Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Stasio Gagio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutarimo R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2009 m. balandžio 30 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro pareigūnas surašė R. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. balandžio 30 d., apie 16.05 val., Šernų kaime, Klaipėdos rajone, pakartotinai, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,34 promilės), vairavo kito asmens vardu registruotą automobilį VW PASSAT, v. n. (duomenys neskelbtini) kai jam paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.

II.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas konstatavo, kad ATPK 130² straipsnis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus. Ši straipsnio redakcija įsigaliojo nuo 2008 m. sausio 1 d. (2007-12-13 įstatymu Nr.X-1365). Pagal ATPK 8 straipsnio nuostatas, aktai, nustatantys arba sugriežtinantys atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, neturi atgalinio veikimo galios. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, kad 2008 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas, kuriuo pažeidėjui R. M. yra paskirta nuobauda už pažeidimo numatyto ATPK 129 straipsnyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje, nėra įsiteisėjęs, padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog R. M. padaryta veika atitinka ATPK 130² straipsnio sudėtį, nes nėra pakartotinumo, todėl jo padarytą veiką perkvalifikavo į ATPK 129 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo faktą įrodo 2009 m. balandžio 30 d. Klaipėdos apskrities VPK KPB pareigūno surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, alkotesterio parodymai, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas ir kiti administracinėje byloje esantys įrodymai. Teismas pripažino, kad R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones jam atimta. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taip pat teismas nustatė, kad R. M. turi šešias galiojančias nuobaudas, iš jų trys – už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, vieną galiojančią nuobaudą už vairavimą transporto priemonių, kai atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Klaipėdos rajono apylinkės teismas konstatavo, kad pažeidėjas nepasitaisė, išvadų nedaro, jo padarytas nusižengimas labai pavojingas eismo ir visuomenės saugumui, anksčiau paskirtos piniginės baudos nėra sumokėtos, administracinės nuobaudos tikslų nepasiekė, todėl, teismo nuomone, administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad R. M. ateityje laikytųsi įstatymų, galės būti pasiekti tiktai skiriant areštą sankcijos ribose (ATPK 30² str.). Teismas pažymėjo, kad aplinkybių, numatytų ATPK 29 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių administracinis areštas negali būti skiriamas, nenustatyta, todėl pripažino, kad yra pagrindas paskirti administracinį areštą (ATPK 29 str. 1 d.).

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu R. M. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Pažymėtina, kad nors apeliaciniame skunde teigiama, jog R. M. pažeidimo padarymo momentu teisė vairuoti transporto priemones nebuvo atimta, toks teiginys neatitinka tikrovės. Teisė vairuoti transporto priemones R. M. buvo atimta dar 2005 m. balandžio 13 d. nutarimu (b. l. 16).

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantas mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo skirti jam arešto, kadangi byloje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir gailestis, be to, 2007 m. spalio 3 d. R. M. padarytas pažeidimas negali būti prilyginamas nagrinėjamam, kadangi jis buvo nubaustas už ATPK 128 straipsnio 2 dalies pažeidimą (Transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones). Pažymėtina, kad pastarasis apelianto teiginys yra nepagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs (pvz., nutartys adm. bylose Nr. N146-404/2008; Nr. N444-1504/2008 ir kt.), kad tos pačios rūšies pažeidimu laikomas toks pažeidimas, kuris buvo kvalifikuotas pagal tą patį ATPK skirsnį (pvz., ATPK ypatingosios dalies 10 skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“). Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys dėl padaryto pažeidimo nepavojingumo. Automobilio vairavimas išgėrus yra ypatingai pavojingas pažeidimas, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Apsvaigęs asmuo negali adekvačiai reaguoti į kelyje susidarančias situacijas, todėl apelianto teiginiai dėl jo atsargaus vairavimo taip pat atmestini.

Pareiškėjo gailestis ir prisipažinimas paprastai yra laikomi lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau skiriant nuobaudą, taip pat atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (ATPK 30 str. 2 d.), įvertinama, kokia nuobauda būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų. Nuobauda skiriama įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą. Nagrinėjamuoju atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (b. l. 14-16), jo daromi pažeidimai yra ypatingai pavojingi (vairuoja neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti). Tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę. Už padarytus pažeidimus jam skiriamos didelės piniginės baudos, tačiau akivaizdu, kad taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.

ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatytos dvi nuobaudų rūšys – bauda nuo 4000 iki 5000 litų arba administracinis areštas nuo 20 iki 30 parų. Atsižvelgiant į tai, jog anksčiau pareiškėjui būdavo skiriamos piniginės baudos ir jos ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų nepasiekė, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė R. M. areštą. Paskirta nuobauda – 25 paros administracinio arešto – atitinka ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį, todėl darytina išvada, kad nuobauda paskirta teisingai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutarimą R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.