Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. (V. B.) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 26 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimas dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

3. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius kreipėsi į Kauno apygardos teismą su teikimu dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

II. Skundo argumentai bei prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, ir pagrįstai konstatavo, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti pataisos įstaigos teikimą dėl V. B. nustatytos bausmės rūšies keitimo.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 167¹ straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 21 d. įstatymo Nr. XIII-2007 redakcija) nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. 2019 m. kovo 21 d. įstatymu Nr. XIII-2005 Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė BK 51 straipsnio nuostatas ir įtvirtino kriterijus, kurių pagrindu sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju nėra visų šių įstatymo leidėjo įtvirtintų sąlygų, suteikiančių pagrindą nuteistajam V. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

10. Pabrėžtina, kad atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sąlygas, teismas gali, bet neprivalo, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti švelninama, jeigu nuteistasis atitinka ne tik formalius reikalavimus (atliko ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės), bet kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Taigi, nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas, įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, ar bausmės tikslai yra pasiekti, tiek tikimybę, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, ateityje nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, siekiant apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

11. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. B. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 1998 m. sausio 26 d. Taigi, jau yra atlikęs šiek tiek daugiau nei 23 (dvidešimt trejus) metus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (b. l. 2-4). Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien tai nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Kaip ir buvo paminėta pirmiau, įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui.

12. Iš teismui pateiktos asmens bylos medžiagos matyti, jog V. B. vykdo jam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose, taip pat yra skatintas už teigiamą elgesį: V. B. skatintas 11 kartų (asmens bylos, 1 tomas, 2 dalis, b. l. 156, 178; 2 tomas, 2 dalis, b. l. 1, 83, 92; b. l. 151, 170, 175, 184, 187, 193, 194), atlikdamas bausmę paprastosios grupės sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose bei priemonėse (Suimtųjų ir nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonėse: fizinis lavinimas, savišvieta, kultūrinė veikla; ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėse; Kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programoje) (asmens bylos 1 tomas, 2 dalis, b. l. 86–87, 157). V. B. nuo 2008 m. gruodžio 5 d. buvo leista gyvenamojoje patalpoje užsiimti individualia darbine, kūrybine veikla (asmens bylos 2 tomas, 2 dalis, b. l. 20). Nuteistasis nuo 2019 m. birželio 25 d. bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, kalėjimo režimo sąlygomis, kur taip pat dalyvavo įvairiuose renginiuose: baigė meno terapijos programą, nuo 2010 m. spalio 26 d. iki išvykimo į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją V. B. dirbo VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio Medienos gamybos ceche (asmens bylos 2 tomo, 2 dalis, b. l. 52). Nuo 2019 m. gruodžio 30 d. jis vėl įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“ darbininku (asmens bylos 2 tomo, 2 dalis, b. l. 150). Nuteistais nuo 2021 m. balandžio 14 d. bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje pataisos namų režimu (asmens bylos 3 tomo, 1 dalis, b. l. 14), dalyvavo VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centro neformalaus ugdymo ,,Koučingas“ programoje. Dirba VĮ ,,Mūsų amatai“. Byloje taip pat nustatyta, kad V. B. nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti, taip pat asmenų, kurių priežiūra yra sustiprinta, sąrašus. V. B. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė, įvertinta 74 balais, ši rizika nuo paskutinio vertinimo, atlikto 2019 m. lapkričio 21 d., sumažėjo 8 balais (buvo nustatyti 82 balai). Nuteistasis, atvykęs į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, adaptavosi tinkamai, prisitaikė prie naujos socialinės aplinkos bei nustatytų elgesio ir bendravimo ypatumų. V. B. nėra svarbios neformalios nuteistųjų bendrijos subkultūros elgesio tradicijos ir taisyklė, su administracijos atstovais taktiškas, mandagus, komunikabilus. Kaip nurodyta nuteistojo charakteristikose – šiuo metu jis pripažįsta savo kaltę ir gailisi dėl padarytų nusikaltimų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais telefonu, laiškais, per trumpalaikius pasimatymus (su buvusia sutuoktine sūnaus auklėjimo klausimais; su sūnumi, kuris atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose, trumpalaikių pasimatymų metu; su retai jį aplankančiu broliu, gyvenančiu Baltarusijoje). Atlikdamas bausmę, nuteistasis stengėsi atlyginti nuosprendžiu priteistą žalą iš gaunamo kalėjime uždarbio (iš 1847,52 Eur atlyginęs 1112,81 Eur).

13. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, visos aptartos aplinkybės, kurias vertino ir apygardos teismas, nuteistąjį apibūdina teigiamai ir jos neabejotinai patvirtina, jog nuteistasis, ypač pastaruoju metu, stengiasi keisti savo elgesį teigiama linkme.

14. Kita vertus, V. B. asmens bylos duomenys rodo, kad 2021 m. gegužės 24 d. atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vis dar pakankamai didelę nusikalstamo elgesio rizikos dalį (47 balų) sudaro dinaminiai veiksniai, kurie yra kintantys ir būtent juos nuteistasis savo pastangomis gali sumažinti. Vien tik tai, kad nuteistojo elgesyje pokytis yra (nuo 2019 m. liepos 5 d. atlikto vertinimo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 24 balais), jis negali būti laikytinas įrodančiu, jog nuteistasis savo elgesio korekcijai ir rizikos mažinimui yra padaręs maksimaliai dideles pastangas. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje apygardos teismo nutartyje, po atlikto pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo vis dar išskiriami trys neigiamai V. B. asmenybę apibūdinantis kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys.

15. Iš pateiktų duomenų matyti, kad šis teistumas V. B. nėra pirmasis, praeityje jis jau buvo teistas. Šiuo metu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už itin daug nusikalstamų veikų, taip pat ir už labai sunkius nusikaltimus – kvalifikuotus nužudymus (nužudyti 6 asmenys), kurie padaryti bendrininkų grupe lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, jog tai neabejotinai atskleidžia ypatingai didelį tiek nuteistojo, tiek jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, taip pat netinkamą V. B. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, o tai rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto dėl ilgainiui susiformavusių neigiamų vertybių. Sutiktina su skundo motyvais, kad tai, kad tai jau buvo įvertinta nuosprendyje, skiriant V. B. griežčiausią bausmę, tačiau, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama, įstatymo nėra draudžiama ir negali būti laikoma neteisėta.

16. Nuteistasis V. B. per bausmės atlikimo laiką 8 kartus pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką 7 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis (asmens bylos, 1 tomas, 2 dalis, b. l. 55, 62, 2 tomas, 2 dalis, b. l. 11, 60, 66, 71, 86, 118). Nors šiuo metu galiojančių nuobaudų ir neturi, tačiau paskutinė drausminė nuobauda buvo skirta pakankamai neseniai – 2019 m. birželio 7 d. (panaikinta prieš terminą 2019 m. gruodžio 18 d.). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis tiek teisminio proceso metu, tiek ir jau atliekant paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę ilgą laiką savo kaltės dėl įvykdytų nusikalstamų veikų pilnai nepripažino ir, nors neneigė dalyvavęs nusikalstamų veikų padaryme, bet neigė, kad norėjo nužudyti ir žudė – 2004 m. nuteistojo charakteristikoje pažymėta, kad jis tik iš dalies pripažįsta savo kaltę (asmens bylos 1 tomas, b. l. 174), 2007 m. charakteristikoje – kad kaltę pripažįsta tik iš dalies, stengiasi pakeisti pokalbio temą, kai bandoma kalbėti apie jo padarytas nusikalstamas veikas (asmens bylos 1 tomas, b. l. 3), 2012 m. charakteristikoje – kad nuteistasis individualiuose pokalbiuose su psichologe dalyvauja vangiai, be didesnio susidomėjimo, kaltę pripažįsta tik iš dalies (asmens bylos 2 tomas, b. l. 58), 2018 m. charakteristikoje – kad nuteistasis kaltę pripažįsta iš dalies (asmens bylos 2 tomas b. l. 95). Apygardos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad V. B. pozicija dėl visiško kaltės pripažinimo pasikeitė tik atsiradus 2019 metais galimybei kreiptis dėl laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę (asmens bylos 2 tomas, b. l. 141). Atsižvelgus į Socialinio tyrimo išvados duomenis, t. y. kad V. B. mąstymas ir elgesys vis dar išskiriamas kaip kriminogeninis veiksnys, kad nuteistasis nedalyvauja psichokorekcijos užsiėmimuose, į psichologus nesikreipė ir nerodo iniciatyvos (asmens bylos 2 tomas, b. l. 96), kad kartoja tas pačias klaidas, neįvertina ankstesnio savo patyrimo, įvardija kai kurias problemines sritis, tačiau kaltina aplinkybes, kriminalinio pasaulio draugus, negebėjimą nutraukti neteisėtą veiklą, bei aptartų aplinkybių ir esančių byloje faktų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistojo atlikta laisvės atėmimo bausmė jo elgesio, požiūrio, mąstymo pokyčiams jau turėjo reikšmingą teigiamą įtaką, o nuteistojo pozityvūs pokyčiai yra pakankami manyti, jog laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmės tikslai bus įgyvendinti.

17. Nuteistasis teigia, kad jis yra rusakalbis ir jo galimybės bendrauti su psichologais yra ribotos, todėl galimai socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta netiksli informacija apie jo pastangas keistis ar bendravimą su psichologais. Šiame skundo argumentų kontekste pažymėtina, jog teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl socialinio tyrimo išvadą surašiusios psichologės ar nuteistojo charakteristikas surašiusių pataisos namų administracijos pareigūnų kompetencijos. Išvadų pagrįstumu abejonių negali kelti vien tai, kad minėti dokumentai nėra palankūs nuteistajam.

18. Sutiktina, kad situacija dėl koronaviruso pandemijos, dėl kurios buvo įvesti suvaržymai, turėjo įtakos bausmės atlikimo metu nuteistajam sudarytame individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimui ir pastarojo dalyvavimui elgesio pataisos programose, tačiau šios objektyvios priežastys ( t. y. valstybėje paskelbtas karantinas ir taikomos pandemijos valdymo priemonės), taip pat nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą ir V. B. sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, ją pakeičiant terminuoto laisvės atėmimo bausme.

19. Skundą nagrinėjantis teismas palankiai vertina tai, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, jau kurį laiką nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje ir buvo ne kartą skatinamas. Tačiau teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra išskirtinai žymi. Nuteistojo V. B. siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos, jei pastarasis vis dar kelia pavojų visuomenei. Skundo kontekste aktualu pabrėžti, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali būti sumažinta, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė rimtus vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei.

20. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog, nepaisant nurodytų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, šiuo metu padaryta pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama ir nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo V. B. (V. B.) skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.