- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-15
- Bylos Nr.
- 1S-154-195/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Šumskas, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- E. B.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės ir Artūro Šumsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. B. (E. B.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 59-52, panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. nuteistas Vilniaus mieto apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. gegužės 18 d. Bausmės pradžia - 2014 m. balandžio 8 d., pabaiga - 2019 m. balandžio 8 d.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija), apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, 2018 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 59-52 nutarė netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistasis E. B. jį skundė apylinkės teismui.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi atmetė nuteistojo E. B. skundą dėl Komisijos 2018 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 59-52 panaikinimo. Teismas, išanalizavęs visas aplinkybes, padarė išvadą, kad dar negalima pagrįstai manyti, jog nuteistasis E. B. pakankamai pakeitė savo elgesį, todėl pritarė Komisijos išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, nesilaikys įstatymų ir nusikals. Nusikaltimai, už kuriuos nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę – sunkūs, smurtinio pobūdžio, padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Teismo vertinimu, E. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Šalies argumentai
Skundu E. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos.
Pažymi, jog jis atitinka formalias Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, turi gyvenamąją vietą, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, aktyviai palaiko ryšius su artimaisiais. Vilniaus pataisos namuose dalyvavo socialinės reabilitacijos, adaptacijos, socialinio švietimo programose, priklausomų žmonių įžanginėje grupėje. Pataisos įstaigoje adaptavosi gerai, greitai sugebėjo prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio taisyklių. Jo bendravimo įgūdžiai yra geri, savivertės jausmas aukštas, valios savybės išugdytos gerai, yra komunikabilus. Bendraudamas su administracijos atstovais, kitais nuteistaisiais ir aplinkiniais yra mandagus, pagarbus, taktiškas. Laikosi sanitarinių-higieninių reikalavimų. Jis yra ir bus motyvuotas pasitaisyti, integruotis į visuomenę.
Skundžiamoje nutartyje teismas nurodo, jog negalima pagrįstai manyti, kad nuteistasis E. B. pakankamai pakeitė savo elgesį, todėl pritarė Komisijos išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, nesilaikys įstatymų ir nusikals, tačiau, nenurodo tai pagrindžiančių argumentų ir motyvų. Prognozuojamas asmens elgesys laisvėje, anot E. B., turi būti įvertinamas pagal jo elgesį įkalinimo įstaigoje. Pažymi, jog teismas nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, pagridžiančios daromą išvadą, kad nėra galimybių jį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės.
Nuteistojo teigimu, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis suprato savo netinkamo elgesio ir mąstymo pasekmes (matyti iš pasikeitusio elgesio Vilniaus pataisos namuose, t.y. nuobaudų nebuvimas), dalyvavo reabilitacijos programose, todėl realizuoti įgytus įgūdžius būtų įmanoma laisvėje.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. B. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikę nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad E. B. Lygtinio paleidimo komisijoje svarstomas ketvirtą kartą. 2017 m. spalio 5 d. jis buvo pristatomas Lygtinio paleidimo komisijai, kuri nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos teismai patvirtino Komisijos nutarimą. Lygtinio paleidimo komisija pateikė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: konsultuotis su įstaigos psichologu ir dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, jog nuteistasis Lygtinio paleidimo komisijos pateiktas rekomendacijas įvykdė tik iš dalies - dalyvavo psichologo konsultacijose, tačiau nedalyvavo siūlomose socialinės reabilitacijos programose.
Nors nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. E. B. praeityje teistas 7 kartus, pirmą kartą nuteistas 19 metų amžiaus, nusikaltimo modelis nebūdingas. Nuteistasis šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už dviejų sunkių nusikaltimų – išžaginimo ir seksualinio prievartavimo – padarymą. Atkreipė dėmesį į tai, kad jo atžvilgiu lygtinis paleidimas buvo taikytas tris kartus, taip pat praeityje buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (nuteistojo asmens bylos 1 t., b. l. 19-28). Iš to seka, kad E. B. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, parodyto pasitikėjimo neįvertino, savo elgesio ir gyvenimo būdo nekeitė ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių nuteistojo nuoširdumu.
Sprendžiant E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, atsižvelgtina ir į tai, kad jis bausmės atlikimo metu 3 kartus pažeidė režimo reikalavimus ir, nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tai rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms. Tai parodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis šiuo metu galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Pažymėtina ir tai, kad, kaip jau minėta, nuteistasis Lygtinio paleidimo komisijos pateiktas rekomendacijas įvykdė tik iš dallies. Be to, kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, E. B. turi tam tikrų impulsų kontrolės problemų, ypač alkoholis paskatina impulsyvų elgesį, tuomet trokštama susijaudinimą keliančių veiklų. Galimai alkoholis paskatina ir agresyvų elgesį (pastarieji nusikaltimai smurtiniai), nes vertinant elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, jokių asocialaus elgesio formų nestebima. Nuteistasis turi šiokių tokių sunkumų atpažįstant ir sprendžiant problemas, suvokiant jų pasekmes. Vis kartojami teisės pažeidimai, juos bandoma racionalizuoti, aiškinant susidariusia nepalankia situacija, minimizuojamas savo indėlis. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis skolingas pagal vykdomuosius raštus nemažą sumą – 4413,72 Eur, kurios šiuo metu nemoka. E. B. pataisos įstaigoje nedirba, o asmens byloje (2 t., b. l. 47, 54) esantis 2017 m. liepos 28 d. įsakymas dėl nuteistojo E. B. atleidimo iš darbo patvirtina, kad jis iš darbo atleistas jo paties prašymu.
Kolegija teigiamai vertina tai, jog E. B. nori pakeisti savo gyvenimą, integruotis į visuomenę, būti naudingu valstybei, visuomenei ir šeimai, nepažeidinėti įstatymų ir daugiau nenusikalsti. Pastarosios aplinkybės neabejotinai rodo teigiamą bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, tačiau, vertinant jas aukščiau aptartų duomenų kontekste, nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistąjį šiuo metu jau galima taisyti neizoliavus nuo visuomenės, tik prižiūrint.
Tuo pačiu atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad, atsisakydama taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija akcentavo teigiamus E. B. elgesio pokyčius bei pateikė rekomendacijas dėl jo tolimesnės socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, kurių laikydamasis nuteistasis gali įrodyti savo ryžtą pasitaisyti ir daugiau nebenusikalsti, bei nustatė kitą pakartotino svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, išanalizavus nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, šiuo metu negalima teigti, jog E. B. padarė pakankamą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Priešingai nei teigia savo skunde apeliantas, apylinkės teismas įvertino visus nuteistojo asmenybę tiek teigiamai, tiek neigiamai apibūdinančius duomenis ir tinkamai motyvavo savo nutartyje, todėl aukštesnės instancijos teismas nesutinka su E. B. argumentu, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutarė:
atmesti nuteistojo E. B. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.