Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-09-04 · Byla Nr. TS-48-1053/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-04
Bylos Nr.
TS-48-1053/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Nuteistasis
A.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-48-1053/2020
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. (A.) Z. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Z. gim. (duomenys neskelbtini)., nuteistas 2019 m. sausio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bausmė subendrinta su Vilniaus apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, pakeista Lietuvos Respublikos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu ir skirta galutinė 3 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia – 2019 m. gegužės 7 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. lapkričio 27 d., 1/3 bausmės atliko 2020 m. liepos 12 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. liepos 23 d. – 2 metai 4 mėnesiai ir 5 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2020 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau Nutarimas) nutarė netaikyti A. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, rekomenduojant jam dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, A. Z. jį skundžia teismui. Skunde nuteistasis nurodo, jog prašymas išnagrinėtas šališkai, Komisija rėmėsi anksčiau jo padarytais nusikaltimais, pasyviai įvertino jo elgesį dabar, jo požiūrį į ateitį, teigia dirbantis, lankantis socialinės reabilitacijos kursus. Mano jog nemažėjantys pakartotinio nusikaltimo rizikos balai neturi įtakoti Komisijos sprendimo, nes jie ir nedidėja. Teigia lankantis užsiėmimus, po kurių gaus diplomą, yra pasiryžęs gyventi laisvėje, dirbti ir nedaryti naujų nusikaltimų, todėl prašo teismo paleisti jį lygtinai taikant intensyvią priežiūrą.

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalis nustato, kad nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jei jų nusikalstamo elgesio rizika žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką ir yra atlikę vienerius metus laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios.

Iš A. Z. asmens bylos, 2019 m. sausio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžio matyti, kad A. Z. 2017 m. lapkričio 11 d. nutartimi paleistas lygtinai. Lygtinio paleidimo laikotarpiu jis padarė naujas nusikalstamas veikas, todėl minėtu teismo nuosprendžiu jam buvo paskirta bausmė ir subendrinta su neatlikta dėl lygtinio paleidimo bausme. Teismo vertinimu, ši situacija iš esmės analogiška situacijai, aptartai BVK 157 straipsnio 2 dalyje, kai lygtinis paleidimas panaikinamas ir asmuo pasiunčiamas atlikti likusios bausmės dalies teismo nutartimi, nes A. Z. minėtu nuosprendžiu ir yra pasiunčiamas atlikti ne tik naujos bausmės, bet ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtos likusios bausmės dalies. Todėl, teismo vertinimu, A. Z. lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis BVK 157 straipsnio 2 dalimi, o ne 157 straipsnio 1 dalimi, kaip nurodyta skundžiamame nutarime.

BVK 157 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo gali būti paleidžiamas lygtinai tik tada, kai jis yra atlikęs vienerius metus laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios. A. Z. 2019 m. sausio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu paskirtą bausmę pradėjo vykdyti 2019 m. gegužės 7 d., taigi šią sąlygą atitinka.

Teismas pabrėžia, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019).

BVK 157 straipsnio 2 dalis taip pat nustato, kad nuteistieji gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jei jų nusikalstamo elgesio rizika žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką. Ši nuostata analogiška BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatai, kurią taikė Komisija Nutarime.

Pažymoje apie nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo peržiūros poreikį nurodyta, jog 2020 m. kovo 18 d. buvo atliktas OAsys vertinimas, rizika – 76 taškai. 2020 m. gegužės 11 d. rezultatai išliko tie patys. Taigi A. Z. rizika yra vidutinė ir nėra pagrindo konstatuoti pažangos, juo labiau akivaizdžios, ją mažinant.

Iš nuteistojo asmens bylos ir Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. Z. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nebaustas, tris kartus skatintas už gerą elgesį, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse bei socialinės reabilitacijos programose. Formaliai vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nors labiau orientuotas yra į darbinę veiklą. Pataisos namuose buvo įdarbintas suvirintoju, pirmiausia 0,75 etato o paskui ir pilnu etatu. Nors prašėsi išleidžiamas dirbti ir už pataisos įstaigos ribų, tačiau komisijos buvo vienbalsiai nepritarta tokiam prašymui. Asmuo tikina turėsiąs darbą ir paleistas iš pataisos įstaigos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintų jį suvirintojo pareigoms. Taip pat asmuo neturi jokių įsiskolinimų, kuriuos turėtų padengti, palaiko ryšį su artimaisiais, pats tikina jog daugiau nenusikals, nes yra jaunas ir nori sukurti šeimą.

Taigi byloje yra nemažai nuteistąjį A. Z. teigiamai charakterizuojančių bruožų. Tačiau skundžiamame nutarime komisija įvertino šias aplinkybes ir nelaikė jų suteikiančiomis pagrindą lygtiniam paleidimui. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Tokio pagrindo teismas nenustatė.

Kaip jau minėta. A. Z. jau buvo paleistas lygtinai, lygtinio paleidimo laikotarpiu padarė naujas nusikalstamas veikas. Nors tai jau buvo įvertinta skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti lemiamas veiksnys, tačiau asmeniui, kuriam jau praeityje buvo suteiktas išskirtinis pataisos namų ir teismo pasitikėjimas, galimybė bausmę atlikti laisvėje, ir kuris šia galimybe nepasinaudojo, turi būti keliami dar griežtesni reikalavimai ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti dar labiau akivaizdi.

A. Z. anksčiau teistas šešis kartus. Jo teisės pažeidimai – įvairaus pobūdžio bei klasifikacijos, jis yra teistas už sukčiavimą, plėšimus, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo platinti, taip pat jau turint tikslą jas platinti. Be to, teistas už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, kyšio davimą. Didelis kriminalinis įvairiapusiškumas vertintinas kaip kriminogeninis veiksnys, didinantis A. Z. pakartotinės nusikalstamos veikos padarymo riziką. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. Z. nėra linkęs gilinti savo paties nusikalstamumą įtakojusias priežastis, aplinkos poveikį.

Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog asmuo palankiai žiūri į nusikalstamumo, sietino su finansiniu atlygiu, raišką, nepakankamai vertina savo veiksmus, nors ir pripažįsta savo kaltę už nusikalstamas veikas, tačiau minimizuoja jų žalą. Asmuo teigia gyvensiantis su tėvais, tačiau ir iki pradedant vykdyti bausmę, turimais duomenimis, gyveno su jais. Taigi nors ryšiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas įvardijami kaip apsauginiai veiksniai, visgi jie neapsaugojo nuo nusikalstamų veikų darymo ir patekimo į pataisos įstaigą. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog didžioji dalis veikų yra įvykdyti grupėse asmenų, jo gyvenimo stilius pasižymėjo socialiai nepageidautina elgsena, negebėjimu atsiriboti nuo rizikingų situacijų ir aplinkos įtakos.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas nemato pagrindo pagrįstai manyti, kad A. Z. pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau galėtų taisytis toliau būdamas laisvėje. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos A. Z. negali būti taikomas, nuteistojo skundas netenkinamas, Komisijos nutarimas nenaikinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. (A.) Z., gim. (duomenys neskelbtini)., skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 27 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Nutartis per 7 (septynias) septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė