Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjai R. J., jos atstovei D. J., atsakovo atstovams Nataljai Leonovai ir Gintautui Šinkūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. J. prašymą dėl Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro viršininko įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žinybinio DNR registro seilių ėminių apyvartos instrukcijos 3.4 p. numatyta, jog registruotų DNR ėminių pavedimų originalai turi būti saugomi vadovaujantis Pavedimų Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro skyriams priėmimo ir vykdymo taisyklėmis (toliau Pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklės). Šių taisyklių 23 p. numato, jog už Centre gautų pavedimų saugumą asmeniškai atsako skyriaus darbuotojai, vykdantys pavedimo darbus, kol jų neperdavė registracijos darbuotojui ar tiesiogiai užsakovui. Remiantis lingvistiniu teisės aiškinimo metodu yra akivaizdu, jog vykdytoju Pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 23 p. prasme laikytini konkrečius pavedimus atliekantys skyriaus darbuotojai, o ne pats skyrius. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra duomenų apie tai, kuriems konkretiems Centro darbuotojams (valstybės tarnautojams) buvo adresuoti pavedimai, taigi ir nenustatyta, jog visų neišsaugotų pavedimų vykdytoja buvo pareiškėja. Todėl mano, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai (išsamiai bei visapusiškai neišnagrinėjus tyrimui reikšmingų aplinkybių) teigiama, jog už pavedimų originalų neišsaugojimą asmeninė atsakomybė tenka jai.

Tvirtina, kad DNR duomenų įskaita kaip atskiras Centro struktūrinis padalinys (skyrius) niekada (taip pat ir skundžiamo įsakymo priėmimo metu) neegzistavo. Tai matyti iš Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 5-V-568 „Dėl Lietuvos policijos kinologijos centro reorganizavimo prijungimo prie Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro būdu“ patvirtintų Centro nuostatų 9 p., kuriame išvardinti šie Centro struktūriniai padaliniai: veiklos administravimo skyrius; kokybės vadybos skyrius; logistikos ir plėtros skyrius; finansų poskyris; kriminalistinių tyrimų valdyba; Identifikavimo valdyba; Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdyba. Skundžiamo įsakymo priėmimo metu pagal pareigybės aprašymą ėjo Centro Identifikavimo valdybos Biologinių tyrimų skyriaus (toliau Skyrius) vyriausiosios specialistės, o ne DNR duomenų įskaitos valstybės tarnautojos pareigas. Taigi, DNR duomenų įskaita nėra struktūrinis Centro padalinys, o tik viena iš Skyriaus veiklos krypčių, todėl DNR duomenų įskaita negali būti laikoma vykdytoju Pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių prasme. Dėl to mano, jog nėra pagrindo jos tarnybinei atsakomybei už pavedimų originalų neišsaugojimą atsirasti. Be to, Žinybinio DNR registro seilių ėminių apyvartos instrukcijos 3.4 p. įtvirtina blanketinę teisės normą, todėl, be nuorodos į konkrečias Pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių nuostatas, sukuriančias būtent jai privalomas vykdyti elgesio taisykles, šio punkto pažeidimas objektyviai nėra įmanomas.

Laikantis Įėjimo į Biologinių tyrimų skyriaus patalpas taisyklių 3.1 p. reikalavimų bei užtikrinant 303 patalpoje laikomų dokumentų, o tarp jų ir pavedimų originalų saugumą, ši patalpa ne darbo metu visuomet buvo antspauduojama reljefiniais spaudais. Ėmėsi visų būtinų priemonių 303 patalpose laikomų pavedimų originalų saugumui užtikrinti, todėl, pareiškėjos nuomone, dėl pavedimų originalų neišsaugojimo jos veikoje nėra ne tik objektyviojo tarnybinio nusižengimo sudėties elemento, bet ir subjektyviojo tarnybinio nusižengimo sudėties elemento - jos kaltės.

Be to, kaip nurodė savo 2009 m. gegužės 18 d. paaiškinime Nr. 140-IL-509, keletą kartų ryte spaudai buvo rasti pažeisti. Apie tai žodžiu informavo už Skyriaus veiklą (taigi ir už Įėjimo į Biologinių tyrimų skyriaus patalpas taisyklių laikymąsi) atsakingą tiesioginį savo viršininką M. M., tačiau jis šiuo klausimu nedavė jokių nurodymų, o teigė po darbo valandų 303 patalpose lankęsis pats. Tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje paaiškinime išdėstytos aplinkybės nepagrįstai įvertintos kritiškai bei nurodyta, jog apie pastebėtus spaudų sugadinimo atvejus turėjo būti informuota Centro vadovybė, o nesant užfiksuoto spaudų apgadinimo fakto, sudėtinga sieti pavedimų raštų dingimą su tariamu spaudų pažeidimu. Pažymi, jog tokia išvada padaryta išsamiai bei objektyviai neišanalizavus ir neįvertinus paaiškinime nurodytų aplinkybių, apie spaudų apgadinimo atvejį neapklausus nei paties Skyriaus viršininko, nei kitų šį faktą mačiusių ar galėjusių matyti Skyriaus valstybės tarnautojų. Be to, nenurodyta, kokiame teisės akte įtvirtinta pareiga apie spaudų pažeidimus informuoti Centro, o ne Skyriaus vadovybę.

Pagal teisės doktriną bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2009 m. gegužės 11 d. nutartis adm. byloje Nr. A63-604/2009), sprendžiant valstybės tarnautojo tarnybinės atsakomybės klausimą, turi būti vadovaujamasi in dubio pro reo principu ir visi kylantys neaiškumai bei pagrįstos abejonės dėl to, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, turi būti traktuojami atsakomybėn traukiamo valstybės tarnautojo naudai. Tačiau nagrinėjamu atveju nepagrįstai bei neteisėtai šiuo principu vadovautasi nebuvo.

Pažymi, jog jokie teisės aktai nereglamentuoja laikotarpio, per kurį turi būti ištirti DNR ėminiai (ši aplinkybė nustatyta ir tarnybinio patikrinimo išvadoje), todėl protingumo kriterijus, kuriuo siūloma vadovautis tarnybinio patikrinimo išvadoje, šiuo atveju nepadeda nustatyti net apytikslio laikotarpio, per kurį turi būti ištirti DNR ėminiai. Nagrinėjamu atveju nėra įmanoma nustatyti ne tik tariamo tarnybinio nusižengimo įvykdymo dienos, bet ir to, ar tarnybinis nusižengimas apskritai buvo įvykdytas, t. y. ar esama DNR ėminių tyrimo trukmė laikytina jos pareigybės aprašymo 6 p. nustatytos pareigos užtikrinti, kad laiku ir aukštu moksliniu lygiu būtų atliekami DNR ėminių ir lyginamųjų pavyzdžių tyrimai bei Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 4 p. nustatytos pareigos laiku atlikti pavedamas užduotis pažeidimu.

Paaiškinime nurodė, kad didelė DNR ėminių tyrimo eilė susidarė dėl didelio darbo krūvio. Tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje ši aplinkybė, objektyviai nenustačius, išsamiai neišanalizavus ir neįvertinus realių jos ir kitų Skyriaus valstybės tarnautojų darbo krūvių, nepagrįstai buvo įvertinta kritiškai. Toks vertinimas motyvuojamas 2008 m. lapkričio-gruodžio mėn. Skyriuje atlikto eksperimentinio darbo modelio rezultatais, kurie, kaip teigiama tarnybinio patikrinimo išvadoje, parodė, jog „galima dirbti našiau“. Pabrėžia, jog eksperimentinio modelio metu visi Skyriaus valstybės tarnautojai dirbo tik su seilių ėminiais, tačiau nebuvo vykdomos jokios kitos Skyriaus funkcijos. Be to, tuo metu buvo sukurta konkurencinė atmosfera, todėl pasiekti rezultatai nebūtinai atspindi realius darbo pajėgumus. Po keturių savaičių eksperimentinį modelį buvo nuspręsta nutraukti, kadangi, kaip 2008 m. gruodžio 19 d. Centro posėdyje teigė Centro viršininkas G. N. ir laikinai Skyriaus viršininko pareigas ėjęs Skyriaus vyresnysis specialistas G. Š. (įforminta 2008 m. gruodžio 23 d. protokolu Nr. 140-P1-49), susidarė didžiulės tyrimų eilės ir labai sumažėjo išleidžiamų išvadų skaičius, t. y. nukentėjo kitų Centro Skyriaus užduočių vykdymo kiekybė. Todėl, pareiškėjos nuomone, eksperimentinio modelio rezultatai neparodo realaus jos darbo krūvio bei darbo našumo galimybių.

Pažymi, jog esama DNR ėminių tyrimo trukmė buvo žinoma Centro vadovybei dar iki Skyriaus viršininko 2009 m. gegužės 7 d. tarnybinio pranešimo Nr. 140-PR5-295. 2008 m. lapkričio mėn. - 2009 m. vasario mėn. Centre vyko svarstymai dėl Skyriaus darbo organizavimo problemų ir galimo Skyriaus valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų keitimo. 2008 m. lapkričio 6 d. Centro vykusio posėdžio metu Centro viršininkas nurodė, jog Skyriuje „užduočių eilė baudžiamosiose bylose 2 metai, apie 15 tūkst. seilių ėminių neįvesta į įskaitą“ (įforminta 2008 m. lapkričio 7 d. Centro protokolu Nr. 140-P1-39). Taigi, jau 2008 m. lapkričio 6 d. Centro vadovybei buvo žinoma, jog Skyriuje užduočių atlikimas (ėminių tyrimas ir įvedimas į DNR įskaitą) užtrunka apie dvejus metus ir yra 15 tūkstančių į DNR duomenų įskaitą neįvestų DNR analičių. Taip pat atkreipia dėmesį, jog DNR ėminių tyrimo trukmė paaiškėjo (buvo žinoma) ne inventorizacijos metu, o iki jos atlikimo. Todėl mano, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas 6 mėnesių (o ne 3 metų) tarnybinės nuobaudos skyrimo senaties terminas, jo pradžia laikant 2008 m. lapkričio 6 d. Kadangi tarnybinė nuobauda buvo paskirta 2009 m. birželio 16 d., t. y. nuo nurodytos DNR ėminių tyrimo trukmės paaiškėjimo dienos praėjus daugiau nei septyniems mėnesiams, mano, jog tarnybinės nuobaudos paskyrimas praleidus Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. nustatytą šešių mėnesių senaties terminą yra neteisėtas.

Paaiškinime nurodė, kad dirba su seilių ėminiais ir neatlieka kraujo ėminių tyrimų, todėl netyrė Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos 2008 m. gegužės 12 d. lydraščiu atsiųstų ir Skyriaus viršininko 2008 m. gegužės 15 d. viza jai pavestų ir nežinomų lavonų kraujo pavyzdžių. Pabrėžia, jog Skyriaus viršininkui buvo žinoma, jog faktiškai Skyriaus darbas vykdomas dviem kryptimis, t. y. dalis tarnautų (tarp jų ir ji) specializuojasi dirbti tik su seilių ėminiais. Šį faktą patvirtina 2008 m. lapkričio 19 d. - 2008 m. gruodžio 22 d. laikotarpiu (įvedus eksperimentinį darbo organizavimo modelį) Skyriaus viršininko pareigas laikinai ėjusio vyresniojo specialisto G. Š. 2008 m. gruodžio 22 d. tarnybinis pranešimas Nr. 140-PR5-482 „Dėl 2008-11-19 nurodymo Nr. 140-N-7 vykdymo“. Šio pranešimo 1 p. nurodyta, kad „Eksperimentas parodė, jog nepasiteisina (tiek kiekybės, tiek kokybės prasme) ligšiolinis darbo organizavimas, kuomet dalis darbuotojų specializuojasi dirbti tik su seilių ėminiais“. Atsižvelgdama į tai, jog apie faktinį valstybės tarnautojų specializacijos buvimą buvo žinoma 4 savaites viršininko pareigas ėjusiam tarnautojui, mano jog Skyriaus viršininkas M. M., vizavęs jai ištirti ir į DNR duomenų įskaitą įvesti nurodytus Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos 2008 m. gegužės 12 d. lydraščiu atsiųstus nežinomų lavonų kraujo pavyzdžius, žinojo ir turėjo žinoti (negalėjo nežinoti) apie tai, jog faktiškai su kraujo ėminiais ji nedirba ir todėl neturi objektyvių galimybių įvykdyti jo pavedimą.

Pagal pareigybės aprašymo 7 p. viena iš jos funkcijų yra koordinuoti DNR duomenų įskaitos darbą, analizuoti gautus rezultatus, teikti pasiūlymus dėl jos veiklos tobulinimo ir efektyvus panaudojimo. Pareigybės aprašymo 8 p. nustatyta, jog vyriausioji specialistė pildo, kaupia ir tvarko DNR duomenų įskaitą, kontroliuoja, kad duomenys būtų naudojami efektyviai. Tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra duomenų apie tai, jog ji nebūtų koordinavusi DNR duomenų įskaitos darbo, analizavusi gautų rezultatų, pildžiusi, kaupusi ir tvarkiusi DNR duomenų įskaitos, kontroliavusi efektyvų duomenų naudojimą ir pan. Kadangi pacituotos pareigybės aprašymo nuostatos nenustato jokių konkrečių nustatytų funkcijų atlikimo terminų, mano, jog nėra pagrindo konstatuoti šių punktų pažeidimą.

Atkreipia dėmesį ir į tai, jog teisės aktai, už kurių tariamą pažeidimą jai paskirta tarnybinė nuobauda, pritaikyti pažeidžiant įstatymų galiojimo laike principą lex retro non agit (įstatymai negalioja atgal). Pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklės Centro viršininko įsakymu Nr. V-103 buvo patvirtintos tik 2006 m. gruodžio 29 d., tačiau tarnybinė atsakomybė už Pavedimų vykdymo taisyklių 23 p. pažeidimą jai taikoma ir už 2005 metų pavedimų originalų neišsaugojimą, t. y už veiką, įvykdytą iki Pavedimo vykdymo taisyklių įsigaliojimo. Be to, tarnybinė atsakomybė dėl 2005-2007 m. laikotarpio DNR ėminių neištyrimo jai pritaikyta remiantis tuo metu dar negaliojusiu ir tik 2007 m. rugpjūčio 3 d. Centro viršininko įsakymu Nr. 140-V-67 patvirtintu pareigybės aprašymu.

Plačiąja prasme Centro gaunamų DNR ėminių pavedimų vykdytojas yra DNR duomenų įskaita, kadangi ji tiria DNR ėminius ir juos įveda į duomenų bazę. Tačiau išvadoje buvo įvertinta aplinkybė, jog remiantis Centre galiojančia tvarka, pagal kurią Centro gaunami dokumentai skiriami vykdyti pagal kompetenciją (t. y. Centro viršininkas užrašo rezoliuciją ant rašto atitinkamo skyriaus viršininkui, kuris, savo ruožtu, gali pateikti jį vykdyti konkrečiam specialistui; arba skyriaus viršininkas, gavęs rašą tiesiogiai iš raštinės, užrašo rezoliuciją jį vykdyti kompetentingam specialistui), ant DNR ėminių pavedimų Skyriaus viršininkas M. M. visuomet užrašydavo rezoliuciją, nurodydamas vykdytoją, kuris organizavo DNR duomenų įskaitos darbą - R. J. (beveik visi Skyriuje saugomi DNR ėminių raštų originalai patvirtina, kad būtent R. J. užrašyta kaip pavedimų vykdytojas).

Centro viršininko 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-103 patvirtintų Pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 23 p. numato, kad už Centre gautų pavedimų saugumą asmeniškai atsako Skyriaus darbuotojai, vykdantys pavedimo darbus, kol jų neperdavė registracijos darbuotojui ar tiesiogiai užsakovui. DNR ėminių pavedimai Skyriaus viršininko buvo adresuojami DNR duomenų įskaitai ir konkrečiai R. J. vykdyti, todėl mano, kad R. J. pažeidė minėtų taisyklių 23 p.

R. J. padarytas tarnybinis nusižengimas paaiškėjo tarnybinio patikrinimo išvados surašymo dieną, t. y. 2009 m. gegužės 22 d., o nuobauda paskirta 2009 m. birželio 16 d. Todėl mano, kad nuobaudos skyrimo terminai, numatyti teisės aktuose, pažeisti nebuvo. Vertinant R. J. tarnybinį nusižengimą, pažymi, kad jis yra tęstinio pobūdžio, kuris prasidėjo 2005 m. (2005 - 2008 m. užregistruoti gauti vokai su kraujo ėminiais, pareiškėja organizuoja DNR duomenų įskaitos veiklą nuo 2005 m. birželio 3 d.) ir tęsėsi iki nusižengimo paaiškėjimo dienos.

Atkreipia dėmesį, kad išvadoje buvo įvertinta aplinkybė, kad pareiškėja vadovauja DNR duomenų įskaitos veiklai nuo 2005 m. birželio 3 d. Nesant DNR ėminių tyrimų atlikimo terminų teisinio sureguliavimo, išvadoje minimas protingumo kriterijus, kaip bendrasis kriterijus, reikalaujantis, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai. Šiuo atveju svarbu įvertinti, kad Centras - tai specializuota policijos įstaiga, kurios paskirtis - teikti policijos ir kitoms šalies ikiteisminio tyrimo įstaigoms mokslinę ir techninę pagalba užkardant, atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas. Centro darbuotojai atlieka objektų tyrimus pagal policijos ir kitų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų užduotis bei ekspertizes pagal ikiteisminio tyrimo teisėjų ir teismų nutartis, Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka tiria sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymo vietas. Pastaraisiais metais DNR duomenų įskaitai DNR analites ir ėminius daug aktyviau teikia ne tik teritorinės policijos įstaigos, bet ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Muitinės kriminalinė tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Interpolas, Europolas ir kt. Išvadoje ypatingai akcentuota, kad Skyrius aktyviai dalyvauja tiriant ir atskleidžiant nusikalstamas veikas, kadangi į DNR duomenų įskaitą siunčiami ne tik biologiniai pėdsakai, rasti neatskleistų sunkių ir labai sunkių nusikalstamų veikų padarymo vietose, bet ir rastų nežinomų lavonų DNR ėminiai. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo įstaigos tyrėjai atsiunčia įtariamųjų baudžiamosiose bylose DNR ėminius, siekiant, kad jie būtų ištirti ir įrašyti į DNR duomenų registrą bei nustatytas/nenustatytas sutapimas. Be to, Baudžiamojo proceso kodeksas nustato tam tikrus procesinių veiksmų atlikimo terminus, o atsiųsto DNR ėminio neištyrimas ir jo neįvedimas į DNR duomenų bazę gali apsunkinti baudžiamosios bylos tyrimą. Taip pat išvadoje yra išanalizuota DNR ėminio įvedimo į DNR duomenų bazę svarba nežinomo lavono tapatybės nustatymo byloje.

Nustatant pareiškėjos tarnybinio nusižengimo aplinkybes, išvadoje įvertinta, kad vienas iš seilių ėminių, atsiųstų į Centrą buvo asmens, įtariamo mažamečių vaikų žaginimu, tačiau šis ėminys nebuvo ištirtas ir įvestas į DNR duomenų bazę nuo 2007 m. Kiti ėminiai buvo DNR duomenų įskaitos gauti 2005, 2006 m., t. y. prieš 3-4 metus, tačiau jie taip pat nebuvo tirti. Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos institutas 2008 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 199 atsiuntė Centrui nežinomų lavonų kraujo pavyzdžius įrašymui į DNR įskaitą. 2008 m. gegužės 15 d. Skyriaus viršininkas vizavo raštą, nurodant pavedimo vykdytoją R. J.. Šie 69 ėminiai iki 2009 m. gegužės m. tirti nebuvo.

Siekiant nustatyti, ar galima DNR ėminius tirti našiau, kokie gali būti realūs kokybės DNR ėminių tyrimų rodikliai, buvo parengtas Centro viršininko 2008 m. lapkričio 19 d. nurodymas Nr. 140-N-7 „Dėl Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Identifikavimo valdybos Biologinių tyrimų skyriaus darbo organizavimo“. Skyriuje buvo atliekamas eksperimentas, kurio metu 4 savaites dirbo dvi grupės: septynių specialistų grupė, vadovaujama R. J., ir trijų specialistų, vadovaujama E. V.. Eksperimento rezultatai (DNR analičių įvedimo į DNR duomenų įskaitą, jų kokybė) parodė, kad iki šiol darbo našumas buvo 4-5 kartus mažesnis negu pasiektas eksperimento metu; dirbant tokiu tempu ir pagal akredituotus metodus, naudojamus Skyriaus ekspertų, per pusmetį neliktų neištirtų DNR ėminių ir neįvestų DNR analičių, būtų sutaupyta 10-20 proc. brangių reagentų, o specialistus, šiuo metu atliekančius DNR ėminių tyrimus, būtų galima pasitelkti užduotims atlikti objektų tyrimus baudžiamosiose bylose. Eksperimento metu R. J. vadovaujami darbuotojai į įskaitą įrašė 2 278 DNR analites, E. V. - 1 584. Taigi, eksperimentas atskleidė tikrąjį darbuotojų potencialą ir R. J. nesugebėjimą šį potencialą išnaudoti tinkamai organizuojant darbą. Eksperimento metu išaiškėjo dar viena problema, kurios sprendimui nuo 2008 m. balandžio mėn. buvo padėta tiek daug pastangų - prasta R. J. vadovaujamų DNR duomenų įskaitos darbuotojų atliktų DNR ėminių tyrimų rezultatų kokybė, t. y. kokybinis rodiklis (analičių skaičius, įrašomas į įskaitą jau po pirmojo tyrimo). Atsitiktinai parinkus trijų dienų DNR analizatorių sugeneruotas elektroforegramas ir jas išnagrinėjus, paaiškėjo, kad R. J. grupės šis rodiklis buvo 51, 75 ir 86 proc., kai E. V. - 92, 95 ir 90 proc. Eksperimente dalyvavo ne visi Skyriaus darbuotojai, kaip teigia pareiškėja, o tik DNR duomenų įskaitos kolektyvas („R. grupė“) ir tik 3 darbuotojai, tiriantis objektus iš įvykio vietų („E. grupė“). Kad būtų objektyviai įvertinti abiejų grupių darbo rodikliai, galima apskaičiuoti, kiek tyrimų per vieną darbo dieną vidutiniškai atliekama: „R.“ grupės darbuotojai atliko vidutiniškai 19,6 tyrimus, „E.“ - 28,3. Pvz., 2008 m. dešimties mėnesių DNR įskaitos darbuotojų vienos dienos našumas buvo apie 3,8 tyrimai.

Anot pareiškėjos, dėl vykdomo eksperimento sumažėjo specialisto išvadų skaičius ir nukentėjo kitų Skyriaus specialistų užduočių vykdymo kokybė. Tačiau Skyriaus duomenys rodo, kad per keturių savaičių laikotarpį iki eksperimento (nuo 2008 m. spalio 27 d. iki lapkričio 21 d.) buvo surašytos ir išsiųstos 134 specialisto išvados, per keturių savaičių eksperimento laikotarpį (t. y. nuo 2008 m. lapkričio 24 d. iki gruodžio 19 d.) - 99 specialisto išvados. Taigi, svyravimas nėra didelis, o Skyriaus veiklos rezultatams eksperimentas neturėjo įtakos: 2008 m. trečiąjį ketvirtį buvo surašytos ir išsiųstos 405 specialisto išvados, o ketvirtąjį ketvirtį - 412 specialisto išvadų (duomenų šaltinis - Skyriaus darbuotojų skyriaus viršininkui pateiktos darbuotojų ketvirčio veiklos ataskaitos). Todėl pareiškėjos teiginys, kad eksperimentinio modelio rezultatai neparodo tikrojo darbo krūvio neatitinka tikrovės. Išvadoje sprendžiant dėl DNR duomenų įskaitoje atliekamo darbo krūvio buvo vadovautasi minėto eksperimento rezultatais, kadangi jis buvo organizuotas siekiant nustatyti DNR duomenų įskaitos darbo organizavimo silpnąsias vietas bei parodė realų darbuotojų potencialą.

Mano, kad posėdžio, kurio metu Centro viršininkas pateikė minėtus statistinius duomenis, dieną (2008 m. lapkričio 6 d.) negalima laikyti tarnybinės nuobaudos skyrimo senaties termino pradžia, kadangi šie duomenys (15 tūkst.) neatitiko tikrovės. Kaip parodė vidiniai auditai, R. J. pateikiamose Centro vadovybei ataskaitos pateiktų tirti seilių ėminių ir neištirtų skaičius skirdavosi tūkstančiais ir dezinformavo Centro vadovybę apie esamą padėtį. Priežastis, kodėl yra toks minėtų skaičių neatitikimas, galimai susijusi su nepatenkinamų seilių ėminių apskaitos tvarkymu. Tai parodo 2009 m. gegužės 14 d. atlikta Skyriaus patalpų apžiūra, kuriame 2009 m. gegužės 15 d. Skyriaus 303, 306 ir 312 patalpų apžiūros akte Nr. 140-IL-507 užfiksuota, jog minėtose patalpose saugojami ekstraktai, ištirti seilių ėminiai, šiukšlės, kurių saugojimo tikslas nežinomas.

Pagal KTC SVP - 5/8 „Tinkama Biologinių tyrimų skyriaus patalpų priežiūra“ nustatytus reikalavimus, ištirtų seilių ėminių vokai ir kitos nereikalingos priemonės turi būti sunaikinti Skyriuje arba paruošti perdavimui naikinti. Dar svarbiau, minėti pažeidimai reiškia, kad nebuvo vykdoma DNR duomenų įskaitos tvarkymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 11RN 50 p. „Asmens DNR ėminys, nustačius DNR analitę, sunaikinamas“. Įgyvendinus šio akto 5 p. numatytus veiksmus, nustatyta, kad iš apžiūros metu rastų 2008 metais tirtų ir laikomų 4876 seilių ėminių (212 partijų), pakartotinai ištirti 756 seilių ėminiai, kadangi iš jų gautų DNR analičių nebuvo duomenų bazėje (15,5 proc. pakartotas tyrimas). O neištirtų seilių ėminių skaičius - 1558 (suskaičiavo 1. e. Skyriaus viršininko pareigas G. Š. ir Skyriaus vyriausioji specialistė E. V.). Tai rodo, kad jau kartą ištyrus ir negavus rezultato, praimti seilių ėminiai buvo atidedami ir saugomi bei skaičiuojami kaip ėminiai, esantys neištirtų DNR ėminių eilėje. Todėl nėra pagrindo remtis R. J. Centro viršininkui pateikta informacija apie į DNR duomenų bazę neįvestų analičiu skaičių ir teigti, kad susidariusios eilės mastai paaiškėjo susirinkimo metu, kadangi pati informacija buvo klaidinanti ir spekuliatyvi. Atsakovas manymu, tarnybine nuobauda buvo paskirta nepažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. nustatytų terminų.

Priešingai, nei teigia pareiškėja, išvadoje visos minėtos aplinkybės buvo išsamiai įvertintos. Išvadoje teisingai buvo nurodyta, kad R. J., kurios pareigybės aprašyme (buvo jos pasirašytas) numatytas DNR ėminių, t. y. ir kraujo, tyrimas, turėjo šiuos tyrimus atlikti.

2009 m. gegužės 18 d. paaiškinime apie tarnybinį nusižengimą Nr. 140-IL-509 4 ir 5 p. pareiškėja dėsto, kad „nevienkartinių telefoninių pokalbių su teritorinių PK vadovais metu buvo susitarta, kad lavonų kraujo pavyzdžiai bus tiriami, įdiegus platesnėmis identifikacinėmis galimybėmis pasižyminčia programinę įrangą <...> norėčiau dar pridurti, kad lavonų kraujo DNR tyrimus laikinai buvome atidėję <...> „. Iš pateikto akivaizdžiai matyti, kad pareiškėja neginčija aplinkybės, kad kraujo tyrimus ji turėjo atlikti. Dar daugiau, pareiškėja tarėsi su PK vadovais dėl lavonų kraujo pavyzdžių ištyrimo, taip savo veiksmais rodydama, jog tyrimai paskirti tinkamai (atlikti R. J.). Pabrėžia, kad Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos 2008 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 199 Centrui atsiųstus kraujo pavyzdžiai buvo nežinomų lavonų, todėl jų įrašymas į DNR duomenų įskaitą turi ypatingą svarbą. Išvadoje kraujo ėminių tyrimo privalomumo faktas buvo išsamiai ištirtas, nustatytas ir įvertintas, todėl vienas iš nuobaudą paskyrimo argumentų pagrįstai buvo tai, jog pareiškėja gautus kraujo tyrimus ištirti privalėjo ir ši pareiga numatyta jos pareigybės aprašyme.

Nurodo, kad Centro viršininko 2005 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-51 patvirtinto bei Centro viršininko 2007 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 140-V-67 patvirtinto pareigybių aprašymų nuostatos dėl pareiškėjos tarnybinių funkcijų atlikimo (organizuoja DNR duomenų įskaitos darbą, užtikrina, kad laiku ir aukštu moksliniu lygiu būtų atliekami DNR ėminių ir lyginamųjų pavyzdžių tyrimai, koordinuoja DNR duomenų įskaitos darbą, kontroliuoja ir atlieka DNR duomenų įskaitos pildymą ir t.t) yra analogiškos. Be to, didžioji dalis DNR ėminių buvo gauta 2007-2008 m.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė prašymą palaikė remdamosios jame nurodytais motyvais.

Atsakovo atstovai teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjos prašymo netenkinti.

Prašymas tenkintinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl administracinio akto (įsakymo), kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Identifikavimo valdybos Biologinių tyrimų skyriaus viršininkas M. M. 2009 m. gegužės 7 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 140-PR5-295 „Dėl Biologinių tyrimų skyriaus vyriausiosios specialistės R. J. veiklos“ (b. l. 75) informavo Centro viršininką G. N. apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą. Įvertinęs minėtame pranešime išdėstytas aplinkybes, Centro viršininkas inicijavo tarnybinį patikrinimą, siekiant nustatyti, ar R. J. veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo požymių. 2009 m. gegužės 22 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 140-IL-632 (b. l. 78-85) pasiūlyta už Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.5 p., 9.3 p., Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 4 d., Centro viršininko 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-103 patvirtintų Pavedimų Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro skyriams priėmimo ir vykdymo taisyklių 23 p., Žinybinio DNR registro seilių ėminių apyvartos instrukcijos 3.4 p., Centro viršininko 2007 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 140-V-67 patvirtinto bei R. J. pasirašyto Centro Identifikavimo valdybos Biologinių tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybių aprašymo 6, 7, 8 p. pažeidimą pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą - papeikimą. Remdamasis 2009 m. gegužės 22 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 140-IL-632 ir vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 29 ir 30 str. Centro viršininkas 2009 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 140-TE-42 pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą - papeikimą.

Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d.).

Tarnybinio nusižengimo sąvoka pateikiama Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 12 d. Tarnybinis nusižengimas įstatyme suprantamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Valstybės tarnybos įstatymo 28 str. nurodoma, jog valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Šio įstatymo 29 str. pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą.

Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. numatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei praėjo 6 mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Taigi, bendra taisyklė yra tokia: valstybės tarnautojui negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei praėjo 6 mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos. Išimtis - kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Terminų skirti tarnybinei nuobaudai pažeidimas daro nuobaudą neteisėtą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad DNR ėminių tyrimo trukmė bei tai, kad yra daug neištirtų ėminių Centro vadovybei iš esmės buvo žinoma dar 2008 m. lapkričio mėn. Tai matyti iš 2008 m. lapkričio 6 d. Centre vykusio posėdžio protokolo Nr. 140-P1-39 (b. l. 171-172). Jame yra įrašai apie tai, jog Centro viršininkas nurodė, kad Skyriuje „užduočių eilė baudžiamosiose bylose 2 metai, apie 15 tūkst. seilių ėminių neįvesta į įskaitą“. Nors atsakovas atsiliepime į prašymą ir akcentavo, kad šie duomenys neatitiko tikrovei, kad ši informacija buvo klaidinanti ir spekuliatyvi, tačiau tokio pobūdžio informacija iš esmės sudarė pagrindą nedelsiant atlikti tarnybinį patikrinimą ir, patikslinus pažeidimų ribas, imtis priemonių situacijai pataisyti, tame tarpe - ir taikant tarnybinę atsakomybę atsakingiems asmenims už delsimą atlikti užduotis, DNR analičių neįvedimą į DNR duomenų bazę. Nebuvo jokių objektyvių kliūčių dar 2008 m. lapkričio mėn. pradėti tirti, per kiek laiko atliekamas DNR ėminių tyrimas, kiek yra neiširtų ėminių, ar seilių ėminių apskaita vykdoma tvarkingai. Tai, kad Centro vadovybė 2008 m. žinojo, jog tyrimų atlikimo terminai yra ilgi, „išleidžiamų išvadų skaičius labai sumažėjo“ matyti ir iš 2008 m. gruodžio 23 d. protokolo Nr. 140-P1-49 (posėdis Centre vyko 2008 m. gruodžio 19 d., b. l. 166-167).

Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog tik inventorizacijos metu 2009 m. gegužės mėn. paaiškėjo DNR ėminių tyrimo trukmė ir kad tarnybinė nuobauda šiuo atveju turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarnybinė nuobauda R. J. buvo skirta 2009 m. birželio 16 d., t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo pareiškėjai inkriminuoto nusižengimo paaiškėjimo dienos (2008 m. lapkričio mėn.). Tokiu būdu darytina išvada, kad R. J. tarnybinė nuobauda - papeikimas paskirta praleidus Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. numatytą nuobaudos skyrimo terminą, o tai, atsižvelgus į tarnybinės atsakomybės savalaikiškumo principą, yra besąlygiškas pagrindas panaikinti skundžiamą įsakymą (pažeistos pagrindinės procedūros taisyklės, privalėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą; Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str. 1 d. 2 p., 127 str. 1 d., teisėja

nusprendė:

pareiškėjos R. J. prašymą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2009 m. birželio 16 d. įsakymą Nr. 140-TE-42 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. J.“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.