Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-05-02 nutarimo, kuriuo R. K. už padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau Lietuvos Respublikos ATPK) 41³ str. l d., paskirta 100 litų baudą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nubaustas už tai, kad jis 2013-01-30 leido savo įmonei priklausantį automobilį Volvo FH 12.420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoti R. L., kuris automobiliu maršrutu (duomenys neskelbtini) jo paprašytas nuvežė padėklus į įmonę „(duomenys neskelbtini)“, t.y. atliko darbuotojo funkcijas ir atliko veiksmus R. K. įmonės naudai. Tuo R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos DK) 98 str. l d. l p., 2 p., 99 str. reikalavimus ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. l d.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-05-02 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - skirti baudą sankcijos, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ribose.

Apeliaciniame skunde Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius nurodo, kad teismas R. K. skirdamas administracinę nuobaudą taikė Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. ir paskyrė už vieną nelegaliai dirbusį darbuotoją 100 Lt baudą, t. y. baudą, mažesnę nei numatyta sankcijoje. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į lengvinančią aplinkybę, kad pažeidėjas prisipažįsta padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, padėjo atskleisti pažeidimą ir tai, kad byloje sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apelianto nuomone, visos šios aplinkybės švelnina atsakomybę, yra reikšmingos tinkamam nuobaudos individualizavimui ir pagal administracinės nuobaudos skyrimo taisykles leidžia taikyti mažesnę nuobaudą straipsnio sankcijos ribose, tačiau šių aplinkybių nepakanka norint taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. ir skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta sankcijos ribose. Apelianto nuomone, Radviliškio rajono apylinkės teismas, R. K. skirdamas nuobaudą, nepagrįstai pritaikė Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., ir paskyrė mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą baudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 iki 10000 litų. Lietuvos Respublikos DK 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ str. 1 d. 1, 2 ir 3 p. nustatytų reikalavimų. Lietuvos Respublikos DK 98 str. 2 d. nustatyta, kad darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos DK 93 str. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose.

Siekiant veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str., o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Pateikti pakankamai įrodymų, pagrindžiančių darbo santykių buvimo faktą, privalo institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, nes nagrinėjamoje byloje nelegalaus darbo faktą įrodančių duomenų nepakanka, siekiant pripažinti, kad R. K. įmonėje nelegaliai dirbo R. L.. Teismas pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie R. K. ir R. L. susitarimą dėl darbo. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp R. K. ir R. L. buvo tam tikras susitarimas, tačiau, įvertinus jo pagrindu susiklosčiusių faktinių santykių pobūdį, teismas sprendžia, kad byloje esančių duomenų nepakanka jį identifikuoti kaip darbdavio ir darbuotojo susitarimą. Šiuo aspektu įvertinama tai, kad R. K. ir R. L. sieja giminystės ir artimos draugystės ryšiai.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad R. L. veikla R. K. įmonėje vykdyta dėl to, kad R. L. sutiko draugiškai padėti tolimam giminaičiui ir geriausiam draugui R. K., kuris dėl sveikatos problemų pats negalėjo vairuoti jo įmonei priklausančio automobilio (8, 9, 16 b. l.). Šie duomenys nepaneigti. Todėl R. L. veiklos R. K. įmonėje pagrindu nagrinėjamoje byloje laikytinas jo noras draugiškai padėti R. K., duomenų apie kitą R. L. veiklos pagrindą nėra. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog R. K. tarėsi su R. L. dėl darbo sąlygų, tvarkos, darbo užmokesčio. Vien faktas, jog R. L., paprašytas R. K., R. K. įmonei priklausančiu automobiliu vyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir nuvežė padėklus į įmonę „(duomenys neskelbtini)“, nepatvirtina, jog tarp jo ir R. K., kaip darbdavio, buvo susiklostę darbiniai santykiai.

Teismas pabrėžia, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007), o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Dėl nurodytų priežasčių, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. K. atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-05-02 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo R. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.