Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau ir – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Marijampolės kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas Nr. RV-20-6374 taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Bausmės pradžia – 2009 m. balandžio 29 d., pabaiga – 2028 m. gegužės 1 d. Komisijos posėdžio dieną nuteistojo R. G. likusi neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis buvo 3 (treji) metai 8 (aštuoni) mėnesiai 1 (viena) diena.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės skundas atmetamas.

8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs teismui pateiktą medžiagą, skundžiamą nutartį, Komisijos nutarimą, prokurorės skundo argumentus ir pasisakymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, daro išvadą, kad priešingai, nei nurodyta prokurorės skunde, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas tinkamai įvertino nuteistojo R. G. asmenybę, jo elgesio korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog įmanoma nuteistąjį toliau koreguoti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą. Aukštesnis teismas vertina, kad tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti nuteistajam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte, be kita ko, numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jeigu jiems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Kaip nurodė ir prokurorė savo skunde – tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi sudaryti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti asmens atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis R. G. Komisijos posėdžio ir nutarimo priėmimo dieną jau buvo atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Socialinio tyrimo išvadoje jam buvo nustatyta vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turėjo būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Aukštesniojo teismo manymu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas pagrįstai konstatavo esant akivaizdžiai nuteistojo R. G. pažangai mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Priimant sprendimą taikyti nuteistojo R. G. atžvilgiu lygtinį paleidimą pagrįstai Komisijos nutarime ir skundžiamoje teismo nutartyje atsižvelgta ir įvertintos aplinkybės, susijusios su nuteistojo geru elgesiu bausmės atlikimo metu, siekiu mažinti nusikalstamo elgesio riziką, individualiame plane numatytų socialinių reabilitacijos priemonių vykdymu, Komisijos rekomendacijų įgyvendinimu, galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimu, gautų paskatinimų skaičiumi, dėtas nuteistojo pastangas įgyti išsilavinimą bei profesinę kvalifikaciją, dirbti.

11. Prokurorė skunde nurodo, jog nustatyti duomenys, rodantys teigiamus nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, yra neabejotinai reikšmingi, tačiau pažanga šiuo atveju nėra įtikinanti ir nekelianti abejonių, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu prokurorės skundo argumentu sutikti negali. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis R. G. nuo 2017 m. gruodžio 22 d. bausmę atlikti perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją, nuo 2019 m. gegužės 7 d. į lengvojo režimo sektorių, o nuo 2022 m. gruodžio 29 d. perkeltas į Marijampolės kalėjimo pusiaukelės namus, kas rodo, kad nuteistasis tam tikrą laiką leidžia ir nestruktūruotoje aplinkoje, gali išvykti tiek darbo ar mokslo, tiek ir asmeniniais reikalais už įstaigos teritorijos ribų. R. G. asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis aktyviai naudojasi galimybe ir vyksta ilgalaikėms išvykoms į namus, per visą šį laikotarpį pažeidimų nefiksuota, o tai sudaro pagrindą manyti, jog ir būdamas lygtinai paleistas, bet prižiūrimas probacijos tarnybos, jis taip pat laikysis įstatymų ir nenusikals.

12. Nors prokurorė skunde nurodė, kad apylinkės teismas neįvertino visų lygtinį paleidimą lemiančių veiksnių, su šiuo skundo argumentu sutikti negalima. Priešingai nei teigiama skunde, skundžiamoje nutartyje aptarta tiek nuteistojo asmenybė, tiek jo elgesys bausmės atlikimo metu, dėtos pastangos keisti savo nusikalstamo elgesio raišką, kryptingas siekis dinaminių kriminogeninių veiksnių mažinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų iš esmės nekartos, o tik pasisakys dėl esminių skundo aplinkybių.

13. Skunde prokurorė pažymi ir tai, jog nuteistajam yra išskiriama pakankamai svarbūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys paskatinti jo pakartotinį nusikalstamą elgesį. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu. Nagrinėjamu atveju nuteistajam R. G. išskirti tik trys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai (netinkamai pasirinkti laisvalaikio praleidimo būdai, įtaka asocialios grupės); piktnaudžiavimas alkoholiu (smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio); mąstymas ir elgesys (instrumentinė agresija, ankstesnis impulsyvumas). Susipažinus su Socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis, matyti, jog dauguma šių kriminogeninių veiksnių nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, įtakojusią jo nusikalstamą elgesį, dėl ko nuteistasis šiuo metu ir atlieka bausmę.

14. Susipažinus su Socialinio tyrimo išvados duomenimis grafoje „gyvenimo stilius ir draugai“ nustatyta, jog buvo vertintas nuteistojo elgesys iki patekimo į laisvės atėmimo vietų įstaigą. Išvadoje nurodyta, jog nuteistojo įsitraukimą į nusikalstamas veikas įtakojo netinkamų laisvalaikio praleidimo būdų bei draugų pasirinkimas – po mamos mirties jis pradėjo sistemingai vartoti alkoholį ir nuolat laiką leisdavo su tokiais pat asmenimis, vengė įsitraukti į socialiai priimtinas veiklas. Bet vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu pažymėta, jog nors bausmės atlikimo pradžioje R. G. sunkiau sekėsi tinkamai laikytis nustatytų režimų reikalavimų – drausmine tvarka baustas penkis kartus (paskutinį kartą baustas 2015 m. gruodžio 11 d., nuobaudos negaliojančios), tačiau vėliau nuteistasis pradėjo keisti savo elgesį teigiama linkme ir siekė atsiriboti nuo neigiamai charakterizuojančių asmenų, sėkmingai įsitraukė į darbinę ir akademinę veiklas, resocializacijos procesą. Kartu pažymėtina, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką, už pavyzdingą elgesį, stropų darbą, mokymąsi, dalyvavimą pataisos programose skatintas 38 kartus. Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nors nuteistasis laisvėje stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais bei pozityviose veiklose, negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime, tačiau pastaruosius metus stebimas disciplinuotas nuteistojo elgesys – kaip minėta, nuo 2015 metų nėra baustas drausmine ar administracine tvarka, neskirta jokių žodinių pastabų, sėkmingai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei visuomeninėje veikloje, dėl ko padaryta išvada, jog R. G. pasimokė iš ankstesnių gyvenimo įvykių, padarė išvadas ir keičia savo elgesį tinkama linkme, kad gyvenimo tikslai būtų siekiami teisėtais būdais.

15. Kitas nuteistajam išskiriamas dinaminis kriminogeninis veiksnys – piktnaudžiavimas alkoholiu. Tačiau kaip jau minėta, jam išskirti kriminogeniniai veiksniai susiję su iki ar nusikalstamos veikos padarymo metu susijusiomis aplinkybėmis. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu nebuvo pastebėtas ar sulaikytas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, struktūruotoje aplinkoje drausmine tvarka už alkoholio vartojimą nėra baustas, lankė „Įžanginės grupės“, „Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija“ užsiėmimus, kurie skirti priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2009 metų ir jos atlikimo metu nesusidūrė su alkoholio vartojimo problemomis, Socialinio tyrimo išvadą surašiusi specialistė padarė pagrįstą prielaidą, jog šiuo metu alkoholio vartojimas teisės pažeidėjui nėra problema.

16. Trečiasis dinaminis kriminogeninis veiksnys, išskirtas R. G. – mąstymas ir elgesys. Analizuojant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu pažymėta, jog nuteistasis yra kartą panaudojęs smurtą kito nuteistojo atžvilgiu (2015 metais), pasak R. G., tai buvo kraštutinė priemonė, siekiant apginti kitą nuteistąjį nuo konfliktą inicijavusio asmens. Pažymėtina, jog pastaruosius metus nuteistasis nepasiduoda provokacijoms, geba kontroliuoti save ir savo neverbalines išraiškas, šiuo metu yra atsparus neigiamų emocijų įtakai. Būdamas įkalinimo įstaigoje R. G. mokėsi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, planuoti ir ieškoti alternatyvių priemonių turimiems sunkumams spręsti, dalyvavo ir sėkmingai baigė „Įžanginės grupės užsiėmimus, programą „Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas“, individualias nusikalstamo elgesio korekcines konsultacijas („Elgesio keitimo terapija“). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, jog nuteistasis kategorišku mąstymu, lankstumo stoka nepasižymi, geba diskutuojant įsiklausyti į oponentą, keisti savo poziciją, siekia praplėsti žinias bei požiūrį. Apibendrindama turimą informaciją socialinio tyrimo išvados rengėja nurodė, jog galima teigti, kad su nuteistojo R. G. nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susiję impulsyvūs veiksmai, nepakankamas savo elgesio pasekmių vertinimas, problemų sprendimo įgūdžių stoka bei instrumentinė agresija, tačiau dabartinė nuteistojo orientacija į savęs realizavimą socialiai priimtinais būdais, probleminių situacijų įžvalga, gali būti vertinami kaip teigiamos nuteistojo resocializacijos proceso prielaidos.

17. Aukštesniojo teismo vertinimu, visi šie nuteistajam išskirti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nelaikytini esminiais, sudarančiais pagrindą abejoti nuteistojo teigiama korekcija ir pasiruošimu būnant laisvėje laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog nuteistajam išskirti ne tik trys kriminogeniniai veiksniai, tačiau nustatyta ir visa eilė apsauginių veiksnių, kurie pritaikius lygtinį paleidimą gali saugoti R. G. nuo pakarotino nusikalstamo elgesio, o būtent – gyvenimo sąlygos; išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; lėšų tvarkymas ir pajamos; ryšiai; nevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų; emocinė gerovė; nuostatos. Pažymėtina, kad nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais, turi žmoną, išėjęs į laisvę planuoja susilaukti vaikų, būdamas paleistas lygtinai turės gyvenamąją vietą, įkalinimo įstaigose įgijo išsilavinimą, specialybę, įsidarbino už UAB „I“, iš kurios gauta pažyma apie tai, jog R. G. lygtinio paleidimo atveju toliau tęs darbo santykius šioje bendrovėje. Kartu pažymėtina, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis turi aukštą motyvaciją darbui. Be to, atlikdamas bausmę nuteistasis atlygino visą iš jo priteistą žalą ir šiuo metu neturi jokių įsiskolinimų, dėl ko, tikėtina, ir būdamas laisvėje nesusidurs su finansiniais sunkumais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina prielaida, jog būdamas laisvėje, turėdamas šeimos palaikymą, neturėdamas jokių finansinių įsipareigojimų ir dirbdamas, R. G. stengsis laikytis visuomenėje priimtinų normų, taisyklių ir daugiau nebenusikals.

18. Prokurorė skunde tvirtina, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdį ir jų pavojingumą, aplinkybes apie jo ankstesnius teistumus. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad R. G. įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas buvo jau įvertintas teismui iš esmės nagrinėjant jo bylą ir priimant apkaltinamąjį teismo nuosprendį bei paskiriant bausmę. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, o jo ankstesni teistumai ir aplinkybės, susijusios su jo padarytomis nusikalstamomis veikomis, vertintinos tik asmenį charakterizuojančių aplinkybių kontekste (polinkis pakartotinai nusikalsti, kintantis požiūris į padarytas nusikalstamas veikas ir pan.), kas šiuo atveju ir buvo padaryta analizuojant R. G. elgesį bausmės atlikimo metu, jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir konstatavus, jog atliekant bausmę buvo pasiekti bausmės tikslai, dėl ko R. G. taikytinas lygtinio paleidimo institutas.

19. Nagrinėjamo skundo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra besąlyginis jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

20. Įvertinus aukščiau aptartus duomenis, apylinkės teismo padaryta pagrįsta išvada, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Kaip jau minėta, šioje bausmės atlikimo stadijoje nederėtų sureikšminti nusikalstamų veikų pobūdžio ar jų padarymo aplinkybių, kadangi priešingai nei savo skunde tai tvirtina prokurorė, akivaizdu, jog R. G. iš savo nusikalstamo elgesio pasimokė, geba jį analizuoti.

21. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pagrįstai patvirtino Komisijos nutarimą, kuriuo nuteistajam R. G. taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, todėl ši nutartis paliekama nepakeista, o prokurorės skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.