Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Eugenijus Antanauskas Procesinio sprendimo kategorija

1.2.20.3.; 1.2.20.5.; 1.2.14.3.1.;

2008 m. lapkričio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo išteisinti J. E. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 233 str. 1 d. ir L. E. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d.

V. K. pareikštas 765 litų civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. E. perduotas teismui pagal BK 180 str. 1 d. už tai, kad 2007 m. vasario 13 d., apie 17 val., Klaipėdos geležinkelio stoties perone, Priestočio g. 16, Klaipėdoje, kumščiu vieną kartą smogė nukentėjusiajam V. K. į veidą ir išmušė dantį, pagrobė iš V. K. 285 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1600“ ir 480 litų. Iš viso pagrobė V. K. priklausančio turto už 765 litus.

Be to, J. E. buvo kaltinamas, bet išteisintas pagal BK 233 str. 1 d. ir dėl to, kad, būdamas įtariamuoju dėl V. K. turto plėšimo 2007-02-13, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, 2007 metų gegužės mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, paprašė sūnaus L. E. , kad jis ir jo draugė R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus apie tai, kad nusikaltimo padarymo metu, t. y. 2007 m. vasario 13 d., jie buvo kartu su J. E. jo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

L. E. perduotas teismui pagal BK 235 str. 1 d. ir išteisintas dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. birželio 8 d. 9 val. apklausos metu kaip liudytojas įspėtas už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. ir, būdamas supažindintas su Lietuvos Respublikos BPK 82 str. 2 d. numatyta teise neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, melagingai liudijo apie tai, kad 2007 m. vasario 13 d. kartu su R. K. nuo 14 val. iki 20–21 val. buvo pas savo tėvą J. E. jo nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nors remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis tuo metu buvo Plungėje. Be to, 2007 m. birželio 28 d. 14 val. 30 min. papildomos apklausos metu, būdamas kaip liudytojas įspėtas už melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 str. ir supažindintas su LR BPK 82 str. 2 d. numatyta teise neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, melagingai liudijo apie tai, kad jo tėvas J. E. 2007 m. vasario mėnesį jam paskolino savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, kurio modelio nepamena, ir juo L. E. naudojosi apie dvi savaites laiko, nors ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis nustatyta, kad minėtu laiku tėvas J. E. jam buvo atidavęs mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1600“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniame skunde Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Viktoras Kičiatovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas J. E. ir L. E. išteisino motyvuodamas tuo, jog nenustatyta, kad jie dalyvavo padarant jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokios teismo išvados yra nepagrįstos ir neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Teismas suabejojo net tuo, kad V. K. buvo sumuštas ir apiplėštas, nuosprendyje nurodė, kad to nepatvirtina baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.

Prokuroras nurodo, kad nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje dėl to, kad jį 2007-02-13 Klaipėdos geležinkelio stoties perone apiplėšė, atėmė iš jo pinigus ir mobiliojo ryšio telefoną, davė nuoseklius ir aiškius parodymus. Tai yra aiškiai užfiksuota ir nukentėjusiojo pareiškime. 2007-04-19 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokole yra užfiksuota, kad nukentėjusysis V. K. atpažino J. E. kaip asmenį, kuris jį apiplėšė 2007-02-13 Klaipėdos geležinkelio stotyje ir pagrobė iš jo mobiliojo ryšio telefoną bei 480 litų. 2007-06-04 papildomos apklausos metu nukentėjusysis parodė, jog jam jį apiplėšęs asmuo pasakojo, kad gyveno (duomenys neskelbtini) ir pažįsta Klaipėdą, minėjo, kad du jo sūnūs gyvena Anglijoje, minėjo, kad turi butą Klaipėdoje ir penktadienį su savo automobiliu nukentėjusįjį parveš į namus. Nukentėjusysis neabejodamas nurodė, kad jį apiplėšęs asmuo yra J. E. . Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog apylinkės teismas nukentėjusiojo parodymus iškraipė, nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusysis tik daro prielaidą, jog jį sumušti galėjo tik J. E. , nes ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje nukentėjusysis tuo, kad jį apiplėšė J. E., o ne koks nors kitas asmuo, neabejojo. Savo parodymus nukentėjusysis V. K. patvirtino ir akistatos su J. E. metu. Kur nukentėjusysis buvo naktį po to, kai buvo apiplėštas, įvykio vertinimui jokios reikšmės neturi.

Prokuroras teigia, kad nukentėjusiojo V. K. parodymus patvirtina liudytojo A. D. parodymai apie tai, kad 2007 metų balandžio mėnesio pradžioje V. K. A. D. papasakojo apie tai, kad 2007 metų vasario 13 d. Skuodo autobusų stotyje susitiko su nepažįstamu vyriškiu, su kuriuo važiavo į Klaipėdą ir kuris jį apiplėšė Klaipėdos geležinkelio stotyje - atėmė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir 480 litų. Nepažįstamas asmuo papasakojo V. K. , kad jis gyvena Klaipėdoje, M. K. , nors kilęs iš (duomenys neskelbtini) kaimo, kad du jo sūnūs gyvena ir dirba Anglijoje, o jis pats yra dirbęs AB „Laivitė“. V. K. pasakojo ir apie tai, kad paminėtas vyriškis turėjo savo juodos spalvos atlenkiamą mobiliojo ryšio telefoną. Iš nukentėjusiojo pasakojimo supratęs, kad V. K. apiplėšęs asmuo gali būti J. E. , liudytojas nuvažiavo pas J. E. žmoną D. E. , gyvenančią (duomenys neskelbtini) Skuodo rajone, ir iš jos sužinojo, kad tuo metu, t. y. vasario mėnesio viduryje, jos vyras J., su kuriuo dabar negyvena, padovanojo sūnui L. kažkokį telefoną. Kai liudytojas A. D. paskambino L., šis patvirtino, jog tėvas jam buvo padovanojęs sidabro spalvos telefoną „Nokia 1600", tačiau jį pametė ir nebeturi. Nukentėjusiajam V. K. A. D. patarė kreiptis pagal nusikaltimo padarymo vietą į Klaipėdos miesto Transporto policijos komisariatą. V. K. taip ir padarė. Nors nukentėjusiojo apibūdintas asmuo buvo panašus į S. V. , patikrinimo metu A. D. nustatė, jog S. V. tuo metu, kai buvo padarytas nusikaltimas, buvo Plateliuose, Klaipėdoje negyveno, sūnų neturėjo, o asmuo, apiplėšęs V. K. , minėjo, kad du jo sūnūs gyvena Anglijoje. Iš nukentėjusiojo pasakojimų A. D. padarė išvadą, kad tas asmuo galėjo būti J. E. .

Prokuroras tvirtina, kad teismas netinkamai, nelogiškai įvertino įtariamojo L. E. parodymus, duotus 2007-07-04. L. E. , dalyvaujant jo gynėjai, parodė, kad 2007-02-13, apie 19-20 val., pas jį į namus atvyko neblaivus tėvas J. E. , kuris paprašė leisti pernakvoti bei pasiūlė telefoną „Nokia“. Iš ryto, apie 10 val., tėvas išvyko. Telefonu „Nokia“ naudojosi tol, kol 2007 m. kovo mėnesį jį įkeitė lombarde, Plungėje. Šiuos L. E. parodymus patvirtina sutartis „Dėl lombardo paslaugų" Nr. 03-73 bei liudytoja G. P. .

Prokuroras nurodo, jog 2007-06-08 ir 2007-08-08 liudytoja A. Ž. taip pat patvirtino, kad duoti parodymų 2007-06-08 atvyko savo sugyventinio J. E. prašymu, kad patvirtintų, jog pas juos 2007-02-13 buvo atvykę J. E. sūnus L. E. su drauge, o iš tikrųjų 2007 m. vasario mėnesį, galbūt ir 13 dieną, J. E. namuose nenakvojo. Teismas, pažeisdamas rungimosi principą, liudytojų A. Ž. , R. K. į teisiamąjį posėdį nešaukė. Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu 2007-08-08 taip pat patvirtino, kad 2007 m. birželio mėnesį L. E. paskambino tėvas ir paprašė atvykti į policiją paliudyti, kad jie 2007-02-13 buvo atvykę pas tėvą į namus. Ši liudytoja parodė, kad, duodama parodymus 2007-06-08, ji suklydo dėl datos, nes su L. E. tėvu buvo susitikę ne 2007-02-13, o 2007-02-03.

Prokuroras daro išvadą, kad J. E. , prašydamas R. K., A. Ž. , L. E. atvykti ir klaidingai patvirtinti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kad jie 2007-02-13 buvo kartu, norėdamas užsitikrinti savo alibi, siekė liudytojus paveikti ir tokį poveikį padarė, nes Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla už bet kokį poveikį liudytojams, kad jie duotų melagingus parodymus.

Prokuroras skunde pažymi, kad nors J. E. viso proceso metu savo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme neigė, teisme parodė, kad V. K. pažįsta iš matymo, o telefoną „Nokia“, kurį padovanojo sūnui L. E. , pirko lombarde iš nepažįstamo asmens 2007 m. vasario 15 d. ar 16 d. J. E. teisme parodė, jog niekieno parodymų jo naudai duoti neprašė, niekam neskambino, tačiau 2007-10-18 apklaustas kaip įtariamasis parodė, jog, atvykęs pas sūnų, prašė paliudyti, kad jis ir jo draugė pas jį buvo atvykę, kad tą patį prašė paliudyti ir savo sugyventinės A. Ž. . L. E. ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjui, 2007-07-04 parodė, kad tėvas J. E. prašė duoti parodymus jo naudai. To paties jis prašė ir jo draugės R. K. . Tokie pat parodymai, dalyvaujant advokatui, užfiksuoti ir 2007-10-18, 2007-12-21 įtariamojo L. E. apklausos protokoluose. Kad J. E. apiplėšė V. K. , patvirtina aplinkybė, jog telefonas „Nokia 1600“ po to, kai buvo apiplėštas V. K. , iš J. E. pateko pas L. E. , kuris telefono atsikratė užstatydamas jį lombarde.

Prokuroras tvirtina, kad L. E. kaltė dėl melagingų parodymų davimo taip pat įrodyta, ir remiasi L. E. 2007-06-08 parodymais apie tai, kad L. E. 2007-02-13 kartu su savo drauge R. K. buvo susitikę su J. E. Klaipėdoje ir visi kartu buvo iki 20 val., 2007-06-28 parodymais, kad tėvas J. E. sūnui L. E. paskolino telefoną „Samsung“, nors buvo nustatyta, kad J. E. L. E. atidavė pagrobtą iš V. K. telefoną „Nokia 1600“. L. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog suvokė, kad už melagingų parodymų davimą jam gali būti iškelta baudžiamoji byla, tačiau davė melagingus parodymus norėdamas padėti tėvui, jo neišduoti. Šiuos parodymus L. E. davė po įspėjimo, kad prieš šeimos narius parodymų gali neduoti. Tai patvirtina L. E. parašas, kad jis su tokia teise buvo supažindintas. Tai, kad jo tėvas yra įtariamas plėšimu, L. E. žinojo, nes apie tai jam pasakė paskambinęs pareigūnas A. D. 2007-12-21 apklausiamas kaip įtariamasis L. E. dar kartą parodė, kad meluodamas norėjo padėti tėvui. Liudytoja J. R. patvirtino, kad prieš apklausdama L. E. kaip liudytoją jį su teise neduoti parodymų prieš tėvą supažindino, o apklausų metu užfiksavo tokius parodymus, kokius davė L. E. .

Prokuroro nuomone, nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys yra pagrįstas ir turi būti patenkintas.

pagal LR BK 233 str. l d. – l metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

L. E. pripažinti kaltu pagal LR BK 235 str. 1d. ir paskirti jam 30 MGL (3900 Lt.) dydžio baudą. Iš J. E. nukentėjusiajam V. K. padarytai žalai atlyginti priteisti 765 Lt.

Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusysis prašė prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuratūros apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl J. E. išteisinimo naikinama ir toje dalyje priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Apylinkės teismo išvada, kad J. E. kaltė dėl plėšimo įrodinėjama tik nukentėjusiojo V. K. parodymais, yra nepagrįsta, kaip nepagrįstas tvirtinimas, jog išteisintasis J. E. tvirtino, kad V. K. nepažinojo, nes teisiamajame posėdyje J. E. tvirtino pažinojęs V. K. iš matymo, kadangi abu gyveno viename kaime. Apylinkės teismo nuomonė, kad V. K. parodymų negalima laikyti visiškai neginčijamais ir patikimais, yra paneigiama kitais byloje surinktais įrodymais, nors teismas nuosprendyje tvirtina, kad kitų J. E. kaltę patvirtinančių įrodymų nėra. Apylinkės teismo nuosprendyje didžioji dalis tokių įrodymų paminėti, bet jie neanalizuoti, visapusiškai neįvertinti. Išteisintasis J. E. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad nukentėjusiojo V. K. nepažįsta (t. 1, b. l. 120), bet teisiamajame posėdyje prisiminė, kad nukentėjusįjį pažinojo iš matymo (t. 2, b. l. 75). Teisiamajame posėdyje J. E. teigė, kad 2007 m. vasario 13 d. buvo Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centre (t. 2, b. l. 75), tačiau, kaip matyti iš byloje esančios pažymos, jis paminėtą dieną šiame centre nesilankė (t. 1, b. l. 35). Ikiteisminio tyrimo metu išteisintasis J. E. negalėjo paaiškinti, kaip iš V. K. pagrobtame mobiliojo ryšio telefone „Nokia“ atsirado jo sūnaus L. E. kortelė, parodė, kad sūnui buvo davęs tik mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ (t. 1, b. l. 124), o apeliaciniame teismo posėdyje parodė, kad sūnui buvo davęs mobiliojo ryšio telefoną, kurį pirko prie lombardo (t. 2, b. l. 161). Kaip matyti iš J. E. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, prie lombardo J. E. nusipirko mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ (t. 2, b. l. 76). Išteisintasis J. E. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) kaime nėra buvęs apie metus laiko, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad į (duomenys neskelbtini) kaimą nuvažiuodavo kartą per du mėnesius, pas savo buvusią žmoną (t. 2, b. l. 162).

Nukentėjusysis V. K. visų apklausų metu davė nuoseklius ir išsamius parodymus. Iš nukentėjusiojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2007 m. vasario 13 d. Skuodo autobusų stotyje jį užkalbino nepažįstamas vyriškis. Kaip sužinojo vėliau, tai buvo J. E. . J. E. atsikirtime į apeliacinį skundą nepagrįstai tvirtinama, jog V. K. policijos komisariate nurodė, kad nepažįstamą pilietį Skuodo autobusų stotyje sutiko 2007 m. vasario 17 d., o ne 13 d., kad jie abu 17 dieną tuo pačiu autobusu važiavo į Klaipėdą (t. 2, b. l. 124, t. 1, b. l. 1). Važiuojant autobusu J. E. nukentėjusiajam V. K. pasakojo, kad jis gyveno (duomenys neskelbtini), gerai pažįsta Klaipėdos miestą, turi du sūnus, kurie gyvena Anglijoje, o pats jau dešimt metų vežioja žvyrą ir smėlį Klaipėdos miesto statyboms, gyvena Klaipėdoje ir penktadienį savo automobiliu žadėjo parvežti V. K. į namus (t. 1, b. l. 11). Apylinkės teismas šių aplinkybių netyrė. Apeliacinio teismo posėdyje nukentėjusysis V. K. šiuos ir kitus savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, patvirtino, patikslino, kad J. E. jam pasakojo, kad butą Klaipėdoje nuomojasi M. K. (t. 2, b. l. 159 - 160). Nukentėjusiojo V. K. parodymus patvirtina liudytojo A. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje. Iš policijos pareigūno liudytojo A. D. parodymų matyti, kad nukentėjusysis V. K. jam papasakojo, jog Skuodo autobusų stotyje jį užkalbino nepažįstamas vyriškis. Abu tuo pačiu autobusu važiavo į Klaipėdą. Nepažįstamasis nukentėjusiajam pasakojo, kad gyvena Klaipėdoje, M. K. , nors yra kilęs iš (duomenys neskelbtini) kaimo, kad turi du sūnus, kurie gyvena ir dirba Anglijoje, o pats yra dirbęs AB „Laivitė“, V. K. pastebėjo, kad nepažįstamasis turi juodos spalvos atlenkiamą mobiliojo ryšio telefoną (J. E. patvirtino, kad tokį telefoną turėjo, t. 2, b. l. 95). Pagal nukentėjusiojo nurodytus nepažįstamojo požymius A. D. , pažinodamas savo apylinkės gyventojus, suprato, kad nukentėjusysis apibūdino J. E. (t. 1, b. l. 31 - 32, t. 2, b. l. 93 - 94). Tokius savo parodymus liudytojas A. D. patvirtino ir apeliaciniame teismo posėdyje (t. 2, b. l. 191–192).

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis V. K. J. E. nepažinojo, todėl apie J. E. ir apie jo šeimą negalėjo nieko žinoti. Tai, kad nukentėjusiojo V. K. parodymai teisingi, kad jis bendravo su J. E. , kad šis jam pasipasakojo apie tik pačiam J. E. žinomas aplinkybes, kad apylinkės inspektorius A. D. , nustatydamas plėšimą padariusį asmenį, neapsiriko, patvirtina ir išteisintojo J. E. parodymai. J. E. patvirtino, kad jis tikrai turi du sūnus, kurie gyvena Anglijoje, pats gyveno nuomojamajame bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (ši gatvė yra miesto rajone, kuris vadinasi (duomenys neskelbtini)), įvykio metu dirbo ne UAB „Laivitė“, bet UAB (duomenys neskelbtini) (pavadinimų sąskambis panašus), darbo pobūdis panašus į nukentėjusiojo paminėtą, susijęs su darbu statybose, – buldozeriu stumdė žemę, šiukšles. J. E. patvirtino, kad turėjo automobilį „V. J. “, į (duomenys neskelbtini) nuvažiuodavo pas buvusią žmoną kas antrą mėnesį (t. 2, b. l. 161-162). J. E. teismą tikino, kad važiuoti autobusu jam nebuvo jokio reikalo, nes važinėdavo nuosavu automobiliu, kuris byloje tiriamu laikotarpiu sugedęs nebuvo (t. 2, b. l. 161), tačiau, kai liudytojas A. D. apeliaciniame teismo posėdyje parodė, kad J. E. automobiliu nevažinėjo, nes buvo jį sudaužęs, kad automobilis stovėjo M. kieme, J. E. tą faktą pripažino (t. 2, b. l. 192).

Išteisintasis J. E. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad V. K. buvo stipriai girtas, todėl negalėjo žinoti, kas jį apiplėšė. Tačiau, kaip matyti iš nukentėjusiojo apklausos protokolų, V. K. jau pirmos apklausos metu teigė, kad jį apiplešė tas pats asmuo, su kuriuo kartu važiavo į Klaipėdą, kad vyriškį, kuris jį sumušė ir apiplėšė, gali atpažinti (t. 1, b. l. 7). Tokių savo parodymų nukentėjusysis nekeitė. Nukentėjusysis parodė, kad jį apiplėšęs asmuo buvo apie 50 metų amžiaus, lieso veido, lieso kūno sudėjimo, apie 170 cm ūgio, šviesių trumpų plaukų (t. 1, b. l. 7), buvo apsirengęs juodais rūbais, kelnėmis, stora striuke (t. 2, b. l. 76–77). Nukentėjusysis V. K. akistatos su išteisintuoju J. E. metu patvirtino, kad J. E. buvo apsirengęs juodais drabužiais (t. 1, b. l. 122). Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. K. atpažino J. E. iš veido bruožų kaip asmenį, kuris jį apiplešė Klaipėdos geležinkelio stotyje 2007-02-13 (t. 1, b. l. 15–17). V. K. ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje ir apeliaciniame teismo posėdyje nurodė tas pačias esmines apiplėšimo aplinkybes. Jis parodė, kad išėjus į geležinkelio stoties peroną, J. E. jam smogė vieną kartą kumščiu į veidą ir išmušė dantį, liepė atiduoti mobiliojo ryšio telefoną ir pinigus. Išsigandęs, kad jį gali sumušti, nukentėjusysis J. E. atidavė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir 80 litų, kuriuos laikė pase, tačiau J. E. pareikalavus visų pinigų, atidavė dar 400 litų, kuriuos ištraukė iš užpakalinės kelnių kišenės (t. 1, b. l. 7, t. 2, b. l. 76, 160). Kad nukentėjusysis buvo sumuštas, patvirtina nukentėjusiojo brolio liudytojo V. K. parodymai. Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje parodė, kad jo brolis V. K. atvyko pas jį kruvinu veidu ir sukruvintu megztiniu, pasakojo, kad jį apiplėšė asmuo, su kuriuo kartu važiavo į Klaipėdą. Liudytojas parodė, kad brolis apie 500 litų turėti galėjo, nes kiekvieno mėnesio 11– tą dieną gauna invalidumo ir tremtinio pensiją, o visus pinigus veždavosi su savimi. Brolis pasakojo, kad jį apiplėšusį asmenį atpažino (t. 1, b. l. 36, t. 2, b. l. 77).

Nors nukentėjusysis minėjo, kad jį apiplėšęs asmuo buvo panašus į S. V. , tačiau apylinkės inspektorius A. D. nustatė, kad S. V. įvykio dieną dirbo Plateliuose (t. 2, b. l. 94). S. V. , kaip liudytojas, buvo apklaustas apeliaciniame teismo posėdyje. Jis parodė, kad turi dvi dukras, sūnų neturi, automobilio ir mobiliojo ryšio telefono nėra turėjęs, Klaipėdoje nėra dirbęs ir buto ten nėra turėjęs. Nukentėjusysis apeliaciniame teismo posėdyje parodė, kad S. V. truputį panašus į J. E., tačiau patvirtino, kad jį apiplešė ne S. V. , o J. E. . Tai, kad plėšikas buvo panašus į S. V. , apylinkės inspektoriui A. D. nukentėjusysis paminėjo (t. 2, b. l. 160). Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis važiavo į Klaipėdą ir autobuse bendravo su J. E. blaivus (t. 2, b. l. 160). Šie nukentėjusiojo parodymai nepaneigti kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Nukentėjusysis neneigia, kad su J. E. gėrė degtinę atvažiavęs į Klaipėdą, kad pats nupirko butelį degtinės, o vėliau dar butelį degtinės nupirko J. E. . Jis parodė, kad kartu su jais geležinkelio stoties tualete gėrė ir benamiai, tačiau jų neįsidėmėjo, o J. E. jį sumušė ir apiplėšė geležinkelio stoties perone, kai benamiai buvo pasilikę stoties tualete, pašalinių žmonių nebuvo (t. 1, b. l. 7, 13, t. 2, b. l. 76, 160–161). Iš apeliaciniame teismo posėdyje duotų nukentėjusiojo parodymų matyti, kad nukentėjusysis ir J. E. autobusu važiavo ir tarpusavyje bendravo nuo 13 iki 15 val., vėliau abu blaivūs bendravo iki girtavimo pradžios (t. 2, b. l. 160), todėl nukentėjusysis, būdamas blaivus, įsidėmėti J. E. galėjo, tam laiko buvo pakankamai.

Išteisintasis J. E. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad 17 val., kai buvo sumuštas V. K. , išvyksta traukinys Klaipėda–Vilnius, todėl geležinkelio stoties perone turėjo būti įvykį mačiusių žmonių. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, duotų apeliaciniame teismo posėdyje, plėšimo metu geležinkelio stotyje jokio traukinio nebuvo, plėšimo laiką nukentėjusysis kartu su tyrėja nustatė apytiksliai, nes plėšimo metu į laikrodį nežiūrėjo (t. 2, b. l. 161). Yra pagrindo manyti, kad V. K. nukentėjo dar gerokai iki 17–tos valandos ar tuojau pat po 17–tos valandos, traukiniui į Vilnių išvykus. Mažai tikėtina, kad plėšikas būtų išdrįsęs pulti nukentėjusįjį stebint aplinkiniams, tačiau atsižvelgiant į J. E. argumentą atsikirtime į apeliacinį skundą, kad nukentėjusysis užpuoliko neturėjo įsiminti dėl didelio girtumo, tokios galimybės visiškai atmesti negalima.

Išteisintasis L. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007 m. vasario 13 d. jo tėvas J. E. atvažiavo pas jį į namus, liko nakvoti, o iš ryto parodė, kad turi sidabro spalvos mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, pasakė, kad pirko jį iš kažkokio žmogaus, tą telefoną atidavė L. E. . L. E. 2007 m. vasario 14 d. į telefoną įsidėjo savo kortelę, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 47). Mobiliuoju telefonu naudojosi mėnesį laiko, po to jį įkeitė lombarde, Plungėje. L. E. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad mobilųjį telefoną „Nokia 1600“ gavo iš savo tėvo J. E. , patvirtino teisiamajame ir apeliaciniame teismo posėdžiuose. Išteisintojo L. E. parodymus patvirtina byloje esanti sutartis Nr. 03-73 iš kurios matyti, kad 2007 m. kovo 13 d. L. E. mobilųjį telefoną „Nokia 1600“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), įkeitė lombarde už 50 litų (t. 1, b. l. 38). Iš nukentėjusiojo V. K. ikiteisminiame tyrime duotų parodymų matyti, kad iš jo pagrobto mobiliojo ryšio telefono IMEI buvo toks pat – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 7). Nors išteisintasis J. E. teisiamajame posėdyje parodė, kad mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1600“ pirko iš vyriškio už 50 litų, prie Jūrininkų ligoninės esančio lombardo (t. 1, b. l. 76), apeliaciniame teismo posėdyje parodė, kad mobiliojo ryšio telefoną pirko prie „Vėtrungės“ lombardo grįždamas iš poliklinikos (t. 2, b. l. 162), tačiau J. E. 2007-02-13 Jūrininkų pirminiame sveikatos priežiūros centre nesilankė (t. 1, b. l. 35), o kaip matyti iš bylos duomenų, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1600“ išteisintasis J. E. sūnui L. E. atidavė kitą dieną po to, kai buvo apiplėštas V. K. .

Atsikirtime į apeliacinį skundą išteisintasis J. E. pastebi, jog nebuvo nustatyta, kaip nukentėjusysis Klaipėdoje pateko į policiją, neišsiaiškinta, ar buvo sužalotas, ar nesiskundė policijai, kad jį apiplėšė, nėra duomenų, kurią valandą nukentėjusysis į policijos komisariatą buvo pristatytas, nenustatyta, kodėl nukentėjusiojo sulaikymas neužregistruotas policijoje. Išteisintasis J. E. teigia, kad šios aplinkybės svarbios, nes, būdamas girtas, nukentėjusysis galėjo miegoti gatvėje, todėl neatmeta galimybės, kad nukentėjusįjį galėjo apvogti nenustatyti asmenys. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis tvirtino, kad po apiplėšimo autobusu iš geležinkelio stoties važiavo pas savo brolį, kartu važiavo ir J. E. . Abu išlipo miesto centre. Vėliau J. E. dėl nukentėjusiajam nežinomų priežasčių iškvietė policiją. Policija abu nuvežė į komisariatą, kur nukentėjusysis praleido naktį, o J. E. iš policijos komisariato išėjo. Kad nukentėjusysis V. K. buvo sumuštas ir apiplėštas, iš karto po įvykio policijai nepasiskundė (t. 2, b. l. 76, 160-161). L. V. K. parodymai patvirtina, kad jo brolis nukentėjusysis V. K. policijoje buvo. Duomenų, kad nukentėjusysis buvo pristatytas į policiją ar jo pristatymas į policiją neužregistruotas, byloje nėra. Tačiau tai nereiškia, kad nukentėjusysis apie tokią aplinkybę meluoja. Registracijos policijoje nebuvimas gali reikšti, kad policijoje V. K. buvo ne dėl kažkokių pažeidimų, kad jį sulaikyti nebuvo pagrindo, todėl iš policijos buvo pranešta jo broliui, kurio telefono numerį nukentėjusysis, nors ir girtas, sugebėjo atsiminti ir pasakyti, kad brolis atvyktų nukentėjusįjį pasiimti. V. K. pristatymo į policiją aplinkybes bandė išsiaiškinti liudytojas A. D. , tačiau jokios pristatymo į policiją registracijos neaptiko (t. 2, b. l. 191–192). Liudytojas V. K. patvirtino, jog policijos pareigūnai vakare skambino ir siūlė iš policijos komisariato pasiimti brolį, tačiau liudytojas dėl vėlyvo laiko brolio pasiimti nevažiavo. Brolis iš ryto, apie 8 val., atvyko pas liudytoją pats (t. 2, b. l. 77). V. K. jau pirmos apklausos metu parodė, kad niekur dėl sumušimo ir apiplėšimo nesikreipė, nes buvo išsigandęs ir pasimetęs. Tik apylinkės inspektoriui patarus, kreipėsi į Klaipėdos policiją pagal nusikaltimo padarymo vietą (t. 1, b. l. 7). Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis V. K. pas teismo medicinos ekspertą buvo pasiųstas tik 2007 m. rugsėjo 6 d. Apžiūrėjęs V. K. , teismo ekspertas matomų žaizdų, kraujosruvų, nubrozdinimų nerado. Viršutinėje kairėje žandikaulio pusėje, į kurią, nukentėjusiojo tvirtinimu, jis gavo smūgį, dantų ekspertas nerado. Po ilgo laiko dantenos viršutiniame žandikaulyje jau buvo suaugusios (t. 1, b. l. 21).

Kolegija nustatė, kad J. E. 2007 m. vasario 13 d., apie 17 val., Klaipėdos geležinkelio stoties perone, Priestočio g. 16, Klaipėdoje, kumščiu vieną kartą smogė nukentėjusiajam V. K. į veidą ir išmušė dantį, pagrobė iš V. K. 285 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1600“ ir 480 litų. Iš viso pagrobė V. K. priklausančio turto už 765 litus. Kolegijos nuomone, J. E. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje bei apeliaciniame teismo posėdžiuose ištirtais įrodymais, o apylinkės teismo nuosprendžio išvados, kad J. E. dėl šio nusikaltimo padarymo nekaltas, neatitinka bylos aplinkybių.

Neatitinka bylos aplinkybių ir apylinkės teismo nuosprendžio išvados, kad J. E. nesiekė paveikti liudytojų. Apylinkės teismas J. E. pagal LR BK 233 str. 1 d. išteisino nepagrįstai. Ištirtais įrodymais nustatyta, jog išteisintasis J. E. siekė, kad jo sūnus L. E. ir L. E. sugyventinė R. K. duotų melagingus parodymus, tuo reikalu su šiais liudytojais buvo susitikęs. Apylinkės teismo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje J. E. siekimas paveikti liudytojus įvardijamas prašymu, padarytu nesant tiesioginės tyčios, siekimas sutapatinamas ir su poveikio darymu, kitais žodžiais tariant – prievartavimu sakyti netiesą. Tokia motyvacija galėtų būti priimtina, jei J. E. prašymas paliudyti, kad nusikaltimo padarymo dieną jis įvykio vietoje negalėjo būti, buvo namuose su sūnumi ir jo drauge, būtų buvęs atmestas. Tačiau prieš prašymą melagingai paliudyti J. E. apie jam reiškiamus įtarimus dėl plėšimo sūnui L. E. buvo pasisakęs, tai L. E. žinojo ir iš pokalbio su liudytoju A. D. . Iš L. E. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad tėvas J. E. prašė paliudyti, kad jis buvo pas tėvą vasario 13 d. (t. 1, b. l. 50, 51, 54). Kai J. E. buvo pareikšti įtarimai pagal BK 233 str. 1 d., jis neneigė, kad prašė sūnų L. E. , R. K. , A. Ž. paliudyti, jog L. E. ir R. K. buvo pas jį Klaipėdoje, tačiau lyg ir prisiminė, kad susitikimas įvyko ne vasario 13, kai buvo padarytas plėšimas, o vasario 3 d. J. E. pasiteisino, kad duoti melagingus parodymus nieko neįkalbinėjo (t. 1, b. l. 124). Teisiamajame ir apeliaciniame teismo posėdžiuose išteisintasis J. E. tvirtino, kad savo sūnaus L. E. melagingų parodymų duoti neprašė, nieko nežadėjo (t. 2, b. l. 75, 161). Apeliaciniame teismo posėdyje išteisintasis L. E. teigė, kad vasario mėnėsio pradžioje tėvas pas jį atvažiavęs buvo, sakė, kad abiem reikės važiuoti į apklausą (b. l. 162, t. 2). Apeliaciniame teismo posėdyje liudytoja R. K. parodė, kad J. E. duoti melagingus parodymus neprašė, tačiau iš šios liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad paliudyti, jog ji ir L. E. buvo pas J. E. 2007 m. vasario 13 d., prašė L. E. (t. 1, b. l. 82, t. 2, b. l. 191). Dėl A. Ž. ir R. K. 2007 m. gruodžio 18 d. ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. buvo nutrauktas, nesant jų veikose šio nusikaltimo požymių (t. 1, b. l. 115–116). Ištyrusi surinktus įrodymus, kolegija nustatė, kad J. E., būdamas įtariamuoju dėl V. K. turto plėšimo 2007-02-13, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, 2007 metų gegužės mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, paprašė sūnaus L. E. , kad jis ir jo draugė R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus apie tai, kad nusikaltimo padarymo metu, t. y. 2007 m. vasario 13 d., jie buvo kartu su J. E. jo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Įrodymų, patvirtinančių, jog J. E. siekė paveikti savo sūnų liudytoją L. E. , kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus ir taip siekė išvengti atsakomybės už plėšimą, pakanka, veika padaryta tiesiogine tyčia, todėl J. E. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d.

Nukentėjusiojo V. K. tvirtinimu, jam plėšimu buvo padaryta 765 litų dydžio turtinė žala (t. 1, b. l. 9). Pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kad iš jo buvo pagrobta 480 litų ir 285 litų vertės mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1600“, nėra. Telefono vertė nėra aiškiai per didelė. Lombarde kaip užstatas pagrobtas telefonas buvo įvertintas penkiasdešimčia litų (t. 1, b. l. 38). Kad nukentėjusysis galėjo turėti pagrobtą pinigų sumą, patvirtina ir liudytojo V. K. parodymai. Padaryta nukentėjusiajam turtinė žala priteistina iš J. E.

Išteisintojo L. E. kaltė pagal LR BK 235 str. 1 d. dėl melagingų parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu yra abejotina. Neatmestina prielaida, kad L. E. dėl susitikimo su tėvu Klaipėdoje 2007 m. vasario 3 ar 13 dienomis apsiriko arba nesuvokė Lietuvos Respublikos BPK 278 straipsnio esmės ir svarbos. Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji ir L. E. pas L. E. tėvą buvo nuvykę vasario 13 d., vėliau parodė, kad tai buvo vasario 3 d., o apeliaciniame teismo posėdyje parodė, kad Klaipėdoje buvo vasario 3 ar 13 dieną (t. 1, b. l. 82, t. 2, b. l. 191). Išteisintasis L. E. teisiamajame posėdyje parodė, kad pas tėvą lankėsi vasario 3 d., apeliaciniame teismo posėdyje parodė, kad pas tėvą lankėsi vasario mėnesio pradžioje (t. 2, b. l. 75, 162). Esant abejonių dėl L. E. tyčios turinio, kaltės, nesant galimybių tas abejones pašalinti, apylinkės teismas L. E. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. išteisino pagrįstai, tačiau nurodė netinkamą išteisinimo pagrindą. L. E. pagal BK 235 str. 1 d. teismas išteisino tuo pagrindu, kad nenustatė jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Esant tokiam išteisinimo pagrindui, baudžiamoji byla, įsiteisėjus nuosprendžiui, turi būti perduota prokurorui, kad šis imtųsi priemonių tą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti, tačiau tokio sprendimo teismas nepriėmė. Toks sprendimas ir nereikalingas, nes veika, numatyta BK 235 str. 1 d., susijusi su konkrečiais konkretaus asmens – L. E. – veiksmais, koks nors kitas asmuo su šia veika susijęs negali būti. Kaip matyti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, teismas vertino konkrečią L. E. veiką. Nustačius, kad L. E. veiksmai nesudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, sudėties, L. E. išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios BK 235 straipsnio 1 dalies požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), todėl nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl L. E. išteisinimo pagrindo keičiama (BPK 328 str. 4 p.).

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad L. E. gynė gynėja advokatė D. Rocevičienė, kuri ikiteisminio tyrimo metu gynė R. K. , dėl kurios ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tarp L. E. ir R. K. parodymų yra akivaizdūs prieštaravimai, todėl tuos asmenis ginti tas pats gynėjas negalėjo. Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu L. E. gynė advokatė M. Saveljeva (t. 1, b. l. 44), o R. K. gynė advokatė D. Rocevičienė (t. 1, b. l. 80), dėl R. K. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (b. l. 115–116, t. 1). Remiantis BPK 47 straipsnio 1 dalies nuostata, tas pats advokatas negali būti dviejų ar daugiau asmenų gynėju, jeigu vieno iš jų gynybos interesai prieštarauja kito gynybos interesams. Advokatė D. Rocevičienė L. E. gynė teisme kaip kaltinamąjį, o R. K. negynė, nes ši iš įtariamosios tapo liudytoja. Apeliaciniame teismo posėdyje L. E. gynė advokatas A. Kvaščevičius, todėl kolegija mano, kad L. E. gynyba buvo užtikrinta, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 str. 3 d.) nepadaryta.

Skirdama bausmę J. E. kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė du tyčinius nusikaltimus – vieną apysunkį, kitą – nesunkų nusikaltimą. J. E. neteistas. Jį charakterizuojančiais duomenimis laikytina tai, kad 2005-10-21 jam buvo taikyta administracinio poveikio priemonė už smulkų svetimo turto pagrobimą, 2005-09-19 baustas už policijos pareigūno nurodymų nevykdymą ir jo įžeidimą, 2006-03-10 baustas už turto sugadinimą autoįvykio metu, 2004–2005 metais ne kartą buvo pristatytas į policiją (t. 1, b. l. 144–146). J. E. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajame akte rašoma, kad J. E. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau su konkrečiais kaltinimais, konkrečia veika kaltinamajame akte ši aplinkybė nesusieta (t. 1, b. l. 165). Atsižvelgdama į paminėtus bausmės skyrimo pagrindus, kaltinamojo J. E. amžių, šeiminę padėtį, darbo pobūdį, į tai, kad pirmą kartą teisiamam už nesunkų ir apysunkį tyčinį nusikaltimą paprastai skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, kolegija mano, kad reikiamą poveikį turės ir arešto paskyrimas (BK 49 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str 4 d., 329 str. 2 p., kolegija

n usprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį dėl J. E. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 233 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

Pripažinti J. E. kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 233 str. 1 d., ir paskirti bausmes: pagal BK 180 str. 1 d. – 50 parų arešto,

pagal BK 233 str. 1 d. – 15 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis prie bausmės, paskirtos pagal BK 180 str. 1 d., pridėti dalį bausmės, paskirtos pagal BK 233 str. 1 d., ir paskirti galutinę subendrintą 60 parų bausmę, ją atliekant areštinėje.

Priteisti iš J. E. V. K. 765 litus turtinei žalai atlyginti.

Kardomosios priemonės J. E. neskirti.

Nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl L. E. išteisinimo pagrindo pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. pakeisti ir tą nuosprendžio dalį išdėstyti taip: L. E. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. išteisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.