Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-738-311/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-21
Bylos Nr.
1-738-311/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46668-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
R. K.
Nukentėjusysis
A. A.
Civilinis atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Baudžiamoji byla Nr. 1-738-311/ 2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46668-2018-4Procesinio sprendimo kategorija : (S) 1.1.6.6.; 1.2.25.4.2.6.; 2.3.6.4.6.; 2.1.10.1; 2.12.2.8;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,kaltinamajam R. K.,nukentėjusiajam A. A.,civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. K. 2018-08-01 apie 11 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „VW Caddy“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi nuo Savanorių pr. link (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 p. ir 103 p. reikalavimus, t.y. išvažiuodamas iš kelio neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, nedavė kelio greta dešine važiuojamosios dalies puse važiavusiam dviratininkui A. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., taip sudarė neišvengiamą kliūtį dviratininkui, kuris trenkėsi į automobilio „VW Caddy" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį, ties kaire puse, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu dviratininkas A. A. patyrė sužalojimus, dėl kurių buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018-08-01 jis su su E. L. važiavo pietauti į kavinę.Važiavo (duomenys neskelbtini) automobiliu „VW Caddy“, kuris priklauso įmonei (duomenys neskelbtini).

Prieš tai aplenkė nukentėjusįjį, važiavusį dviračiu ir vėl grįžo į pirmą eismo juostą. Iki lenkimo jo automobilio greitis buvo 50 km/h, lenkimo metu- iki 60 km/h. Privažiavęs kavinę ir pamatęs laisvą paskutinę parkavimo vietą, sugalvojo pasukti. Norint įvažiuoti į kavinės automobilių stovėjimo aikštelę, reikia mašiną sustabdyti kelyje. Prieš sukant į aikštelę, jis važiavo pirma eismo juosta. Prieš pradėdamas sukti, nukentėjusį matė pro šoninį veidrodėlį. .Sukdamas automobilį, jis rodė posūkio signalą. Kai pasuko automobilį, pajuto smūgį į automobilį. Išlipęs iš automobilio, pamatė gulintį dviratininką.

Sutinka, kad jo automobiliui esant viduryje juostos, jis pradėjo sukti. Mano, kad tinkamai neįvertino dviratininko greičio, neprivažiavau prie dešinio kelkraščio sukant, buvo šiek tiek atsitraukęs.

Nukentėjusysis A. A. parodė, kad 2018-08-01 apie 11 val. (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), važiavo dviračiu pirma eismo juosta, arčiau šaligatvio. Važiavo apie 35 km/val greičiu. Ant dviračio buvo įrengti ir įjungti šviesos žibintai gale. Ant dviračio buvo atšvaitai tiek priekyje, tiek gale. Tuo metu nebuvo labai intensyvus eismas. Pravažiavus (duomenys neskelbtini), priešais transporto priemonės nevažiavo. A. A. važiavimo kryptimi prie kavinės (duomenys neskelbtini) prie gatvės yra automobiliams skirtos parkavimo vietos. Iki paskutinės parkavimo vietos likus apie 5 – 6 m., tikslaus atstumo nurodyti negali, nes viskas vyko labai greitai, priešais staigiai iš antros eismo juostos į pirmą persirikiavo ir stabdė automobilis „VW Caddy“ (duomenys neskelbtini) spalvos. A. A. vengdamas susidūrimo staigiai ir iš karto stabdė dviratį, suko vairą į kairę pusę. Nuo intensyvaus stabdymo dviračio galinis ratas pradėjo slysti, pats dviratis dešiniu šonu atsitrenkė į automobilio galinę kairę pusę, o A. A. priekiu atsitrenkė į automobilio galinę kairę pusę. Susidūrimo metu automobilis buvo ne tiesioje trajektorijoje, o pasuktas į dešinę. A. A. po susidūrimo krito ant važiuojamosios kelio dalies. Nukritęs matė kaip iš automobilio išlipo vairuotojas, jis nepriėjo. A. A. buvo kruvinas nuo sužalojimų, todėl automobilio „VW Caddy“ vairuotojas paklausė, ar reikia iškviesti greitąją. Matė, kaip pats automobilio vairuotojas iškvietė greitąją. Kas dar be vairuotojo išlipo iš automobilio, nematė. Po kurio laiko priėjo praeiviai, jie suteikė pagalbą. Su automobilio vairuotoju apskritai nekalbėjo. Pirmiau į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, tik po to greitoji med. pagalba. Atvykus policijos pareigūnams, šalia vis dar buvo susirinkusių žmonių. Pareigūnai iš pradžių paklausė vardo, pavardės ir anketinių duomenų, po to paprašė pateikti asmens dokumentą. Policijos pareigūnai neklausė šalia buvusių žmonių ar kas nors matė kaip įvyko eismo įvykis, ar yra įvykio liudytojų. Po to A. A. greitosios med. pagalbos automobiliu buvo pristatytas į Kauno klinikas.

Liudytoja I. K. parodė, kad 2018-08-01, apie 10:50 val. (duomenys neskelbtini) važiavo įmonės, kurioje dirba automobiliu „N. Q.“ baltos spalvos. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini), automobilį pasistatė priešais kavinę (duomenys neskelbtini) parkavimui skirtoje vietoje prie (duomenys neskelbtini). Automobiliu važiavo viena. Automobilio priekinė dalis buvo pasukta į kavinę. Iš kairės dar buvo likusios dvi laisvos vietos. Pasistačiusi automobilį iš karto iš jo neišlipo, naudojosi mobiliuoju telefonu. Nuo automobilio pastatymo praėjus apie 2 – 3 min. atkreipė dėmesį, kad staigiai iš kairės pusės į paskutinę parkavimo vietą staigiai suka automobilis, jis buvo „VW Caddy“ (duomenys neskelbtini) spalvos. Atkreipė dėmesį į jį dėl to, kad suko staigiai ir tuomet atsisuko pati. Tik atkreipus dėmesį, kad automobilis suka į parkavimo vietą iš karto sekė smūgis. Todėl dar daugiau pasisuko į šoną ir pamatė krentantį dviratininką. Kiek prisimena, automobilis po smūgio toliau nebevažiavo, liko stovėti vietoje. Iš karto išlipo iš automobilio, priėjo prie dviratininko, tuo metu iš automobilio „VW Caddy“ išlipęs vairuotojas klausė dviratininko ar jam iškviesti greitąją med. pagalbą. Iš „VW Caddy“ buvo išlipęs ir keleivis. I. K. vairuotojo paklausė negi jis dar neiškvietė greitosios med. pagalbos, nes dviratininkas smarkiai kraujavo. I. K. taip pat iš savo telefono kvietė greitąją med. pagalbą. Atkreipė dėmesį, kad automobilis „VW Caddy“ į dešinę pusę buvo pasukęs taip, kad jeigu būtų važiavęs toliau į parkavimo vietą, jo kairės pusės priekinis ratas būtų užvažiavęs ant gatvės bortelio. Po eismo įvykio iš galo buvo sustojęs pravažiuojantis automobilis „Skoda“ tamsios spalvos, daugiau jos duomenų neprisimena, tik prisimena, kad po kurio laiko tas pats automobilis sustojo dar kartą pravažiavęs eismo įvykio vietą, iš jo išlipo vairuotoja ir minėjo, kad važiavo iš paskos automobiliui „VW Caddy“ ir dviratininkui. Moteris neminėjo, kuris, ar dviratininkas, ar automobilis važiavo pirmesnis, taip pat nieko neminėjo kaip kuris važiavo ir kaip įvyko eismo įvykis. Neprisimena ar automobilis „Skoda“ dar buvo įvykio vietoje kai atvyko policijos pareigūnai. Atvykę policijos pareigūnai priėjo prie dviratininko ir paprašė jo asmens dokumento. Dviratininkas pasakė, kad jo asmens dokumentas yra jo kuprinėje, tuomet eismo įvykyje buvusi moteris ištraukė iš kuprinės asmens dokumentą ir jį padavė policijos pareigūnams. Kažkuriuo metu pareigūnas pasakė garsiai dviratininko vardą pavardę, kad jis patikslintų ar yra tas pats asmuo kaip dokumente ir tuomet I. K. įsiminė, kad jis yra A. A.. Policijos pareigūnai nieko įvykio vietoje neklausė ar yra mačiusių kaip įvyko eismo įvykis. Įvykio vietoje negirdėjo nė vieno iš susirinkusių, sakančių, jog būtų matę kaip įvyko eismo įvykis. I. K. pati nesakė pareigūnams, kad buvo šalia įvykio vietos, nes manė, jog jiems tokios informacijos iš jos nereikia. Vėliau po įvykio I. K. skambinosi į Kauno klinikas pasidomėti dviratininko sveikata, tačiau informacija nebuvo suteikta. Kadangi prisiminė dviratininko vardą ir pavardę, jį susirado socialiniame tinkle „Facebook“ ir parašė jam. Pasidomėjo, kokia jo sveikata, pasakė, kad buvo šalia kai įvyko eismo įvykis. A. A. I. K. paprašė telefono numerio, kad galėtų jį pateikti tyrėjai, kad galėtų būti apklausta. Nežino ar buvo asmenų mačiusių kaip įvyko eismo įvykis. Gal būt eismo įvykį galėjo matyti moteris, važiavusi paskui dviratininką ir automobilį.

Liudytojas E. L. parodė, kad 2018-08-01, apie 11 val. (duomenys neskelbtini) važiavo savo kolegos R. K. vairuojamame automobilyje „VW Caddy“. Važiavo pietauti į kavinę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Važiavo pirma eismo juosta, vizualiai žiūrint nedidesniu nei 50 km/val greičiu. Pats į greičio rodmenis nežiūrėjo. Toje vietoje kur važiavo (duomenys neskelbtini) ir artėjo prie kavinės, eismas nebuvo intensyvus. Iki parkavimo vietos prie kavinės likus apie 150 m. R. K. apvažiavo dešiniu važiuojamosios kelio dalies kraštu važiavusį dviratininką. Dviratininkas buvo su šalmu, ryškiaspalvės liemenės nedėvėjo, ar prie dviračio buvo pritvirtinti šviesos žibintai, neatkreipė dėmesio. Taip pat neatkreipė dėmesio ar dviratininkas važiavo greitai, ar buvo įsibėgėjęs. R. K. apvažiavęs dviratininką važiavo toliau pirma eismo juosta. R. K. artėdamas prie parkavimo vietos pradėjo rodyti dešinio posūkio signalą, tai prisimena dėl posūkio įjungimo garso ir pradėjo lėtėti įprastu tempu. R. K. privažiavęs parkavimo vietą pradėjo sukti į dešinę. Į parkavimo vietą suko palengva, prieš pradedant sukti R. K. automobilį buvo beveik sustabdęs. Prieš sukant, R. K. nebuvo prisitraukęs arčiau nei prie kairio, nei prie dešinio važiuojamosios dalies krašto, suko nuo pirmos eismo juostos vidurio. Automobiliui nebūtų išėję sukti staigiai, jo nepristabdžius dėl nepatogaus įvažiavimo į parkavimo vietą, kadangi palei parkavimo vietą yra aukšti, statūs borteliai ir norint prisiparkuoti reikia daryti staigų posūkį. Automobiliui pusiau užvažiavus ant parkavimo vietos pajautė smūgį į automobilio galinę dalį. Kadangi smūgis buvo automobiliui besukant, po smūgio automobilis dar pavažiavo ant parkavimo vietos apie pusę metro. Daugiau automobilis nebuvo judintas. E. L. kartu su R. K. išlipo iš automobilio, pamatė ant gatvės gulintį, sužalotą dviratininką, jam iš gerklės bėgo kraujas. Su kolega iškvietė greitąją med. pagalbą. Po įvykio praėjus maždaug pusei minutės, prie įvykio vietos priėjo moters, po to atėjo daugiau žmonių. Prie įvykio vietos privažiavo tamsios spalvos "BMW" markės automobilis, kuris kiek pamena stovėjo prie įvykio vietos iki kol pareigūnai suformino eismo įvykį. Kiek pamena iš "BMW" automobilio išlipo vyras. Už "BMW" automobilio buvo sustojusių dar kitų automobilių, kadangi kelias buvo nepravažiuojamas. Pats su dviratininku nekalbėjo. R. K. buvo priėjęs prie dviratininko. Ką jie kalbėjo, negirdėjo, stovėjo toliau nuo jų, tačiau R. vėliau pasakojo, kad dviratininkas jam sakė, kad pats yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio. Daugiau R. nieko nepasakojo ką kalbėjo su dviratininku. Įvykio vietoje buvo sąmyšis, vieni kitų klausinėjo ar matė kaip kas buvo, tačiau girdėjo tik kalbas, kad niekas įvykio nematė. Neprisimena ar įvykio vietoje buvę pareigūnai klausė susirinkusių žmonių ar kas nors matė kaip įvyko eismo įvykis, ar yra liudininkų. Atvykę policijos pareigūnai užsirašė E. L. duomenis, nes važiavo kartu automobilyje. Su R. K. nekalbėjo apie tai ar jis prieš sukant į parkavimo vietą matė ar nematė artėjantį dviratininką. Šiaurės prospektas toje vietoje kur važiavo nebuvo užteršta.

Iš 2018-08-01 Kauno AVPK Kauno m. Žaliakalnio PK Veiklos skyriaus tyrėjos L. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės - 2018-08-01, apie 11.03 val. VPK budėtojo nurodymu nuvyko į eismo įvykio vietą - (duomenys neskelbtini) parduotuvės, įvykio vietoje - rado ant žemės gulintį vyrą - A. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris buvo sužeistas - iš kaklo kraujavo, šalia gulėjo žalios-baltos spalvos dviratis. Nustatė, jog automobilį „VW Caddy", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo R. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., kartu važiavo keleivis E. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. Automobilio „VW Caddy", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo blaivas (b.l. 29).

Iš 2018-08-01 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta - (duomenys neskelbtini). Važiuojamosios kelio dalies plotis - 7,8 m., skiriamosios juostos plotis - 3,9 m. (b.l. 5-8). Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota, sudaryta fotolentelė (b.l. 19-23).

Iš 2018-08-01 Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėtas dviratis ir automobilis „VW Caddy", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuoti išoriniai sugadinimų požymiai (b. l. 9-18, 24-26).

Iš 2018-09-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2814/2018(02) matyti, kad A. A. padarytos daugybinės pjautinės žaizdos dešinėje kaklo pusėje, krūtinės dešinėje, dešinėje rankoje, odos nubrozdinimai veide, krūtinėje, dešinėje rankoje. Minėti sužalojimai padaryti kietais bukais ir pjaunančių savybių turinčiais daiktais ar paviršiais ir galėjo gautis užduotyje nurodytu autoįvykio metu ir aplinkybėmis. Dėl daugybinių pjautinių žaizdų A. A. padaryti sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 50).

Iš 2018-10-01, 2018-12-13 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad A. A. pateikė susirašinėjimo su I. K. "printscreen" failus (b.l. 59-61) ir 3 failus iš GPS laikrodžio (b.l. 62), kurie perkelti į CD diską, kuris saugomas byloje voke (b.l. 97) ir apžiūrėti tai fiksuojant 2018-12-17 objektų apžiūros protokole. Dviratininko greitis susidūrimo momentu - 35.2 km/h (b.l. 63-68).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. A. 2019-05-03 parodė, kaip ir esant kokioms aplinkybėms jis buvo sužalotas autoįvykio metu (b.l. 139-141).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasiūs R. K. 2019-05-03 parodė, kur ir ir esant kokioms aplinkybėmsįvykio autoįvykis (b.l. 142-145).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-09-04 ekspertizės akto Nr. 11-1086(19) matyti, kad :

1. Tikėtinas toks susidūrimo mechanizmas: : automobilis „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) Tuo metu ta pačia kryptimi važiuojamosios dalies dešine puse važiavo dviratininkas A. A.. Automobiliui „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privažiavus (duomenys neskelbtini), jo vairuotojas pradėjo atlikinėti dešinio posūkio manevrą ne nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto (o nuo punktyrinės linijos), dėl ko užtvėrė kelią iš paskos apie 35 km/h greičiu važiuojamosios dalies dešiniu pakraščiu važiuojančiam dviratininkui A. A.. Automobiliui „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalinai įvažiavus į dešinėje pusėje esančią stovėjimo vietą į šios transporto priemonės galinę dalį atsitrenkė dviratininkas A. A.. Dviratis judėdamas iš dešinės į kairę priekiniu ratu atsitrenkė į automobilio galinio bamperio apdailą kairėje pusėje, o dviračio rankena - slystamai kontaktavo su bagažinės dangčio plastikine apdaila. Smūgio metu dviratininkas krito nuo dviračio bei kontaktavo su automobilio bagažinės dangčio kairiu vertikaliu elementu bei pačiu stiklu. Po to dviratininkas nukrito ant kelio važiuojamosios dalies ties horizontalaus ženklinimo punktyrine linija bei liko gulėti kur užfiksuota kraujo dėmė (kūno viršutinė dalis). Automobilis „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas plane užfiksuotoje padėtyje.

2. Transporto priemonių susidūrimas įvyko ties stiklo šūkių išsibarstymo pradžia.

3. Negalima nustatyti, kokiu atstumu nuo susidūrimo vietos buvo dviratininkas A. A., kai automobilio VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. K. pradėjo atlikinėti dešinio posūkio manevrą bei sudarė kliūtį ir užtvėrė kelią iš paskos važiuojamosios dalies dešiniu pakraščiu važiavusiam dviratininkui.

4. Negalima nustatyti, koks buvo automobilio „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), greitis judant dešinio posūkio kreivę link stovėjimo vietos.

5. Dviračio sustabdymo atstumas eismo įvykio metu buvusiomis kelio sąlygomis vairuotojui važiuojant apie 35 km/h greičiu yra apie 20,5 m.

6. Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje dviratininkas, važiuodamas apie 35 km/h greičiu, nuo susidūrimo vietos buvo didesniu nei 20,5 m atstumu, tuo momentu kai iškilo grėsmė eismo saugumui, t. y. automobiliui pradėjus atlikinėti posūkio manevrą į dešinę link dešinėje esančios stovėjimo vietos, tai tokiu būtų dviratininkas stabdydamas turėjo techninę galimybę išvengti šio susidūrimo.

7. Susidūrimo metu automobilis „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjo dešinio posūkio kreive, o dviratininkas - iš dešinės j kairę. Tikslių trajektorijų nustatyti nėra galimybės.

8. Grėsmė eismo saugumui kilo tuo momentu, kai automobilio VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. K. pradėjo atlikinėti dešinio posūkio manevrą neužėmęs kraštinės dešinės padėties bei sudarė kliūtį ir užtvėrė kelią iš paskos važiuojamosios dalies dešiniu pakraščiu važiavusiam dviratininkui.

9. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo R. K. veiksmai, - suko į dešinę į stovėjimo vietą prieš tai nepasitraukęs prie pat važiuojamosios dalies dešinio krašto, dėl to užtvėrė kelią paskui jį ir dešiniau jo važiuojančiam dviratininkui, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje dviratininkas A. A., važiuodamas 35 km/h greičiu, nuo susidūrimo vietos, kai iškilo grėsmė eismo saugumui, buvo didesniu nei sustabdymo atstumu (20,5 m), tačiau nestabdė savo vairuojamo dviračio, tai tokie jo veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

10. Nėra pagrindo teigti, kad dviratininko A. A. svoris ir dviračio techniniai duomenys turėjo įtakos eismo įvykio kilimui (b.l. 169-175).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 str. 1 d. būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Taigi, šio straipsnio sudėtis yra materiali. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-38/2008).

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K., vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį-automobilį, aplenkęs pirma eismo juosta dviračiu važiuojantį nukentėjusįjį A. A. ir sugrįžęs į pirmą eismo juostą, pradėjęs atlikti manevrą-sukdamas iš pirmos eismo juostos į dešinėje esančią automobilių sustojimo vietą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kokiu atstumu nuo jo automobilio yra paskui jį važiuojantis kitas eismo dalyvis-dviratininkas, nedavė kelio greta dešine važiuojamosios dalies puse važiavusiam dviračiu nukentėjusiajam, taip sudarydamas neišvengiamą kliūtį pastarajam, kuris trenkėsi į R. K. vairuojamo automobilio galinę dalį ir patyrė sužalojimus, dėl kurių buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. Kad nuketėjusiajam A. A. įvykio metu buvo padaryti sužalojimai, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nustatyta ir teismo medicinos tarnybos specialisto išvadomis.

Taigi šioje baudžiamojoje byloje teisminio bylos nagrinėjimo metu tiesiogiai ištyrus byloje esančius įrodymus ir juos įvertinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. K. sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. A. sveikata pasitvirtino. R. K. padarytas Kelių eismo taisyklių 101 p. ir 103 p. reikalavimų buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiajam padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis savo kaltę dėl eismo įvykio padarymo pripažino visiškai, nėra abejonių dėl kaltinamojo parodymų, kadangi eismo įvykio faktą bei jo metu padarytą sveikatos sutrikdymą patvirtina eismo įvykio apžiūros protokolas, teismo medicinos specialisto išvada, nukentėjusiojo, liudytojos I. K. parodymai, teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas. R. K. neatsargios formos kaltė yra įrodyta ir jo veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis savo kaltę visiškai pripažino ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nukentėjusysis A. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 32 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo-atsakovo R. K. ir atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (b.l. 114-118)

Dėl BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo

BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas nukentėjusiojo A. A., kaltinamojo R. K. ir civilini atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ pasirašytas susitaikymo protokolas, kuriuo R. K. visiškai pripažino savo kaltę, AB „Lietuvos draudimas“ įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam A. A. 3000 eurų neturtinę žalą ir 32 eurus turtinę žalą, nukentėjusysis A. A. atleidžia kaltinamajam R. K. dėl jo padaryto eismo įvykio (b.l. 181).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. A. patvirtino, kad jis pasirašė susitaikymo protokolą, jam suprantama, ką jis reiškia, sutinka, kad byla kaltinamojo R. K. atvilgiu būtų nutraukta.

Teismo posėdyje kaltinamasis R. K. prašė baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti 38 BK straipsnio pagrindu.

Prokuroras neprieštaravo, kad kaltinamasis R. K. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nustatytos visos būtinosios kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiąjai susitaikius sąlygos: kaltinamasis R. K. padarė vieną neatsargią baigtą nusikalstamą veiką, savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, anksčiau neteistas, nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu atleistas nebuvo, dirba (duomenys neskelbtini), dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo sutarė su atsakovu0-AB „Lietuvos draudimas“, daugiau civilinių ieškinių kaltinamojo atžvilgiu baudžiamojoje byloje nėra pareikšta, nukentėjusysis kaltinamojo atžvilgiu pretenzijų neturi ir nereiškia, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje pagrindu bei nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius (BK 38 straipsnio 1 dalis). Pagrindų, kuriems esant negalima kaltinamojo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, teismas nenustatė (BK 38 straipsnio 2 dalis).

BK 67 straipsnyje nurodyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To pačio įstatymo 2 dalyje nurodyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi kaltinamasis R. K. savo veiksmais padarė nukentėjusiajam A. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė-įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kaltinamajam R. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintyss reikšmės bylai nagrinėti teisme-2 (du) kompaktiniai diskai, esantys byloje (b.l. 97), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, BK 38 straipsniu, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu,

nusprendžia:

R. K., padariusį nusikaltamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiuoju A. A. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti 2019-10-11 teismui pateiktą nukentėjusiojo A. A., kaltinamojo R. K. ir civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ pasirašytą susitaikymo protokolą, kuriuo R. K. visiškai pripažino savo kaltę, AB „Lietuvos draudimas“ įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam A. A. 3000 eurų neturtinę žalą ir 32 eurus turtinę žalą, nukentėjusysis A. A. atleidžia kaltinamajam R. K. dėl jo padaryto eismo įvykio.

Skirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę-5 (penkių) MGL, t.y. 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskirtą įmoką sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti teisme-2 (du) kompaktinius diskus, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.

Išaiškinti R. K., jog jeigu jis per vienerius metus padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Grigas