Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.13.; 1.1.8.14.; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.2.3.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.4.4.2.; 2.1.4.4.3.; 2.1.4.5.6.; 2.1.4.6.; 2.1.4.7.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.9.; 2.1.16.1.13.; 2.3.2.1.1.; 2.3.2.2.1.; 2.3.4.1.; 2.3.4.2.; 2.3.4.5.; 2.3.4.6.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.9.; 2.3.4.13.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.7.

2017 m. liepos 17 d.

nukentėjusiajai, civilinei ieškovei A. Č. (pavardė iki pakeitimo M.) bei jos įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Vaidui Poplovuchinui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Švenčionyse, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. Švenčionių r., Strūnaičio sen., (duomenys neskelbtini)., pagrindinio išsilavinimo , administracine tvarka baustas , neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. tyčia mušdamas nežymiai ir nesunkiai sužalojo savo sugyventinę, o būtent:

jis 2015-07-20 apie 06.30 val., Vilniaus r., Bezdonių sen., Ąžuolynės k., sodų bendrijoje „Dovana“, (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sugyventinės A. M. (Č.) atžvilgiu, t. y. pats išprovokavęs konfliktą tyčia vieną kartą spyrė dešine koja A. M. (Č.) į dešinę ranką taip A. M. (Č.) padarydamas poodines kraujosruvas dešinio riešo sąnario srityje su riešo sąnario raiščių patempimu, kas traktuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 44-45, 137-138).

Taip jis 2015-12-27 laikotarpyje nuo 21val. iki 21.30 val., Vilniaus r., Bezdonių sen., Ąžuolynės k., sodų bendrijoje „Dovana“, Dovanos 13-oji g. 206/207, savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimyninio konflikto metu, tyčia smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę A. M. (Č.) rankų kumščiais sudavė vieną kartą į A. M. (Č.) apatinę lūpą ir kaklą bei stipriai pastūmė A. M. (Č.), dėl ko pastaroji atsitrenkė į verandos stiklą, kuris nuo smūgio sudužo ir stipriai sužalojo A. M. (Č.) kairiąją ranką, dėl ko nukentėjusioji nuo 2015-12-27 buvo patalpinta į VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas , nuo 2016-01-21 buvo patalpinta į VŠĮ Centro polikliniką ir jai buvo diagnozuotas kelių tiesiamųjų raumenų ir sausgyslių sužalojimas riešo bei plaštakos lygyje, stipinkaulio apatinio galo lūžis su delnine dislokacija. Nuo 2016-01-29 nukentėjusioji buvo patalpinta į UAB „Northway“ chirurgijos centrą kur jai buvo atliktas lūžgalius fiksuojančios plokštelės ir kitų vidinių fiksuojančių įtaisų (išskyrus klubo ir šlaunikaulio) vietinė ekscizija ir pašalinimas, tuo S. J. nukentėjusiajai A. M. (Č.) padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl ko nukentėjusioji ilgai sirgo (t. 1, b.l. 129-130, 137-138).

K. S. J. (toliau-kaltinamasis) dėl pirmo epizodo parodė, kad 2015-07-20 jis netyčia pataikė savo buvusiai sugyventinei A. M. (Č.) į dešinę ranką. Tas ikiteisminis tyrimas buvo pabaigtas jam ir jai susitaikius. Apmokėjo už sugyventinei suteiktas medicinos paslaugas. Jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Dėl antro epizodo jis kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis to kas nurodyta kaltinime nedarė, sugyventinės nestūmė. Mano, kad ji pati išdaužė durų stiklą - paketą, o paskui kažkaip susipjaustė - susižalojo ranką, nes jis tuo metu užbėgo į namo antrą aukštą, kur savo lovoje rado kaimyną A. G.. Nulipus į pirmą aukštą, durų stiklas jau buvo išdaužtas. Dėl to savo kaltės jis nepripažįsta, nes to nedarė. Jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Su ieškiniu nesutinka (t. 1, b.l. 46-47, 50-51, 131, 139-141, t. 2, b.l. 80-83).

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodytą ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusioji A. M. (Č.), (toliau-nukentėjusioji) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs sugyventinis. 2015- 07-19 S. J. pradėjo gerti ir visą vakarą gėrė iki ryto. 2015-07-20 ryte sugalvojo važiuoti automobiliu. Ji su dukra ruošėsi važiuoti, o S. J. norėjo paimti mašiną, paprašė jo nevažiuoti ir raktą, o pastarasis jai spyrė į dešinę ranką iš kojos. Buvo sulūžęs riešas. Ji iškvietė policiją, ranka ištino, tada iškvietė medicinos greitąją pagalbą. Jį nuvežė į Santariškių kliniką. Buvo atlikti tyrimai, iškart nenustatė, kad buvo lūžis. Dėl to pirmo epizodo jie susitaikė, S. J. jos atsiprašė. Dėl antrojo epizodo ji parodė, kad 2015-12-27 ji su dukra grįžo iš Belgijos. S. J. juos pasitiko oro uoste, važiavo namo. Pastarasis sako, gal atšvęskime Kalėdas, sustojo „Maximoje“, nupirko vaišių. Atvažiavę namo pasikvietė draugus: J. K., A. K. ir A. G.. Visi išgėrinėjo, ji išgėrė 2 skardines silpno alaus, viskas buvo gražu. Po 20 valalndos pasakė žmonės, kad išeina, S. juos išlydėjo. A. G. pėsčiomis išėjo, S. nuvežė J. K. ir A. K.. Kai grįžo S. J. pastarasis buvo agresyviai nusiteikęs, norėjo ją nuleisti nuo laiptų. Ji pradėjo bėgti, pasakė dukrai ,,bėgam kartu“, o Saulis pradėjo gaudyti ją. Jis pagavo prie tvoros, spyrė pastarajai į veidą, nuo kuo ji nukrito. Pakėlęs už nugaros, privedęs prie durų, pastūmė ją į duris ir ji nukrito. Vėl pakėlė, nuvedęs link durų pastūmė ją ir ji tada nukrito į vidų su stiklais. Labai bėgo kraujas, rankoje buvo stiklų, jis sako: „duok, išimsiu stiklus“, su peiliu ji norėjo išimti jai stiklus. T. S. pasakė, kad ji bėgtų į antrą aukštą. Dukra išsigando, ji visko nematė, bet girdėjo. Labai kraujavo ranka. Ją nuvežė į Santariškių kliniką. Vieną naktį išbuvo ligoninėje, iš ligoninės nuvažiavo į policijos nuovadą. Medicinos greitąją pagalbą iškvietė pats S. J., nes išsigando, kadangi ji gulėjo, sunkiai kvėpavo ir sąmonę jau praradinėjo, nes išbėgo labai daug kraujo. Po sužalojimo teko imti nedarbingumą. Ji dirbo tuo metu individualioje įmonėje vadybininke, Nemenčinės mieste. Po paleidimo iš ligoninės iki kovo mėnesio ji buvo ambulatoriškai gydoma. Šiuo metu ji ištekėjo, pagimdė dukrą. Nuo civilinio ieškinio ji atsisakė (t. 1, b.l. 26, 29,70-71, t. 2, b.l. 129).

Liudytoja J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad S. J. ir jo sugyventinė A. M. (Čeponienė) yra jos pažįstami. 2015-12-27 A. M. (Č.) grįžo iš užsienio ir ji su A. K. nuėjo pas S. J. ir A. M. į svečius. Taip pat buvo A. G.. Ji, S. J., A. M. (Č.), A. G. ir A. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Viskas buvo gerai, jokių konfliktų tarp A. M. (Č.) ir S. J. nebuvo. Visi buvo geros nuotaikos. Ji visą laiką kartu su S. J. buvo lauke, kur kepė šašlykus. Nepastebėjo kiek būtent S. J. išgėrė alkoholio. Jis girtas neatrodė. Jis atsisėdęs prie stalo galimai išgėrė stikliuką. A. M. (Č.) prie jos išgėrė apie 1 skardinę silpno alaus. Vakare ji su A. K. išėjo namo. Juos palydėjo S. J.. S. J. juos lydėjo vienas. Jų dukra K. J. liko namuose su A. M. (Č.). Taip pat S. J. ir A. M. (Č.) namuose jiems išeinant dar liko A. G., kuris irgi atėjo vėliau ir buvo išgėręs. S. J. juos lydėjo iki posūkio. Užtruko apie 10 minučių. Kas vėliau nutiko S. J. ir A. M. (Č.) namuose ji nežino. Tik vėliau sužinojo, kad tarp jų įvyko konfliktas, bet konflikto aplinkybių ji nežino ir nieko papasakoti negali (t. 1, b.l. 82-83, t. 2, b.l 90-93).

Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad S. J. ir jo sugyventinė A. M. (Čeponienė) yra jo pažįstami. 2015-12-27 jis buvo svečiuose pas S. J. ir A.M. (Č.) ir kepė šašlykus. Taip pat buvo A. G.. Jis, S. J. ir A. G. vartojo alkoholinius gėrimus. Viskas buvo gerai. Tarp S. J. ir A. M. (Č.) jokių konfliktų nebuvo. Vėliau jis išėjo iš S. J. ir A. M. (Č.) namų, S. J. jį palydėjo. vienas. Užtruko ne ilgiau 10 minučių. Jam išeinant iš S. J. namų ten pasiliko A. M. (Čeponienė) su dukra ir A. G.. Apie tai kas nutiko S. J. grįžus namo nieko papasakoti negali, nes nieko apie tai nežino. Tik kitą dieną jis sužinojo, kad tarp S. J. ir A. M. (Č.) buvo konfliktas, bet jo aplinkybių jis nežino (t. 1, b.l. 74-75, t. 2, b.l. 93-95).

Liudytojas A. Z. parodė, kad galimai 2016-12-27 S. J. jam paskambino ir paprašė pagalbos, paprašė atvažiuoti. Atvažiavus pamatė, kad pas S. J. buvo pareigūnai. Paklausė, kas atsitiko, Saulis atsakė, kad žmona sudaužė stiklą ir susipjaustė ranką. S. J. neturėjo su kuo palikti vaiką, todėl paprašė pagalbos, kad nuvažiuoti į ligoninę paimti žmoną. Tačiau į ligoninę nevažiavo, nes nesulaukė skambučio. Po to S. J. suėmė, o jis paėmė jo dukrą pas save namo. Kai važiavo S. J. dukra jam papasakojo, kad mamytė sudaužė stiklą. Kiek jis girdėjo iš policijos pareigūnų buvo pareiškimas nukentėjusiosios, nes be pareiškimo negalima sulaikyti. Anksčiau jis niekada nepastebėjo, kad tarp S. J. ir jo žmonos butų konfliktai (t. 2, b.l. 113, 116-117).

Liudytojas E. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pirmą kartą iškvietimas Vilniaus r., Bezdonių sen., Ąžuolynės k. buvo 2015-07-20. Kai atvyko į įvykio vietą, S. J. buvo pasišalinęs. Buvo tik moteriškė, matėsi, kad ranka buvo sužalota. Sužalota moteris parašė pareiškimą ir sakė, kad vyras buvo prisigėręs, atėjo paryčiais, pradėjo triukšmauti, konfliktas įvyko ir sužalojo ją. Vyro nebuvo, išvažiavo, gal sužinojo, kad policija iškviesta, todėl ir pasislėpė. Kai atsimena vyras išvažiavo su automobiliu neblaivus. Jis vyro ieškojo, bet nerado. Antrą kartą 2016-12-27 neprisimena ar į pagalbą jis važiavo, ten jau buvo įgaliotinis. Dėl moters, neprisimena ar ji buvo, ar buvo jau išvežta su greitąja. Prisimena, kad buvo S. J. ir kažkoks draugas jo buvo kieme. Buvo paleidęs šunį, įeiti negalėjo, buvo labai agresyviai nusistatęs prieš pareigūnus. Buvo nustatyta, kad vyras sumušė žmoną. Pamena stiklus išdaužtus ir vaiką mažą. Vyrą jie tada išvežė, neprisimena, ar antrąjį kartą matė moteriškę sužalotą (t. 2, b.l. 130, 132-133).

Iš 2015-07-27 A. M. (Č.) protokolo-pareiškimo nustatyta, kad 2015-07-20 apie 06.30 val. Vilniaus r., Bezdonių sen., Ąžuolynės k., sodų bendrijos „Dovana“ (duomenys neskelbtini), artimoje aplinkoje, gyvenamojo namo verandoje, būdamas neblaivus sugyventinis S. J., gim. 1977 m., prieš ją panaudojo fizinį smurtą, t.y. vieną kartą spyrė iš dešinės kojos A. M. (Čeponienei) į dešinę ranką pasėkoje ji patyrė fizinį skausmą bei buvo sutrikdyta pastarosios sveikata. Santariškių ligoninėje A. M. (Č.) buvo nustatytas dešinės rankos stiprus raiščio patempimas (1 t. b .l. 14-15, t. 2, b.l. 133-136).

Iš 2015-07-27 apžiūros protokolo su fotolentele konstatuota, kad apžiūros atlikimo vieta - Vilniaus r., Bezdonių sen., Ąžuolynės k., sodų bendrijos „Dovana“, (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas, apžiūrėtos objektas – gyvenamojo namo kiemas. Apžiūros atlikimo eiga – apžiūrima įvykio vieta yra Vilniaus r., Bezdonių sen., Ąžuolynės k., sodų bendrija „Dovana’, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kieme prie namo vedančios duris. Apžiūrimas namas yra trijų aukštų, mūrinis, tinkuotas baltos spalvos su tamsios spalvos stogu. Po kaire puse matomas verandos durys, už kurių matomas stogelis, po abi durų puses yra lauko šviesos, žibintai. Durys plastikinės, baltos spalvos, be stiklo. Toje vietoje kur turėtų būti stiklas, užklijuota skaidri plėvelė, sutvirtinta lipnia juosta. Apžiūros metu stiklo šukių nėra, aplink duris stiklo šukės sutvarkytos. Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta ir nieko nepaimta ( 1 t. 20-23).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto V. K. specialisto išvados Nr. G2464/15(01) matyti, kad A. M. (Č.) padarytos poodinės kraujosruvos dešinio riešo sąnario srityje su riešo sąnario raiščių patempimu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-07-20), paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 31).

Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės 2015-10-15 nutarimo nustatyta, kad buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr.01-1-41821-15 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo kaltininkui S. J. ir nukentėjusiajai A. M. (Č.) susitaikius (1 t., b. l.143).

Vilniaus AVPK Vilniaus rajono PK KP 1-ojo skyriaus tyrėjos tarnybinio pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užrašyta, kad 2015-12-27, vakare, tiksliai nenustatytu laiku, šeimyninio konflikto metu, name, Vilniaus r., Bezdonių sen., Ąžuolinės k., sodų bendrijos „Dovana“ S. J. sudavė savo sugyventinei A. M. (Č.) po vieną smūgį ranka į apatinę lūpą ir kaklą bei stipriai pastūmė dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė į verandos durų stiklą, kuris nuo smūgio sudužo ir stipriai sužalojo A. M. (Č.kairiąją ranką. Dėl kūno sužalojimo A. M. (Čeponienė) buvo paguldyta į Santariškių ligoninę. Buvo atliekama operacija (1 t., b. l. 58).

2015-12-29 apžiūros protokole pažymėta, kad apžiūros metu buvo apžiūrėtas gyvenamojo namo kiemas, esantis Vilniaus r. sav., Bezdonių sen.,, Ąžuolynės k. sodų bendrijoje „Dovana“, Dovanų 13-oji g. 206/207, gyvenamojo namo kieme prie namo verandos durų ( 1 t. 62-68 b.l.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto V. K. specialisto išvados Nr. G433/2016(01) nustatyta, kad A. M. (Č.) padaryta pjautinė žaizda kairės plaštakos nugariniame paviršiuje su IV-o ir V-o pirštų tiesiamųjų sausgyslių pažeidimu bei IV-o piršto galvutės lūžiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-12-27). Sužalojimas galėjo atsirasti kontaktuojant su durų stiklu ir jam sudužus. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimui padaryti galėjo pakakti vieno trauminio poveikio. Sužalojimas galėjo atsirasti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo atsirasti tiek pačiai nukentėjusiajai trenkiantis į durų stiklą, tiek po pastūmimo atsitrenkus ranka į stiklą. Atlikta operacija ( 1 t. 119).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2015-12-28, 00.34 val., S. J. organizme buvo 1,69 % ( 1 t., 122 b.l.).

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuotų nusikaltimų įrodyta liudytojų A. G., J. I., D. V. ir K. K. parodymais ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l. 16-17, 77-78, t. 2, b.l. 109-112, 115-116, 118-123, 125-126, 128, 132-134, 142-143, 144, 145, 146).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis savo kaltę dėl 2015-07-27 epizodo pripažino, tačiau nurodė, kad jis netyčia pataikė savo buvusiai sugyventinei A. M. (Č.) į dešinę ranką. Ikiteisminis tyrimas buvo pabaigtas jam ir jai susitaikius. Kaltinamasis apmokėjo už sugyventinei suteiktas medicinos paslaugas ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Ištyrus ir įvertinus byloje nustatytas šios nusikalstamos veikos aplinkybes ir surinktus įrodymus, neginčytinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, veikdamas tiesiogine tyčia, vieną kartą spyrė dešine koja A. M. (Č.) į dešinę ranką taip A. M. (Č.) padarydamas poodines kraujosruvas dešinio riešo sąnario srityje su riešo sąnario raiščių patempimu koja, taip kaltinamasis tyčia nežymiai sužalojo A. M., todėl jo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai.

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis S. J. savo kaltę dėl 2015-12-27 epizodo nepripažino. Teisminio nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas. Kaltinamasis parodė, kad kartu su dukra K. J. išlydėjo A. K. ir J. K.. A. G. su A. M. (Čeponienė) liko namuose. Jam grįžus namo įėjimo durys buvo užrakintos. Jis pasibeldė. Po kurio laiko prie durų atėjo A. M. (Čeponienė). Jam pasirodė, kad ji pasitaisinėjo rūbus ir atidarė jam su dukra duris. Jis susinervino, bet jokio fizinio kontakto tarp jo ir A. M. (Č.) nebuvo. Kaltinamasis neigė jam inkriminuotų smurtinio pobūdžio veiksmų, kilusių pasekmių, nurodė, kad jis to nedarė, sugyventinės nestūmė. Mano, kad ji pati išdaužė durų stiklą - paketą, o paskui kažkaip susipjaustė - susižalojo ranką. Nors kaltinamasis S. J. savo kaltę nuosekliai neigia, tvirtindamas, kad nukentėjusiosios nemušė ir nors byloje nėra asmenų, kurie betarpiškai būtų matę patį konfliktą ir smūgių nukentėjusiajai sudavimą ir kategoriškai galėtų tą patvirtinti, tai, teismo nuomone, kaltinamojo kaltės nepaneigia, nes vienodos pozicijos dėl nekaltumo laikymasis yra pasirinkta jo gynybos taktika, ir nuoseklių parodymų davimas nereiškia, kad šie kaltinamojo parodymai yra teisingai. Nesant jokių nešališkų liudytojų, teismas iš esmės prieštaringus kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus mano esant teisingais ir jais kaip įrodymais remiasi tik tiek, kiek jie atitinka neginčijamus byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu išanalizuotus duomenis.

Teismo manymu, kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmus – smūgių sudavimą, pastūmimą, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė į verandos stiklą, kuris nuo smūgio sudužo ir stipriai sužalojo A. M. (Č.) kairiąją ranką– patvirtina ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Nukentėjusiosios A. M. (Č.) parodymai dėl jos sumušimo nekito ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, o nusikalstomos veikos pasekmės – nukentėjusios sužalojimų pobūdis ir mastas (nesunkus sveikatos sutrikdymas) – nustatyti teismo medicinos eksperto pateikta išvada Nr. G 433/2016(01), kurios patikimumas ir objektyvumas teismui nekelia abejonių. Kaip nustatyta iš nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodymų, ji visur nurodė vienodas jos sumušimo aplinkybes, kad kaltinamasis pirma rankų kumščiais sudavė vieną kartą į A. M. (Č.) apatinę lūpą ir kaklą, o po to stipriai pastūmė, dėl ko pastaroji atsitrenkė į verandos stiklą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji dėl kokių nors priežasčių siektų apkaltinti kaltinamąjį ir dėl to duotų jį šmeižiančius parodymus. Į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas – liudytojas E. Č. paties įvykio nematė, tačiau patvirtino, kad nukentėjusioji buvo išvežta su medicinos pagalbos greitąja į ligoninę. Teismas, siekdamas pašalinti bet kokius prieštaravimus, apklausė liudytojais J. K., A. K., A. Z., tačiau šių asmenų parodymai nepatvirtino nei kaltinamojo, nei nukentėjusiųjų teisme nurodytas aplinkybes, nes jie paties įvykio nematė, tik kitą dieną sužinojo apie tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusios buvo konfliktas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad iki konflikto su S. J., nukentėjusioji A. nebuvo susižalojusi, sumušta, nebuvo patyrusi konstatuotų sužalojimų. Tarp kaltinamojo atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų ir kilusių pasekmių turi būti tiesioginis priežastinis ryšys. Kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus svarbu pažymėti, kad pagal BK 138 straipsnį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši veika gali būti padaryta tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas – tai kaltininko supratimas, kad jis savo veika kėsinasi (sudaro realų pavojų) į įstatymo saugomas vertybes ir ši veika tiek pavojinga, jog gali sukelti sunkius padarinius, o aplinkybių, neleisiančių kilti tokiems padariniams, kaltininkas iš esmės nenumato, arba apie tai net negalvoja. Šios kaltininko intelektinės veiklos sudėtinė dalis yra ir numatymas pavojingų savo veikimo ar neveikimo padarinių, nurodytų B. K. suvokia, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami. Taigi kaltininkas supranta, kad savo veikimu (neveikimu) pradeda priežastingumo ryšį, vedantį prie padarinių. Nors numatomi veikos padariniai kaltininkui nereikalingi ar yra šalutinis rezultatas siekiant tikslo, kuris gali ir nebūti daromos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Apibūdinant netiesioginės tyčios valinį turinį (momentą) pažymėtina, kad kaltininkas, nors savo pavojingos veikos padarinių nesiekia ar net jų nenori, tačiau savo pavojingo elgesio nenutraukia, jo nekeičia. Kaltininkas nemąsto, kaip išvengti galimų pavojingų padarinių. Todėl ir nėra kaltininko valinių pastangų išvengti padarinių. Tokia kaltininko intelektinė valinė veikla iš esmės rodo jo abejingumą galimiems savo pavojingos veikos padariniams ir yra vienas esminių požymių netiesioginę tyčią atribojant nuo nusikalstamo pasitikėjimo. Taigi, esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių (arba realios jų atsiradimo grėsmės), o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (LAT 2015-12-22 nutartis Nr. 2K-P-498-746/2015).

Bylos nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai nukentėjusios atžvilgiu buvo nukreipti į įvairias nukentėjusios kūno vietas, lūpą, galvą, o po to pastūmimas. Apie tai, kad buvo panaudotas smurtas nukentėjusios atžvilgiu patvirtino liudytojas E. Č. kuris kaip policininkas buvo atvykęs į įvykio vietą pagal iškvietimą. Nukentėjusioji jokio ieškinio teismui nereiškia, nors ji nuo padarytų nusikaltimų patyrė neturtinę žalą. Akivaizdu, kad kaltinamasis, būdamas sveikas, normalaus kūno sudėjimo vyras, turėjo suvokti, kad intensyvaus fizinio smurto naudojimas, smulkaus kūno sudėjimo moters atžvilgiu, gali sukelti įstatyme numatytas pasekmes. Aptartų, teisiamojo posėdžio metu nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė veikdamas netiesiogine tyčia. Aptarti teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai teismui duoda pagrindą pripažinti, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, tyčia smurtavo prieš savo sugyventinę A. M. (pavardė po pakeitimo Čeponienė) ir nesunkiai ją sužalojo, t. y. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį. Kaltinamojo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Dėl bausmės

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalis 9 punktas).

Teismas, skirdamas S. J. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta šeimos nario – sugyventinės, savo vaiko motinos, sugyventinės (šeimos nario) atžvilgiu, smurtinio pobūdžio veiksmų intensyvumą. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių nustatyta, kad kaltinamasis neteistas, dirba, priklausomybės ligų centre, psichiatrijos ligoninėje nesigydė, nustatyta viena jo atsakomybe sunkinanti aplinkybė. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą ir laisvės atėmimą, jos dydį parenkant mažesnį, nei BK 140 straipsnio 2 dalies, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijose numatytas bausmės vidurkis, bausmes subendrinant iš dalies ir skiriant laisvės atėmimo bausmę (t. 1, b.l. 142-167, t. 2, b.l. 28-29, 44, 48-49, 56-62, 72-74).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, S. J. į laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-12-28 0.05 val. iki 2015-12-28 13.53 val. (t. 1, b.l. 121, 123).

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Be to, nuo kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų iki nuosprendžio paskelbimo suėjo apie pusantrų metų. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas metų laikotarpiu, paskiriant BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus.

Dėl civilinio ieškinio

2016-03-15 ieškiniu dėl žalos atlyginimo Nr. 16438 Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 580,10 eurų civilinį ieškinį sumai. Valstybinės ligonių kasos 580,10 eurų civilinis ieškinys nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti įrodytas rašytiniais įrodymais (t. 1 b. l. 32-41, 61, 109-117), todėl tenkintinas visiškai priteisiant šią sumą iš kaltinamojo ((duomenys neskelbtini) str.).

2016-03-30 patikslintu civiliniu ieškiniu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė 1039,09 eurų civilinį ieškinį, nurodė, jog dėl A. M. (Č.) sužalojimo VSDFV Vilniaus skyrius išmokėjo 1039.09 eurų ligos pašalpą. Prašo šią sumą išieškoti iš kaltų asmenų. Ieškinys tenkinamas. Teismo posėdžio metu nustatyta, jog nukentėjusioji buvo sužalota 2015-07-20 ir 2015-12-27 kaltinamojo smurtiniais veiksmais, nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų buvo gydoma, jai VSDF Vilniaus skyrius dėl šių sužalojimų mokėjo ligos pašalpą, ir nuo 2015-07-22 iki 2015-09-28 išmokėjo 568,79 eurų, 2015-12-27 iki 2016-03-03 470.30 eurų, iš viso VSDF biudžetui padaryta 1039.09 eurų žala. R. C. kodekso (toliau- CK) 6.290 straipsnio 3 dalį, draudimo išmoką išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Kadangi žala atsirado kaltinamojo veiksmais, jis nėra už nukentėjusiąją mokėjęs draudimo įmokų, ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus nukentėjusiajai sumokėta ligos pašalpa yra priteisiama iš kaltinamojo (t. 1, b.l. 84-108, t.2, b.l. 1-26, 77-78, ).

Dėl atstovavimo išlaidų

(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji patyrė 1800 eurų išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. II, b. l. 128, 142-143). Atsižvelgiant į tai, kad advokato padėjėjo V. P. nukentėjusios interesus atstovavimo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, rengė procesinius dokumentus, išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktinas galioti rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b.l. 52-56, 124).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis (duomenys neskelbtini)308, 313 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteisti:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams;

-pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą -laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto b) papunkčiu S. J. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir S. J. paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, S. J. į laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-12-28 0.05 val. iki 2015-12-28 13.53 val.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1), 6), 8), 10) punktais 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą S. J. atidėti 1 (vieneriems) metams ir įpareigoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo per šį laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš nuteistojo deklaruotos gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, o per vieną mėnesį- atsiprašyti nukentėjusios A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Civilinio ieškovo- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį patenkinti pilnai. Priteisti iš S. J. civilinio ieškovo-valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (gavėjo kodas 191630223, įmokos kodas 282, mokėjimo paskirtis-žala VSDFV Vilniaus skyriui) naudai 1039,09 eurų civilinį ieškinį padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš S. J. 580,10 eurų Vilniaus teritorinei ligonių kasai nukentėjusiosios A. M. (pavardė po pakeitimo Č.) gydymo išlaidoms atlyginti (įmonės kodas 188783796, Swedbank AB sąskaita (duomenys neskelbtini); banko kodas 73000).

Priteisti iš S. J. nukentėjusios A. M. (Č.) naudai 1800 eurų atstovavimo išlaidų.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. J. palikti galioti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.