Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. G. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo V. P. (V. P.) 2014 m. liepos 17 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 13N-15473280-14, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 110 straipsnio 13 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo V. P. 2014 m. liepos 17 d. nutarimu teisės pažeidimo byloje Nr. 13N-15473280-14, D. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 13 dalį ir jam paskirta 1 500 Lt bauda, dėl to, kad jis 2014 m. balandžio 26 d., apie 21.00 val., būdamas baustas pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį, viešoje vietoje – sodų bendrijų gatvėse, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vedžiojo savo šunį, vardu Berta, be pavadėlio ir antsnukio, dėl to šis įbėgo į neaptvertą svetimo namo teritoriją ir sukandžiojo ten buvusį, palaidą, be antsnukio, B. M. priklausantį šunį, vardu Aza.

Pareiškėjo nuomone, administracinio teisės pažeidimo byloje kaltinimas paremtas tik faktu, kad šuo buvo sukandžiotas ir įtarimu, jog tai padarė būtent pareiškėjo šuo bei B. M., A. M. ir G. M. tyrimo metu duotais parodymais, kurie vertintini kritiškai, kadangi nukentėjusiosios šeima iš anksčiau žinojo jo šuns vardą ir yra grasinusi susidoroti su jo šunimi Berta, jei šis atklystų į jų kiemą. Pasak D. G., vien šuns apibūdinimas ir jo vardo žinojimas, negali būti pakankamas jį apkaltinti pažeidimo padarymu. Be to, analizuojant kitos, susijusios administracinio teisės pažeidimo Nr. ROIK 0114000301077, bylos medžiagą, matyti, jog B. M. duoti parodymai yra prieštaringi ir melagingi. Pastarojoje byloje B. M. paaiškino, jog trys jos šunys nelaksto palaidi, tačiau tokius jos parodymus paneigia nagrinėjamoje byloje tyrėjo T. D. 2014 m. birželio 12 d. tarnybiniame pranešime užfiksuoti kaimynės A. P.-Ž. duoti paaiškinimai, kad nukentėjusiosios šunys visą laiką lakstydavo palaidi. Pareiškėjo manymu, B. M. byloje Nr. ROIK 0114000301077 melagingus parodymus davė ir teigdama, jog 2014 m. balandžio 26 d. 10 val. ryte, jos šuo Aza negalėjo lakstyti palaidas, kadangi jau buvo sukandžiotas D. G. šuns, tuo tarpu įvykis, dėl kurio priimtas skundžiamas nutarimas, užfiksuotas 2014 m. balandžio 26 d. apie 21.00 val. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis pareiškėjas nurodo, kad nukentėjusiosios parodymai yra nepatikimi.

Be to, D. G. pabrėžia, jog 2014 m. balandžio 26 d. nuo 20 iki 22 val., t. y. laiku, kuomet buvo užfiksuotas pažeidimas, jo namuose nebuvo, šunys buvo palikti užrakinti, šias aplinkybes gali paliudyti žmonos draugė, E. K., kuri 21 val. buvo užsukusi į jo namus ir nieko nerado. Jis tuo metu buvo tėvo bute A. Vivulskio gatvėje ir dažė spintą, jo sutuoktinė buvo užsienyje, o dukra pas močiutę. Be to, kaimynė A. P.-Ž. parodė, kad 2014 m. birželio 26 d. apie 21 val. pareiškėjo bei šunų pjautynių nematė ir nieko negirdėjo, nors yra arčiausiai įvykio vietos, t. y. už 20-30 metrų.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas D. G. savo skundo reikalavimus palaikė visiškai ir patvirtino, jog 2014 m. balandžio 26 d. laiku, kuomet buvo užfiksuotas pažeidimas, jo namuose nebuvo, o šunys buvo užrakinti namuose. Kadangi namų durys yra stiklinės, šunis buvo galima matyti. Jis tuo metu buvo pas tėvą ir padėjo jam dažyti, kadangi tėvas buvo susilaužęs ranką. Jo sutuoktinė buvo užsienyje, o dukra dirbo. Apklausos metu tyrėjui jis to nepasakė, kadangi šią aplinkybę tėvai jam priminė tik birželio mėnesį. B. M. apie tai, jog jo šuo Berta sukandžiojo jos šunį jam pasakė žymiai vėliau, nei buvo užfiksuotas pats pažeidimas, maždaug gegužės mėnesio pradžioje. Tą patį mėnesį kaimynė jam pranešė ir tai, jog jos šuns operacija kainavo 500 Lt ir paprašė sumokėti, tačiau jis atsisakė tai daryti, kadangi jo šunys visada vaikšto su pavadėliais, tuo tarpu B. M. šunys būna palaidi, todėl jos šunį galėjo sukandžioti bet kas. Jo šuo Berta pas ankstesnį šeimininką gyveno pririštas prie grandinės, tačiau dabar yra socialus, niekada neišbėga. Tuo labiau, kad jo teritorija yra aptverta, vartai užrakinti, todėl šunys galimybės išbėgti neturi. Metų bėgyje buvo įvykis, kuomet jo šuo Berta įkando jaunuoliui, kuris, išreiškęs nepasitenkinimą, kad šuo buvo be antsnukio, bandė praeidamas šuniui įspirti. Dėl įvykio ir jis pats buvo parašęs pareiškimą, kadangi, jo manymu, šuo jį taip gynė nuo užpuoliko. Šuo ir tuomet, kaip ir visada buvo vedamas su pavadėliu. Pabrėžė, jog kaimynės B. M. šunys nuolat bėgiodavo palaidi, lodavo, erzindavo ir jo šunis, jis pats negalėdavo net pro vartelius išeiti. 2014 m. birželio 10 d., apklausiamas dėl įvykio, kuomet jo šuo galimai sukandžiojo B. M. šunį, parašė pareiškimą dėl B. M. neprižiūrimų šunų, kadangi jautė, jog tyrėjas yra šališkas. Pareiškime parašė, jog pažeidimas jo atžvilgiu įvyko 2014 m. balandžio 26 d. Pažymėjo, jog jo kitas šuo Leo vieną kartą iš M. kiemo yra grįžęs sudraskytas, dėl to turėjo daug išlaidų ir šunis saugo. Šunis vedžioja nuo 18.00 iki daugiausia 19.30 val.

Teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji B. M. parodė, jog 2014 m. balandžio 24 d., vakare, temstant, jai grįžus namo iš lauko, į namus įbėgo dukterėčia A. M. ir pasakė, kad jų šunį užpuolė kitas šuo. Pirma į lauką išbėgo jos brolienė G. M. ir su šluota šunis išskyrė. Jų šunį užpuolęs šuo buvo margas, pilkai rudas. Ji atpažino, jog tai buvo kaimyno D. G. šuo, kadangi yra mačiusi, kaip kaimynas jį vedžiojo su pavadėliu tiek iki įvykio, tiek po įvykio, tačiau tą dieną jo šuo buvo palaidas. Kaimyno šuo nuvytas nubėgo į krūmus, kur tvoros nėra, jokio pavadėlio nesimatė. Tuomet išlindo kaimynas D. G.. Ji prie jo priėjo ir pasakė, jog jo šuo sužeidė jos šunį, tačiau kaimynas atkirto, jog tokia jau gamta – šunys gina savo teritorijas. Po kelių dienų, kadangi šuo nieko neėdė, negėrė, ėmė slapstytis, ji nuvežė jį pas veterinarą. Gydymo suma išaugo iki 500 Lt. Tuomet ji nuėjusi kaimynui pasakė, kiek išleido gydymui ir paprašė apmokėti, tačiau jis atsakė apie šunų muštynes nieko nežinąs ir nieko nemokėsiąs. Į policiją ji kreipėsi po mėnesio. Įvykio aplinkybes be brolienės ir dukterėčios galėjo matyti kaimynai, galbūt kaimynė A.P. Ž.. Dėl incidento, kurio metu, kaip tvirtino D. G., jo šuo Leo grįžo iš jų kiemo apdraskytas paaiškino, jog taip buvo, ji šaukė, jog šeimininkai pasiimtų šunį, tačiau niekas neatėjo.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja G. M. parodė, jog įvykio dieną, vakare, atėjo jos dukra A. M. ir pasakė, kad kaimyno D. G. šuo kandžioja jų šunį. Ji paėmė šluotą ir šunis išskyrė. Kad jų šunį užpuolė D. G. priklausantis šuo ji atpažino, kadangi yra mačiusi, kaip kaimynas vaikšto su šiuo šunimi bei kviečia jį vardu. Šunys kandžiojosi prie medžio. Priešais jų namą yra miškas, į kurį nuvytas kaimyno šuo ir nubėgo. Po poros minučių, iš tos vietos, kur nubėgo kaimyno šuo išėjo ir pats D. G.. Nors vakarėjo, bet buvo netamsu, todėl ji matė, jog kaimynas buvo priėjęs prie medžio, prie kurio pešėsi šunys. Ji liepė B. M. su juo pasikalbėti. Kaimynas pasakė, jog įvykio nebuvo. Po mėnesio B. M. kreipėsi į policiją. Anksčiau panašių pretenzijų kaimynui nėra reiškę.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. M. parodė, jog įvykio dieną, vakare, pamatė kaip jų kieme prie medžio kandžiojasi du šunys, vienas jų, kitas kaimyno. Ji nubėgo namo ir pasakė apie tai mamai ir tetai. Kad jų šunį užpuolė kaimyno D. G. šuo, ji atpažino, kadangi yra anksčiau mačiusi, kaip kaimynas su šiuo šunimi, vardu Berta, vaikščiodavo su pavadėliu, daugiausia pamiške. Šunis mama išskyrė su pagaliu ir kaimyno šuo nubėgo į mišką. Už poros minučių, jai su teta ir mama jau būnant virtuvėje, pro langą ji pamatė kaip atėjo kaimynas D. G. pažiūrėti kas atsitiko. Kaimynas atėjo iš už krūmų, kurie yra netoli medžio, prie kurio kandžiojosi šunys. Jos mama liepė tetai B. M. eiti ir su juo pakalbėti. Jos su mama t.y. G. M. matė, kaip D. G. kalbėjosi su teta B. M., tačiau negirdėjo apie ką.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. P. Ž. parodė, jog apie įvykį papasakoti nieko negali, kadangi jo nematė ir nieko negirdėjo. Apie įvykį žino iš policijos tyrėjo, kuris atėjo jos apklausti dėl įvykio aplinkybių, pats papasakojo įvykio aplinkybes, pristatė abiejų pusių poziciją. Ji ir jam patvirtino apie įvykį nieko nežinanti. Tiek B. M., tiek D. G. šunis yra mačiusi palaidus gal kovo ar birželio mėnesį. Dažnai matydavo, jog D. G. žmona vedžioja šunis pririštus. D. G. šunis atpažinti galėtų, žino, kaip jie atrodo, vienas yra veislinis – Leo, o Berta yra mišrūnas, pilkas šuo. Atrodo, kad D. G. vedžiojant šunis gal ir niekada nėra mačiusi.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. K. G. parodė, jog D. G. yra jo sūnus. 2014 m. balandžio 26 d. sūnus pas jį namuose dažė spintelę, kadangi jis buvo susižeidęs ranką. Tai atsimena, kadangi tai buvo pirma išeiginė diena iš karto po Velykų. Sūnus atvažiavo pavakary, kažkur apie 18 val. ir buvo gal iki 21.00-21.30, gal išvažiavo prieš 22 val., kai jau buvo sutemę. Jis į laikrodį nežiūrėjo, tačiau jau temo.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja V. G. parodė, kad D. G. yra jos vyras. Jie turi du šunis – auksaspalvį retriverį Leo ir mišrūnę Bertą. Įvykio dieną jos namuose nebuvo, ji buvo komandiruotėje. Apie tai, jog šuo Berta kažką sukandžiojo ji sužinojo iš savo vyro. Jos vyras visada vedžioja šunis su pavadėliais, nors pagal dabartinius šunų laikymo nuostatus nebūtina vedžioti šuns su pavadėliu, jeigu šeimininkas gali garantuoti, kad šuo nieko nepadarys. Šunys praėję socializacijos testą. Šunis jie visada vedžioja nuo 30 min. iki 1 val. Kai ji būna komandiruotėje šunis vedžioja vyras, tai daro ryte ir vakare.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja E. K. parodė, jog V. G. yra jos draugė. Pavasarį, balandžio pabaigoje, po Velykų, ji nuvažiavo pas V. G., gal 24 d. ar 26 d., buvo penktadienis ar šeštadienis. Jau buvo prietema. Ji patraukė namų duris, tačiau namuose nieko nebuvo, tik šunys, kurie buvo viduje. Dar prieš balandžio 26 d. Vilija buvo sakiusi, kad išvyksta. D. G. tuo metu dar nepažinojo, su juo susipažino gal gegužės mėnesį.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. D. parodė, jog yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto apylinkės 2-ojo policijos komisariato tyrėjas. Jis atliko tyrimo veiksmus, pagal jų padalinyje registruotą paeiškimą, kuriame buvo nurodyta, kad kaimynų šuo užpuolė B. M. šunį ir sudraskė, šuo dėl to buvo gydomas. Prie pareiškimo buvo pridėta veterinaro pažyma ir vaistų apmokėjimo kvitas. Buvo nuvykta į Eišiškių pl. 50 ir nustatyta, jog ten yra privatus žemės sklypas, iš gatvės pusės aptvertas tinkline tvora, iš kitų pusių apsuptas mišku. Buvo apklaustas ir pats D. G., kuris kategoriškai neigė, kad jo šuo galėjo užpulti ir sakė, kad jo pačio nebuvo tuo metu. Macijevskaja nurodė, kad D. G. turi ir antrą šunį - Leo, o agresyvus šuo yra Berta, ką apklausos metu patvirtino ir D. G.. Buvo apklausti B. M. šeimos nariai ir kaimynė A. P. Ž., kuri kaip paaiškėjo, šunų muštynių nematė. B. M. pranešė, kad metų bėgyje kaimyno šuo Berta jau buvo įkandusi sūnaus draugui. Informacija pasitvirtino patikrinus duomenų bazėje. D. G. parašė pareiškimą dėl B. M. šunų, nurodydamas, kad šie palaidi buvo atbėgę prie tvoros, aplojo, apkandžiojo. A. P. Ž. patvirtino, kad anksčiau B. M. šunys buvo palaidi, bet nuo apklausos momento panašių aplinkybių nematė jau kokį mėnesį. Jis niekada nepažinojo B. M. šeimos narių. Eišiškių sodai net nėra jam priskirta apylinkė, tačiau dėl didelio pareigūnų trūkumo, viršininko pavedimu atliko tyrimą. Tąkart ten lankėsi pirmą kartą. Tyrimo metu buvo padaryta išvada, jog kol nebus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, su byla D. G. nebus leista susipžinti. Pripažino, jog dėl to klydo. Tai, kad D. G. pareiškė jam nušalinimą, vertina kaip asmeninę antipatiją. Apklausos metu, pareiškėjui duodamas pasirašyti dėl melagingų parodymų jis pasakė sekančius žodžius: “Visi žinome, kad meluoti negrąžu”. Rašydamas tarnybinį pranešimą tiesiog suklydo nurodydamas datą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. skundas atmestinas.

Šioje byloje priimtame nutarime nustatyta, kad D. G. 2014 m. balandžio 26 d. apie 21 val. viešoje vietoje – sodų bendrijų gatvėse, Vilniuje, Eišiškių pl. 50, vedžiojo savo šunį, vardu Berta, be pavadėlio ir antsnukio, dėl to šis įbėgo į neaptvertą svetimo namo teritoriją ir sukandžiojo ten buvusį, palaidą, be antsnukio, B. M. priklausantį šunį, vardu Aza. Tokiais veiksmais D. G. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr.30-2001 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.4 punkto reikalavimą gyvūnų laikytojams - užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų. Kadangi D. G. metų bėgyje buvo baustas už ATPK 110 straipsnio 10 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, jo veika nutarime kvalifikuota pagal ATPK 110 straipsnio 13 dalį. Pirmiau nurodytos aplinkybės užfiksuotos 2014 m. birželio 23 d. administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 25). Nors D. G. protokole nurodė, jog su pažeidimu nesutinka, jo padarytos veikos aplinkybės nustatytos remiantis nukentėjusiosios B. M. pareiškimu (b. l. 7), liudytojų G. M., A. M., kaimynės A. P. Ž. paaiškinimais (b. l. 13, 14, 18), tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių patikslinimo (b. l. 15), įvykio vietos schema (b. l. 17), įvykio vietos nuotraukomis (b. l. 16), užpulto B. M. šuns nuotraukomis, kuriose matomi patirti sužalojimai (ATP byla), pažyma bei vaistų apmokėjimo kvitais iš veterinarijos gydymo įstaigos (b. l . 8-10), asmens baustumo pažyma (ATP byla). Pažeidimo tyrimo metu apklaustas ir pats D. G..

Su tokiu skundžiamą nutarimą surašiusio pareigūno atliktu įrodymų vertinimu teismas neturi pagrindo nesutikti.

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji B. M. paaiškino, kad 2014 m. balandžio 26 d., tyrimo metu nustatytu laiku, jos šunį Azą nuosavame kieme užpuolė D. G. šuo. Šunį jį teigė atpažinusi, kadangi yra mačiusi, kaip kaimynas jį vedžiojo su pavadėliu tiek iki įvykio, tiek po įvykio, tačiau tą dieną jo šuo buvo palaidas. Kaimyno šuo nuvytas nubėgo į krūmus. Tuomet pasirodė ir pats D. G. ir ji iš karto pastarajam pranešė, jog jo šuo Berta sužalojo jos šunį Azą. Analogiškus paaiškinimus teisme davė liudytojos G. M. bei A. M., kurios tiesiogiai matė įvykio aplinkybes. Liudytojos papildė nukentėjusiosios parodymus, patikslindamos, jog kaimynas D. G. jų kieme pasirodė netrukus, po įvykio praėjus vos kelioms minutėms, atėjęs iš miško, iš už krūmų, būtent iš tos pusės, į kurią nubėgo jo šuo. Abi liudytojos be kita ko patvirtino, jog D. G. išties tuojau po įvykio kalbėjosi su B. M.. Taigi, nepaisant smulkių neatitikimų šių liudytojų parodymuose, kurie paaiškinami tuo, kad kiekvienas asmuo subjektyviai vertina situaciją, jų parodymai dėl esminio fakto, t. y. dėl to, kad būtent D. G. šuo apkandžiojo B. M. šunį ir jos jį atpažino, nes yra mačiusios anksčiau, nesiskyrė. Nors pats pareiškėjas nurodė, jog, remiantis kalendoriaus duomenimis, įvykio dieną saulė nusileido 20 minučių iki įvykio laiko, t. y. iki 21 val., tai, teismo manymu, nepatvirtina fakto, jog galėjo būti taip sutemę, kad paties įvykio ar jo aplinkybių tiek nukentėjusioji, tiek liudytojos negalėjo matyti, suvokti ir įvertinti. Aptarti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, išskyrus smulkius neatitikimus, esminėse detalėse yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja, be to, atitinka jų paaiškinimus, duotus tyrimo metu (b. l. 7, 14, 18). Tai, jog nukentėjusioji B. M. nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino, kad jos šunį sužalojo kitas, t. y. kaimyno šuo, patvirtina ir byloje esanti 2014 m. gegužės 12 d. veterinarijos centro pažyma, kurioje nurodyta, kad B. M. vos kelios dienos po įvykio, t. y. 2014 m. balandžio 30 d. kreipėsi į veterinarą, nurodydama analogiškas aplinkybes kaip ir savo parodymuose (b. l. 8). Teismas pastebi ir tai, jog D. G. skunde nurodė, neva nukentėjusiosios B. M. parodymai nelaikytini patikimais, kadangi kitoje, susijusioje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ROIK 0114000301077, ji davė žinomai melagingus paaiškinimus apie tai, jog trys jos šunys nelaksto palaidi. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog šie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti, kadangi iš byloje esančio nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną B. M. matyti, jog 2014 m. birželio 13 ir 20 d. apklausų metu ji kaip tik nurodė neatmetanti galimybės, kad 2014 m. balandžio 26 d. jos šunys galėjo bėgioti sodų gatvėse be priežiūros, dėl to gailisi. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo netikėti B. M. teisme duotais parodymais, juolab kad, kaip minėta, jos paaiškinimus patvirtina iš esmės nuoseklūs ir neprieštaringi dviejų liudytojų parodymai. Vien ta aplinkybė, kad tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos yra susijusios giminystės ryšiais, nelaikytina priežastimi netikėti jų parodymais ir vertinti juos kaip suderintus, kadangi šias liudytojas teisme apklausiant gana smulkiai apie bylos aplinkybes, jų parodymai nesutapo tik smulkmenose, tačiau iš esmės neišsiskyrė.

Pirmiau aptarti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto D. G. versiją, jog tuo laiku, kada buvo užfiksuotas pažeidimas, t. y. 2014 m. balandžio 26 d., apie 21 val., abu jam priklausantys šunys buvo palikti užrakinti, namuose nieko nebuvo, kadangi jo žmona buvo išvykusi į užsienį, dukra dirbo, jis pats buvo pas tėvą ir padėjo atlikti dažymo darbus, o apie tai, jog jo šuo Berta sukandžiojo B. M. šunį, iš pačios kaimynės jis sužinojo tik gegužės mėnesį. Teismo posėdžio metu nustatyta, jog V. G. įvykio dieną išties buvo išvykusi darbo reikalais, tai įrodo ir į bylą pateikta pažyma iš jos darbovietės. Teismo posėdyje apklaustas A. K. G. tikino, jog įvykio metu 2014 m. balandžio 26 d. jo sūnus D. G. buvo pas jį namuose ir dažė spintelę, kadangi jis buvo susižeidęs ranką (byloje pateiktas medicininis išrašas), tačiau laiko aplinkybes, kada D. G. išvyko namo, nurodė dvejodamas, teigė, jog tiksliai laiko neatsimena, tačiau tai galbūt galėjo būti apie 21.00-21.30 val., vėliau tvirtino, kad galbūt prieš 22 val., kai jau buvo sutemę. Teismo vertinimu, tokie liudytojo parodymai nesudaro pagrindo kategoriškai išvadai, jog D. G. būtent apie 21 val., t. y. įvykio metu, buvo visai kitoje vietoje, nei nustatyta. Teisme apklausta liudytoja E. K., kuri D. G. teigimu galėjo patvirtinti, jo nurodytas aplinkybes, kadangi apie 21 val. buvo užsukusi į jo namus, taip pat nenurodė tikslaus savo apsilankymo laiko – paaiškino, jog tai galėjo būti balandžio 24 ar 26 diena, penktadienis ar šeštadienis, jau buvo prietema. Šiame kontekste sprendžiant dėl įvykio laiko atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad B. M. pareiškimą dėl šio įvykio policijai parašė tik 2014 m. gegužės 22 d., t. y. apytiksliai praėjus mėnesiui po įvykio ir šiame pareiškime nurodė apytikslį pažeidimo laiką, t. y. apie 21 val. Teisme ji gi nurodė, kad įvykis buvo vakarop, temstant. Tokias pat aplinkybes ji nurodė ir veterinarui (b. l. 8). Teismo vertinimu, pažeidimo laikas nurodytas orientacinis ir įvertinus faktą, jog apie įvykį pranešta beveik po mėnesio, leidžia spręsti, kad jame gali būti tam tikra paklaida. Atsižvelgus į tai, negalima išvada, jog D. G. objektyviai nepadarė pažeidimo, dėl kurio yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, remiantis nukentėjusiosios ir kitų liudytojų parodymais. Įvertinus tai, kas išdėstyta, aptarta pareiškėjo versija, kad įvykio metu jo nebuvo įvykio vietoje, atmestina kaip nepagrįsta.

Atmestinas ir pareiškėjo skundo argumentas, jog administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta nesiaiškinant esminių įvykio ir su juo susijusių aplinkybių, kurios būtų vertinamos jo naudai, t. y. neapklausti jokie liudytojai, kurie patvirtintų nekvestionuotiną faktą, jog jis šunis visuomet vedžioja tik su pavadėliais. Kaip matyti iš Institucijos, kurios pareigūnas priėmė skundžiamą nutarimą atsiliepimo, pats pareiškėjas tyrimo metu nenurodė jokių liudytojų, galėjusių matyti įvykio aplinkybes. Kita vertus teisme apklausta nemažai paties D. G. nurodytų liudytojų, kurie praktiškai nenurodė jam ypatingai palankių aplinkybių. Be to, teismas pažymi, jog siekiant nustatyti byloje objektyvią tiesą, remtasi tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų parodymais, todėl asmenų, galinčių patvirtinti bendrą aplinkybę, jog pareiškėjas įprastai vedžioja šunis su pavadėliu, parodymai esminės įrodomosios reikšmės dėl konkretaus nagrinėjamo įvykio neturi. Kita vertus, pareiškėjui priešingą poziciją nurodė teisme apklausta liudytoja A. P. Ž., kuri patikino anksčiau mačiusi lakstant palaidus tiek B. M., tiek D. G. šunis. Su nagrinėjamu atveju nesusijęs ir D. G. argumentas, jog tai, kad jis laikosi nustatytų gyvūnų priežiūros reikalavimų, patvirtina 2014 m. vasario 2 d. pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį jam priimtas nutarimas Nr. 13N-7499587-14, iš kurio matyti, jog pareiškėjas 2014 m. vasario 2 d. įvykio metu, kai jo šuo apkandžiojo jaunuolį, šunis vedėsi su pavadėliais. Pažymėtina, jog ši aplinkybė nustatyta kitoje byloje, dėl kito konkretaus atvejo, todėl negali būti pagrindu daryti išvadą, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju D. G. vedžiojo šunį su pavadėliu.

Įvertinęs byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismas nenustatė ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog byla buvo išnagrinėta aplaidžiai ir šališko pareigūno ir jam nepriskirtoje teritorijoje. Pirmiausia atmestinas pareiškėjo skundo argumentas, kad tyrėjas J. D. tyrė bylą jam nepriskirtoje teritorijoje. Pažymėtina, kad minima teritorija priskirta Vilniaus miesto antrajam policijos komisariatui, kuriame šis tyrėjas ir dirba. Pats tyrėjas teisme paaiškino, kad tyrimą jam, kaip konkrečiam pareigūnui nepriskirtoje apylinkėje jis atliko gavęs viršininko pavedimą, dėl didelio pareigūnų trūkumo. Antra, nėra pagrindo konstatuoti bylą tyrusio pareigūno aplaidumo ar šališkumo. Teismo posėdžio metu apklaustas tyrėjas J. D. parodė, jog niekada nepažinojo B. M. ir jos šeimos narių, todėl neturėjo jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Iš bylos medžiagos matyti, jog tyrėjas J. D. ėmėsi aktyvių veiksmų pažeidimo sudėčiai nustatyti, visapusiškai ir objektyviai aiškinosi B. M. pareiškime nurodytas aplinkybes, apklausė įvykį galėjusius matyti ir mačiusius asmenis, patį pareiškėją, buvo nuvykęs į įvykio vietą, sudarė jos schemą ir pan., t. y. tinkamai įgyvendino savo pareigą, išplaukiančią iš ATPK 284 straipsnio. Be kita ko, byloje esantys duomenys leidžia spręsti, jog tyrėjas stengėsi nustatyti ir nustatė ne tik aplinkybes, kurios vertintinos D. G. nenaudai. Pareiškėją traukiant atsakomybėn buvo atsižvelgta į tai, jog B. M. sklypas yra aptvertas tik iš vienos pusės, prasta metaline tvora, taip pat į tai, jog ir pačios pareiškėjos šuo kieme buvo palaidas ir be antsnukio, pastaroji aplinkybė atsispindi ir skundžiamame nutarime. Nurodytos aplinkybės paneigia D. G. argumentą, jog pažeidimą tyręs pareigūnas buvo susiformavęs išankstinę neigiamą nuomonę pareiškėjo atžvilgiu. Be to, teismo posėdyje minėtas pareigūnas paaiškino, jog apklausos metu, duodamas D. G. pasirašyti dėl melagingų parodymų, jis pasakė sekančius žodžius: “Visi žinome, kad meluoti negražu”. Analogiškas jo paaiškinimas užfiksuotas ir 2014 m. birželio 19 d. tarnybiniame pranešime dėl pareiškėjo pareikšto nušalinimo, todėl teismas neturi pagrindo šiais pareigūno parodymais netikėti. Pati bendro pobūdžio frazė neleidžia spręsti, jog pareigūnas buvo įsitikinęs, kad D. G. apklausos metu duos melagingus parodymus. Teismo posėdyje J. D. taip pat parodė, jog rašydamas tarnybinį pareiškimą dėl įvykio aplinkybių tikslinimo, tiesiog suklydo nurodydamas datą, o ši techninio pobūdžio klaida, teismo vertinimu, negali apspręsti, jog pareigūno darbas buvo aplaidus ar atliktas neatidžiai. Tiesa, tyrėjas teismo posėdžio metu pripažino klydęs, priėmęs sprendimą neleisti D. G. susipažinti su bylos medžiaga iki kol bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tačiau toks pareigūno sprendimas neužkirto kelio pareiškėjui tinkamai pasiruošti gynybai. Matyti, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2014 m. birželio 23 d., kuris pareiškėjo pasirašytas, taigi, laikytina, jog būtent tą dieną D. G. tapo žinomas jo procesinis statusas. Tuo tarpu skundžiamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas 2014 m. liepos 17 d., taigi pareiškėjas turėjo beveik mėnesį laiko pateikti prašymus dėl papildomų tyrimo veiksmų atlikimo. Pažymėtina ir tai, kad D. G. šį nutarimą apskundė teismui kartu prašydamas apklausti, jo manymu, reikalingus liudytojus, ir teismas šį prašymą iš dalies tenkino. Taigi D. G. nebuvo sudarytos kliūtys gintis teisme.

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, jog 2014 m. liepos 17 d., prieš paskutinį bylos nagrinėjimą, tyrėjas J. D. jam pasakė, jog su vyriausiuoju tyrėju V. P. sutarė, kad jei pareiškėjas prisipažins padaręs administracinį teisės pažeidimą, kuriuo yra kaltinamas, jam bus paskirta dvigubai mažesnė, nei minimali, ATPK 110 straipsnio 13 dalies sankcijoje numatyta bauda. Bet kokiu atveju, ši aplinkybė negalėtų būti vertinama kaip kyšio siūlymas, kaip tvirtina pats D. G.. Teismo vertinimu, pareiškėjas klaidingai suprato pareigūno išaiškinimą dėl ATPK numatyto, administracinio nurodymo, surašymo galimybės. Administracinio nurodymo surašymo atveju, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasiūloma savo noru, pripažįstant padarytą pažeidimą, sumokėti baudą lygią pusei minimalios baudos, numatytos šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą (ATPK 260¹ straipsnio 1 dalis).

Nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas, persiunčiant bylą nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinei komisijai. Pagal ATPK, kompetencija nagrinėti 110 straipsnio 13 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo bylas tenka dviem institucijoms - administracinėms komisijoms prie savivaldybių tarybų ir policijai (ATPK 221, 225 straipsnis). Iš bylos medžiagos matyti, jog D. G. administracinio teisės pažeidimo byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinei komisijai, motyvuojant tuo, jog pareiškėjas pareiškė nušalinimą tyrimą atlikusiam pareigūnui. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisiją bylą grąžino institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodydama, jog dėl to, kad policijos pareigūnai tirdami bylą, tiesiogiai bendravo su B. M. ir administracinėn atsakomybėn traukiamu D. G., apklausė liudytojus, tyrė įrodymus, tik jie galėtų priimti objektyviausią sprendimą. Taigi, matyti, jog aptartą situaciją, pareiškęs nušalinimą tyrėjui J. D., sukūrė būtent pats pareiškėjas įgyvendindamas savo teises. Antra vertus tai tiriant ir nagrinėjant bylą neturėjo esminės reikšmės priimtų sprendimų pagrįstumui ir teisėtumui.

Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms ir išvadoms teismas daro bendrą išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje atliktas išsamus ir nešališkas tyrimas, o Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo V. P. (V. P.) 2014 m. liepos 17 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 13N-15473280-14 teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti D. G. skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo V. P. (V. P.) 2014 m. liepos 17 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 13N-15473280-14 palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.