- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-24
- Bylos Nr.
- 2A-1097-302/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Henrichas Jaglinskis, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- D. S., A. K.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. K. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovėms D. S. , A. K. , tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jos 2005-12-23 dovanojimo sandorius, kuriais padovanojo atsakovėms D. S. (Jakimonienei) ir A. K. po 6 459 Lt, negaliojančiais ir restitucijos pagrindu priteisti jai iš atsakovių D. S. (Jakimonienės) ir A. K. joms kaip dovanas perduotus po 6 459 Lt.
Ieškovė nurodė, kad 2005 m. dirbusi notare, notarų biure pas ją dirbo biuro darbuotojos – atsakovės, kurios gaudavo minimalų mėnesinį atlyginimą. Abi darbuotojos – atsakovės mokėsi ir joms reikėjo mokėti už mokslus, todėl 2005 m. gruodžio mėnesį šalys susitarė, jog ieškovė kompensuodama atsakovių išlaidas už mokslus, padovanos joms pinigų. 2005-12-23 ieškovė kaip fizinis asmuo padovanojo atsakovėms po 6 459 Lt apmokėjimui už jų turėtas išlaidas mokslams. Šie dovanojimo sandoriai buvo susieti su tuo, kad darbuotojos mokysis ir toliau liks dirbti jos notarų biure, bei nebuvo susieti su jų darbo apmokėjimu. 2006 m. gruodžio mėn. notarų biure buvo atliekamas mokesčių inspekcijos patikrinimas, buvo surašytas 2006-12-29 patikrinimo aktas Nr.02/07, kuriame buvo iškreipta jos ir atsakovių valia dėl šių buvusių dovanojimo sandorių esmės ir šalių valios, dėl ko šalims atsirado teisinės pasekmės. Mokesčių inspekcija šiuos sandorius traktavo kaip susijusius su darbo santykiais, ir priskaičiavo mokestines nepriemokas į valstybės biudžetą ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, kur ji yra įpareigota sumokėti 4263 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau-GPM) nuo susijusių su darbo santykiais A klasės pajamų (atsakovėms padovanotų piniginių lėšų), 502 Lt GPM delspinigių,1279 Lt šio mokesčio baudą, 4390 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau-VSD) įmokų ir 8780 Lt VSD įmokų baudą. Kadangi dovanojimas buvo atliekamas jos kaip fizinio asmens atsakovėms kaip fiziniams asmenims, todėl pagal GPM įstatymo 17 str. 1d. 19 p. tokios pajamos yra neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, todėl mokestis nebuvo sumokėtas. Mokesčių administratoriui iškreipus šalių valią ir konstatavus, kad tarp šalių sudaryti sandoriai, kurio sudarymui šalys neišreiškė valios ir nesudarė, t.y. šalys manė, kad sudaro vieną sandorį su atitinkamomis pasekmėmis, faktiškai pagal mokesčių administratoriaus nurodymus konstatuotina, kad sudarytas kitas sandoris su kitomis teisinėmis pasekmėmis, toks šalių suklydimas yra esminis ir yra pagrindas pagal LR Civilinio kodekso 1.90 straipsnį pripažinti 2005-12-23 sandorius negaliojančiais bei taikyti restituciją – įpareigoti atsakoves grąžinti ieškovei gautas pinigų sumas.
Atsakovė D.S. ir atsakovė A. K. su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti pilnai.
Nurodė, kad jos dirbo 2005-2006 metais notarės D. K. biure techninėmis darbuotojomis. 2005 m. mokėsi Vilniaus universitete, už mokslą buvo mokama. Notarė nurodė, jog ji kaip fizinis asmuo padovanotų atsakovėms pinigų, kuriais būtų kompensuotos išlaidos už mokslus.
Tretysis asmuo Valstybinės mokesčių inspekcija prie LR FM su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šiuo dovanojimo sandoriu šalys turėjo tikslą pridengti kitą sandorį ir taip išvengti mokesčių. Vadovaujantis LR mokesčių administravimo įstatymo 10 str., turinio viršenybės prieš formą principu, mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Įvykdytos sutarties nutraukti negalima, nes sutartis ir sutartinės prievolės pasibaigia jų tinkamu įvykdymu. Šalys norėdamos sukurti kitokius teisinius santykius, turėtų sudaryti naują sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas konstatavo, jog ieškovė 2005-12-23 atliko dovanojimo sandorius nei kaip fizinis asmuo, kuris nesusijęs su Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro veikla, o kaip Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. K. . Teismas nustatė, jog notarės D. K. valia padovanoti savo darbuotojoms atlyginant turėtas išlaidas, buvo išreikšta dar 2005-01-01 nutarimu. Teismas laikė, jog šalims nepateikus tinkama rašytine forma sudarytų dovanojimo sutarčių, šalys nebuvo sudariusios nurodomų sandorių kaip fiziniai asmenys, ir negalėjo aiškinti sutarčių, kurių sudarymas nėra patvirtintas.
Teismas konstatavo, jog ieškovė pagal profesiją buvo profesionali teisininkė-notarė ir turėjo galimybę pilnai susipažinti su įstatymų reikalavimais, keliamais dovanojimo sandoriui tarp fizinių asmenų ir santykiams, kada dovanojamos piniginės iš notarų biuro veiklos gautų pajamų savo darbuotojams. Teismas nelaiko, kad ieškovės suklydimas dėl ginčijamų sandorių sudarymo būtų buvęs esminis. Ieškovė dovanodama iš notarų biuro veiklos gautas pajamas savo biuro darbuotojoms privalėjo susipažinti su įstatymų reikalavimais dėl mokesčių valstybei išlaikymo ir turėjo pilną galimybę apsispręsti, ar dovanoti šias nurodytas lėšas ir sumokėti iš to išplaukiančius mokesčius į valstybės biudžetus ar atsisakyti tokio dovanojimo. Be to, ieškovė nenurodė pagrindų dėl dovanojimo sandorių panaikinimo, numatytų Civilinio kodekso 6.472 str.
Šalies argumentai
Ieškovė D. K. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas, priimtas neteisingai taikant įstatymus.
Teismas neteisingai taikė Civilinio kodekso 6.472 straipsnyje įtvirtintą teisės normą, jog taikomas 1 metų ieškinio senaties terminas, be to, pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnį teismas taiko senatį tik tuo atveju, jei to reikalauja ginčo šalis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo išvada, jog ieškovė dovanojo atsakovėms pinigus kaip notarė 2005-01-01 ir 2005-12-23 įsakymų pagrindu, grindžiama tik prielaidomis ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Dėl minėtų dovanų nėra jokių kasos išlaidų orderių, tokiu būdu tai patvirtina, jog ieškovė dovanojo pinigus kaip fizinis asmuo. Kadangi mokesčių administratorius pakoregavo sandorio apmokestinimą, iš esmės pakeisdamas sandorio esmę, yra pagrindas ieškovės nurodomos sandorius pripažinti negaliojančiais CK 1.90 str. pagrindu, kaip sudarytus dėl esminio suklydimo.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė atsakovėms dovanojo pinigus ne kaip fizinis asmuo, bet kaip notarė. Dovanotos išmokos buvo mokamos siekiant užtikrinti darbuotojų žinių tobulinimą, kvalifikacijos kėlimą, o tai tiesiogiai susiję su atliekamu darbu. Teismui nebuvo pateiktos dovanojimo sutartys, patvirtinančios, jog sandoriai sudaryti tarp fizinių asmenų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė D. K. 2005 m. gruodžio 23 d. atsakovėms D. S. ir A. K. padovanojo po 6 459 Lt mokslo išlaidoms, o minėtos atsakovės dovanojamus pinigus priėmė (b.l. 8, 6, 7). Šalys sudarė dovanojimo sutartį: ieškovė realiai perdavė dovanotą turtą – pinigus apdovanojamųjų nuosavybėn, o pastarosios turi pinigus priėmė ir juos valdė kitaip sakant, dovanotojos išoriškai (formaliai) išreikštoji valia atitiko tikrąją (vidinę) jos valią bei tikslą, kurio šiuo sandoriu buvo siekiama. Ieškovė šių pinigų dovanojimo sandorį ginčija tuo pagrindu, kad mokesčių administratorius pakoregavo sandorio apmokestinimą, iš esmės pakeisdamas sandorio esmę, sudarydama sandorį jį tokių pasekmių nesiekė.
Pagal Civilinio kodekso 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. Be to, tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu Civilinio kodekso 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, nepakanka konstatuoti, jog buvo iš esmės suklysta – teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar nėra Civilinio kodekso 1.90 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių sandoris neturi būti pripažintas negaliojančiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Tauragės rajono vartotojų kooperatyvas „Žemaitijos žiedas“ v. B. L., bylos Nr. 3K-3-107/2004).
Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Be to, suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio sudarymo faktus sandorio sudarymo metu (Civilinio kodekso 1.90 straipsnio 2 dalis). Taigi suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Jeigu šalis sudarė sutartį klaidingai suprasdama faktines ar teisines aplinkybes, taikytinos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Tačiau jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos.
Suklydimo sąlygos, nors ir nulemtos įvairių sandorio aplinkybių, turi būti susijusios su sandorio turiniu. Jeigu suklystama dėl to, kas neįeina į sandorio turinį, pavyzdžiui, dėl sandorio motyvų, tai nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu. Suklysta gali būti dėl sandorio esmės, jo dalyko, kitų esminių sandorio sąlygų ar kitokių aplinkybių. Tačiau suklydimo faktas dėl minėtų aplinkybių savaime dar nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu. Suklydimas turi būti esminis, t. y. toks, kai normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Tokia esminio suklydimo samprata pateikta Civilinio kodekso 1.90 straipsnio 4 dalyje. Aplinkybė, ar būtų sudarytas sandoris kitomis sąlygomis, nustatoma taikant protingo asmens taisyklę, t. y. taikomas ne tik objektyvusis kriterijus (normaliai atidus ir protingas asmuo), bet ir subjektyvusis (žinodamas tikrąją reikalų padėtį). Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į teigiančio, kad jis suklydo, asmens amžių, sveikatos būklę, išsimokslinimą, sandorio sudarymo ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekė padovanoti atsakovėms tam tikrą pinigų sumą, o atsakovės šią dovanojamą pinigų sumą priėmė patvirtindamos tai raštu. Tiek ieškovė, tiek atsakovės teisingai suvokė sudaromą sandorį ir sandorio šalys išreiškė valią sudaryti dovanojimo sandorį. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais, kad ieškovei, kuri yra profesionali teisininkė ir dirba notare, taikomas normaliai atidaus ir protingo asmens objektyvus kriterijus, o taip pat ir subjektyvus kriterijus – suvokimas tikrosios reikalo padėties dovanojimo sandoryje ir tai, kad po sandorio sudarymo ieškovei atsirado neigiamos pasekmės negali būti pagrindas nuginčyti sandorį kaip sudarytą suklydimo įtakoje, nes, kaip jau minėta, kai sandorio šalis klydo dėl šio sandorio perspektyvų, pasekmių, nuginčyti sandorį pagal Civilinio kodekso 1.90 straipsnio 1 d. negalima.
Apeliacinio skundo argumentas, jog mokesčio administratorius savaip traktavo šalių sudarytą sandorį Mokesčių administravimo įstatymo prasme šios bylos nagrinėjimui neturi įtakos. Taip pat sandorio pripažinimo negaliojančiu Civilinio kodekso 1.90 straipsnio 1 d. pagrindu neturi įtakos ar dovanotieji pinigai yra apmokestinimo objektas pagal Mokesčių administravimo įstatymą.
Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas be pagrindo sprendime nurodė Civilinio kodekso 6.472 straipsnio 4 d. numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kadangi ieškovė reikalavimo dėl dovanojimo sandorio panaikinimo nereiškė, ji prašė dovanojimo sandorį pripažinti negaliojančiu, todėl teismui sprendime nebuvo pagrindo minėti nurodytą įstatymo normą. Tačiau dėl nurodyto teismo sprendimo naikinti nėra pagrindo, nes teismas paminėdamas minėtą straipsnį, jo nesirėmė atmesdamas ieškinį.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija
nutarė:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.