

Ieškovė nesutinka su atsakovės nuomone, kad įstatymai nenumato ieškovės teisės savo dalyvių vardu reikšti ieškinį dėl lėšų grąžinimo ar pripažinimo šių dalyvių nuosavybe į šias lėšas. Apskritai fondų dalyviai neturi jokių galimybių disponuoti savarankiškai ar duoti nurodymus dėl fondų turto valdymo. Fondo dalyviais tampama, įsigijus investicinius vienetus, o teisę (ir pareigą) valdyti atitinkamo fondo turtą patikėjimo teise teturi ieškovė. Todėl šio ginčo dalyku yra būtent atitinkamų fondų finansinio turto, perduoto saugoti atsakovei pagal atitinkamas sutartis perdavimas valdymo įmonei. Jokių reikalavimų pagal fondų dalyvių tiesiogiai galimai sudarytas sutartis su atsakove, ieškovė nereiškia. Sutinkamai su atitinkamo fondo taisyklių 5 straipsniu, valdymo įmonė turi teisę valdyti, naudoti ir disponuoti fondo (subfondo) turtu patikėjimo teisės pagrindais (5 punktas). Ieškovė atkreipė dėmesį, jog ieškinys reiškiamas siekiant susigrąžinti valdomų fondų turtą, tuo tarpu jokių papildomų teisių, o juo labiau pareigų fondų dalyviams teismo sprendimas šioje byloje nesukels, todėl atmestinas atsakovės pasiūlymas patraukti šioje byloje trečiaisiais asmenimis visus fondų dalyvius.

Atsiliepimas

Atsakovė BAB „Ūkio bankas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (I tomas b. l. 68–71) bei jame nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu ir prašo jį atmesti ir iš ieškovės atsakovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmiausia atsakovės nuomone, įstatymai nenumato ieškovės teisės savo dalyvių vardu reikšti ieškinį dėl lėšų grąžinimo ar jų užskaitos atlikimo, juo labiau dėl pripažinimo šių dalyvių nuosavybe į šias lėšas. Ieškovė negali kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių vardu reikšti reikalavimą dėl šių dalyvių teisių ir interesų galimų pažeidimų. Jei teismas nuspręstų, jog ieškovė yra tinkama šalis, galinti atstovauti savo dalyviams, dalyviai įtrauktini į bylą trečiaisiais asmenimis, nes teismo sprendimas šioje byloje jų teisėms ir pareigoms turės tiesioginės įtakos. Taip pat nurodė, kad nuosavybės teisė į negrynuosius pinigus nėra ginama remiantis daiktinės teisės normomis, todėl ieškovės pasirinktas gynybos būdas nėra tinkamas, kuomet ieškovė reikalauja grąžinti pas atsakovę neteisėtai laikomas jų pinigines lėšas, nesilaikant Bankų įstatymo 87 straipsnyje reglamentuotos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Ieškovė su atsakove sudarė įprastas banko sąskaitas, kuriose apskaitomas atitinkamų investicinių fondų turtas. Jos reikalavimas taip pat yra patvirtintas atsakovės bankroto byloje ketvirtosios eilės kreditorių sąraše. Ieškovės reikalavimas perduoti turtą (lėšas), jas pervedant į atitinkamas sąskaitas sietinas su banko prievole pagal ieškovės Banko sąskaitos sutarties 2 punktu ir ypač 9.7 punktu. Atsakovė, su kuria šalis sieja prievoliniai teisiniai banko sutarties ir investicinių paslaugų teikimo santykiai, įvykdyti prievolės ieškovo reikalaujamu būdu - įvykdyti pareigą natūra teisiškai negali. Laiko, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė sutartiniai banko sąskaitos, t.y. prievoliniai teisiniai santykiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartimi civilėje byloje Nr. B2-1786-254/2013 yra įtraukta į kreditorių sąrašą atsakovės bankroto byloje ir patvirtinti jos kreditoriniai reikalavimai tai pačiai 1 241 076,19 Lt sumai (Lentelės Nr. 4 „BAB Ūkio banko ketvirtosios eilės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo" 769 eil.).

Ieškovė su atsakove sudarė ne tik 2009 m. rugsėjo 1 d. Depozitoriumo paslaugų sutartį, bet ir banko bei lėšų, skirtų vertybinių popierių operacijoms (investicinių paslaugų teikimo) sutartis, pagal kurias faktiškai atsakovė privalėjo vykdyti ieškovės (tiksliau, jo dalyvių) nurodymus ir pavedimus. Ieškinio argumentas, kad atsakovė neatidarė atskirų sąskaitų ieškovės dalyviams, yra nepagrįstas, kadangi pati ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad toks sąskaitų tvarkymas (neatidarius atskirų sąskaitų ieškovei) nebuvo tinkamas ir dėl to buvo pareikšta pretenzijų. Pastarosios sutartys buvo sudarytos įprastine tvarka, todėl turėtų būti laikomasi Bankų įstatymo 85 str. 3 d. 2 punkto, kuris draudžia vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Gyvybės draudimo UAB „BONUM PUBLICUM" pateikė atsiliepimą į ieškinį (II tomas b. l. 30–36), kuriame nurodo, kad su pareikštu ieškiniu sutinka, jį palaiko ir prašo ieškovės UAB „Ūkio banko investicijų valdymas" pareikštus reikalavimus tenkinti visa apimtimi ir priteisti trečiojo asmens Gyvybės draudimo UAB „BONUM PUBLICUM“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo yra ieškovės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų Ūkio banko obligacijų fondo ir Ūkio banko racionalaus investavimo fondo dalyvė. Dėl šiems Fondams negrąžinamų piniginių lėšų Draudimo bendrovė negali atgauti 902277,70 Lt nuosavybės teise priklausančių lėšų pagal 2009-04-27 Finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugų sutartį Nr. BP-1/2009 (I tomas b. l. 178–182). Ieškovė, kaip turto patikėtinė, gina Draudimo bendrovės ir kitų investicinių fondų bendraturčių nuosavybės teises. Draudimas kreditoriams ar tretiesiems asmenims susigrąžinti (išsireikalauti) jiems nuosavybės teise priklausantį turtą iš bankrutuojančios įmonės valdymo nei expressis verbis (pažodžiui), nei numanomai nėra įtvirtintas Įmonių bankroto įstatymo normose ar kituose galiojančiuose įstatymuose. Kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantis turtas negali būti panaudotas bankrutuojančios įmonės prievolių vykdymui, šio turto grąžinimas savininkams nepadidina įmonės skolų (kreditorių reikalavimų), priešingai - bankrutuojančiai įmonei negrąžinus svetimo turto atsirastų prievolė atlyginti to turto vertę, atitinkamai padidėtų bendra įmonės skolų suma, o parduoto likviduojamos įmonės turto nepakankant visiems kreditorių reikalavimams patenkinti - ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus patenkintų reikalavimų dalis. Atsakovo atsisakymas vykdyti ieškiniu pareikštus reikalavimus pažeidžia Draudimo bendrovės, kaip savininko, teises ir teisėtus interesus, bei paneigia civilinių teisinių santykių stabilumo, teisėtų lūkesčių, teisingumo bei protingumo principus bei konstitucinę teisę į nuosavybę. Trečiasis asmuo nurodo, kad nuosavybės teisės gynimą reglamentuoja ir tarptautinės teisės aktai ( Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 1 p.). Atsakovė, veikdama kaip depozitoriumas, nuosavybės teisių į kolektyvinio investavimo subjekto turtą niekuomet neįgijo ir įgyti negalėjo. Investicinio fondo finansinio turto bendrasavininkais visuomet išlieka kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai, kurie savo nuosavybe valdymo įmonei perduoda valdyti patikėjimo teise. Pagal 2009-09-01 sudarytą Depozitoriumo paslaugų sutartį Nr. 60-429/2009 atsakovė Dalyvių turtą įsipareigojo saugoti bei apskaityti. Depozitoriumo sutarties 3.1. p. Depozitoriumas įsipareigojo veikti Dalyvių naudai, administruoti Dalyvių sąskaitas ir tvarkyti Dalyvių registrą, atlikti atsiskaitymus už investicinio fondo turto pirkimo ir pardavimo operacijas, vykdyti investicinio fondo turto ir įsipareigojimų apskaitą, atlikti investicinio fondo turto investicijų diversifikavimo priežiūrą ir panašiai. Ieškovė reikalauja įvykdyti prievolę natūra, kad Depozitoriumo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovė vykdyti negali, kadangi sustabdžius banko veiklą (paskelbus moratoriumą) ir iškėlus bankroto bylą ji neteko teisės teikti finansines, inter alia ir depozitoriumo, paslaugas, kad KISĮ 32 str. įpareigoja kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių valdymo įmonei patikėtą fondo turtą laikyti depozitoriume, todėl ieškovė, vykdydama įstatymo reikalavimus, privalo šias lėšas pervesti kitam, depozitoriumo paslaugas teikti galinčiam bankui ar finansų įstaigai, kad ieškovė Depozitoriumo sutartimi prisiimtų prievolių atsakovės nereikalauja įvykdyti. Trečiasis asmuo nesutinka su atsakovės teiginiais, jog neva ieškovę įtraukus į atsakovės kreditorių sąrašą, tariamai buvo tinkamai įvykdyti atsakovės įsipareigojimai. Pagal ĮBĮ 26 str. normas bankroto administratorius turi teisę tikslinti kreditorių sąrašą iki bankrutuojančio subjekto likvidavimo, tad patenkinus ir įvykdžius šį ieškinį atsakovės administratorius turės teisinį pagrindą tikslinti kreditorinius reikalavimus. Nuo šios bylos baigties priklauso Draudimo bendrovės, kaip Fondų dalyvės galimybės susigrąžinti Fonduose sukauptą turtą. Draudimo bendrovė iš Ūkio banko obligacijų fondo dėl BAB Ūkio banko veiksmų neatgauna 899.650,35 Lt, o iš Ūkio banko racionalaus investavimo fondo - 2.627,36 Lt. Taigi didžioji dalis Fondams negrąžinamų lėšų, t. y. 902.277,70 Lt priklauso Draudimo bendrovei, o tiksliau Draudimo bendrovės klientams, sudariusiems draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjams, sutartis ir pasirinkusiems Draudimo bendrovės siūlomas investavimo kryptis, pagal kurias draudimo techninių atidėjimų lėšos yra investuojamos į Fondus. Draudimo bendrovei neatgavus aukščiau nurodytų lėšų, nuostolių gali patirti 11039 draudimo sutartis sudarę Draudimo bendrovės klientai. Trečiasis asmuo prašo apginant Draudimo bendrovės ir Draudimo bendrovės klientų nuosavybės teises ir teisėtus interesus, ieškinį tenkinti visa apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Pagal įstatus ieškovė UAB „Ūkio banko investicijų valdymas“ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, veikiantis pagal Lietuvos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą (toliau KISĮ) ir yra kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė ir jos pagrindinė veikla - investicinių fondų ar investicinių bendrovių valdymas (įstatų 1.1 p., 2.2 p., KISĮ 2 str. 29 d.).

Kolektyvinio investavimo subjektas – investicinis fondas ar investicinė bendrovė, kurių tikslas – viešai siūlant investicinius vienetus ar akcijas kaupti asmenų lėšas ir padalijant riziką jas kolektyviai investuoti į šiame įstatyme nurodytą turtą laikantis šiame įstatyme nustatytų investavimo reikalavimų (KISĮ 2 str. 21 p.), o kolektyvinio investavimo subjekto subfondas – sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto turto dalis, tvarkoma atskirai nuo kito jo turto (2 str. 27 p.).

Investicinis fondas yra juridinio asmens statuso neturintis fondas, kurio turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso juridiniams ar fiziniams asmenims ir yra kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės valdomas patikėjimo teise laikantis šiame įstatyme bei investicinio fondo taisyklėse nustatytos tvarkos ir sąlygų (KISĮ 2 str. 14 p., 39 str. 1 d.). Taigi, atmetamas atsakovės argumentas tuo aspektu, kad ieškovė negali kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių vardu reikšti reikalavimą dėl šių dalyvių teisių ir interesų galimų pažeidimų. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą pareiškė dėl patikėjimo teise jos valdomų Ūkio banko obligacijų fondo (1 t., b.l. 145-154), Ūkio banko racionalaus investavimo fondo (1 t., b.l. 153-161) ir penkių Ūkio banko investavimo galimybių fondo Kinijos, Rusijos, JAV, Europos ir Žaliavų subfondų (1 t., b.l. 162-172) turto grąžinimo, todėl yra tinkama šalis byloje ir šiuo aspektu ieškinį atmesti nėra pagrindo (CK 6.963 str. 1 ir 3 d.).

Pagal KISĮ 31 straipsnio 1 dalį, kolektyvinio investavimo subjekto turtas privalo būti saugomas viename depozitoriume. Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumu gali būti tik bankas, turintis teisę Lietuvos Respublikoje teikti investicines paslaugas ir turintis registruotą buveinę ar padalinį arba įsteigtas Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2009-09-01 sudarė su atsakove Depozitoriumo paslaugų sutartį Nr. 40-423/2009 (1 t., b.l. 10-13) ir jos priede Nr. 1 nurodė, kokių investicinių fondų/subfondų turtą perduos saugoti atsakovei. Šia sutartimi atsakovė (depozitoriumas) įsipareigojo saugoti ir apskaityti investicinio fondo turtą, o ieškovė įsipareigojo perduoti saugoti investicinio fondo turtą (sutarties 2 p., 3.2.1 p.), todėl atsakovės argumentai dėl šalis siejančių banko sąskaitos sutarties prievolinių teisinių santykių yra visiškai nepagrįsti (CK 6.913 str.). Pastariesiems argumentams pagrįsti atsakovė pateikė į bylą Ūkio banko investavimo galimybių fondo Kinijos, Rusijos, JAV, Europos ir Žaliavų subfondų prašymus atidaryti Banko sąskaitos sutartis ir šias sutartis (2 t., b.l. 69-84), tačiau jose yra nuorodos apie tai, kad subfondus valdo ieškovė patikėjimo teise. Be to, ieškovė dėl kiekvieno jos valdomo investicinio fonfo/subfondo sudarė investicinių paslaugų teikimo sutartis (2 t., b.l. 90-145) ir jose nurodė sąskaitas, kuriose buvo saugomos fondų lėšos – jas išskirdamas į sąskaitas, skirtas VP operacijoms ir kliento banko sąskaitas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad vienoje sąskaitoje buvo saugomas fondų turtas, o kitoje, skirtoje VP operacijoms, buvo vykdomos operacijos su VP. Į bylą buvo pateikti sąskaitų išrašai (2 t., b.l. 146-181, 3 t., b.l. 4-91) ir atsakovės atstovas nenurodė nei vienos banko operacijos, kurią galima būtų priskirti kitai, nei depozitoriumo paslaugų, operacijai. Pagal KISĮ 39 straipsnio 3 ir 4 dalis, kiekvieną investicinį fondą sudarantis turtas turi būti atskirtas nuo valdymo įmonės ir kito jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto turimo turto ir įtraukiamas į apskaitą atskirai bei į investicinį fondą sudarantį turtą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal valdymo įmonės ar fondo dalyvių prievoles. Pirmiau nurodytos šalių sudarytos sutartys ir jų pagrindu kiekvieno investicinio fondo ar subfondo atskirai apskaitytos lėšos ir operacijos su jomis kaip tik ir patvirtina, kad valdymo įmonė ir depozitoriumas laikėsi KISĮ ir sutartinių nuostatų dėl investicinių fondų turto saugojimo, apskaitos. Nėra jokio objektyvaus pagrindo sutikti su atsakove, kad tarp šalių atsirado prievolinei teisiniai banko sutarties santykiai ir atsakovė pinigines lėšas priėmė ir apskaitė kaip savo turtą, todėl iškėlus atsakovei bankroto bylą ji negali įvykdyti prievolės ieškovės reikalaujamu būdu.

Teismas daro išvadą, kad depozitoriumui vykdant jam pavestas turto saugojimo ir kontrolės funkcijas, depozitoriume saugomo turto teisinis režimas nesikeičia, todėl nėra pagrindo teismui nesiremti Lietuvos banko išvada, kad depozitoriume saugomas turtas (piniginės lėšos) turi būti pripažintos lėšomis, esančiomis depozitinėje sąskaitoje ir jų atžvilgiu taikomos teisinės pasekmės, numatytos CK 6.56 straipsnio 8 dalyje, t.y. ieškovės kiekvieno jos valdomo investicinio fonfo/subfondo lėšos neįtraukiamos į bankrutuojančio banko turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai ir turi būti grąžintos – perduotas ieškovei, lėšas pervedant į jos nurodytas fondų banko sąskaitas, todėl teismas ieškinį tenkina visisškai (CPK 178 str., CK 6.56 str. 8 d., CK 6.963 str. 1 ir 3 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1962/2013).

Taip pat sutiktina su išvada, kad atsakovės argumentai dėl banko sutarties teisinių santykių buvimo atmestini ir remiantis Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 9 punkto nuostatomis, kuomet šioje normoje nurodyta, jog kolektyvinio investavimo subjektų indėliai ar įsipareigojimai jiems net negali būti draudimo objektu, nors kitiems subjektams, kurie indėlius banke laiko atsakovės nurodomu banko sutarties pagrindu, draudiminė apsauga taikoma (IĮIDĮ 3 str. 1 ir 2 d.).

Nagrinėjamu atveju atsakovės bankroto byloje Nr. B2-745-254/2014 ieškovė per Kauno apygardos teismo 2013-05-02 nutartyje nustatytą terminą pareiškė atsakovei finansinį reikalavimą ir jo dydį nurodė atskirai pagal kiekvieno jos valdomo investicinio fonfo/subfondo saugomų pas atsakovą lėšų sumą (1 t., b.l. 72-75, 76-79, 80-83, 84-87, 88-91, 96-98,99-102). Atsakovė neginčijo tokio ieškovės finansinio reikalavimo ir jis buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2013-10-17 nutartimi. Ieškovės atstovas paaiškino, jog per finansinio reikalavimo pateikimo laikotarpį negavo aiškaus paaiškinimo iš Lietuvos banko Priežiūros tarnybos kaip reikėtų ginti valdomų investicinių fondų/subfondų interesus atsakovės bankroto atveju (1 t., b.l. 42-46), todėl ieškovė suprato, kad iki šalių ginčo išsprendimo teisme ji neturėtų praleisti finansinių reikalavimų pateikimo atsakovės administratorei termino. Taigi, pareikštas ieškinys dėl investicinių fondų/subfondų turto perdavimo fondų valdytojai – ieškovei yra tiesiogiai susijęs su jos pareikštais finansiniais reikalavimais (Fondų turto dalyje) atsakovės bankroto byloje, todėl ir šis ginčas turi būti sprendžiamas atsakovės bankroto byloje, tuomet ši civilinė byla prijungiama prie atsakovės šios bylos ir išsprendžiama nutartimi (ĮBĮ 15 str. 2 d., 21 str. 1 d., Bankų įstatymo 85 str., CPK 163 str. 5 p.). Patenkinus ieškinį ir nutarčiai įsiteisėjus teismas turės spręsti klausimą dėl fondų finansinių reikalavimų išbraukimo iš atsakovės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo (ĮBĮ 26 str. 1 d.).

Ieškovė nurodo, kad patyrė 15 050 Lt dydžio išlaidas už teisines konsultacijas ir dokumentų teismui parengimą, tačiau konkretaus jų apskaičiavimo nepateikė. Parengtame prašyme (2 t., b.l. 55-57) atstovas nepagrįstai nurodė du kartus išlaidas už to paties prašymo parengimą, be to, maksimalus jo dydis skaičiuotinas ne pagal atstovo nurodomą Rekomendacijų 8,15 punktą, taikant koeficientą 0,5, o pagal 8.16 punktą, taikant koeficientą 0,12. Analogiškas koeficientas taikomas ir už prašymo dėl papildomų dokumentų pateikimo surašymą (1 t., b.l. 128-129, 2 t., b.l. 86-89). Atstovas ieškovę atstovavo teisme ir sugaišo dvi valandas, todėl bendras maksimalus visų patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis negali viršyti 5410 Lt (3000 Lt + 120 Lt + 240 Lt + 1750 Lt + 300 Lt), kurios turi būti apmokėtos iš atsakovės administravimui skirtų lėšų (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 185 str., 290-291 str., teismas

nutaria:

civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Ūkio banko investicijų valdymas“ ieškinį atsakovei BAB Ūkio bankui, trečiasis asmuo Gyvybės draudimo UAB „Bonum publicum“, dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir įpareigojimo perduoti pinigines lėšas prijungti prie civilinės bylos Nr.B2-745-254/2014 dėl AB Ūkio banko bankroto ir ją laikyti šios bylos dalimi.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovės BUAB „Ūkio banko investicijų valdymas“ valdomas ir pas atsakovę AB Ūkio banką saugomas pinigines lėšas: Ūkio banko obligacijų fondo 1 241 076.19 Lt; Ūkio banko racionalaus investavimo fondo 76 137.05 Lt; Ūkio banko investavimo galimybių fondo Kinijos subfondo 4 519.41 Lt; Ūkio banko investavimo galimybių fondo Rusijos subfondo 10 020.56 Lt; Ūkio banko investavimo galimybių fondo JAV subfondo 26 684.51 Lt; Ūkio banko investavimo galimybių fondo Europos subfondo 10 575.58 Lt ir Ūkio banko investavimo galimybių fondo Žaliavų subfondo 8 894.47 Lt jų dalyvių bendrąja daline nuosavybe ir įpareigoti atsakovę AB „Ūkio bankas“ perduoti šį turtą Fondų valdytojai UAB „Ūkio banko investicijų valdymas", pervedant pinigines lėšas į šias Fondų banko sąskaitas: Ūkio banko obligacijų fondo - LT957011700032467070; Ūkio banko racionalaus investavimo fondo - LT077011700007467001; Ūkio banko investavimo galimybių fondo Kinijos subfondo - LT377011700011467905; Ūkio banko investavimo galimybių fondo Rusijos subfondo - LT107011700011467906; Ūkio banko investavimo galimybių fondo JAV subfondo - LT807011700011467907; Ūkio banko investavimo galimybių fondo Europos subfondo - LT267011700011467909; Ūkio banko investavimo galimybių fondo Žaliavų subfondo - LT8170117000164678.

Priteisti iš atsakovės AB Ūkio banko (juridinio asmens kodas 112020136) ieškovei UAB „Ūkio banko investicijų valdymas“ (juridinio asmens kodas 300556509) 5410 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Dalė Burdulienė