- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-14
- Bylos Nr.
- 1-1705-1049/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16796-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- R. D.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
R. D. 2019 m. balandžio 23 d., apie 19.20 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Rover 620“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 101 punktų reikalavimus vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatyta daugiau, negu 1,51 promilės alkoholio, (alkoholio kiekio matuokliu jam nustatyta 2,57 promilės alkoholio) pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, pavažiavęs į priekį atsitrenkė į aikštelėje stovintį automobilį „Mercedes Benz E270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis R. D., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jis būdamas blaivas atvyko į Ramučių gyvenvietą jam priklausančiu automobiliu „Rover 620“, kurį pirko už 550 eurų, o sutikęs draugus, kartu su vienu jų išgėrė tris – keturis butelius alaus 7,5 laipsnių stiprumo. Kai sėdo už automobilio vairo, juto alkoholio poveikį, tačiau nesijautė apsvaigęs ir manė galėsiantis parvažiuoti namo. Apsisukinėdamas automobilio priekine dalimi kliudė šalia stovėjusio pažįstamo automobilį, tačiau po įvykio bėgti neketino ir laukė ateinančio vairuotojo iš parduotuvės. Nežino, kas iškvietė policijos pareigūnus ir paaiškino, kad jiems atvykus ir patikrinus R. D. blaivumą, pirmą kartą rezultatas buvo 2,92 promilių, o antrąjį - 2,57 promilių, nurodė, kad alkoholis galėjo susimaišyti su jo vartojamais stipriais antidepresantais, apie tai, kad pasibaigęs automobilio draudimas sužinojo tik atvykus policijos pareigūnams. Nurodė, kad teisė vairuoti jam niekada nebuvo atimta, jis turi 30 metų vairavimo stažą ir tai reikalinga jo darbui, kadangi jis dirba individualiai, tvarko kapavietes. Ankščiau dirbo tėčio įmonėje, tačiau jam atlikus širdies operaciją ir sustabdžius įmonės veiklą. R. D. išsiėmė individualios veiklos pažymėjimą, kad galėtų tęsti darbus. Ankščiau paskirtas administracines baudas dėl negaliojančio automobilio privalomojo draudimo, sumokėdavo, teismo paskirtą baudos bausmę taip pat sumokėtų. Dėl savo veiksmų labai gailisi.
Išvada dėl R. D. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Liudytojas V. K., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 23 d., apie 19.15 val., atvažiavęs tėvui P. K. priklausančiu automobiliu „MB E270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie taromato, esančio Kauno r., (duomenys neskelbtini) priduoti plastikinę gėrimų tarą, nuėjo į jo vidų, o automobilį paliko tvarkingai automobilių stovėjimo aikštelėje. Būdamas taromato pastate išgirdo bumbtelėjimą, išėjęs į kiemą pamatė, kad į jo automobilio priekinę dalį atsitrenkė aikštelėje manevravęs „Rover 620“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš minėto automobilio išlipo akivaizdžiai girtas jo vairuotojas, kuris buvo neadekvatus, sunkiai ir nerišliai kalbėjo. Įvykio vietoje buvo kitų automobilių ir asmenų, tačiau kas paskambino į Bendrosios pagalbos centrą ir pranešė apie eismo įvykį, V. K. nežino. Po kontakto su jo automobiliu neblaivus vairuotojas kiek patraukė automobilį toje pačioje aikštelėje į kitą parkavimo pusę. Maždaug po 5-7 minučių atvykę policijos pareigūnai alkotesteriu nustatė minėtam vairuotojui 2,92 promilių girtimą. Su automobilio „Rover 620“ vairuotoju po įvykio susisiekė telefonu, jis įsipareigojo atlyginti padarytą žalą, todėl jam pretenzijų dėl apgadinto automobilio neturi (b. l. 55–56).
Liudytojas P. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam nuosavybės teise priklauso automobilis „MB E 270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo kelis metus naudojasi sūnus V. K.. 2019 m. balandžio 23 d., apie 19.30 val., telefonu paskambino sūnus V. ir pasakė, kad Kauno r., (duomenys neskelbtini) prie prekybos centro „Iki“ automobilių stovėjimo aikštelėje į jo automobilį atsitrenkė „Rover“ modelio automobilis, kurio vairuotojas buvo neblaivus, dėl ko buvo iškviesti policijos pareigūnai. Po eismo įvykio tuo pačiu automobiliu „MB E 270“sūnus grįžo, automobilis važiavo, buvo apgadinta jo priekinė dalis, o eismo įvykio kaltininkas sūnui V. telefonu nurodė, kad padarytą žalą artimiausiu metu atlygins ir atsiprašė (b. l. 58).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio 2019 m. balandžio 23 d., tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, kad 2019 m. balandžio 23 d., apie 19.25 val., iš Kauno AVPK budėtojo gautas pranešimas, kad prie prekybos centro „IKI“, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., automobilio „Rover“ vairuotojas gėrė alų iš skardinės, važinėjo po visą kelią, tačiau pranešėjas nuvažiavo. Atvykus nurodytu adresu pastebėtas juodos spalvos „Rover“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas per dvi stovėjimo vietas, o priešais jį stovėjo automobilis „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas V. K. paaiškino, kad būdamas taromate išgirdo smūgį, o atsisukęs pastebėjo, kad į jo automobilį atsitrenkė „Rover“ automobilis, kaip vėliau paaiškėjo vairuojamas R. D., po ko šis pastatė automobilį kitoje pusėje. Nuo R. D. sklido stiprus alkoholio kvapas, jis negalėjo pareigūnams paaiškinti įvykio aplinkybių, bet nurodė, kad per 15 minučių alkoholio nevartojo, todėl patikrinus jo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Drager“, patikros Nr. 0854687, nustatytas 2,92 promilių girtumas, pakartotinai patikrinus po 20 minučių nustatytas 2,57 promilių girtumas (b. l. 6).
Iš policijoje registruojamų eismo įvykių registro 2019 m. balandžio 23 d., išrašo matyti, kad 2019 m. balandžio 23 d., 19.29 val., apie įvykį pranešė K. V., nurodydamas, kad kelyje (duomenys neskelbtini), nusukus link prekybos centro „Iki“, automobilis „Rover“ stovi prie parduotuvės, prieš tai važinėjo po aikštelę, vairuotojas gėrė alų iš skardinės (b. l. 27).
Iš Kauno AVPK 2019 m. balandžio 23 d., eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kauno r. atviroje vietovėje, netoli pastato, esant geram matomumui, eismo įvykyje dalyvavę automobiliai stovėjo vienas priešais kitą, o po eismo įvykio „Rover“ automobilis šiek tiek patrauktas (b. l. 40–43, 7–15).
Iš Kauno AVPK 2019 m. balandžio 23 d., transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobilis „Rover 620“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), yra visas apibraižytas, po įvykio suskaldytas priekinis buferis. Automobilis saugomas Kaune, (duomenys neskelbtini) (b. l. 44–48).
Iš Kauno AVPK 2019 m. balandžio 23 d., transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad po įvykio automobiliui „Mercedes Benz E270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), nubrėžtas priekinis buferis (b. l. 49–53).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „Rover 620 I“ vidutinė kaina Lietuvoje, be PVM, yra 553 (penki šimtai penkiasdešimt trys) eurai, su PVM – 670 eurų (b. l. 59).
Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, kad automobilio „Rover 620“, vast. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas R. D. (b. l. 25).
Iš VĮ „Regitra“ registruotų kelių transporto priemonių registro 2019 m. balandžio 23 d., išrašo matyti, kad transporto priemonės „Rover 620“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimas negalioja, techninė apžiūra atlikta, eksploatacija leidžiama (b. l. 23).
Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, kad automobilio „Mercedes Benz“, vast. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas P. K. (b. l. 25).
Iš alkotesterio „Alcotest 6810“ parodymų matyti, kad 2019 m. balandžio 19 d., 19.51 val., R. D. nustatytas 2,92 promilių girtumas (b. l. 32), 2019 m. balandžio 19 d., 20.13 val., R. D. nustatytas 2,57 promilių girtumas (b. l. 34).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. D. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad R. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, 101 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims ir 2019 m. balandžio 23 d., apie 19.20 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kauno r., vairavo transporto priemonę – automobilį „Rover 620“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,57 promilių neblaivumas.
Nors kaltinime buvo nurodyta, kad R. D. padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė kartu pažeisdamas ir Kelių eismo taisyklių 226 punkto reikalavimus, draudžiančius dalyvauti viešajame eisme nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurių valdytojai nėra apsidraudę privalomuoju draudimu, už ką numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį, tačiau šie teisės pažeidimai nėra tapatūs pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius ir minėto administracinio nusižengimo padarymas kartu su kitais teisės pažeidimais (šiuo atveju vairuojant neapdraustą transporto priemonę būnant neblaiviam) nesudaro analizuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymių, už ką asmeniui numatyta baudžiamoji atsakomybė, todėl ši aplinkybė šalinama iš kaltinimo.
Kaltinamojo R. D. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu apie tai, kad jis iš automobiliu „Rover 620“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko prie prekybos centro „Iki“, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno raj., kur, iš anksto neplanavęs – sutikęs pažįstamus asmenis kartu su jais vartojo alkoholinius gėrimus, po ko, jusdamas alkoholio poveikį sėdo už minėtos transporto priemonės vairo, manydamas, jog gali automobiliu grįžti į namus, kai manevruodamas automobilių stovėjimo aikštelėje, priekine automobilio dalimi kliudė kitą transporto priemonę, tačiau iš įvykio vietos nebėgo ir laukė ateinančio automobilio savininko, bet ir liudytojo V. K. parodymais apie tai, kad jam būnant taromate, prie minėto prekybos centro, pasigirdo smūgio garsas, po ko jis atsisukęs pamatė, kad į jo automobilį „Mercedes Benz E270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė kaltinamojo, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus ir negalėjo rišliai kalbėti, vairuojamas automobilis, kurį pastarasis po įvykio pastatė toliau. Šiuos liudytojo parodymus taip pat patvirtina ir liudytojo P. K. parodymai, Kauno AVPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio 2019 m. balandžio 23 d., tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio užfiksuotos aplinkybės, įvykio vietos apžiūros protokolas bei transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuoti eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apgadinimai. Pažymėtina, jog policijoje registruojamų įvykių registro išraše užfiksuotas pirminis pranešimas apie kaltinamojo nusikalstamus veiksmus – alkoholio vartojimą iš skardinės ir automobilio vairavimą po visą kelią, nebuvo susijusios su dėl to atsiradusiais kitais padariniais – kilusiu eismo įvykiu, kurio metu apgadintos dvi transporto priemonės, kas parodo, jog pranešėjui vizualiai stebint kaltinamojo veiksmus, nekilo abejonių, dėl R. D. apsvaigimo, ką taip pat patvirtina ir alkotesterio „Alcotest 6810“ protokole užfiksuotas kaltinamajam nustatytas 2,57 promilių girtumas ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami R. D. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamasis R. D., būdamas neblaivus, sąmoningai sėdo už automobilio „Rover 620“ vairo ir atviroje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, atlikdamas manevrus tikslu apsukti automobilį ir neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, judėdamas juo priekine eiga, automobilio priekine dalimi kliudė šalia stovėjusią transporto priemonę „Mercedes Benz“, po ko pašaliniam asmeniui iškvietus policijos pareigūnus, jam alkotesteriu „Alcotest 6810“ nustatytas 2,57 promilių girtumo laipsnis.
Tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Nors kaltinamasis vairuojamu automobiliu nuvažiavo sąlyginai trumpą atstumą, tačiau tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Kaltinamojo R. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
R. D. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę suninkančių aplinkybių nenustatyta.
Prokuroras teismo posėdžio metu prašė pripažinti R. D. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti 75 MGL dydžio baudą, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 50 MGL (2 500,00 eurų) baudą.
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
R. D. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamasis neteistas (b. l. 62), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 70–83), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 61), Respublikinio priklausomybės ligų centro įskaitoje neužregistruotas (b. l. 60), nedirba.
Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, R. D. parinktina švelniausia 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės rūšis – bauda, kadangi kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, tačiau eilę kartų baustas administracine tvarka, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nedirba. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis pirmą kartą teisiamam asmeniui, yra adekvati ir pakankama priemonė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks R. D., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, R. D. skirtinos bausmės dydis nustatytinas kiek didesnis nei minimalus – 75 MGL dydžio bauda.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, byla teismui perduota ir išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė – 50 MGL (2 500,00 eurų) dydžio bauda (BK 64¹ straipsnis), nustatant 12 (dvylikos) mėnesių jos įvykdymo terminą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise – vairavo transporto priemonę ir būdamas sunkaus girtumo laipsnio (2,57 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad teisiamas pirmą kartą ir turi galiojančių administracinių nuobaudų absoliučia dauguma atvejų dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, jo veikos motyvus ir tikslus, vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant jos terminą artimą vidurkiui, tai yra nustatant – 3 (trijų) metų terminą.
Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę R. D. už šioje byloje jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią R. D. toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir/ar daryti nusikaltimus, jos terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2019 m. balandžio 26 d. (b. l. 93), VĮ „Regitra“ pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. D. atėmimą 3 (trejiems) metams.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teismo taikyti BK 72 straipsnio 3 dalį ir konfiskuoti kaltinamajam R. D. faktiškai priklausantį turtą – automobilį „Rover 620“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o remiantis šio straipsnio 3 dalimi, kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė R. D., buvo įvykdytas vairuojant jam faktiškai priklausantį automobilį „Rover 620“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jis laisvai galėdamas bet kada disponuoti minėtu automobiliu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padaryti. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, dalių nuostatos ir kaltinamajam R. D. priklausantis automobilis Rover 620“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
Kaltinamajam R. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (b. l. 91–95), nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos. VĮ „Regitra“ perduotinas kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 94).
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į R. D. priklausantį turtą – automobilį Rover 620“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo paskirtas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro nutarimu (b. l. 97–98), paliktinas galioti iki konfiskuotino turto – automobilio „Rover 620“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskacijos vykdymo pradžios, o ją pradėjus – panaikintinas.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 75 MGL (3 750,00 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 50 MGL (2 500,00 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų) dydžio baudą.
Įpareigoti R. D. per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.
Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).
Skirti R. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2019 m. balandžio 26 d , apie tai pranešti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, dalimis, konfiskuoti R. D. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Rover 620“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, VĮ „Regitra“ perduoti R. D. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. D. priklausantį turtą – automobilį Rover 620“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo paskirtas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro nutarimu (b. l. 97–98), palikti galioti iki konfiskuotino turto – automobilio „Rover 620“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskacijos vykdymo pradžios, o ją pradėjus – panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.