Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S – 225 – 227 / 2007

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. gegužės 16 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. pareiškimą dėl termino atnaujinimo suinteresuotiems asmenims Panevėžio apskrities viršininko administracijai, N. K. P.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2006 m. liepos 3 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė. Konstatavo, kad nei viename iš teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės pardavimą fiziniams asmenims, nėra nustatytas terminas prašymo parduoti žemės sklypą pateikimui, o pagal LR Vyr. 1999-03-09 nutarimo Nr. l 260, 2.4 punktą LR piliečiai gali įsigyti nuosavybėn be aukciono žemės sklypus, suteiktus iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. – kitose vietovėse individualiems namams statyti, jeigu už juos nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis. Nurodė, kad Panevėžio apskrities viršininko administracijos sprendimas, t. y. atsisakymas parduoti žemės sklypą yra susijęs su viešojo administravimo subjekto veikla ir tokie ginčai nagrinėjami administraciniame teisme (b. l. 34–35).

Teismas nutartyje nurodė, jog pagal LR Žemės įstatymo (2004-01-27 įstatymo Nr. IX-1983 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004-02-21) 10 str. 5 d. valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis. Lietuvos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 (2004-11-15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1442 redakcija) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.3. punktu nustatyta, kad pagal šias taisykles, tai yra be aukciono, naudojamus valstybinės žemės sklypus, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų), fiziniai asmenys gali įsigyti nuosavybėn, jeigu žemės sklypas yra suteiktas iki 1992-02-07 miestuose ir iki 1992-03-15 kitose vietovėse individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti, taip pat apylinkių tarybų sprendimu iki Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo (Žin., 1993, Nr. 32-727) įsigaliojimo dienos (1993-07-28) suteiktus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse, jeigu už juos iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 28-868) įsigaliojimo dienos (2004-02-21) įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. T. y. šiais teisės aktais yra nustatyti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ne aukciono būdu subjektai. Teismas iš to, kad įstatymu nustatyta tvarka A. N. 1991-07-22 Panevėžio miesto valdybos potvarkiu Nr. 377 suteiktame 600 m² žemės sklype gyvenamojo namo statybai, nėra pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių, ir pareiškėjas iki 2004-02-21 nėra už šį žemės sklypą įmokėjęs įmokų valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, padarė išvadą, jog jis negali būti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo be aukciono subjektu.

Teismas laikė, kad nustatytas terminas, iki kurio asmuo turėjo būti sumokėjęs už naudojamą kitos paskirties neužstatytą žemės sklypą, yra naikinamasis, kuriam pasibaigus išnyko pareiškėjo civilinė teisė pirkti iš valstybės žemės sklypą be aukciono ir šio termino teismas negali atnaujinti (CK 1.117 str. 6 d.). Termino paduoti prašymui dėl žemės sklypo pirkimo teisės aktai nenustatė, todėl nėra pagrindo spręsti šio termino atnaujinimo klausimą.

Konstatavo, jog tvarka, pagal kurią pareiškėjas galėjo įgyvendinti savo subjektinę teisę pirkti valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, įmokėti už jį įmokas buvo patvirtinta 1992-02-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 89 ir, nors ji buvo keičiama vėliau priimtais nutarimais, tačiau pareiškėjas teisę pirkti sklypą bei įmokėti už jį įmokas nustatyta tvarka galėjo realizuoti beveik dvylikos metų trukmės laikotarpiu. Iki 2004-02-21 pareiškėjas realiai galėjo įmokėti valstybės nustatyto dydžio įmokas už žemės sklypą, jeigu būtų buvęs bent minimaliai atidus ir rūpestingas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).

Įstatymas nustato terminus, per kuriuos asmuo gali ginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ar atlikdamas kitus veiksmus. Įstatymų ar sandorių nustatytas arba teismo paskiriamas terminas nurodomas kalendorine data arba nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar valandomis skaičiuojamas laikas. Terminas gali būti apibrėžiamas taip pat nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti. Terminai gali būti atnaujinamieji, įgyjamieji ir naikinamieji (CK 1.117 str.).

Bylos ginčas dėl išsipirkimo žemės sklypo, suteikto statybai, tvarkos, praleidus įstatyme nustatytą terminą įmokų už suteiktą statybai žemės sklypą įmokėjimui.

Apeliantas teigia, kad iki LR 2004-01-27 žemės įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1983, 10 str. 5 d. 3 p. nebuvo nustatytas terminas per kurį laiką asmuo, ketinantis įsigyti asmeninėn nuosavybėn naudojamą žemės sklypą turi įmokėti įmokas, o LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 2.3 punkto nuostatos, numačiusios terminą iki 2004-02-21 nurodytos subjektinės teisės realizavimui, negali būti taikomos, nes normos įsigaliojimo laiku – 2004-11-18 terminas jau buvo pasibaigęs.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007-03-21 nutartimi išspręsdamas ginčą nustatė, kad Tvarka, pagal kurią pareiškėjas galėjo įgyvendinti savo subjektinę teisę pirkti valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, įmokėti už jį įmokas buvo patvirtinta 1992-02-07 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 89 ir nors ši tvarka buvo keičiama vėlesniais nutarimais, ji išliko nepakitusi vėlesniuose nutarimuose ir todėl pareiškėjas šią teisę galėjo realizuoti beveik dvylikos metų trukmės laikotarpiu, realiai įmokėdamas iki 2004-02-21 valstybės nustatyto dydžio įmokas už žemės sklypą, jeigu būtų buvęs bent minimaliai atidus ir rūpestingas. Kolegija su šia išvada sutinka ir papildomai nurodo, kad LR Vyriausybė 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypo pardavimo ir nuomos tvarkos“, patvirtino Taisykles, nustatančiomis, kad asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą valstybinės žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turi pateikti prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus. Nors Taisyklės nenumatė termino iki kurio laiko šie veiksmai turi būti atlikti, kaip pagrįstai teigia apeliantas, tačiau nustatė kitą aplinkybę – būtent, kad to nepadarius (nepateikus prašymo), toks asmuo bus laikomas naudojamo sklypo nuomininku ir jam bus taikomos Taisyklių nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypų nuomos santykius. Taigi, šiuo nutarimu buvo suteikta asmeniui pasirinkimo teisė arba naudojamą žemės sklypą išsipirkti privatinėn nuosavybėn iš valstybės ne konkurso tvarka, mokant už ją nominalią žemės sklypo kainą, nustatytą vadovaujantis LR Vyriausybės 1991-11-18 nutarimu Nr. 473 ir vėlesniais nutarimais, arba ją nuomotis. Kadangi pareiškėjui žemės sklypas individualaus gyvenamo namo statybai buvo suteiktas 1991-07-22 Panevėžio miesto valdybos potvarkiu Nr. 377v (b. l. 7), tai šiuo 19992-02-07 nutarimu Nr. 89 jo teisė ir galimybė lengvatinėmis sąlygomis išsipirkti žemės sklypą buvo siejama su statybos pradžia. Būtent minėtų Taisyklių 4.1.2 punkte įtvirtinta, kad tuo atveju, jei piliečiui žemės sklypas buvo suteiktas individualiam gyvenamam namui statyti iki šio nutarimo priėmimo ir jis per vienerius metus nuo sklypo suteikimo naudotis dienos nepaklojo namo pamatų, šis sklypas jam neperduodamas, o sklypo naudojimo (nuomos) sutartis miesto (rajono) valdybos potvarkiu nutraukiama. Taigi, apeliantas, ketinantis įsigyti nuosavybėn nuomojamą iš valstybės žemės sklypą, privalėjo pateikti tokį prašymą tuo išreikšdamas savo valią tapti nuomojamos žemės savininku, kurio pagrindu apskaičiuojama žemės sklypo vertė ir parengiama žemės pirkimo-pardavimo sutartis ir pretendentas į žemės išsipirkimą, remdamasis priimtais aktais, galėjo mokėti įmokos už perkamą iš valstybės žemės sklypą, arba, nesutikdamas su žemės sklypo įkainavimu, ar sutartimi juos ginčyti nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog galiojant šiam nutarimui pareiškėjas neturėjo teisės išsipirkti žemės sklypo dėl to, kad jis nebuvo pradėjęs statybos. Iš bylos duomenų matyti, kad ir šiuo metu pastatų jam suteiktame žemės sklype statybai, nėra. Nors pastarosios nutarimo sąlygos, tiesiogiai siejamos teisės išsipirkti žemės sklypą privatinėn nuosavybėn su statybos pradžia, neliko, tačiau pagrindinė nuostata, jog asmuo, nepareiškęs Vyriausybės nustatyta tvarka pageidavimo išsipirkti naudojamą žemės sklypą, laikomas naudojamo žemės sklypo nuomininku, vėlesniuose nutarimuose liko nepakitusi (1993-07-21 nutarimas Nr. 550, 1995-07-17 nutarimas Nr. 987 ir kt. ). Taigi, pareiškėjas neveikdamas – nepateikdamas prašymo leisti lengvatinėmis sąlygomis išsipirkti nuomojamą žemės sklypą privatinėn nuosavybėn, pasirinko teisę būti žemės sklypo nuomininku, kaip įtvirtinta aukščiau nurodytuose Vyriausybės nutarimuose. Šia teise jis naudojasi ir dabar.

LR Vyriausybė 2004-11-15 nutarimu Nr. 1442 patvirtino Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių tvarką, kurios 2.3. punktu nustatė termino įmokų už suteiktus žemės sklypus įmokėjimui pabaigą – iki LR žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2004-02-21.

Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad teismo 2006-07-03 nutarties išvada, jog pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo atmestas dėl jo nepagrįstumo – teisinga.

Teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės įsigijimą be aukciono, nustatė asmenims, ketinantiems įsigyti žemės sklypą dvi būtinas sąlygas: pirma, žemės sklypas turi būti suteiktas iki įstatyme numatytos datos (miestuose – iki 1992-02-17), antra, už pretenduojamus įsigyti žemės sklypus iki 2004-02-21 turi būti įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais (LR Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1442 (nuo 2004-11-18) patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirties (veiklai) tvarkos 2.3punkto redakcija). Kaip nustatė apylinkės teismas, pareiškėjui A. N. suteiktame žemės sklype nėra statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų). Kadangi jis nėra įmokėjęs įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais už jam suteiktą žemės sklypą, todėl jis negali lengvatinėmis sąlygomis įsigyti naudojamo žemės sklypo. Aukščiau nurodytu LR Vyriausybė 2004-11-15 nutarimu Nr. 1442 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių tvarkos 2.3. punktas nustatė termino įmokų už suteiktus žemės sklypus įmokėjimui pabaigą – iki LR žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2004-02-21. Teisės normų, leidžiančių asmenų, ketinančių lengvatinėmis sąlygomis išsipirkti iš valstybės naudojamus žemės sklypus, prašymu atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą įmokėjimui sumokėjimui, nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms apylinkės teismo išvada, jog terminas įmokėti už žemės sklypą pinigus – naikinamasis, vadinasi negali būti teismo atnaujintas – pagrįstas (CK 1.117 str. 6 d.). Kadangi nurodytas terminas naikinamasis tai neturi reikšmės jo praleidimo priežastys. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto teiginys, kad skundžiama nutartimi apylinkės teismas nukrypo nuo L R Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos nustatančios, jog civilinių teisinių santykių stabilumui atnaujintinas dėl svarbios priežasties praleistas terminas, nepagrįstas.

Į apelianto teiginį dėl apygardos teismo 2006-12-14 nutarties, kolegija nurodo, kad šia nutartimi apygardos teismas sprendė apylinkės teismo 2006-10-05 nutarties, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas ir tik šią nutartį panaikino. Todėl apelianto teiginys, jog šia nutartimi teismas pripažino negaliojančia 2006-07-03 nutartį – nepagrįsta. Kolegija sutinka su apeliantu, kad apygardos teismas savo nutartyje atkreipė dėmesį į 2006-07-03 nutartį, nurodęs, jog joje yra aiški teisės taikymo klaida ta prasme, kad apylinkės teismas ginčo sprendimui taikė 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 redakciją, negaliojančią nuo 2004-11-18, o turėjo vadovautis jį pakeitusiu LR Vyriausybės 2004-11-15 Nutarimu Nr. 1442 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai(veiklai)“ pakeitimo „patvirtintų Taisyklių 2.3 punktu, nustatančiu, kad valstybiniai žemės sklypai privatinėn nuosavybėn parduodami be aukciono suteikti iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. – kitose vietovėse žemės sklypus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti, taip pat apylinkių tarybų sprendimu iki Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo (Žin., 1993, Nr. 32-727) įsigaliojimo dienos (1993 m. liepos 28 d.) suteiktus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės sklypus, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų) ir už kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 28-868) įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Būtent šiuo nutarimu rėmėsi apylinkės teismas 2007 m. kovo 21 d. nutartyje palikdamas galioti apylinkės teismo 2007-07-03 nutartį, kuria prašymas atnaujinti praleistus terminus buvo atmestas dėl jų nepagrįstumo: nustatytu terminu nesumokėtos įmokos ir naikinamasis terminas jų sumokėjimui – pasibaigęs.

Kolegija nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo motyvais teisinio pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. N. 9,00 Lt (devynis litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.