- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-05
- Bylos Nr.
- I-1145-554/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00180-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- P. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,
trečiojo suinteresuoto asmens - Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos,(trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. P. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 17 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2017 m. vasario 3 d.).
Pareiškėjas skunde ir skundo patikslinime (b. l. 6, 10), nurodė, jog nuo 2016 m. kovo 17 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje netinkamomis, nežmoniškomis sąlygomis. Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais reglamentuotas gyvenamasis plotas, gyvenamųjų patalpų apšvietimas nesiekė 200 lx, o nuo dulkių buvo užsikimšusi ir neveikė vėdinimo sistema. Tvirtino, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 6 būrio 1 ir 2 brigadose virtuvėlių plotas buvo tik 10 kv. m., dėl to kilo konfliktinės situacijos, pareiškėjas patyrė nepatogumų. Pažymėjo, kad netinkamos kalinimo sąlygos lėmė fizinius ir dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, pareiškėjui sutriko psichika. Prašė skundą tenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime (b. l. 12-23) su pareiškėjo skundu nesutiko.
Nurodė, jog pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu buvo laikomas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos bendrabučio tipo patalpose. Pažymėjo, kad duomenų, kiek konkrečiai buvo asmenų ginčo laikotarpiu pataisos namų gyvenamosiose ir miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, nėra galimybės pateikti, nes tokie duomenys nesisteminami. Tačiau gyvenamosiose patalpose paprastai ne visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto užtenka. Darė išvadą, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta. Akcentavo, kad Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, šioje įstaigoje bausmę atliekantys nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės, bloginančios jo gyvenimo kokybę, sąlygos. Visos patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus. Įstaigoje užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, 2-me sektoriuje yra sumontuoti dienos šviesos šviestuvai. Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrius gavęs pranešimą apie perdegusias lemputes ar sugedusius šviestuvus, nedelsiant lemputes keičia naujomis, taiso šviestuvus. Pažymėjo, kad teisės aktai įpareigoja nuteistuosius (tame tarpe ir pareiškėją) nuolat rūpintis gyvenamosios aplinkos švara ir tvarka. Akcentavo, kad teisės aktai nustato virtuvėlių įrengimą pataisos namuose tik esant techninėms galimybėms. Maitinimo paslaugos nuteistiesiems teikiamos pataisos namų valgykloje. Pastebėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Pareiškėjo argumentai dėl tariamai padarytos neturtinės žalos yra deklaratyvūs, paremti abstrakčiais teiginiais.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jis buvo kalinamas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis nuo 2016 m. kovo 17 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2017 m. vasario 3 d.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija arba pataisos namų pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl jo kalinimo perpildytose Pravieniškių PN-AK patalpose.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose pareiškėjo buvimo metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Bylos duomenimis pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas šiose Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose (būriuose): nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2016 m. gegužės 26 d. - 6 būrio 1 brigadoje, plotas 52,16 kv. m., įrengta 16 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,26 kv. m. (52,16/16); nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. gegužės 27 d. - 4 būrio 3 brigadoje, plotas 52,01 kv. m., įrengta 16 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,25 kv. m. (52,01/16); nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. - 9 būrio 1 brigadoje, plotas 60,05 kv. m., įrengta 19 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,16 kv. m. (60,05/19); nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. spalio 17 d. - 6 būrio 2 brigadoje, plotas 66,29 kv. m., įrengta 21 miegamoji vieta, taigi vienam asmeniui teko 3,16 kv. m. (66,29/21); 2016 m. spalio 17 d. iki 2017 m. sausio 10 d. – 2 būrio 3 brigadoje, plotas 66,68 kv. m., įrengta 21 vieta, taigi vienam asmeniui teko 3,17 kv. m. (66,68/21); nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. vasario 3 d. – 18 būrio 1 brigadoje, plotas 86,29 kv. m., įrengtos 27 vietos, taigi vienam asmeniui teko 3,2 kv. m. (86,29/27) ploto (b. l. 25, 42). Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas nurodo, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamo vėdinimo ir apšvietimo. Nors į bylą nėra pateikta konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų apšvietimą ar oro judėjimo greitį, tačiau teismas pabrėžia, kad pareiškėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo šias aplinkybes. Pažymėtina, kad, bylos duomenimis, pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Pravieniškių PN-AK administraciją (pareigūnus) nesikreipė. Jokių nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu neveikė vėdinimo sistema ar apšvietimas. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad visos patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus, įstaigoje užtikrinamas tinkamas apšvietimas, Pravieniškių PN-AK 2-jo sektoriaus gyvenamosiose patalpose yra sumontuoti dienos šviesos šviestuvai. Tvirtino, kad Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrius gavęs pranešimą apie perdegusias lemputes ar sugedusius šviestuvus, nedelsiant lemputes keičia naujomis arba tvarko šviestuvus. Byloje nenustatyta, kad mechaninė ventiliacija neveikė ar pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per atveriamus langus. Kita vertus, teismo vertinimu, jei vėdinimo sistemoje buvo dulkių, vadinasi patys kamerose laikomi nuteistieji netinkamai atliko savo pareigas valyti ir tvarkyti savo kameras. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis dėl kamerų vėdinimo ir apšvietimo atitikties nustatytiems reikalavimams. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, jog būriuose virtuvėlės labai ankštos ir jose neįsitenka nuteistieji, tačiau, teismas pažymi, kad teisės aktai nedetalizuoja šių patalpų plotų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl patiriamų sunkumų gaminant maistą, be to, kaip nurodė atsakovo atstovas atsiliepime, maitinimo paslaugos nuteistiesiems teikiamos pataisos namų valgykloje. Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose pažeidimų, pareiškėjo argumentai dėl ankštų virtuvėlių atmestini kaip nepagrįsti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Bylos duomenimis pareiškėjas į pataisos namų Psichologinės tarnybos specialistus dėl netinkamų sąlygų nesikreipė. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis, sveikatos problemų dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui nenustatyta (b. l. 47-73). Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio pareiškėjas nepateikė.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo P. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.