Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkės), Artūro Ridiko ir Artūro Pažarskio, spręsdama nuteistojo M. B. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 1 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 2 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasatorius M. B. kasaciniu skundu prašo atidžiai išnagrinėti bylos medžiagą, o taip pat akivaizdžius pažeidimus, kuriuos padarė žemesnės instancijos teismai nagrinėdami bylą. Kasatorius teigia, kad nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, nepadarė, yra tik faktas byloje, kad jo automobilyje buvo rastas paketas su narkotikais, jo DNR pėdsakų ant paketo nerasta, atliktos kratos namuose metu taip pat nerasta jokių įkalčių, kad jis būtų susijęs su narkotikų platinimu. Pasak kasatoriaus, byloje nėra jokių įrodymų, kad jis padarė šią veiką, yra tik dviejų pareigūnų (R. J. ir P. V.) sufabrikuoti parodymai, kuriais remiantis nustatyta, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Kasatoriaus nuomone, buvo grubiai pažeistos BPK 2 straipsnio nuostatos, BPK 119 straipsnis, BPK 121 straipsnio 2 dalis, BPK 122 straipsnio 1, 2, 3 dalys, BPK 166 straipsnis, BPK 219 straipsnis, BPK 20 straipsnis, BPK 289 straipsnis ir BPK 301 straipsnis. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjas D. J. neanalizavo bylos aplinkybių ir neleido jam teikti teisingam bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų ir taip pažeidė BPK 276 straipsnio 3, 4 dalies nuostatas, BPK 6 straipsnio 3 dalį, BPK 7 straipsnio 1, 2 dalį. Teigia, kad jis apskritai yra prieš narkotikus tokius kaip amfetaminas, o iš pokalbių visumos galima suprasti, kad jie yra apie „žolės“ vartojimą, teigia, kad visas šias aplinkybes supranta pareigūnas G. Š., tik jos pateikiamos kaip narkotikų platinimas.