Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus, Virginijos Žindulienės,

asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, D. J., gynėjui advokatui Zigmantui Lipnevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, D. J., gynėjo advokato Zigmanto Lipnevičiaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutarties, kuria pripažinta, kad D. J., būdamas nepakaltinamu, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta taikyti priverčiamoji medicinos poveikio priemonė – stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – R. psichiatrijos ligoninėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. J., turėdamas tikslą apgaule įgyti nedidelės vertės svetimą turtą (padaryti sukčiavimą), pasinaudodamas gyventojų turto draudimu, sudarytu 2015 m. rugsėjo 17 d. ir galiojančiu nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 17 d. su UAB DK (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugsėjo 22 d. ADB (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu pateikė pranešimą apie įvykį dėl mobilaus telefono SONY XPERIA E4G sudužimo, po to 2015 m. spalio 30 d. ADB (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu pateikė netikrą dokumentą – 2015 m. spalio 24 d. įrenginio – mobilaus telefono SONY XPERIA E4G techninės patikros aktą, išrašytą įmonės (duomenys neskelbtini), draudimo išmokai gauti ir tokiu būdu draudimo bendrovei pinigus pervedus į jo banko sąskaitą, apgaule savo naudai įgijo svetimą ADB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, draudimo išmoką – pinigus 140 eurų, tai yra padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

2. Be to, D. J., turėdamas tikslą įgyti svetimą ADB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, draudimo išmoką – pinigus 140 eurų, pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. spalio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, kompiuteriu surašydamas įrenginio - mobilaus telefono „S. X. E4G“ techninės patikros aktą, nurodydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie šio įrenginio sugadinimą, bei pasirašydamas už įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotoją A. J., pagamino netikrą dokumentą – 2015 m. spalio 24 d. įrenginio – mobilaus telefono „S. X. E4G“ techninės patikros aktą ir jį pateikė 2015 m. spalio 30 d. elektroniniu paštu ADB (duomenys neskelbtini), tai yra padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, D. J., turėdamas tikslą apgaule įgyti nedidelės vertės svetimą turtą (padaryti sukčiavimą), pasinaudodamas gyventojų turto draudimu, sudarytu 2015 m. rugsėjo 17 d. ir galiojančiu nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 17 d. su UAB DK (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugsėjo 22 d. ADB (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu pateikė pranešimą apie įvykį dėl elektrinės viryklės „Dea V40M56R“ stiklo sudužimo, po to 2015 m. lapkričio 9 d. ADB (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu pateikė netikrą dokumentą – 2015 m. lapkričio 9 d. defektinį aktą dėl elektrinės viryklės „Dea V40M56R“ stiklo sudužimo, draudimo išmokai gauti ir tokiu būdu draudimo bendrovei pinigus pervedus į jo banko sąskaitą, apgaule savo naudai įgijo svetimą ADB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, draudimo išmoką – pinigus 169,99 eurų, tai yra padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

4. Be to, D. J., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą (padaryti sukčiavimą), pasinaudodamas gyventojų turto draudimu, sudarytu 2015 m. rugsėjo 17 d. ir galiojančiu nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 17 d. su UAB DK (duomenys neskelbtini) , 2015 m. rugsėjo 25 d. ADB (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu pateikė pranešimą apie įvykį dėl sugedusių buitinių prietaisų – namų kino „Hundai“ ir skalbimo mašinos „Bosch WFK2830“, po to 2015 m. lapkričio 9 d. ADB (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu pateikė netikrą dokumentą – 2015 m. lapkričio 9 d. defektinį aktą dėl namų kino „Hundai“ ir skalbimo mašinos „Bosch WFK2830“ sugadinimų, draudimo išmokai gauti ir tokiu būdu draudimo bendrovei pinigus pervedus į jo banko sąskaitą, apgaule savo naudai įgijo svetimą ADB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, draudimo išmoką – pinigus 260,54 eurų, tai yra padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

5. Be to, D. J., turėdamas tikslą įgyti svetimą ADB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, draudimo išmoką – pinigus 485,53 eurų, pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. lapkričio 9 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, kompiuteriu surašydamas buitinės technikos – namų kino „Hundai”, garų surinktuvo „Hansa”, elektrinės viryklės „Dea V40M56R“, skalbimo mašinos „Bosch WFK2830“ patikros aktą, nurodydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie šių prietaisų gedimus, bei jame įrašydamas išgalvoto darbuotojo T. B. vardą ir pavardę ir už jį pasirašydamas, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą – 2015 m. lapkričio 9 d. buitinės technikos – namų kino „Hundai“, garų surinktuvo “Hansa”, elektrinės viryklės „DEA V40M56“, skalbimo mašinos „Bosch WFK2830“ patikros aktą, ir jį pateikė 2015 m. lapkričio 9 d. elektroniniu paštu ADB (duomenys neskelbtini), tai yra padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

6. Be to, D. J., turėdamas tikslą įgyti svetimą ADB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, draudimo išmoką – pinigus 28,67 eurus, pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. spalio 5 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, kompiuteriu surašydamas prekės - garso kolonėlės „Philips“ išdavimo po remonto aktą, nurodydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie šio prietaiso gedimus, išrašyto UAB „S. N.“, bei jame įrašydamas bendrovės darbuotojo L. V. vardą ir pavardę ir už jį pasirašydamas, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą – 2015 m. spalio 5 d. prekės – garso kolonėlės “Philips” išdavimo po remonto aktą, ir jį pateikė 2015 m. spalio 5 d. elektroniniu paštu ADB (duomenys neskelbtini), tai yra padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

7. Be to, D. J., turėdamas tikslą apgaule įgyti nedidelės vertės svetimą turtą (padaryti sukčiavimą), pasinaudodamas gyventojų turto draudimu, sudarytu 2015 m. rugsėjo 17 d. ir galiojančiu nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 17 d. su UAB DK (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 27 d. ADB (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu pateikė pranešimą apie įvykį dėl sugedusio nešiojamo kompiuterio ASUS X53BY, po to 2015 m. spalio 28 d. ADB (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu pateikė netikrą dokumentą – 2015 m. spalio 28 d. įrenginio – kompiuterio „ASUS X53BY“ remonto darbų atlikimo aktą, išrašytą UAB (duomenys neskelbtini) draudimo išmokai gauti ir tokiu būdu draudimo bendrovei pinigus pervedus į jo banko sąskaitą, apgaule savo naudai įgijo svetimą ADB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, draudimo išmoką – pinigus 175 eurus, tai yra padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

8. Be to, D. J., turėdamas tikslą įgyti svetimą ADB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, draudimo išmoką – pinigus 175 eurus, pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. spalio 28 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, kompiuteriu surašydamas įrenginio – kompiuterio „ASUS X53BY“ remonto darbų atlikimo aktą, nurodydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie šio kompiuterio gedimus, išrašyto UAB (duomenys neskelbtini), bei jame įrašydamas bendrovės darbuotojo R. L. vardą ir pavardę ir už jį pasirašydamas, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą – 2015 m. spalio 28 d. kompiuterio „ASUS X53BY“ remonto darbų atlikimo aktą ir jį pateikė 2015 m. spalio 28 d. elektroniniu paštu ADB (duomenys neskelbtini), tai yra padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

9. Be to, D. J., turėdamas tikslą apgaule įgyti nedidelės vertės svetimą turtą (padaryti sukčiavimą), pasinaudodamas gyventojų turto draudimu, sudarytu 2015 m. rugsėjo 17 d. ir galiojančiu nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 17 d. su UAB DK (duomenys neskelbtini), savo naudai pasikėsino įgyti svetimą, ADB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą: 2016 m. kovo 19 d. ADB (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu pateikė pranešimą apie įvykį dėl mobilaus telefono „Samsung Galaxy S3 Neo“ sudužimo, po to, per du kartus – t. y. 2016 m. balandžio 26 d. pateikė netikrą dokumentą – 2016 m. balandžio 26 d. mobilaus telefono „Samsung Galaxy S3 Neo“ patikros aktą ir po to, 2016 m. birželio 30 d. pateikė netikrą dokumentą – 2016 m. birželio 30 d. mobilaus telefono „Samsung Galaxy S3 Neo“ patikros aktą, išrašytus įmonės (duomenys neskelbtini), draudimo išmokai gauti ir tokiu būdu apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą ADB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, draudimo išmoką – pinigus 151,14 eurus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes draudimo bendrovė – ADB (duomenys neskelbtini) kilus įtarimui dėl pateiktų dokumentų – 2016 m. balandžio 26 d. mobilaus telefono „Samsung Galaxy S3 NEO“ patikros akto, bei 2016 m. birželio 30 d. mobilaus telefono „Samsung Galaxy S3 NEO“ patikros akto, išrašytų įmonės (duomenys neskelbtini), netikrumo bei apgaulingo pranešimo apie draudiminį įvykį, pinigų – 151,14 eurų neišmokėjo, tai yra padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje.

10. Be to, D. J., turėdamas tikslą įgyti svetimą ADB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, draudimo išmoką–pinigus 151,14 eurų, pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 26 d., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, kompiuteriu surašydamas įrenginio – mobilaus telefono „Samsung Galaxy S3 Neo“ patikros aktą, nurodydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie šio mobilaus telefono “Samsung Galaxy S3 Neo” gedimus, išrašyto įmonės (duomenys neskelbtini), bei jame įrašydamas išgalvotos darbuotojos – A. P. vardą ir pavardę ir už ją pasirašydamas, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą – 2016 m. balandžio 26 d. mobilaus telefono „Samsung Galaxy S3 Neo“ patikros aktą, ir jį pateikė 2016 m. balandžio 26 d. elektroniniu paštu ADB (duomenys neskelbtini), be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą gauti draudiminę išmoką – pinigus 151,14 eurų, pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos valandos, kompiuteriu surašydamas įrenginio – mobilaus telefono „Samsung Galaxy S3 Neo“ patikros aktą, nurodydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie šio mobilaus telefono „Samsung Galaxy S3 Neo“ gedimus, išrašyto įmonės (duomenys neskelbtini), bei jame įrašydamas išgalvotos darbuotojos – A. P. vardą ir pavardę ir už ją pasirašydamas, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą – 2016 m. birželio 30 d. mobilaus telefono „Samsung Galaxy S3 Neo“ patikros aktą, ir jį pateikė 2016 m. birželio 30 d. elektroniniu paštu ADB (duomenys neskelbtini), tai yra padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

11. Be to, D. J., turėdamas tikslą įgyti svetimą ADB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, draudimo išmoką – pinigus 64,80 eurų, pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 6 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, kompiuteriu surašydamas įrenginio – MP3 grotuvo defektinį aktą, išrašytą A. J. individualios įmonės (duomenys neskelbtini), nurodydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis, įrašydamas įmonės darbuotojo A. M. vardą ir pavardę ir už jį pasirašydamas, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą – 2016 m. birželio 6 d. MP3 grotuvo defektinį aktą ir jį pateikė 2016 m. birželio 6 d. elektroniniu paštu ADB (duomenys neskelbtini), tai yra padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

12. Be to, D. J., turėdamas tikslą apgaule įgyti nedidelės vertės svetimą turtą (padaryti sukčiavimą), pasinaudodamas gyventojų turto draudimu, sudarytu 2015 m. rugsėjo 17 d. ir galiojančiu nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 17 d. su UAB DK (duomenys neskelbtini), savo naudai pasikėsino įgyti svetimą, ADB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą: 2016 m. birželio 9 d. ADB (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu pateikė pranešimą apie įvykį dėl mobilaus telefono „S. X. M2“ sudužimo, po to, per du kartus – 2016 m. liepos 5 d. ir 2016 m. liepos 21 d. ADB (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu pateikė netikrą dokumentą – 2016 m. birželio 28 d. mobilaus telefono „S. X. M2“ du patikros aktus, išrašytus įmonės (duomenys neskelbtini), draudimo išmokai gauti ir tokiu būdu apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą ADB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, draudimo išmoką – pinigus 115,14 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes draudimo bendrovė ADB (duomenys neskelbtini) kilus įtarimui dėl pateiktų dokumentų – 2016 m. liepos 5 d. mobilaus telefono „S. X. M2“ patikros akto, bei 2016 m. liepos 21 d. mobilaus telefono „S. X. M2“ patikros aktų, išrašytų įmonės (duomenys neskelbtini) netikrumo bei apgaulingo pranešimo apie draudiminį įvykį, pinigų – 115,14 eurų neišmokėjo, tai yra padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje.

13. Be to, D. J., turėdamas tikslą įgyti svetimą ADB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, draudimo išmoką – pinigus 115,14 eurų, pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 28 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, kompiuteriu surašydamas įrenginio – mobilaus telefono „S. X. M2“ patikros aktą, nurodydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie šio mobilaus telefono „S. X. M2“ gedimus, išrašyto įmonės (duomenys neskelbtini), bei jame įrašydamas įmonės darbuotojo S. Ž. vardą ir pavardę, bei už jį pasirašydamas, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą – 2016 m. birželio 28 d. mobilaus telefono „S. X. M2” patikros aktą ir jį pateikė 2016 m. liepos 5 d. elektroniniu paštu ADB (duomenys neskelbtini), bet to, tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą gauti draudiminę išmoką – pinigus 115,14 eurų, pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 28 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, kompiuteriu surašydamas įrenginio – mobilaus telefono „S. X. M2” patikros aktą, nurodydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie šio mobilaus telefono „S. X. M2“ gedimus, išrašyto įmonės (duomenys neskelbtini), bei jame įrašydamas įmonės darbuotojo S. Ž. vardą ir pavardę, bei už jį pasirašydamas, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą – 2016 m. birželio 28 d. mobilaus telefono „S. X. M2“ patikros aktą, ir jį pateikė 2016 m. liepos 21 d. elektroniniu paštu ADB (duomenys neskelbtini), tai yra padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

14. Be to, D. J., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą (padaryti sukčiavimą), pasinaudodamas gyventojų turto draudimu, sudarytu 2015 m. rugsėjo 17 d. ir galiojančiu nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 17 d. su UAB DK (duomenys neskelbtini), savo naudai pasikėsino įgyti svetimą, ADB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą: 2016 m. birželio 22 d. ADB (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu pateikė pranešimą apie įvykį dėl sugedusio šaldytuvo SAMSUNG, po to 2016 m. liepos 10 d. ADB (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu pateikė netikrą dokumentą – 2016 m. liepos 6 d. šaldytuvo SAMSUNG defektinį patikros aktą, draudimo išmokai gauti ir tokiu būdu apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą ADB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, draudimo išmoką – pinigus 321,50 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes draudimo bendrovė ADB (duomenys neskelbtini) kilus įtarimui dėl pateikto dokumento – 2016 m. liepos 6 d. šaldytuvo SAMSUNG defektinio patikros akto netikrumo bei apgaulingo pranešimo apie draudiminį įvykį, pinigų – 321,50 eurų neišmokėjo, tai yra padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

15. Be to, D. J., turėdamas tikslą įgyti svetimą ADB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, draudimo išmoką – pinigus 321,50 eurų, pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. liepos 6 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, kompiuteriu surašydamas šaldytuvo „Samsung“ defektinį patikros aktą, nurodydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie šio šaldytuvo “Samsung” gedimus, bei jame įrašydamas išgalvotą asmenį – A. B. ir už jį pasirašydamas, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą – 2016 m. liepos 6 d. šaldytuvo „Samsung“ defektinį patikros aktą ir jį pateikė 2016 m. liepos 10 d. elektroniniu paštu ADB (duomenys neskelbtini), tai yra padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

16. Apeliaciniu skundu asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, D. J., gynėjas advokatas Z. Lipnevičius prašo panaikinti 2018 m. spalio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – nutraukti bylą.

16.1. Skunde gynėjas nurodo, jog šioje byloje nebuvo įvykdytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 401 straipsnio reikalavimas, t. y. nebuvo nustatyta, kas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kas klastojo dokumentus, ar D. J., pateikdamas defektinius aktus turto draudimui, žinojo, kad dokumentas suklastotas. Mano, jog BK 182 straipsnyje ir 300 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymiai yra neįrodyti D. J. veikose. Pažymima, jog iš kai kurių teismo nustatytų tariamai D. J. padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų aiškiai matyti, kad jis (D. J.) tokių veikų nepadarė, pavyzdžiui, prokuroro nutarime perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo D. J. 11 baudžiamojo įstatymo uždraustoje veikoje nurodyta, kad jis įtariamas tuo, kad, turėdamas tikslą įgyti svetimą ADB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, draudimo išmoką, pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo – kompiuteriu surašydamas įrenginio MP3 grotuvo defektinį aktą, išrašytą A. J. individualios įmonės (duomenys neskelbtini), nurodydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis, įrašydamas įmonės darbuotojo A. M. vardą ir pavardę ir už jį pasirašydamas... tai yra padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Teigia, jog teismas skundžiamojoje nutartyje nurodo, jog teismas nustatė, kad turėdamas tikslą įgyti svetimą turtą – draudimo išmoką – pinigus, kompiuteriu pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, tačiau dėl šio epizodo A. M. teisme nebuvo apklaustas, jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti, iš kurių matyti, jog D. J. jų įmonėje buvo, liudytojui pateiktas prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitas, kaip mato, parašytas jo paties ranka ir parašas pasirašytas, tačiau pats kvitas užpildytas ne jo ranka ir kvito užpildymas neatitinka jo pildomų kvitų tvarkos. Gynėjo teigimu, D. J. buvo A. J. individualioje įmonėje ir ten gavo reikiamą defektinį aktą, be to, ir pats liudytojas A. J. teismui duodamas parodymus parodė, kad D. J. matė, prašė suremontuoti telefoną ir grotuvą, telefoną sutaisė, o grotuvų jie netaiso, yra darbuotojas A. M., aktas buvo išrašytas, o kvitas suklastotas, dokumentas tikriausiai surašytas A. M., dokumento apatinė dalis jų įmonės, bet dokumento šablonas ne toks.

16.2. Taip pat gynėjas pažymi, jog analogiška padėtis yra dėl teismo nustatytos 3 dalies – dėl elektrinės viryklės defektinio akto suklastojimo bei teismo nustatytos 4 dalies – dėl skalbimo mašinos „Bosch WFK2830“ netikro dokumento pateikimo. Atkreipiamas dėmesys, jog minėtose dalyse teismas nustatė, kad D. J. pateikė netikrus dokumentus draudimo išmokai gauti. Nurodo, jog iš liudytojo G. D. parodymų aiškiai matyti, kad šis liudytojas parodė, jog D. J. kreipėsi į šį liudytoją ir gavo reikiamus dokumentus, kuriuos žadėjo pateikti turto draudimui. Gynėjas teigia, jog kituose epizoduose skundžiamojoje teismo nutartyje yra tokie pat trūkumai.

17. Apygardos teismo posėdyje asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, D. J., gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

18. Asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, D. J., gynėjo advokato Z. Lipnevičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

19. BPK 392 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso tvarką nustato šio Kodekso bendrosios taisyklės su šio skyriaus straipsniuose numatytomis išimtimis. BPK 400 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, kuri gauta šio Kodekso 398 straipsnyje nustatyta tvarka, nagrinėjimas teisme vyksta bendra tvarka. Pažymėtina, kad BPK 395 straipsnyje yra nurodoma, jog proceso dėl nepakaltinamo ar ribotai pakaltinamo asmens padarytos veikos metu, taip pat proceso asmeniui, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, metu turi būti įrodinėjama: 1) baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir kitos aplinkybės; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė tas asmuo; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padaręs asmuo praeityje yra sirgęs psichikos ligomis, kokio sunkumo ir pobūdžio psichikos liga asmuo sirgo veikos padarymo momentu, ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu ar po bausmės paskyrimo; 4) koks baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens elgesys tiek prieš veikos padarymą, tiek ir po to; 5) baudžiamojo įstatymo uždrausta veika padarytos žalos pobūdis ir dydis.

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nutarties turiniui ir formai, kuri priimta išnagrinėjus bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių, yra keliami iš esmės tapatūs reikalavimai su išimtimis, susijusiomis su priverčiamųjų medicinos priemonių proceso taikymo ypatumais, kaip ir teismo nuosprendžiui, t. y. minėta nutartis turi būti įtikinama, nekelianti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nutartyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą, nutartis privalo būti teisėta ir pagrįsta. Nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo yra teisėta, kai priimta ir surašyta laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų. Nutartis yra pagrįsta, kai jame padarytos išvados dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo ar nepadarymo, asmens pripažinimo nepakaltinamu ar ribotai pakaltinamu, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo ir konkrečių priverčiamųjų medicinos priemonių parinkimo ir kitų nutartyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teismas, išspręsdamas bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo ir priimdamas nutartį, privalo išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia (BPK 401 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi, BPK 401 straipsnio 1 ir 2 dalis reikalauja, kad nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, tiek aprašomojoje dalyje ir tuo labiau rezoliucinėje dalyje būtų tiksliai nurodomas sprendimas, kurias baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas asmuo padarė, ar jas padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, taip pat išspręstas klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo bei išspręsti kiti klausimai, numatyti BPK 403 straipsnio nuostatose.

21. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartyje perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje baudžiamąją bylą dėl D. J. padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų yra nurodyta, jog į teisiamąjį posėdį perduodama nagrinėti baudžiamoji byla dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo D. J. dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. dėl šešių veikų (3 t., b. l. 23–24).

22. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties įžanginėje dalyje nurodė, jog D. J. teismui perduotas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už pavojingų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą (t. y. dėl penkių veikų). Aprašomojoje nutarties dalyje teismas išdėstė kaip pripažintomis įrodytomis baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų aplinkybes konstatuodamas, kad D. J. iš viso padarė penkiolika baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (1 veika), 182 straipsnio 3 dalyje (3 veikos), 300 straipsnio 1 dalyje (8 veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (1 veika), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje (2 veikos), tačiau toje pačioje aprašomojoje dalyje (13 nutarties puslapis) teismas pateikė išvadą, jog D. J. padarė penkias baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad pripažinta, jog D. J., būdamas nepakaltinamu, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (penkios veikos), ir nuspręsta jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos įstaigoje – R. P. ligoninėje. Taigi, nors teismas aprašomojoje dalyje ir nurodo, kad D. J. padarė penkiolika baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, tačiau tiek analizuodamas įrodymus, tiek nutarties rezoliucinėje dalyje teismas pasisako tik dėl penkių baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų (nenurodant, dėl kurių konkrečiai penkių veikų yra pasisakoma, tik išvardijant penkis baudžiamojo kodekso straipsnius ir atitinkamas jų dalis, nenurodant jokių motyvų dėl likusių dešimties baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų vertinimo) ir tik dėl penkių veikų padarymo nusprendžia D. J. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės nustatyti ir patikrinti, kurias baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas pripažintas padaręs D. J. būdamas nepakaltinamu ir jam nuspręsta taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, taigi, negali spręsti ir dėl pačių veikų padarymo fakto, ir dėl objektyviųjų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų sudėties požymių buvimo D. J. veikose.

23. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, D. J., gynėjo advokato Z. Lipnevičiaus apeliaciniame skunde prašoma bylą D. J. atžvilgiu nutraukti, nes neįrodyta, jog D. J. padarė jam inkriminuojamas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Nors apeliacinės instancijos teismas turi galimybę nagrinėti baudžiamąją bylą neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, tačiau šiuo atveju, kaip jau minėta anksčiau, nenustačius, už kurių konkrečiai baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymą D. J. buvo nuspręsta taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, apeliacinės instancijos teismas negali patikrinti, ar D. J. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, dėl kurių priimta skundžiama nutartis, bei spręsti dėl bylos nutraukimo, kaip prašoma apeliaciniu skundu.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir galimai pablogina asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, padėtį, kadangi pastarasis negali žinoti, nei kurias baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas jis pripažintas padaręs, nei to, už kurių baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymą jam nuspręsta taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Apeliacinės instancijos teismas negali savo iniciatyva šio esminio baudžiamojo proceso pažeidimo ištaisyti, kadangi apeliacinis skundas dėl to nebuvo gautas, be to, pagal BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatą, D. J. padėties apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju negali pabloginti. Esant tokioms aplinkybėms ir vadovaujantis tuo, kad konstitucinės teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis yra asmens teisė į pagrįstą (argumentuotą) sprendimą, kuri suponuoja būtinybę aukštesnės, inter alia apeliacinės, instancijos teismui turėti visas procesines galimybes tinkamai išnagrinėti gautus skundus ir priimti teisingus ir pagrįstus (argumentuotus) sprendimus, o žemesnės instancijos teismų klaidų ištaisymas ir su tuo susijęs kelio neteisingumui užkirtimas yra būtina prielaida atitinkamos bylos šalių ir visuomenės apskritai pasitikėjimui teismų sistema garantuoti ir skatinti, skundžiama nutartis naikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (BPK 326 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

25. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis naikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, D. J., gynėjo advokato Z. Lipnevičiaus apeliacinio skundo argumentai dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų sudėties požymių buvimo D. J. veikoje paliekami nenagrinėti dėl to, kad tai neturėtų įtakos pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą iš naujo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.